Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji R. Z. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad su K. Č. dirbo mokykloje : ji (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini). 2008 m. ji dalyvavo konkurse (duomenys neskelbtini) užimti (duomenys neskelbtini) pareigas. Laimėjo konkursą, tada pasikvietė K. Č., nes tuo metu dirbusiam (duomenys neskelbtini) buvo virš 70 metų. K. Č. neturėjo kompetencijos, reikėjo daug už jį dirbti. K. Č. prašydavo priimti jo žmoną. Apie žmonos maištingą būdą yra girdėjusi. Kalbėjo, kad nesvarbu, kuo dirbti tik ne valytoja, nes jai operuotas stuburas. Pats K. Č. dažnais skųsdavosi jos elgesiu. Darbuotojų trūko, išėjus (duomenys neskelbtini), 2012 kovo 12 d. atsirado (duomenys neskelbtini) laisvas etatas. Sakė jis pats padės, kad dėl žmonos elgesio nekils problemų, ji dirbs vakarais. Žmogus, kuris išėjo, buvo jos vyras. Kovo 11 d. jis išėjo iš namų ir iš darbo. Su K. Č. kalbėjo telefonu, 12 dieną ji fiziškai negalėjo eiti į darbą, nieko nekalbėjo apie jos darbą, net apie uždarbį nekalbėjo, sakė, kad ji gali eiti į darbą. Ji sakė, kad 12 d. ji ateitų ir dirbs (duomenys neskelbtini). Jai sutartį atvežė į namus, sakė, kad priima (duomenys neskelbtini), nes darbus reikia atlikti. Sutiko su visais K. Č. sumanymais, džiaugėsi, koks jis geras žmogus ir jai padeda. Praėjo 6 metai, jai buvo nereikšmingas įvykis, nes daug žmonių priėmė ir atleido. K. Č. labai greitai sutvarkė dokumentus, kada tiksliai pasirašė sutartis, nežino, jai du kartus į namus buvo atvežęs tą aplanką. M. buvo profsąjungos narė, vykdė stiprią kontrolę, mokyklą du kartus buvo padavę į teismą, buvo labai didelė priežiūra. Dėl sutarčių su A. Č. profsąjunga neturėjo jokių priekaištų. Nesutinka, kad sutartis fiktyvi ir pinigus grąžindavo jai. Buvo atsakingas K. Č., ilgą laiką problemų nekilo. 2013 m. K. Č. paprašė priimti savo sūnų, ir jį priėmė. Priimdavo visus K. Č. pasiūlymus, nes laižėsi savo gyvenimo žaizdas. Dabar supranta, kad jis labai nuolaidžiavo, leido savo šeimos nariams neatvykti į darbą. Aplinkos darbuotojų darbo grafikus K. Č. sudarydavo, juos kontroliavo profsąjungos pirmininkas ir nariai, ji juos patvirtindavo, tada supažindindavo darbuotojus. Paskelbdavo viešai, padėdavo budėtojų kambaryje ir valytojų poilsio kambarėlyje. Nebuvo jokio poreikio klastoti darbo grafikų ir galimybių, nes jie buvo vieši. 2013 m. pabaigoje profesinės sąjungos pirmininkas jai priminė apie A. Č. neatliekamas darbo funkcijas, kad tik atrakina mokyklą ir daugiau nieko nedirba. A. Č. neaišku, kaip darbus atlieka, nes siunčia kitus darbuotojus lapus sukrauti, šakas nugenėti. M. kreipimasis buvo dėl to, ką A. Č. veiks vasaros metu. Ji sakė, kad nieko nėra bloga, kad K. Č. žmonai padeda, taip buvo sutarta su K. Č.. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas atlieka pagal jiems patogų laiką. Vakare apžiūri mokyklą, suleidžia sportininkus, nakčiai priduoti apsaugos sistemas. Naktį suveikus signalizacijai, buvo sutarta, kad K. Č. atvažiuos ir apžiūrės. Kai atvyks naktį į mokyklą, pasirašys žurnale. Dar paaiškino, kad poilsio dienomis renkasi žmonės, palieka šiukšlių. K. Č. buvo prisižadėjęs, kad jas surinks. Problemų nekilo. Buvo žodiniai susitarimai. Susitarė, kad įleis į mokyklą buvusius mokinius poilsio dienomis. Neprieštaravo net profesinės sąjungos pirmininkas. (duomenys neskelbtini) pareigybėje įrašyta, kad atlieka kitus darbus. Kuriuos išvardino, tai ir galėjo būti (duomenys neskelbtini) darbai, kurie nėra apibrėžti. K. Č. vadovavo aplinkos darbuotojų darbui. A. Č. prižiūrėjo gėles ir lauko gėles. M. vasarą išleisdavo atostogų ir prižiūrėdavo gėles. Pati pasakojo, kiek šlavė, kiek šiukšles rinko. Nežino, kokia forma profsąjungos pirmininkas savivaldybei padavė 11 raštų 2013-12-23. Vienas buvo ir apie A. Č. darbą vasarą. Svarstė kolektyvinę darbo sutartį. Savivaldybė tyrė, nebuvo rasta pažeidimų. Gavus krūvą skundų, visus aptarė su K. Č.. Labai išsigando, nesuprato, kuo yra kaltinama. Kaltino save, kad kažko nesužiūrėjo, ieškojo priežasčių. K. Č. pasiūlė nutraukti sutartį su (duomenys neskelbtini) A. Č. ir K. Č.. Šios sutarys buvo nutrauktos. Atleidus A. Č., tapo sudėtinga dėl mokyklos priežiūros naktį ir poilsio dienomis. Kilo problema su šiukšlėmis savaitgalį. Paankstino M. darbą nuo 6 val., pirmadienį ateidavo labai anksti ir prieš darbą surinkdavo šiukšles. Į A. Č. vietą buvo priimtas J. K.. Jos ir K. Č. bendravimas labai suprastėjo, netilo kalbos, kad K. Č. netinkamai elgiasi su darbuotojais, siunčia kitus darbuotojus dirbti jo darbą, 2012 m. (duomenys neskelbtini), 2015 m. (duomenys neskelbtini) mokytojo, (duomenys neskelbtini) darbą. Leido dirbti maksimaliu etatu, dviejose pareigybėse. Pradėjo domėtis mokyklos veikla. Daugiau darbo skyrė mokyklos tobulinimui, buvo didelių lėšų įsisavinimas. Mažai bendravo su darbuotojais, buvo įsitikinusi, kad kiekvienas turi atlikti savo darbą, buvo reikli. A. Č. pasikvietė pakalbėti, sakė, kad neatlieka savo pareigų, daug darbų padaro jos vyras. K. Č. viską neigė, skundėsi, kad prižiūri vienas tėvą, pradėjo verkti. Įtampa nesumažėjo, ji augo. 2015m. vasaros pradžioje ji atostogavo, sulaukė skambučio: „aš manau (duomenys neskelbtini) , kad jūs nežinot, kas vyksta mokykloje. Mano draugas eina sportuoti į salę ir A. Č. renka pinigus, liepė atnešti 20 eurų, kitaip neleis sportuoti“. Skambino L. Š.. Paskambino K. Č., jis laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Juk niekas vasarą neturi sutarčių, jis viską neigė. Po kiek laiko K. Č. jai pasakė, kad A. Č. padeda rinkti pinigus nuomotojui A. Vasarą niekas nesportavo, nebuvo sudarytos sutartys. Reikėjo pakeisti situaciją, tada K. Č. pasakė sudaryti grafikus, kad Č., vieną savaitė dirbtų ryte, kitą vakare. A. Č. sužinojusi tokį darbo grafiką labai supyko. Išėjo atostogų, po to sugrįžusi ją šmeižė, paliko prašymą atleisti iš darbo, ji prašymą patenkino. Girdėjo kalbų, kad nutraukė Č. verslą. Sunku pasidarė su K. Č. dirbti. Rado daug trukumų, prašė juos pašalinti. K. Č. maištavo. Priimdavo priešingus sprendimus, nevykdė jos nurodymų, blogai kalbėjo apie ją. Atsisakė naudoti panaudos automobilį, neatliko tiesioginių pareigų. Sistemingai konfliktavo, neduodavo darbuotojams priemonių, rašydavo tarnybinius pranešimus. Teigė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) mokytojas, faktai nepasitvirtinimo. Tiesa dažnai neatitikdavo tikrovės, dažnai sakydavo netiesą. K. Č. buvo viešų pirkimų organizatorius, labai mėgo juos vykdyti. Raštuose rasdavo klaidų, prašydavo ištaisyti, nevykdyti pirkimų, tada labai pykdavo. Kantrybės taurę parpildė gesintuvų patikra ir pildymas, paslaugų kaina skyrėsi kelis kartus. Tai buvo 2016 m. pabaiga. Tada suprato, kad negali su K. Č. daugiau dirbti, pasitikėti, santykiai prastėjo, jautė pyktį, neteisybę kalbėjo apie ją, skundė kitus darbuotojus, darbus atliko tik parašius įsakymą. Suprato, kad nieko gero nebus ir 2016 m. liepos mėnesį K. Č. pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sumokant 4 atlyginimus ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Sakė palikti prašymą raštinėje. Nebuvo jokio pykčio. K. Č. sakė pagalvos. 2016-07-08 rado prašymą atleisti iš darbo bendru šalių sutarimu. Perdavė viską (duomenys neskelbtini) ir tyliai išsiskyrė. Girdėjo Č. šmeižtą, skundų kampaniją. K. Č. pranešimas seimo nariui D. G. yra šmeižtas. Turėjo su D. G. trumpą dialogą, kuris jam labai nepatiko. D. G. vertino jos veiklą prastai, apskundė kontroliuojančioms institucijoms, vyko patikros, išvados, tai rasti nedideli trūkumai, kuriuos reikėjo pašalinti. Po to buvo kratos jos namuose, nieko nerado. K. Č. pranešimas buvo pagrindas. K. Č. parašė apie ją šmeižtą. Jai žinoma, kad K. Č. buvo pažadėtas atlygis už pagalbą ją pašalinti iš pareigų. K. Č. buvo pažadėtos tos pačios pareigos. Jis jau dirba (duomenys neskelbtini). Prieš priimant į darbą su A. Č. nebendravo. A. Č. (duomenys neskelbtini) turėjo pristatyti prašymą, sutartį, Sodros knygelę, pasą. Jos skyrybos įvyko per vieną dieną kovo 11 d., sutuoktinis išėjo, kitą dieną ji nepajėgė ateiti į darbą. Labai daug dokumentų reikėdavo pasirašyti. Apskritai, dokumentus, kuriuos reikėjo pasirašyti atvežė, ne vien A. Č.. K. Č. turėjo visus kodus, (duomenys neskelbtini) kabineto ji turėjo. Būdavo, kad naktį reikia atvažiuoti, kas žurnale pasirašydavo negali pasakyti, žurnalas vadinosi „suveikus signalizacijai“, (duomenys neskelbtini) kabinete stalčiuje buvo tas žurnalas. Atostogų išleisdavo pagal įsakymą. A. Č. yra išleidusi kelis kartus. Vasarą užtenka vieno (duomenys neskelbtini), 8 val. atrakina duris, per pietus uždeda lapelį, kad pietūs, 17 val. užrakina. Įsakymas yra, kad išleidžia atostogų. Pavadavimas nebuvo sprendžiamas įsakymu. Jei keičia atostogų laiką, buvo priimamas įsakymas. A. Č. vasarą ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dirbo, ir žmogų būdavo nukreipia. Rašoma ir kitus darbus. (duomenys neskelbtini) darbas nėra baigtinis. Ir kituose darbuose taip ir rašoma : “ir kitus darbus”. Kad ją pašalinti iš pareigų sakydavo, kad K. Č. tikrai grįš, taip kalbėjo mokykloje. Jos sūnus M. S. dirba (duomenys neskelbtini). Vienu momentu pasirašė abi sutartis. Žodis į žodį neatsimena, bet žino, kas parašyta. Standartinis tekstas. Savivaldybė skiria etatus. 1,5 etato (duomenys neskelbtini). Jei yra laisvos vietos, ieško žmogaus. Darbo laikas numatytas grafikuose, gali funkcijos dubliuotis. Viskas grafikuose atsispindi. S. paskutinė darbo diena neatsimena, kada buvo. Kovo 11 d. buvo laisva. Kovo 11 d. pokalbis su S., pasakė, kad jis išskrenda, 12 d. kažkam reikėjo eiti į darbą. S. 12 d. neatėjo į darbą. Neigia A. Č. ir K. Č. parodymus. A. Č. ji nepažinojo, ji padeda žmonėms. (duomenys neskelbtini) pareiga ieškoti darbuotojo. Jokių pinigų nei iš K. Č., nei iš A. Č. negavo. K. Č. visada neturėjo pinigų. Jei ji nupirkdavo knygą ar ką kitą, K. Č. užpildydavo avansinę ir jai sumokėdavo. Sutartį sudarydavo. Buvo laisvas etatas, buvo pavasaris, buvo reikalingas darbuotojas. Daugelio žmonių pareigybės buvo persipynusios. Gal galėjo būti ir už savaitės pasirašyta sutartis. Mano, kad yra kerštas, darbo santykių pasekmė. A. Č. maištingas būdas. Iš K. Č. pasakymų žino apie A. Č. maištingą būdą. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Dėl jos priimtų sprendimų dėl Č., tai yra šmeižtas. Ji negali paaiškinti visko, kas parašyta pranešime. Niekada nebūtų įleidusi cirko, einant (duomenys neskelbtini) Ž. pareigas, jis sakė, kad turi leisti cirkui nuomotis, čia steigėjo buvo noras. Stengdavosi labai atsakingai žiūrėti, K. Č. žiniaraščius pildydavo, buhalterė sutikrindavo, jei būdavo buhalterės parašas, tada ji pasirašydavo. Nežino, kaip juos galima suklastoti. Dėl tiekėjų apklausos pažymos ( 3t., b.l.28) : ji gruodžio 3 d. gavo pažymą, kainavo 240 eurų, po to sąskaita sumažėjo 145 eurų. Iš pradžių ranka, po to pildoma kompiuteriu. K. Č. pildė darbuotojų aplinkos žiniaraščius, po to T. (duomenys neskelbtini) nesaugo kiemo. (duomenys neskelbtini) etatas buvo ir bus. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) dirba ir kitus darbus. Tikrai nebendravo su A. Č. prieš priimant į darbą. Ji A. Č. gal vieną kartą yra mačiusi. Atleidžiant nebendravo.

2019 m. sausio 16 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. Z. papildomai paaiškino, kad gerai pamena tą dieną, nes užsirašinėjo. Ryte nuvežė vaiką į mokyklą. Po skyrybų jai buvo grasinama iš vyro pusės, jautėsi nesaugiai. Paskambino K. Č. ir paprašė pakeisti spyną. K. Č. atsivežė kelias širdeles, nes ta spyna specifinė. Todėl K. Č. ir nuvažiavo į miestą nupirkti kitą širdelę. Kai K. Č. iš miesto grįžo su širdele, padavė jai pasirašyti dokumentus. Pasirašė darbo sutartį, visus kitus raštus, K. Č. pakeitė spyną. Po to ji išvažiavo į mokyklą, ten padirbo ir parsivežė sūnų 17:30 val. po muzikos mokyklos namo.Ji tada jau nebijojo būti namuose, nes buvo pakeista spyna. Spynos širdelė kainavo apie 17 litų, šiuos pinigus buvo padėjusi ant stalo. Visos spyna kainavo apie 30 litų. K. Č. prašė pakeisti spyną, nes jų buvo geri santykiai. Neturėjo ko daugiau prašyti padaryti šį darbą. Tuos 17 litų K. Č. siūlė, mano, jis pinigus paėmė, nes visada pinigus paimdavo.

Civilinio ieškovo Marijampolės savivaldybė atstovė A. G. palaikė civilinį ieškinį, prašė iš kaltinamosios priteisti Marijampolės savivaldybės naudai 2417,89 eurus, įpareigojant pinigus pervesti į Marijampolės savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą.

Liudytoja A. Č. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, piktumų nėra. 2012 m. jai paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė darbą, ji atsisakė. Siūlė (duomenys neskelbtini) pareigas, vėliau dirbti sutiko, nes sakė, kad tai bus laikinos pareigos. Nenorėjo dirbti viename darbe su sutuoktiniu. Tą pačią dieną pasirašė darbo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) pareigų. Sekančią dieną jai vėl pasiūlė kitas pareigas, ji pasirašė sutartį, nors to daryti ir nenorėjo. Rytojaus dieną jai vyras pasakė, kad turės atiduoti (duomenys neskelbtini) pinigus, jie bus skiriami mokyklos smulkioms išlaidoms. Pirma darbo sutartis buvo (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta ir antra darbo sutartis- (duomenys neskelbtini) pusei etato. (duomenys neskelbtini) dirbo. Turėjo kaip ir nedirbti (duomenys neskelbtini), tačiau dirbo. Kiekvieną vakarą laistydavo gėles, purkšdavo jas, muziejų valė, rinkdavo šiukšles. Buvo priimta dirbti ir kita (duomenys neskelbtini), kuri jau dirbo, kai ji atėjo dirbti. Jos (duomenys neskelbtini) darbas buvo nuo 18:30 val. iki 22 val. Kokios buvo (duomenys neskelbtini) darbo valandos, nežino, nesidomėjo. Atlyginimą jai pervesdavo du kartus. Būdavo avansas ir darbo užmokestis. Vyras atiduodavo pinigus, ji niekada neatiduodavo. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis taip pat jai būdavo pervedamas į banko sąskaitą. Vyras žinojo, kiek atiduoti, jis atiduodavo iš savo darbo užmokesčio, jis žinodavo, kiek ir atiduodavo (duomenys neskelbtini), taip buvo sutarta. Tikriausia sutarė K. Č. su Z. S.. Su R. Z. nebuvo pažįstama. Jai paskambino iš vyro telefono, paskambino vyras ir pasakė, kad su ja nori kalbėti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasiūlė jai darbą vietoj S. Ji atėjo ir iš karto pasirašė prašymą dėl priėmimo į darbą ir darbo sutartį. Tą dieną pasirašė darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pareigoms. Viskas vyko mokykloje. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) pasiūlė kitas pareigas, kai jau buvo įsidarbinusi. Pasiūlymą gavo iš (duomenys neskelbtini). Pagalvojo, kad bus kitos pareigos ir dar gaus daugiau atlyginimo. Raštinėje buvo K. Č., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jai antras pareigas pasiūlė (duomenys neskelbtini). Sąlygų jokių neaiškino, pasiūlė (duomenys neskelbtini) darbą, ji neklausė, ką reikės daryti. Pagalvojo pasirašys ir tada jau žinos, ką reiks daryti, suprato, kad reikės tvarkytis. Neklausė, kaip bus su ja atsiskaitoma. Suprato, kad dirbs (duomenys neskelbtini), kokiu laiku, nepamena. Dėl antro pasiūlymo pasirašė sutartį ir prašymą, Jai atrodo data buvo kovo 13, dėl (duomenys neskelbtini) -kovo 12. (duomenys neskelbtini) dirbo ilgiau, o iš (duomenys neskelbtini) pareigų išėjo anksčiau. Vyko kažkokie negeri dalykai su profsąjunga, sutartį nutraukė (duomenys neskelbtini), nes buvo kažkas negero. Pora metų dirbo (duomenys neskelbtini), koks buvo darbo užmokestis nepamena. Po poros metų pasikvietė (duomenys neskelbtini), pasakė, kad darbo sutartį dėl kiemsargio pareigų reikia nutraukti. Dėl ko tai reikia padaryti, neklausė. Ji tik pasirašė po prašymu nutraukti darbo sutartį dėl (duomenys neskelbtini). Gaudavo už dvi pareigas darbo užmokestį. Su (duomenys neskelbtini) santykiai buvo labai draugiški. Tik išeinant iš darbo paprašė pasikalbėti su (duomenys neskelbtini), nes neatitiko valandos. (duomenys neskelbtini) jai pasakė“ kas tu man krikštaduktė, kad aš tave laikyčiau“. Ji iš darbo išėjo savo noru. Jai pasiūlė (duomenys neskelbtini) įsidarbinti. Taip kaip užrašyta apklausos protokole negalėjo pasakyti. Šeimoje buvo sunkus periodas. Raštinėje mokykloje jai pasiūlė pasirašyti darbo sutartį. (duomenys neskelbtini) mokykloje reikėjo. Jos darbo funcijos buvo laistyti gėles. Rinkti šiukšles priklauso (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) darbo apimčių nežinojo, tiesiog dirbo. Prie jos (duomenys neskelbtini) mokykloje kitos nebuvo, jos nematė. Matydavo tik kartais, kad ji žolę pjauna, šiukšles renka. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje yra. Kaip buvo paskirstytos teritorijos nežino. Vyro neklausė ir nežino, kiek jis neša (duomenys neskelbtini) pinigų. Kiek uždirba jiems aktualu. Tiesiog buvo sutarimas ir vyras nešė pinigus. Ji nežinojo, kad daro nusikaltimą, to būtų nedariusi, jei būtų žinojusi. Negerai pasielgė, ji įsitikinusi, kad pinigai buvo atiduodami (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) pareigybėmis buvo supažindinta, davė skaityti sutartį. Dėl (duomenys neskelbtini) pageigų, nepamena, kaip buvo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.99-100) sutinka, tik nesutinka, kad vyras jai siūlė dirbti. Kad turės atiduoti pinigus, taip negalėjo sakyti. Turi būti užrašyta vienaskaita, kad“ turėsiu.“ Ji suprato, kad jai dirbti (duomenys neskelbtini) nereikės, reikės tik atiduoti pinigus. Savo iniciatyva laistė gėles, rinko šiukšles, mėnesį valydavo muziejų. Taip pat indus plovė, puodelius nuo kavos, valydavo koridoriukus. Valytojos mokykloje buvo. Pavalydavo, jei matydavo netvarką, savo iniciatyva (duomenys neskelbtini) metu. Aplinka, tai yra gėlės, šiukšlės. (duomenys neskelbtini) pareigoms kas vadovavo, nežino. Vyras buvo jos tiesioginis viršininkas, po to jau (duomenys neskelbtini). Savo iniciatyva dirbo. Su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu sutinka iš dalies. Jai dirbti pasiūlė (duomenys neskelbtini), taip pat nesutinka dėl vienaskaitos, kaip anksčiau minėjo. Dabar viską gerai pergalvojo, nuoširdžiai viską sakė tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Kodėl yra neatitikimų, negali paaiškinti. Dirbti darbą, į kurį esi priimtas, yra pareiga. Jai niekas nedraudė rinkti šiukšles ar panašiai. Vyras buvo (duomenys neskelbtini). Kam buvo pavaldi kaip (duomenys neskelbtini), nežino. Pagrindinis viršininkas buvo (duomenys neskelbtini). Vasaros metu išorėje, aplinkos priežiūroje jokių darbų neatliko, tik kartą nupjovė visą mokyklos žolę.

2019 m. sausio 16d. teisiamojo posėdžio metu papildomai liudytoja A. Č. paaiškino, kad jos (duomenys neskelbtini) prašė ateiti dirbti. Vyras ją pasiėmė iš namų ir nuvežė į mokyklą. Nuėjo pas sekretorę į kabinetą ir pasirašė sutartį, buvo ir (duomenys neskelbtini), ją matė pirmą kartą. Pasirašė darbo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) pareigų. Pasirašant sutartį buvo ji, vyras, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) B.

Dėl (duomenys neskelbtini) pareigų nepamena, ar sutartį pasirašė tą pačią dieną ar kitą. Ar šią sutartį pasirašant (duomenys neskelbtini) dalyvavo, nepamena. Nuo 18:30 val. iki 22 val. turėjo dirbti mokykloje. Jos etatas buvo nepilnas. Nebuvo aptarta, kada turi vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas. Jai buvo pasakyta, kad turės grąžinti pinigus už (duomenys neskelbtini) pareigas. Ar tai sakė (duomenys neskelbtini), garantuoti negali. Vyras kaip pinigus grąžindavo, nesidomėjo, žinojo tik tiek, kad jis pinigus grąžina. Jos prašė, kad pasirašytų sutartį dėl (duomenys neskelbtini) darbo. Viskas buvo (duomenys neskelbtini) iniciatyva. Jai atrodo, kad lyg (duomenys neskelbtini) prašė atiduoti pinigus. Kai dirbo, nusiskundimų jos darbu nebuvo, su visais labai gerai sutarė. Kai pasirašė sutartį dėl (duomenys neskelbtini) pareigų, neturėjo kelio atgal, nes jai buvo nepatogu prieš (duomenys neskelbtini), buvo tik ką pradėjusi dirbti, nenorėjo užsitraukti rūstybės. Buvo atgarsis apie (duomenys neskelbtini) mieste, todėl manė, kad santykiai su ja, atsisakius pasirašyti šią sutartį, bus nekokie.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad nuo 2012-03-13 iki 2015-07-24 dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, dirbo popietinėje pamainoje. Progimnazijos (duomenys neskelbtini) R. Z. pati paskambino ir pasiūlė įsidarbinti. Vos įsidarbinus (duomenys neskelbtini), R. Z. jai pasiūlė parašyti prašymą ją įdarbinti puse etato (duomenys neskelbtini) pareigose. Šis (duomenys neskelbtini) pasiūlymas nebuvo paprastas siūlymas, tai buvo daugiau kaip nurodymas, nes pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pareigų neatliks, o gautą atlyginimą už antraeiles pareigas turės atiduoti jai (duomenys neskelbtini). Kiek tuo metu uždirbdavo per mėnesį antraeilėse pareigose, tiksliai pasakyti negali, nes jau praėję daug laiko. Tariamose antraeilėse (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo iki 2014-01-02, kai mokykloje sukilo profsąjunga, kad ji užima pareigybę, o darbo neatlieka. Tada R. Z. pasakė, kad parašytų prašymą atleisti iš antraeilių (duomenys neskelbtini) pareigų. Pati pinigų (duomenys neskelbtini) niekada nėra perdavusi, pinigus už antraeiles pareigas (duomenys neskelbtini) visada perduodavo vyras K. Č.. Kiek tiksliai jis jai pinigų perduodavo ir kokia forma vykdavo pinigų perdavimas, pasakyti negali, nes tuo niekada nesidomėjo, vyro to niekada neklausinėjo. Ji į darbą ateidavo vakare, kai jau būdavo pasibaigusios pamokos. Iš darbo progimnazijoje išėjo dėl nesutarimų su (duomenys neskelbtini) ir dėl jos sudaryto psichologinio smurto darbe jos atžvilgiu ( 1t., b.l.99-100).

Liudytojas K. Č. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, piktumų nėra. Buvo (duomenys neskelbtini). Pradžioje kartu su R. Z. dirbo (duomenys neskelbtini), po to R. Z. pasikvietė jį dirbti į (duomenys neskelbtini). Dirbti atėjo 2008-05-28. Kadangi R. Z. 2012-03-13 atleido iš pareigų savo vyrą, ji paklausė, ar jo žmona laikinai negalėtų dirbti (duomenys neskelbtini). Žmona buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) pilnam etatui, vietoj R. Z. buvusio vyro. Po dienos R. Z. iniciatyva žmona parašė prašymą įdarbinti ją pusei etato (duomenys neskelbtini) pareigoms. R. Z. jam pasakė, kad šį darbą mano žmona dirbs fiktyviai, pinigus reikės atiduoti jai, darbas bus laikinas. R. Z. pasakė, kad jo žmona gali dirbti, nors žmona jam ir pavaldi. Atlyginimą už darbą puse etato (duomenys neskelbtini) atnešdavo į kabinetą R. Z.. Jis pasižiūrėdavo, ar paklausdavo buhalterės, kiek reikės atiduoti. Pinigus atiduodavo iš savo sąskaitos, nes taip buvo paprasčiau. Tai darė du metus, nors R. Z. sakė, kad šioms pareigoms žmoną įdarbins laikinai dviems mėnesiams. Algos būdavo išmokamos ir pinigus atiduodavo, atnešdavo R. Z. į jos kabinetą. Pinigus atnešdavo voke ar paprastai paduodavo į rankas. Atlyginimai pervedami buvo į banko sąskaitą. Pinigus stengdavosi atiduoti centas į centą, kartais (duomenys neskelbtini) jam centus grąžindavo, juos pasiimdavo. Būdavo apie 20-30 centų. Vokelį pasiimdavo raštinėje ir į jį sudėdavo pinigus. (duomenys neskelbtini) yra V. V.. Profesinė organizacija susidomėjo, kodėl darbas nedirbamas, o žmogus įdarbintas, tada R. Z. paprašė pasirašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Žmona parašė prašymą ir buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Kaip profsąjunga pastebėjo, kad darbas nedirbamas, nežino. Direktorė nusinešė darbuotojo asmens bylą ir apkaltino sekretorę bylos dingimu. Sekretorė išėjo iš darbo ir vėliau ta byla atsirado pas (duomenys neskelbtini). Kai jo žmona buvo įdarbinta, (duomenys neskelbtini) pilnu etatu dirbo M. Pagal mokyklos plotą tų (duomenys neskelbtini) reikėtų keturių etatų. Puse etato dar buvo priimtas (duomenys neskelbtini) J., pavardės nepamena. Kai žmona dirbo (duomenys neskelbtini) pagal žiniaraščius ji buvo jam pavaldi, kaip ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasakydavo, kad pinigus, kuriuos jai atnešdavo, panaudodavo mokyklos reikalams. Po renginių būdavo sąskaita ir per avansinę sąskaitą pinigai būdavo grąžinami. Pinigai nebuvo apskaitomi, tokio darbo niekada nedarė. Tik jis ir (duomenys neskelbtini) dalyvavo pokalbyje, kad jo žmoną įdarbins (duomenys neskelbtini) ir pinigus reikės grąžinti. Dėl fiktyvios darbo sutarties galėjo žinoti D. J., ji dirbo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), gal jai buvo prasitarta, gal prasitarė (duomenys neskelbtini) V. ir dar vienai (duomenys neskelbtini), kai jos paklausė, kam jam reikia sužinoti pusės etato pinigų sumą. (duomenys neskelbtini) aiškiai pasakė arba dirbi pagal ją, arba nedirbi visai. Neatlaikęs psichologinio smurto išėjo iš darbo savo noru. Taip elgėsi, kad neprarasti darbo. Santykiai pašlijo, kai profsąjunga pradėjo ieškoti prie ko kabintis, (duomenys neskelbtini) pradėjo viską naikinti, kas jai negerai, santykiai su juo pasikeitė, žmoną atleido. Už tariamas pareigas buvo 360-370 eurų. Atlyginimą žmona gaudavo du kartus. Į teisėsaugos instituciją jis nesikreipė. Buvo vykdomas mikroklimato tyrimas dalyvavo ir seimo narys, jam parašė pranešimą, su juo susitiko ir jam papasakojo savo noru, kas vyko mokykloje. Darbo grafikus sudarydavo jis, o tvirtindavo, koreguodavo (duomenys neskelbtini). Ji nustatydavo laiką, kada dirbti, kada poilsiauti, kiek trunka pietų pertrauka. Kad žmona dirba kiemsarge, atsispindėjo grafike, jis žymėdavo, žmona dirbo pagal jos buvusio vyro grafiką. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b.l.52-54) sutinka, sutinka, kad V. V. pasakydavo, kiek uždirbo žmona už pusę etato. Pranešimą jis pateikė seimo nariui. Jo žmona faktiškai (duomenys neskelbtini) darbo neatliko. Savo noru tiek jis, tiek ir ji parinkdavo šiukšles. Nebūdavo, kad jo užsakomų daiktų kainos sumažėdavo po (duomenys neskelbtini) kontrolės. Gesintuvai šimtais niekada nekainavo. Gal į gesintuvo kainą įeina pirkimas, o ne patikra, tai gali būti nemaža suma. Nebuvo, kad kainos sumažėdavo, pasidomėjus (duomenys neskelbtini) . Ne (duomenys neskelbtini) buvo sukūrusi etatą, poreikis buvo priimti daugiau (duomenys neskelbtini). Būdavo suvestinė kiekvienais metais. Trukdymų nebuvo, pagal pilietinę pareigą turėjo anksčiau pranešti apie (duomenys neskelbtini) veiksmus. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1 t., b.l.49-51) sutinka, sutinka su parodymais dėl cirko. (duomenys neskelbtini) apeina teritoriją, apžiūri langus, pjauna žolę, sodina gėles, nugeni medžius. (duomenys neskelbtini) pareigos visų tos pačios. K. gal daugiau apžiūrėdavo pastatus. Jis buvo tiesioginis vadovas, žmonai nedavė užduočių. Sekretorė pasirašytinai supažindina su pareigybėmis, ar žmona pasirašė, nežino. Būdavo žurnalas. Jo tikslas nebuvo demaskuoti, jo tikslas buvo pasakyti tiesą, suprato, kad įrodyti, kad cirkas davė pinigus bus sunku. Jam kartą perdavė grynais 50 eurų, o kartą juos su pinigais nusiuntė tiesiai pas (duomenys neskelbtini), bet jie gal nenuėjo. Tada (duomenys neskelbtini) išreiškė didelį nepasitenkinimą kodėl jis pinigų nepaėmė.

2019-01-16 teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. Č. papildomai paaiškino dėl darbo sutarties tarp A. Č. ir mokyklos (duomenys neskelbtini) sudarymo aplinkybių, po kaltinamosios duotų parodymų, kad tai yra visiška netiesa. Darbo sutarties į R. Z. namus tikrai nevežė. Ar buvo kovo 12 d. R. Z. namuose, ar darbe, nepamena, telefonu taip pat niekas nebuvo derinama dėl sutarties. Tikslios datos nepamena, jis nedalyvavo, pasirašant darbo sutartį tarp jo žmonos ir R. Z.. Kad veštų darbo sutartį R. Z. į namus, to tikrai nebuvo. R. Z. neprašė, kad įdarbintų jo žmoną. R. Z. tai pati siūlė, nes jai skubiai reikėjo darbuotojo, savo iniciatyva jis nieko neprašė. Tu metu žmonos fizinė sveikata buvo gera, ji galėjo atlikti darbą. Seimo narys D. G. turėjo atvažiuoti į mokyklą. Jis tada jau nedirbo, tačiau sužinojęs, kad D. G. atvažiuoja spręsti dėl R. Z. darbo, kreipėsi penktadienį į šį seimo narį ir jie šeštadienį susitiko. Seimo nariui papasakojo apie R. Z. darbą. Susitiko su seimo nariu kabinete, savivaldybėje. Tai ką pasakai tik žodžiu, nieko nereiškia, taigi, D. G. paprašė išdėstyti viską raštu. Jis raštą parašė seimo nariui nedalyvaujant ir po to jam šį raštą pridavė. Jis įsivaizdavo, kad įrodyti nieko neįmanoma, tik norėjo supažindinti seimo narį su R. Z. elgesiu su žmonėmis. K. Č. jo sūnus, kuris taip pat dirbo mokykloje kurį laiką. R. Z. paprašė gal sūnus gali laikinai dirbti (duomenys neskelbtini). Kiek laiko sūnus dirbo, nepamena, gal apie metus laiko. Tuo metu jis su žmona taip pat dirbo. K. Č. apie žmonos fiktyvų įdarbinimą nieko nebuvo sakęs. Žmonos darbas nuo kada turėjo būti, nepamena. Ji turėjo dirbti ir šeštadienį, sekmadienį, darbas buvo - mokyklos priežiūra. Žmona ateidavo į darbą vakare apie 18 val., mokytojai jau būdavo išėję. Ji dirbdavo iki 22 val. Kitas darbas buvo mokyklos priežiūra šeštadienį, sekmadienį. Kaip žymėdavo (duomenys neskelbtini) darbą nepamena, reikia žiūrėti į darbo grafikus. Su (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio aptarimo. Kokį darbo laiką rašė į žiniaraščius, nepamena. Apie jo šeimos padėtį (duomenys neskelbtini) žinojo, ji žinojo, kad jo žmona neturėjo darbo. Nusiskundimų dėl jo ir žmonos darbo iš kitų darbuotojų nebuvo.

Perskaičius kaltinamosios parodymus, liudytojas K. Č. paaiškino, kad tai visiška netiesa, su visais darbuotojais sutarė, vykdė visus R. Z. nurodymus, nes R. Z. jam buvo sakiusi, kad arba jis dirba su ja, arba visai nedirba. Iki pat galo dėl jo atliekamo darbo nebuvo jokių nusiskundimų ir raštų. Kas liečia viešuosius pirkimus, buvo vienintelė pažyma dėl suvirinimo darbų, kur (duomenys neskelbtini) prašė perklausti, kodėl tik viena įmonė pasisiūlė dirbti. Tas prierašas atsirado vėliau, galėtų patikrinti, ar ta pažyma mokykloje yra, nes vėl dirba mokykloje. Pas R. Z. nevažiavo į jos namus ir nevežė sutarties. Pas R. Z. namuose yra buvęs 4 kartus ne darbo reikalais. Ant televizoriaus, esančio mokykloje, inventoriaus numeris rašytas ne jo ranka, yra aiškios nutrynimo žymės, abu televizoriai yra tuo pačiu inventoriaus numeriu. Gali drąsiai teigti kad nebuvau pas R. Z. 2012-03-12. Kada pas R. Z. namuose keitė spynos širdelę, nepamena. Spynos širdelė buvo pirkta už mokyklos lėšas. Spynos širdelę keitė po kiek laiko, kai R. Z. vyras jau buvo atleistas iš pareigų. Raštą seimo nariui rašė jis pats, tai pirmas kartas, kad tokį pranešimą rašė. Spynos širdelę keitė ar prieš ar po žmonos įdarbinio, nepamena. Širdelių reikia pirkti dažnai, vyksta ir nurašymas remontui, darbams. Pakeitė pas R. Z. 3 pakabinamas spynas ir vieną laukinių durų spynos širdelę. Nurašė spynas, kad deda ant mokyklos vartelių. Yra rašomi dokumentai, nurašymo aktai. Gal šie dokumentai dar yra kur buhalterijoje. Atsargų nurašymo aktas, taip vadinamas tas dokumentas. Po spynos nurašymo parašai atsiranda po mėnesio, žmogus pasirašo, nors jam spyna ir neatiduodama. Jis nusiimdavo nuo kortelės pinigus ir atiduodavo R. Z. į rankas. Pinigus nuimdavo, gavus algas. Kartais jei pinigų turėdavo, juos atiduodav R. Z. iš karto. Pinigai būdavo SEB banke. Spynų širdeles keitė jis, nes to prašė R. Z., kuri liepė nupirkti ir pakeisti. Pirkdavo į rezervą, mėnesio gale būdavo gauta sąskaita ir mokykla ją apmokėdavo. Pirkdavo kaip mokyklai. Nurašymai spynų vyksta mėnesio gale. Tokia buvo tvarka mokykloje.Aktą pasirašydavo nurašymo komisija ir tas darbuotojas, kuriam tariamai duodavo tą spyną. Šiuo atveju pasirašė darbininkas už spynas, kurias jis keitė pas R. Z. namuose. (duomenys neskelbtini) nėra vežęs į namus pasirašyti raštų. Jam R. Z. liepė nupirkti spynas, sakė, bus nurašoma nuo mokyklos. Atsiskaityta jam už spyną nebuvo. (duomenys neskelbtini) visus raštus pasirašydavo darbe. Žino, kokios spynos, į kurias duris dedasi, nėra taip, kad išsiimtų spyną kaip pavyzdį ir važiuotų pirkti naujos. Gali būti, kad važiavo į parduotuvę „Namai“, gali būti, kad ir į „Senukus“. Pirkimo dokumentų jam nereikėjo prijungti prie nurašymo sąskaitos, pirko į rezervą, tada pinigai jokie „nevaikšto“. Yra sudaryta sutartis su parduotuvėmis, įvardinti asmenys, kurie gali pirkti. Tie asmenys tai jis ir (duomenys neskelbtini). Pirko širdelę ir tris pakabinamas spynas. Sutartis budėtojos pasirašyta 13 d., o prašymas priimti į (duomenys neskelbtini) pareigas -14 d. Sutartis gali būti pasirašyta ir 12 diena. Laisvos valios nebūdavo, nes daug žmonių patirdavo psichologinį spaudimą. V. psichologė tik atėjo į darbą ir (duomenys neskelbtini) paprašė parašyti, ko jai reikia darbui. Kai (duomenys neskelbtini) pamatė sąrašą, kurį psichologė surašė, pradėjo šaukti ir darbuotoja atėjo pas jį verkdama. Po mėnesio ji išėjo iš darbo. Patys žmonės rašydavo prašymus savo noru išeiti iš darbo dėl psichologinio spaudimo. Jis pats prašymą parašė liepos 29 d., o rugpjūčio 4 d. jį atleido. Dabar jį atgal priėmė į darbą atvira širdimi ir visi džiaugiasi, kad grįžo. Kai bankomate ima pinigus, čekių niekada neima. Jo banko SEB išklotinė yra pas tyrėją. Mano, nieko iš jų negalima atsekti. Nuimdavo pinigus tik po algos.

2019 m. rugsėjo 17d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. Č. papildomai paaiškino, kad kiekvieną mėnesį vieną kartą pinigus paimdavo iš bankomato. Jei pats turėdavo grynų pinigų, pinigų iš bankomato neimdavo. Kokia konkrečiai buvo pinigų suma, kurią nuimdavo ir paduodavo (duomenys neskelbtini) negali pasakyti, nes nepamena. Pinigai buvo už pusę etato. Apytikriai apie 360 eurų. Centai grįždavo iš avansinio apmokėjimo, juos gražindavo (duomenys neskelbtini). Tarkim jei nuomotojas atnešdavo 50 eurų, (duomenys neskelbtini) juos išleisdavo mokyklos reikmėms, o per avansinę juos sugrąžindavo. Kartais keletą centų direktorė jam grąžindavo. Algą (duomenys neskelbtini) atiduodavo iki cento. Atiduodavo pinigus kartą per mėnesį po algų. Avansas būdavo mokamas mėnesio pradžioje, kiti pinigai būdavo mokami iki 10 ar 15 kiekvieno mėnesio dienos. (duomenys neskelbtini) nešdavo pinigus po 10 ar 15 dienos, po atlyginimo. Jam atlyginimą pervesdavo į kortelę. Durų spyną R. Z. namuose tikrai keitė. Keitė namo lauko durų spyną ir dviejų tvarto durų spynas. Spynas keitė, kai (duomenys neskelbtini) išsiskyrė su vyru. Ar tai buvo prieš, ar po jo žmonos įdarbinimo, nepamena. Spynas keitė už mokyklos lėšas. Nei karto (duomenys neskelbtini) nevežė jokių sutarčių. Be to, sutartys būtų buvusios be antspaudo, tada būtų reikėję vežti ir antspaudą. Dėl kaltinamosios parodymų ( 4t., b.l.8), tai visiška netiesa. Jis dokumentų be (duomenys neskelbtini) negali sutvarkyti, jokių sutarčių į namus nevežė. Jam nežinomi tokie atvejai, kad (duomenys neskelbtini) kokius dokumentus darbuotojai vežtų į namus. Jis jokių papkučių ir sutarčių (duomenys neskelbtini) nevežė, sutartis ji pasirašė mokykloje.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2017-03-10 su pranešimu, apie neteisėtus (duomenys neskelbtini) veiksmus, t. y. piktnaudžiavimą užimamomis pareigomis, kreipėsi į LR seimo narį D. G.. (duomenys neskelbtini) R. Z. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-05-28 iki 2016-08-04. Nuo 2008-05-28 sąžiningai dirbo savo darbą, tačiau tekdavo vykdyti ir (duomenys neskelbtini) R. Z. nurodymus, kurie būdavo kaip ir neteisėti, tačiau pateikiami, kaip teisėti įvardijant juos „parama mokyklai“. Kaip pavyzdį gali nurodyti tai, kad dažnai mokyklos teritoriją nuomojasi atvykstantys cirkai, karuselės ir pan. Tarp mokyklos ir organizatorių yra oficialiai sudaroma nuomos sutartis, į mokyklos biudžetą yra pravedamos sutartyje numatytos lėšos, tačiau atvykusio cirko ar karuselių organizatoriai visada mokyklai būdavo paruošę „vokelį“ su pinigais ( litais būdavo nuo 150 iki 200 litų arba 50 eurų), kuriuos (duomenys neskelbtini) įvardindavo kaip „parama mokyklai“. (duomenys neskelbtini) R. Z. jį siųsdavo nueiti į cirką ar karuseles paimti „paramą mokyklai“. Jam niekada nereikėdavo nurodyti sumos, suma jau matomai būdavo sutarta su (duomenys neskelbtini) iš anksto, nes tik nueidavo paimti. Taip pat nuolat būdavo tokių atvejų, kai (duomenys neskelbtini) pasinaudodama mokykloje atliekamais priemonių pirkimais pasinaudodavo jais savo reikmėms. Kaip pavyzdį gali nurodyti, kad du kartus, kai buvo perkamos spausdintuvų kasetės, vietoje spausdintuvų kasečių buvo nupirkti du planšetiniai kompiuteriai. Visur sutartyse buvo nurodoma, kad perkamos kasetės, tačiau vietoj kasečių buvo nupirkti plančetiniai kompiuteriai, vienas jų buvo nupirktas (duomenys neskelbtini) sūnui, nes buvo jo gimtadienis. Kitas buvo perkamas pačiai (duomenys neskelbtini) . Nei parduotuvės, iš kurios buvo pirkti, nei mokyklos apskaitose šie planšetiniai kompiuteriai niekada nepasirodė. Taip pat gaudavo tokius nurodymus, kaip, kad nurašyti mokyklos turtą, nors buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) šiais daiktais naudojasi savo namuose. Kaip pavyzdį gali nurodyti atvejį su mokyklos televizoriais. Maždaug 2012 m., tikslios datos neprisimena, mokykla įsigijo du plačiaekranius televizorius. Vienas televizorius buvo pakabintas (duomenys neskelbtini) kabinete, kitas televizorius kabėjo kabinete Nr. 1. maždaug 2014 m., tikslios datos nurodyti negali, nuėjęs pas (duomenys neskelbtini) į kabinetą pamatė, kad ten nėra televizoriaus. (duomenys neskelbtini) pasiteiravo, kur televizorius, ši atsakė, kad namuose jos televizorius sugedo, tai ji į namus išsivežė televizorių iš darbo. (duomenys neskelbtini) liepė nurašyti televizorių iš mokyklos turto apskaitos, vėliau ji dar kelis kartus liepė nurašyti televizorių, bet to nepadarė. 2012-03-13 (duomenys neskelbtini) iniciatyva (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti įdarbino jo žmoną A. Č.. Ji buvo įdarbinta pilnu etatu. Vos ją įdarbinus (duomenys neskelbtini) pasakė, kad mokyklai reikalingi grynieji pinigai ir kad reikėtų oficialiai žmoną įdarbinti mokykloje (duomenys neskelbtini) puse etato, tačiau (duomenys neskelbtini) pinigus reikėtų grynais pinigais atiduoti jai ( (duomenys neskelbtini) ). Tiek pats, tiek žmona neprieštaravo tokiems siūlymams, nes norėjo turėti darbą. Pinigų perdavo schema (duomenys neskelbtini) būdavo tokia: kai būdavo pervedamas atlyginimas žmonai už pusę (duomenys neskelbtini) etato, jis pasiteiraudavo mokyklos buhalterijoje kiek pinigų už šį etatą pervedė, tada pats arba nuo savo sąskaitos bankomate nuimdavo tą sumą, arba jei turėdavo su savimi grynais pinigais, pinigus sudėtus į voką, perduodavo juos (duomenys neskelbtini) jos kabinete. Kokią tiksliai pinigų sumą perduodavo (duomenys neskelbtini) pasakyti negali, nes neprisimena, bet tai buvo apie 350 litų kas mėnesį nuo 2012-03-13 iki 2014-01-02. Visas šis reikalas užsibaigė todėl, kad profsąjunga pastebėjo, kad žmogus yra įdarbintas, bet savo darbo funkcijų neatlieka. Dėl to (duomenys neskelbtini) liepė pasakyti žmonai, kad rašytų prašymą atleisti iš antraeilių (duomenys neskelbtini) pareigų. Likus maždaug metams laiko iki išėjimo iš užimamų pareigų, su (duomenys neskelbtini) kildavo nuolatiniai konfliktai, ji nuolat būdavo nepatenkinta jo darbu, nekartą siūlė eiti iš darbo ir pan., grasino teismais ir pan., kokiu pagrindu būtų kreipusis į teismą neminėjo. Mano, kad tai įvyko todėl, kad atsirado kitas žmogus, kuris uoliai vykdydavo jos nurodymus ir (duomenys neskelbtini) jį norėjo paskirti į jo užimtas pareigas. Mano, kad būtent dėl šių priežasčių ji nuolat prie jo pradėjo kibti, daryti psichologinį spaudimą bei nepakenčiamas darbo sąlygas, kad išeitų iš darbo, galiausiai ir nustojo vykdyti jos nurodymus, kurie atrodė pertekliniai, nereikalingi ir neteisėti. Trūkus kantrybei, 2016-08-04 parašė prašymą atleisti iš darbo. 2016-07-28 buvo atleistas (1 t., b.l. 49 - 51).

Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. papildomai apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad darbo laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2016 m., kuomet dirbo (duomenys neskelbtini), ėjo (duomenys neskelbtini). Tiesioginės pareigos buvo darbo grafikų sudarymas ir kitos. Jo parengti darbo grafikai būdavo suderinti su (duomenys neskelbtini) . Jis sudarydavo mokyklos darbuotojų darbo grafikus, pagal (duomenys neskelbtini) pateiktas nuorodas darbo grafikams sudaryti. Ji surašydavo koks darbuotojas kiek valandų dirbs. Laikotarpiu nuo 2012-03-13 iki 2014-01-02, kuomet A. Č.buvo dokumentaliai įdarbinta mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigose, realiai šiose (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo ir realiai šį darbą dirbo R. M.. Žmona A. Č. į darbo grafikus, kaip (duomenys neskelbtini) pareigų darbuotoja įtraukta buvo visu savo darbo laikotarpiu kas mėnesį ir į jos sąskaitą kas mėnesį buvo pervedamas mėnesinis atlyginimas. Apie žmonos gautą atlyginimą, paprašius, pranešdavo mokyklos (duomenys neskelbtini) V. V.. Sužinojęs kiek už (duomenys neskelbtini) pareigas priskaičiuota žmonai pinigų, būtent tą sumą, kas mėnesį perduodavo mokyklos (duomenys neskelbtini) R. Z.. Šiuos pinigus jis perduodavo (duomenys neskelbtini) . Kur toliau atsidurdavo pinigai, nežino (1 t., b.l. 52 - 54).

Liudytojas E. M. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, piktumų nėra. Dirbo mokykloje (duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini). Gavo informaciją, kad A. Č. dirba pagal dvi sutartis. Nematė, kad ji dirbtų (duomenys neskelbtini). Tuomet parašė raštą, kad (duomenys neskelbtini) paaiškintų situaciją. Rašė ir į steigimo grupę. Buvo atvykusi darbo grupė, atliko tyrimą, buvo parašyta, kad pažeidimų nėra. A. Č. dirbo (duomenys neskelbtini), gavo informaciją, kad ji priimta dar dirbti (duomenys neskelbtini). Kilo klausimas, ar ji dirba (duomenys neskelbtini) darbą, nes niekas to nebuvo matęs. Nežino, ar ji dirbo pagal dvi sutartis, nes dokumentų nematė. (duomenys neskelbtini) parašė raštą dėl informacijos apie darbą vasaros metu. Atskirai dėl A. Č. rašto nebuvo. Rašė, kad neatitinka tikrovės, gavo atsakymą. Kilo abejonės, ar teisingai darbuotojus išleidžia atostogų, ar racionaliai naudojami pinigai. Savivaldybė parašė, kad pažeidimų nenustatyta. Žodžiu į (duomenys neskelbtini) nesikreipė dėl A. Č.. Tada buvo įtampa tarp administracijos ir profsąjungos. Buvo naudojama raštų kalba, jei bus nesklandumai, kad turėtų įrodymus. Tai yra normali praktika. (duomenys neskelbtini) jiems taip pat rašydavo raštus. Mokykloje pavasarį prasideda pamokų skirstymas, metodika, finansavimas, tai svarbu kiekvienam mokytojui. Jei kas neaišku, kreipiasi raštu. Jis negali pasakyti, ar A. Č. atliko (duomenys neskelbtini) pareigas, nes kiek pamena, dirbo ir Č. sūnus, gal jie kartu dirbo.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, piktumų nėra. Dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. Ji valo sniegą, pjauna žolę, greboja lapus, renka šiukšles. Dirba nuo 6 val iki 15 val. darbo dienomis. Dirba visu etatu. (duomenys neskelbtini) dirba ji viena. Trys keturi metai dirba dar K. 2012 m. dirbo viena. A. Č. pažįsta. Ji dirbo mokykloje (duomenys neskelbtini). Vasaros metu ją vadavo. Kartą ėjo iš „Maximos“ ir matė, kad kažkokia moteris pjauna mokyklos teritorijoje žolę, paklausė budinčių, jos pasakė, kad tai (duomenys neskelbtini), tada dar jos nepažinojo. Dirbdavo nuo 6 val.iki 15 val., o Č. ateidavo (duomenys neskelbtini) vėliau, jos prasilenkdavo. Ką Č. veikdavo, nežino. Jos tiesioginis vadovas yra (duomenys neskelbtini), juo buvo K. Č.. Jis skirdavo užduotis.

Liudytoja V. V. paaiškino, kad kaltinamoji jos buvusi (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. Į jos pareigas įeina ataskaitos vedimas, apskaitomybė, darbas kaip ir visų (duomenys neskelbtini). Darbuotojų atlyginimai skaičiuojami pagal žiniaraštį. Darbo apskaitos žiniaraščius pateikia pavaduotojas ūkiui, tvirtina vadovas, tai yra mokyklos direktorė. Gauna įsakymą, kada žmogus įdarbinamas. A. Č. matydavo darbo pabaigoje, yra mačiusi, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Pagal įsakymą ji dirbo dvejose pareigose, dar buvo įdarbinta puse pareigybės (duomenys neskelbtini). Kai ją matydavo, ji būdavo (duomenys neskelbtini) vietoje. Darbo užmokestis ir darbo sutartis buvo už pilną etatą ir už pusę etato, užmokestį mokėdavo į jos banko kortelę. K. Č. užeidavo pas ją, klausdavo kiek pinigų bus už pusę etato. Darbuotojai klausdavo apie darbo užmokestį, jų yra gana daug, todėl kas ir kada, ko klausdavo, tiksliai nepamena. Gal ir paskaičiavo, kiek A. Č. gaus užmokesčio už pusę etato. Tuo metu ir dabar dirba (duomenys neskelbtini) R. M.. Nematė, kad A. Č. dirbtų (duomenys neskelbtini). Buvo tikriausia laisva vieta, kad A. Č. įsidarbino. Ji gauna įsakymą, kad priimtas žmogus. Ji dirbti abejose pareigose pradėjo tuo pat laiku. Ar buvo vienas įsakymas, nepamena. Darbo laiko nepamena, tik tiek žino, kad ji darbą vėlai pradėdavo. Gal naktimis suveikdavo mokykloje signalizacija ir jai reikėdavo važiuoti patikrinti. K. Č. nereikėjo kreiptis į ją ir klausti, kiek jo žmona uždirba, nes jam paduodavo atsiskaitymo lapelius kiekvieną mėnesį. Paduodavo K. Č. ir jo žmonos A. Č. atsiskaitymo lapelį, kaip šeimos nariui. Kilo nesutarimų su profsąjunga, tada pradėjo kažkas ryškėti. Jai pradžioje įtarimų nekilo. Vakare nematydavo, kad A. Č. dirba. K. Č. nieko nepasakojo apie žmonos darbą. Buvo K. Č. kažkokia kalba, kad jam nereikės grąžinti pinigų, bet tiksliai negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) sakydavo, kad (duomenys neskelbtini) gali reikti atvykti naktį, jei signalizacija suveikia, todėl laikas trumpesnis dirbti. Būtent (duomenys neskelbtini) tai pasakė apie signalizaciją. Ji pati su A. Č. nebendravo. (duomenys neskelbtini) dirba kiekvieną dieną. Ta pati (duomenys neskelbtini) dirbo ir tuomet, dirba ir dabar. Ji pastoviai mato, kaip (duomenys neskelbtini) grėbia lapus, kasa sniegą. Kiek pamena, profsąjunga pradėjo kelti klausimą, kad nemato dirbančios A. Č.. Atleidus A. Č., priimtas kitas žmogus, jis dirba ir dabar. Tai yra realus etatas, nes (duomenys neskelbtini) yra ką dirbti, darbo yra daug. Klausimų (duomenys neskelbtini) kelti negalėjo, nes buvo sudėtingi santykiai. Dabartinis (duomenys neskelbtini) pjauna žolę, ką reikia tą ir daro, nes vienam žmogui didelis darbo krūvis. Ką daryti ir ką dirbti paskirsto pavaduotojas. Mato, kad (duomenys neskelbtini) pjauna žolę, grėbia lapus. Jos darbo vieta kabinete. J. Ž. pažįsta, ji mokykloje trumpai dirbo valytoja.

Liudytoja M. B. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, nesutarimų nėra. Dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. penkis metus. Šiuo metu nedirba. Dirbo nuo 8 val. ryto iki 16 val. ar 17 val. pilną darbo savaitę. A. Č. pažįsta. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), kiek matydavo, ji būdavo (duomenys neskelbtini) vietoje. Nežino, kad ji priimta ir kitoms pareigybėms. (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo, ją matydavo lauke tvarkant aplinką. A. Č. tvarkant aplinką nematė. Jai paliekant darbą buvo nesutarimas dėl jos per ilgų atostogų. Buvo sutarimas kolektyvo, kad jei vaikams atostogos, darbuotojai į darbą ateina porai valandų. Kilo konfliktas ir tada išėjo iš darbo.

Liudytoja P. K. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, dabar nesutarimų nėra. Nuo 2005 metų dirba (duomenys neskelbtini). Dirba pagal tvarkaraštį nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. A. Č. pažįsta, ji dirbo (duomenys neskelbtini). Vakare matydavo ją (duomenys neskelbtini) vietoje. Per tėvų susirinkimus apie 17 val. ją matydavo (duomenys neskelbtini) vietoje. (duomenys neskelbtini) mokykloje yra. (duomenys neskelbtini) dirba lauke, pjauna žolę, ravi gėlynus. A. Č. nematė tokius darbus dirbant. Jis priklauso profsąjungai. M. pažįsta, yra skirtingose profesinėse sąjungose, apie bylą nekalbėjo.Vyksta renginiai ir po pamokų. Matydavo, kad A. Č. visada būdavo (duomenys neskelbtini) vietoje. Metų nepamena, tačiau tai buvo jos įdarbinimo laikotarpiu. Buvo konfliktas su (duomenys neskelbtini) dėl nuotraukų facebook paskyroje.

Liudytoja R. Č. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, piktumų nėra. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1994 m., dirba ir šiuo metu. Buvo daugiau asmenų, kurie dirbo (duomenys neskelbtini), tai D. J., A. Č., kitų nepamena. Į pareigas neįeidavo naktimis būti mokykloje. Anksčiau buvo naktiniai sargai, tačiau A. Č. tada dar nedirbo. Buvo vieną savaitę ryte, kitą po pietų Darbo grafikas buvo dirbti vieną savaitę ryte, o kitą po pietų. Su A. Č. keisdavosi : ji ateidavau į darbą, A. Č. išeidavo, arba atvirkščiai. Kad A. Č. tvarkytų aplinką nematė. Į (duomenys neskelbtini) pareigas neįeina aplinkos tvarkymas. Teritoriją lauke tvarkydavo (duomenys neskelbtini) R. M.. (duomenys neskelbtini) paliedavo gėles mokyklos viduje(duomenys neskelbtini) laistydavo gėles lauke. Su A. Č. draugės nebuvo, apie papildomus darbus nekalbėjo. Nežino, kaip nutrūko jos darbiniai santykiai. Vieną savaitę iš ryto, kitą po pietų dirbdavo (duomenys neskelbtini). A. Č. ateidavo dirbti nuo 18:30 val. Ji keisdavosi su D. J.. Konfliktų niekada nebuvo. Dieninės (duomenys neskelbtini) buvo D. J. ir ji, A. Č. ateidavo dirbti vakare.

Liudytoja B. M. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, piktumų nėra. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. iki 2015 m. Jos darbas buvo nuo 8 val. ryto iki 17 val. pilną darbo savaitę. A. Č. pažinojo. Ji buvo priimta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji dirbo, kad dirbtų (duomenys neskelbtini), nematė. Vienu metu vadavo (duomenys neskelbtini) , iš darbo išeidavo vėlai ir matydavo, kad A. Č. ateina į darbą, ji būdavo (duomenys neskelbtini) vietoje. R. M. (duomenys neskelbtini) dirbdavo lauke. Nematė, kad (duomenys neskelbtini) darbus dirbtų A. Č.. Tvarkė A. Č. įdarbinio dokumentus. Ji parašė prašymą priimti į darbą (duomenys neskelbtini). Užregistravo prašymą, perdavė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) deda rezoliuciją, tada rašo įsakymą ir darbo sutartį. Dėl priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas, A. Č. rašė kitą prašymą. Kada jį rašė nepamena, gal kitą dieną. Prašymą užregistravo, perdavė (duomenys neskelbtini), o jai uždėjus rezoliuciją parašė įsakymą ir sudarė darbo sutartį. Kad dirbtų A. Č. (duomenys neskelbtini), neteko matyti. Sutartyje sąlygas nustatinėja, ar asmuo dirbs pilnu etatu, ar ne (duomenys neskelbtini). Ji tai nurodo rezoliucijoje. Jai įtarimų nekilo, kad kertasi darbo laikas, nesidomėjo. A. Č. išėjo iš darbo, kai ji jau nedirbo. Girdėjo, kad A. Č. buvo įdarbinta, tačiau realiai nedirbo. Tai girdėjo iš mokyklos mokytojų. Dėl apmokėjimo A. Č., nieko negirdėjo. Konkrečios darbo valandos neatsispindėdavo, nuo kada iki kada dirba. Buvo segtuvas dokumentų, kuriuos reikia perduoti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ateidavo ir jį pasiimdavo. Segtuvas būdavo ant jos darbo stalo. Raštinės darbo patikrinimo nebuvo.

2019 m. rugsėjo 17d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. M. papildomai paaiškino, kad ji paruošdavo sutartį ir dėdavo į segtuvą. Visus dokumentus, kuriuos reikia paduoti (duomenys neskelbtini), dėdavo į tą segtuvą. (duomenys neskelbtini) paimdavo segtuvą ir nusinešusi į kabinetą dokumentus pasirašydavo. Ji surašydavo darbo sutartį ir įdėdavo į segtuvą. Kai jai gražindavo sutartį su (duomenys neskelbtini) parašu, tada paskambindavo darbuotojui, kuris ateidavo pas ją į kabinetą ir sutartį pasirašydavo. Pas juos būdavo darbuotojų, kurie dirbo pagal dvi darbo sutartis. Kiek žino, niekada dokumentai (duomenys neskelbtini) nebuvo vežami į namus. Dokumentų niekas iš mokyklos neišveždavo, bent kol ji būdavo darbe. Jai buvo jau atneštos pasirašytos darbo sutartys, kurią dieną tai buvo nepamena, nes praėję daug laiko. Apie (duomenys neskelbtini) šeimos problemas nebuvo girdėjusi, tik dabar sužinojo. Nieko nežinojo apie spynų pakeitimą. Mokyklos antspaudas būdavo pas (duomenys neskelbtini). Ji žinojo kitaip situaciją, (duomenys neskelbtini) sakė, kad jau seniai su vyru išsiskyrė, jie tik gyveno kartu, po to oficialiai išsiskyrė. Ji nerakindavo kabineto, jei trumpam išeidavo. Tokio atvejo nebuvo, kad pasigestų ant stalo buvusių dokumentų.

Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta. Dirbo progimnazijoje (duomenys neskelbtini), 2 metai kaip nedirba, dar kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini). Kada dirbo, neprisimena. Prieš pat išėjimą dirbo (duomenys neskelbtini). Kai sumažėjo vaikų, perėjo dirbti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 6-7 val. iki 15 val., nuo pirmadienio iki penktadienio. E. Č. iš matymo pažinojo, kuo dirbo nežino, ji kartais matydavo, kad gėlės palaisto, šiukšles pašluoja, kur (duomenys neskelbtini) būna, ten daugiau ji būdavo. Nežino, ar buvo (duomenys neskelbtini). Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka ( 1t., b.l. 114), R. grėbdavo lapus, tai galvoja, kad yra kiemsargio darbas. A. Č. galėjo matyti gal dieną, kai vaikus pasiima. (duomenys neskelbtini) kas dirbo žino, tik pavardžių nežino, kitas moteris dažniau matydavo. A. Č. dirbo (duomenys neskelbtini), nežino. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) nesinaudojo viena įrankių patalpa.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2010 m. iki 2017 m., iš pradžių – mokyklos (duomenys neskelbtini), vėliau-mokyklos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo maždaug nuo 2016 m. Koks buvo darbo grafikas, ji tiksliai nežino, tačiau dirbo pilną darbo savaitę-nuo pirmadienio iki penktadienio. Valandų ji tiksliai neprisimena, bet dirbo nuo ryto iki vakaro.Į darbą atvykdavo per pagrindinį įėjimą. Daugmaž pažinojo visus mokyklos darbuotojus. Darbuotoją A. Č. pažinojo. Kokiose pareigose dirbo A. Č., nežino, bet vienu metu tikrai dirbo (duomenys neskelbtini). Kad A. Č. būtų dirbusi darbus, susijusius su mokyklos teritorijos tvarkymu, tokius kaip žolės pjovimas, mokyklos teritorijoje esančių šiukšlių rinkimas, kiemo šlavimas, sniego kasimas, nėra mačiusi. Kiek žino, mokykloje (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo R., jos pavardės nežino, jos darbas buvo mokyklos teritorijos tvarkymas, ji dirbo visus minėtus ir kitus mokyklos teritorijos tvarkymo darbus. Kad A. Č. dirbo mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigose, nežino ir nėra girdėjusi ( 1t., b.l.114).

Liudytoja D. J. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, nesutarimų nėra. Dirba progimnazijoje (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. Pradžioje (duomenys neskelbtini), po to išėjo A. Č., perėjo (duomenys neskelbtini) dirbti. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo pradžių, valytoja 0,3 etato. A. Č. dirbo, ją pažinojo, ji dirbo vakare nuo 18:30 val. (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) buvo R. M.. A. Č. sakydavo: tai gėles lieja, žiedlapius nurenka, šiukšles rinkdavo. A. Č. buvo (duomenys neskelbtini). Gėlių liejimas į pareigas (duomenys neskelbtini) neįeina. A. Č. vyras dirbo (duomenys neskelbtini). Ji vėliau įsidarbino. Nekalbėjo apie pareigas. Smulkmenų neklausinėjo. Ji pati išėjo, buvo pamaininis darbas, ji nenorėjo ir išėjo.

Liudytojas D. G. paaiškino, kad R. Z. pažįsta nuo to laiko, kai sužinojo apie jos nusikalstamą veiką. Nemažai laiko praėjo, gali jau kai ką ir pamiršti. Seimo nario biure, kuris yra Marijampolės savivaldybės pastate, kiekvieną pirmadienį registruojasi žmonės dėl įvairiausių problemų. Berods, 2017 m. atėjo į biurą Č. K. ir prisistatė, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Jis papasakojo apie tuometinę (duomenys neskelbtini) R. Z. ir mano, jog (duomenys neskelbtini) užsiima blogais dalykais, kurie gali būti kriminalinio pobūdžio. K. Č. sakė, jog įdarbinta jo žmona 1,5 (pusantro) etato. Atlyginimą už pusę etato jo žmona atiduodavo (duomenys neskelbtini) R. Z.. Taip pat pasakojo, jog kuomet į (duomenys neskelbtini) teritoriją atvykdavo karuselės, R. Z. liepdavo surinkti pinigus iš karuselių. Taip pat, K. Č. pasakojo, jog jei mokykla įsigydavo televizorių – vienas televizorius tekdavo mokyklai, kitas – R. Z.. Panašūs dalykai vykdavo ir įsigijus kondicionierius. Išklausęs K. Č., jis suprato, kad tai, apie ką jis kalba, galimai kriminalinės veikos ir pasiūlė viską ką jam pasakojo, išdėstyti raštu ir kreiptis į policiją bei prokuratūrą. Jo biure taip pat registruojami kreipimaisi. Jis taip pat persiuntė K. Č. raštišką paaiškinimą prokuratūrai. Jam pasirodė, kad žmogus kalba nuoširdžiai ir jis, kaip žmogus turintis patirtį, kaip ilgametis policijos pareigūnas, kaip buvęs kriminalinės policijos pareigūnas, nusprendė, kad K. Č. sako tiesą, nes savo pasakytus teiginius gana aiškiai argumentavo, nurodė asmenis, kurie galėtų paliudyti. Jis K. Č. pasakė pasitikėti policija, nes K. Č. argumentavo, kad bijo susidorojimo, bet jis K. Č. padrąsino, kad policija ir prokuratūra nėra politiškai suinteresuotos. Žmogus taip ir padarė – kreipėsi į policiją ir davė parodymus. Jis klausė K. Č., kodėl jis tik dabar kreipėsi. K. Č. pasakė, kad tik dabar kreipėsi todėl, kad atsirado Seimo nario biuras. Seimo nario biure jie teikia įvairias paslaugas piliečiams, ne tik skundų nagrinėjimas vyksta. Taip pat teikia ir nemokamą teisinę pagalbą. K. Č. sakė, kad juo pasitiki, kaip buvusiu pareigūnu ir tokie kriminalinio pobūdžio dalykai negali būti toleruojami. Jam su R. Z. niekada iki to laiko kol pas jį biure neapsilankė K. Č., neteko bendrauti. Pirmą kartą R. Z. buvo sutikęs rinkiminės kampanijos metu, palapinėje, 2016 m. Iki tol jos nepažinojo, niekada gyvenime nebuvo sutikęs. Jis asmeniškai nesidomėjo ir K. Č. neklausė, kiek jo žmona gauna atlyginimo ir nuo kada dirba K. Č.. Teiravosi, kokį atlyginimą gauna, kiek už pilną ar pusę etato gauna, kaip tuos pinigus perveda iš kortelės ir panašūs klausimai. Buvusio policijos pareigūno patirtis jam neleido abejoti K. Č. teiginiais, nes jis bandė aiškintis aplinkybes. K. Č. jam smulkiai aiškino, bet tiksliai jau nepamena, kaip pinigus pervesdavo į sąskaitą, jis nuimdavo ir nunešdavo R. Z.. Nepamena tiksliai sumos, bet jam tikrai sakė K. Č.. Pamena vieną jo minėtą sumą, atrodo, kad 200 eurų, kuriuos nešdavo kaip užmokestį už karuseles. K. Č. teigė, kad mokėdavo sistemingai - kas mėnesį. Su R. Z. po K. apsilankymo biure ir pranešimo apie tuos įvykius, nebuvo susitikęs, tik rinkiminės kampanijos metu. Prisiminė, jog kreipėsi profesinės sąjungos dėl (duomenys neskelbtini) valdymo ir jis buvo atvykęs susitikti su kolektyvu, profesinių sąjungų atstovais. Į salę atėjo R. Z., pasikvietė į kabinetą, bet jis pasakė, kad atvyko susitikti su profesinės sąjungos nariais, bet ne su (duomenys neskelbtini). Dėl kreipinių, kuriuos jam pranešė (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos nariai, jis kreipėsi į Švietimo ministeriją. Nepamena, bet tikrai nebuvo profsąjungos kontekste užsiminta apie K. Č. fiktyvų įdarbinimą. Jis raštu gavo K. Č. pareiškimą į Seimo nario biurą ir persiuntė prokuratūrai.

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos 2017-06-30 informacijos apie A. Č. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, einant (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-03-13 iki 2014-01-02 matyti, kad A. Č. minimu laikotarpiu buvo priskaičiuota 3024,55 eurai, išmokėtas darbo užmokestis sudaro 2417,89 eurus (1 t., b.l. 191)

Iš AB „Swedbank“ ir AB SEB bankas pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2012-03-01 iki 2014-01-31 į A. Č. sąskaitas, atlyginimas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo pervestas 44 bankiniais pavedimais (2 t., b.l. 118 - 120, 123 - 125).

2012-03-12 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo 2012-03-13 A. Č. pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, 0,5 etato, nustatoma darbo dienos trukmė 4 valandos, gaudama darbo užmokestį pagal 6,56 koeficientą 2 kartus per mėnesį nuo 5 mėnesio dienos iki 20 dienos ir nuo 20 dienos iki 5 dienos, darbo sutartis neterminuota. Sutartį pasirašė R. Z. (buvusia pavarde - "S.") ir A. Č. ( A. Č. asmens byla, lapai 12,13, paketas Nr.1 ).

2012-03-12 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo 2012-03-13 A. Č. pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, darbo dienos trukmė 8 valandos, gaudama darbo užmokestį pagal 6,56 koeficientą 2 kartus per mėnesį nuo 5 mėnesio dienos iki 20 dienos ir nuo 20 dienos iki 5 dienos, darbo sutartis neterminuota. Sutartį pasirašė R. Z. (buvusia pavarde - "S.") ir A. Č. (A. Č. asmens byla, lapai 14, 15, paketas Nr. 1).

Iš darbuotojų darbo grafikų matyti, kad fiktyvios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) A. Č.darbo laikas sistemingai buvo apskaitomas, jį tvirtino progimnazijos (duomenys neskelbtini) R. Z. (S.) (darbuotojų grafikai pakete Nr. 1).

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-11-22 nutarimu, patvirtinant nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjo, A. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant ją laiduotojui K. Č. ( 2t., b.l.184-186, 187).

Tokiu būdu, teisiamojo posėdžio metu surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji, būdama valstybės tarnautoju - dirbdama (duomenys neskelbtini), turėdama šioje įstaigoje administracinius įgaliojimus ir turėdama teisę valdyti jos žinioje buvusį turtą – Marijampolės savivaldybei priklausančius šios mokymo įstaigos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdama vieninga tyčia ir turėdama tikslą iš fiktyvaus įdarbinimo sistemingai apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, sukurstė kitą asmenį - A. Č. suklastoti tikrą dokumentą, kartu su A. Č. (kuri teismo sprendimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) suklastojo tikrą dokumentą, jį laikė bei panaudojo ir tokiu būdu, pasinaudodama A. Č., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

2012 m. kovo 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kaltinamoji, turėdama tikslą iš fiktyvaus įdarbinimo sistemingai apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, naudodamasi mokyklos (duomenys neskelbtini) statusu ir teise spręsti techninio mokyklos personalo įdarbinimo klausimus, įkalbėjo (duomenys neskelbtini) pareigas ką tik pradėjusią eiti A. Č. papildomai sudaryti ir pasirašyti fiktyvią 2012-03-12 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neva ji (A. Č.) nuo 2012-03-12 papildomai bus įdarbinama į šios mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau realiai pareigų nevykdys ir gautą darbo užmokestį kiekvieną mėnesį atiduos jai (R. Z.).

Palenkusi A. Č. daryti nusikalstamą veiką, o šiai sutikus vykdyti savo darbdavio šį nusikalstamą sumanymą (dokumentų klastojimą, darbo užmokesčio pervedimą į jos (A. Č.) sąskaitą banke, gautų pinigų atidavimą R. Z.), tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2012-03-12 savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – nusikalstamoje veikoje nedalyvavusiai mokymo įstaigos (duomenys neskelbtini) B. M. davė nurodymą užpildyti 2013-03-12 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) blanką įrašant jame žinomai neteisingus, juridinę reikšmę turinčius duomenis apie tai, kad nuo 2012-03-13 ji ( A. Č.) pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, 0, 5 etato, gaudama darbo užmokestį pagal 6,56 koeficientą 2 kartus per mėnesį nuo 5 mėnesio dienos iki 20 dienos ir nuo 20 dienos iki 5 dienos, šiuos ir visus kitus sutarties 4 - 18 punktuose nurodytus melagingus, turinčius juridinę reikšmę faktus, susijusius su fiktyviu A. Č. įdarbinimu, patvirtino savo parašu.

Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, laikė minėtoje mokymo įstaigoje šį suklastotą dokumentą ir suklastotos darbo sutarties pagrindu, laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2014-01-02 (o nuo 2013-05-27 dirbdama restruktūrizuotos (duomenys neskelbtini) pareigose), tvirtino melagingus duomenis kituose tikruose dokumentuose - darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, juose taip pat nurodydama žinomai melagingus duomenis, kad A. Č. ėjo darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją lydinčiuose įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, kad kiekvieną mėnesį išdirbo konkretų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, ir šiuos suklastotus tikrus dokumentus - darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasirašė bei tvirtino spaudu ir teikė, kaip tikrus mokyklos buhalterinės apskaitos skyriui A. Č. darbo užmokesčiui apskaičiuoti, kuriais vadovaujantis, kaip tikrais, laikotarpiu nuo 2012-04-06 iki 2012-09-12 į A. Č. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-01-21 į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sistemingai, iš viso per 44 (keturiasdešimt keturis) kartus iš techniniams darbuotojams darbo užmokesčiui skirtų Marijampolės savivaldybės asignavimų buvo pervesti 2.417, 89 eurai, kaip daro užmokestis, už darbą, kurio A. Č. realiai neatliko, bei visus šiuos pinigus minimu laikotarpiu per 44 kartus grynaisiais atsiėmė iš A. Č. ir jais disponavo.

Tokiais veiksmais ji sukurstė A. Č. suklastoti tikrą dokumentą - darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją suklastojo, laikė bei panaudojo, taip pat suklastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juos laikė ir panaudojo, o sudariusi fiktyvų sandorį dėl A. Č. įdarbinimo mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigose, sukūrė ne tikras sandoryje numatytas A. Č. teises ir pareigas, bet tam, kad įgytų galimybę disponuoti A. Č. išmokamu darbo užmokesčiu /savivaldybės turtu/, turėdama išankstinę tyčią jį pasisavinti ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - 2.417, 89 eurus, taip padarydama Marijampolės savivaldybės biudžetui 2.417,89 eurų turtinę žalą.

Vertindamas anksčiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės įrodytos apklaustų liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Liudytojai K. Č., A. Č. patvirtino aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) ( kaltinamosios) iniciatyva A. Č. buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) pareigose puse etato, gautą darbo užmokestį už pusę etato grynais pinigais kaltinamajai nunešdavo K. Č.. A. Č. su (duomenys neskelbtini) ( kaltinamąja) R. Z. sudarė dvi darbo sutartis : (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . A. Č. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nedirbo.

Vertindamas liudytojų K. Č. ir A. Č. parodymus, teismas juos lygina su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais. Liudytojai R. M., V. V., M. B., P. K., R. Č., B. M., D. J. nurodė, kad A. Č. dirbo (duomenys neskelbtini), kad ji dirbtų (duomenys neskelbtini) darbus, nematė. Liudytojas E. M. paaiškino, kad jis kaip (duomenys neskelbtini) gavo informacijos, kad A. Č. dirba pagal dvi darbo sutartis. Jis pats nematė, kad A. Č. dirbtų (duomenys neskelbtini).

Liudytoja V. V., kuri dirbo (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pas ją ateidavo K. Č. paklausti, kiek bus pinigų už pusę etato. Ji žinojo, kad A. Č. dirbo (duomenys neskelbtini) pilnu etatu ir (duomenys neskelbtini) puse etato.

Liudytoja B. M. nurodė, kad A. Č. buvo priimta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji dirbo, kad dirbtų (duomenys neskelbtini), nematė. Vienu metu vadavo (duomenys neskelbtini), iš darbo išeidavo vėlai ir matydavo, kad A. Č. ateina į darbą, ji būdavo (duomenys neskelbtini) vietoje. Nematė, kad (duomenys neskelbtini) darbus dirbtų A. Č.. Ji tvarkė A. Č. įdarbinio dokumentus, parašė prašymą priimti į darbą (duomenys neskelbtini) Užregistravo prašymą, perdavė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) deda rezoliuciją, tada rašo įsakymą ir darbo sutartį. Dėl priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas, A. Č. rašė kitą prašymą. Kada jį rašė nepamena, gal kitą dieną. Prašymą užregistravo, perdavė (duomenys neskelbtini), o jai uždėjus rezoliuciją parašė įsakymą ir sudarė darbo sutartį. Sutartyje sąlygas nustatinėja, ar asmuo dirbs pilnu etatu, ar ne (duomenys neskelbtini). Ji tai nurodo rezoliucijoje. Jai įtarimų nekilo, kad kertasi darbo laikas, nesidomėjo. Visus dokumentus, kuriuos reikia paduoti (duomenys neskelbtini), dėdavo į segtuvą. (duomenys neskelbtini) paimdavo segtuvą ir nusinešusi į kabinetą dokumentus pasirašydavo. Ji surašydavo darbo sutartį ir įdėdavo į segtuvą. Kai jai gražindavo sutartį su (duomenys neskelbtini) parašu, tada paskambindavo darbuotojui, kuris ateidavo pas ją į kabinetą ir sutartį pasirašydavo. Kiek žino, niekada dokumentai (duomenys neskelbtini) nebuvo vežami į namus. Dokumentų niekas iš mokyklos neišveždavo, bent kol ji būdavo darbe. Mokyklos antspaudas būdavo pas (duomenys neskelbtini). Ji žinojo kitaip situaciją, (duomenys neskelbtini) sakė, kad jau seniai su vyru išsiskyrė, jie tik gyveno kartu, po to oficialiai išsiskyrė. Ji nerakindavo kabineto, jei trumpam išeidavo. Tokio atvejo nebuvo, kad pasigestų ant stalo buvusių dokumentų. Taigi, ši liudytoja patvirtina liudytojo K. Č. parodymus, kad jokie dokumentai, šiuo atveju ir A. Č. įdarbinimo dokumentai ( darbo sutartys), skirti pasirašymui, nebuvo vežami į kaltinamosios namus.

Liudytojas D. G., kuris priėmė K. Č. paaiškinimus dėl R. Z. veiksmų, nurodė, kad jam nekilo abejonių, kad K. Č. gali meluoti ar išsigalvoti nurodytas aplinkybes.