Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-383-579/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-01
Bylos Nr.: 1A-383-579/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15352-2017-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis: R. Z.
Advokatai: Romualdas Matonis

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-579/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15352-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.4.4.3.; 1.2.29.1.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui,nuteistajai R. Z., jos gynėjui advokatui Romualdui Matoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus ir nuteistosios R. Z. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtos bausmės:

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 200 (dviejų šimtų) MGL dydžio, t. y. 7532 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 5649 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bauda,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 5649 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 200 (dviejų šimtų) MGL dydžio, t. y. 7532 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, ginant viešąjį interesą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės interesus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš R. Z. 2417,89 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai septyniolika eurų 89 ct) žalai atlyginti (duomenys neskelbtini) savivaldybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Z. nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – dirbdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės J. T. pagrindinės mokyklos direktore, turėdama šioje įstaigoje administracinius įgaliojimus ir turėdama teisę valdyti jos žinioje buvusį turtą – (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančius šios mokymo įstaigos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdama vieninga tyčia ir turėdama tikslą iš fiktyvaus įdarbinimo sistemingai apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, sukurstė kitą asmenį – A. Č. suklastoti tikrą dokumentą, kartu su A. Č. (kuri teismo sprendimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) suklastojo tikrą dokumentą, jį laikė bei panaudojo ir tokiu būdu, pasinaudodama A. Č., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

2012 m. kovo 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) savivaldybės J. T. pagrindinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą iš fiktyvaus įdarbinimo sistemingai apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, naudodamasi mokyklos direktoriaus statusu ir teise spręsti techninio mokyklos personalo įdarbinimo klausimus, įkalbėjo (duomenys neskelbtini) savivaldybės J. T. pagrindinės mokyklos budinčio pareigas ką tik pradėjusią eiti A. Č. papildomai sudaryti ir pasirašyti fiktyvią 2012 m. kovo 12 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neva ji (A. Č.) nuo 2012 m. kovo 12 d. papildomai bus įdarbinama į šios mokyklos kiemsargio pareigas, tačiau realiai pareigų nevykdys ir gautą darbo užmokestį kiekvieną mėnesį atiduos jai (R. Z.).

Palenkusi A. Č. daryti nusikalstamą veiką, o šiai sutikus vykdyti savo darbdavio šį nusikalstamą sumanymą (dokumentų klastojimą, darbo užmokesčio pervedimą į jos (A. Č.) sąskaitą banke, gautų pinigų atidavimą R. Z.), tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2012 m. kovo 12 d. savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – nusikalstamoje veikoje nedalyvavusiai mokymo įstaigos raštinės vedėjai B. M. davė nurodymą užpildyti 2012 m. kovo 12 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) blanką, įrašant jame žinomai neteisingus, juridinę reikšmę turinčius duomenis apie tai, kad nuo 2012 m. kovo 13 d. ji (A. Č.) pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) J. T. pagrindinėje mokykloje kiemsargio pareigose, 0,5 etato, gaudama darbo užmokestį pagal 6,56 koeficientą 2 kartus per mėnesį nuo 5 mėnesio dienos iki 20 dienos ir nuo 20 dienos iki 5 dienos, šiuos ir visus kitus sutarties 4 - 18 punktuose nurodytus melagingus, turinčius juridinę reikšmę faktus, susijusius su fiktyviu A. Č. įdarbinimu, patvirtino savo parašu.

Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, laikė minėtoje mokymo įstaigoje šį suklastotą dokumentą ir suklastotos darbo sutarties pagrindu, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2014 m. sausio 2 d. (o nuo 2013 m. gegužės 27 d. dirbdama restruktūrizuotos (duomenys neskelbtini) savivaldybės J. T. progimnazijos direktoriaus pareigose), tvirtino melagingus duomenis kituose tikruose dokumentuose – darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, juose taip pat nurodydama žinomai melagingus duomenis, kad A. Č. ėjo darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją lydinčiuose įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, kad kiekvieną mėnesį išdirbo konkretų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, ir šiuos suklastotus tikrus dokumentus – darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pasirašė bei tvirtino spaudu ir teikė kaip tikrus mokyklos buhalterinės apskaitos skyriui A. Č. darbo užmokesčiui apskaičiuoti, kuriais vadovaujantis kaip tikrais, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. į A. Č. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 21 d. į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sistemingai, iš viso per 44 (keturiasdešimt keturis) kartus iš techniniams darbuotojams darbo užmokesčiui skirtų (duomenys neskelbtini) savivaldybės asignavimų buvo pervesti 2417,89 eurai, kaip darbo užmokestis, už darbą, kurio A. Č. realiai neatliko, bei visus šiuos pinigus minimu laikotarpiu per 44 kartus grynaisiais atsiėmė iš A. Č. ir jais disponavo.

Tokiais veiksmais ji sukurstė A. Č. suklastoti tikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją suklastojo, laikė bei panaudojo, taip pat suklastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juos laikė ir panaudojo, o sudariusi fiktyvų sandorį dėl A. Č. įdarbinimo mokyklos kiemsargio pareigose, sukūrė ne tikras sandoryje numatytas A. Č. teises ir pareigas, bet tam, kad įgytų galimybę disponuoti A. Č. išmokamu darbo užmokesčiu (savivaldybės turtu), turėdama išankstinę tyčią jį pasisavinti ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 2417,89 eurus, taip padarydama (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetui 2417,89 eurų turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti: R. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 250 MGL dydžio baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 300 MGL dydžio baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 400 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 400 (keturių šimtų) MGL dydžio, t. y. 15 064 Eur (penkiolikos tūkstančių šešiasdešimt keturių eurų) baudą. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šalies argumentai

2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajai R. Z. paskirtos bausmės dydžiu. Veikų padarymo metu už nesunkų nusikaltimą buvo numatyta bauda iki 500 MGL, tuo metu MGL dydis buvo 37,66 Eur. Vadovaujantis teismų praktika, parinktos bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo bausmės vidurkio, atsižvelgiant į BK 54, 41 straipsnių nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad R. Z. padarė kelis tyčinius nesunkius nusikaltimus, tuo siekdama sau asmeninės naudos, taip pat įtraukė į nusikalstamą sumanymą kitą asmenį ir juo naudojosi asmeninei naudai gauti ilgą laikotarpį, tokią naudą gavo ir padarė turtinę žalą savivaldybės institucijai, o tuo pačiu kenkė ir valstybės interesams, jos pasirinktas nusikalstamos veikos modelis turi ir įžūlumo požymių – A. Č. ji veikti nurodė neteisėtai, pasinaudodama užimamomis mokyklos įstaigos direktorės pareigomis, todėl įvertinus šių aplinkybių visetą, baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką bausmės parinkimo bei skyrimo kontekste, R. Z. turėjo būti paskirtos baudos už kiekvieną nusikalstamą veiką, jos dydį nustatant didesnį už baudos vidurkį. Prokuroro vertinimu, protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkanti subendrinta bausmė nuteistajai būtų 400 MGL dydžio, t. y. 15 064 Eur bauda.

3. Apeliaciniame skunde nuteistosios R. Z. gynėjas advokatas Romualdas Matonis prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. Z. išteisinti, jai nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

3.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Neaišku, kokiais įrodymais teismas grindžia išvadą dėl R. Z. kaltės, padarius jai inkriminuotus nusikaltimus, o tai pažeidžia BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo kaltinamosios parodymais, nors ši įtikinamai ir motyvuotai paaiškino, kodėl paskatintas D. G. ją po penkerių metų nuo įvykių apkalbėjo K. Č.. Advokato teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar K. Č. pranešimas apie nebūtus nusikaltimus galėjo būti pripažintas teisėtu pagrindu ikiteisminiam tyrimui pradėti, o vėliau jį atlikti, t. y. turi būti svarstoma, ar šis pranešimas atitinka imperatyvius BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad pranešimas apie nusikalstamą veiką turi būti skirtas (adresuotas) teisę pradėti ikiteisminį tyrimą turinčiam subjektui, o ne Lietuvos Respublikos Seimo nariui, kaip buvo šiuo atveju.

3.2. Skunde advokatas pažymi, jog apylinkės teismas besąlygiškai patikėjo liudytojo K. Č. parodymų dalimi, kuria grindė tariamai įrodytą R. Z. kaltę, tačiau visiškai ignoravo tai, jog visi kiti minėto liudytojo parodymai buvo paneigti tiriant įrodymus teisiamajame posėdyje bei (iš dalies) atliekant ikiteisminį tyrimą. Taigi, nuteistajai nuosekliai tvirtinant, jog K. Č. šalių susitarimu iš darbo atleido dėl konfliktinės situacijos, susijusios su jo piktnaudžiavimu organizuojant viešuosius pirkimus (tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai), pagrįstai manytina, kad apie buvusios savo vadovės „piktnaudžiavimus“ jis galėjo (ir turėjo) pranešti iš karto, o ne praėjus keletui metų ir tai padaryti kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, o ne į Seimo narį. K. Č. aiškinimai apie tai, kad niekuo valstybėje nepasitikėjo, kol į Seimą neišrinko D. G., vertintini kritiškai, darytina prielaida, kad pastarajam K. Č. pranešė apie nebūtą nusikaltimą. K. Č. teigė, jog mokyklos direktorės R. Z. palieptas jis iš mokyklos stadiono nuomininkų rinko „paramą mokyklai“, o neteisėtai (nusikalstamai) gautus pinigus atiduodavo nuteistajai. Šiais liudytojo teiginiais nepatikėjo net ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir teisiamajame posėdyje kaltinimą palaikęs prokuroras, be to, šie akivaizdūs pramanai buvo paneigti ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų P. V., N. Z., A. Z. ir R. M. parodymais (šių liudytojų parodymai teisiamajame posėdyje apskritai net nebuvo tiriami). Pažymima, kad teismo iš J. T. mokyklos išreikalautais rašytiniais įrodymais apie spynų ir jų detalių pirkimą mokyklai buvo paneigti K. Č. parodymai apie tai, kad jis mokyklos sąskaita pirko direktorės namuose keistinas durų spynos detales. Rašytiniais įrodymais (išrašais iš banko sąskaitų) paneigta ir tai, kad K. Č., prieš nunešdamas ir atiduodamas neteisėtai gaunamą sutuoktinės atlygį nuteistajai, šiuos pinigus išgrynindavo bankomate, nes tik retais atvejais (visiškai neaišku iš kur, kadangi jie abu darbo užmokestį gaudavo pervedant į banko sąskaitas) turėdavo grynųjų. Šios aplinkybės verčia abejoti liudytojo, kuris akivaizdžiai tvirtino nesamus dalykus, parodymais, kurie iš esmės tapo nekvestionuojamu pagrindu pripažinti R. Z. kalta dėl pramanytų aplinkybių dalies, o visų kitų (paneigtų) liudytojo parodymų apkaltinamajame nuosprendyje teismas apskritai neanalizavo, kaip ir neapklausė nurodytų liudytojų, kurie paneigė K. Č. pramanus apie kyšių rinkimą iš mokyklos stadiono nuomininkų.

3.3. Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad mokyklos kiemsargio (0,5 etato) pareigybė realiai egzistavo tiek mokykloje dirbant A. Č., tiek ir šiuo metu. A. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dirbo budėtoja ir iš dalies atliko kiemsargio darbą – laistė gėles, rinko šiukšles ir kt. Be to, pareiga kontroliuoti kiemsargės A. Č. darbą buvo pavesta pačiam K. Č., kaip direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams (pareigų suvestinės 53 ir 58 punktai).

3.4. Advokatas pažymi, jog nesuprantami teismo motyvai apie tai, kad jis prašė spręsti liudytojo K. Č. atsakomybės už nusikaltimų slėpimą ir/ar nepranešimą apie juos klausimą. Iš tiesų, jis tuo atveju, jei teismas nuspręstų priimti R. Z. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, prašė pranešti prokurorui apie paties K. Č. galimai padarytas nusikalstamas veikas, pasireiškusias dokumentų (žiniaraščių, už kurių pildymą buvo atsakingas, ir kt.) klastojimu ir padėjimu sukčiauti, nes duomenų apie tokias veikas baudžiamojoje byloje yra daugiau nei pakankamai. Advokato vertinimu, apylinkės teismo įsitikinimas dėl nuteistosios kaltės nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl to skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi R. Z. nepadarė nei jai inkriminuotų, nei kokių nors kitų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių turinčios veikos.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė jo pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios gynėjo pateiktą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, R. Z. gynėjas prašė ginamosios skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus ir nuteistosios R. Z. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliaciniai skundai atmetami.

6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. R. Z., nesutikdama su nuteisimu pagal jai inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 182 straipsnio 1 dalis; 24 straipsnio 4 dalis, 300 straipsnio 1 dalis; 300 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Su priimtu nuosprendžiu apeliantė nesutinka dėl, jos nuomone, netinkamai atlikto įrodymų vertinimo bei teismo padarytų neteisingų išvadų, todėl prašo ją išteisinti. Prokuroras Ričardas Gailevičius pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia dėl netinkamo nuteistajai paskirtos bausmės individualizavimo, t. y. prašo paskirtos baudos dydį padidinti.

Motyvuojamoji dalis

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, atitikti BPK 304-307 straipsnių reikalavimus – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas, įrodytomis pripažindamas nusikalstamas veikas, privalo nurodyti, kokias konkrečias jų padarymo faktines aplinkybes (laiko, vietos, būdo, padarinių ir kitas) patvirtina (ar paneigia) atitinkami įrodymai, atskleisti iš skirtingų šaltinių gautą faktinę informaciją ir ją susieti su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Analizuojamu atveju skundžiamame nuosprendyje išsamus ir visapusiškas įrodymų vertinimas nėra atliktas, tačiau teismo padarytos išvados yra teisingos, todėl pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra, juo labiau, kad nuteistosios gynėjo pateiktas apeliacinis skundas taip pat menkai motyvuotas, jame daugiau akcentuojami K. Č. (asmens, kuris pranešė apie R. Z. padarytas nusikalstamas veikas) galimai padaryti nusikaltimai, o ne aplinkybės, įrodančios nuteistosios nekaltumą.

8. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pažymėtina, kad sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-511/2018).

9. Siekiant apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neretai yra daromi ir kiti nusikaltimai, pavyzdžiui, klastojami dokumentai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Z., būdama (duomenys neskelbtini) J. T. pagrindinės mokyklos (šiuo metu progimnazija) direktore, fiktyviai priimdama į darbą A. Č. ir vėliau klastodama žinomai neteisingus, juridinę reikšmę turinčius duomenis apie šios darbuotojos darbo laiką, gaunamą atlyginimą ir pan., sistemingai apgaule įgydavo svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančius asignavimus, skirtus techninių darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. Nors R. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog yra šmeižiama buvusio bendradarbio K. Č., kurio pranešimas apie nebūtus nusikaltimus negali būti teisėtu pagrindu baudžiamajam procesui pradėti, tačiau jos kaltę įrodo visa eilė liudytojų parodymų, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga.

10. Byloje esantis K. Č. pranešimas yra datuotas 2017 m. kovo 30 d. ir adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo nariui D. G. (1 t., b. l. 1). Šiame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad 2012 m. kovo 13 d. jo sutuoktinė A. Č. J. T. progimnazijos direktorės R. Z. iniciatyva buvo priimta į darbą pilnam etatui budėtojo pareigoms atlikti. Tą pačią dieną, direktorei prašant ir motyvuojant tuo, kad mokyklai reikalingi grynieji pinigai, kuriuos jai reikės atiduoti, A. Č. papildomai buvo priimta kiemsargio pareigoms, 0,5 etato, užimti. Faktiškai kiemsargio darbas nebuvo atliekamas. Pinigų sumą už pusę etato jis nuimdavo nuo savo sąskaitos arba, jei turėdavo prie savęs, dėdavo į voką ir atiduodavo direktorei. Jokios naudos iš to nei jis, nei jo šeima negavo. Atkreiptinas dėmesys, jog Seimo narys D. G., į kurio biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi K. Č., turi darbo teisėsaugos institucijose patirties, todėl įžvelgęs galimai nusikalstamos veikos požymių persiuntė šį pranešimą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Toks Seimo nario poelgis neabejotinai atitinka tarpinstitucinio bendradarbiavimo principą. Pažymėtina, jog Seimo nariai nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, jie neturi įgaliojimų pradėti vieną ar kitą tyrimą, todėl jei į juos kreipiasi suinteresuoti nusikalstamų veikų ištyrimu piliečiai, jie pastaruosius gali arba nukreipti į atitinkamas institucijas, arba patys persiųsti gautą informaciją reikiamoms tarnyboms, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, K. Č. savo pranešime išdėstytiems teiginiams pritarė ir išsamiai paaiškino nurodytas aplinkybes, todėl vien aplinkybė, kad pranešimas buvo surašytas praėjus beveik penkeriems metams nuo tęstinės nusikalstamos veikos darymo pradžios, nedaro šio pranešimo niekiniu ar mažiau reikšmingu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumato termino, per kurį asmuo privalo kreiptis, norėdamas pranešti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, svarbu tik tai, jog nebūtų suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Be to, K. Č. paaiškino, kodėl apie jam žinomas aplinkybes pranešė tik po kelerių metų, t. y. jis nepasitikėjo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, kuri jokių direktorės padarytų pažeidimų tikrinimų metu nenustatydavo, be to, nusikalstamų veikų vykdymo metu jis buvo tiesiogiai pavaldus R. Z., o iš darbo išėjo tik 2016 m. liepos mėnesį, neatlaikęs patiriamo psichologinio spaudimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 166 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo pradžią, nebuvo pažeistos, tyrimas pradėtas ir vykdytas teisėtai bei pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

11. R. Z., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nesutiko, jog darbo sutartis dėl mokyklos kiemsargės pareigų su A. Č. buvo sudaryta fiktyviai. Jos teigimu, šios sutarties sudarymo iniciatoriumi buvo K. Č., kuris pasiūlė, jog kiemsargio pareigas galėtų atlikti jo žmona A. Č.. K. Č., pats dirbdamas mokyklos ūkvedžiu, žadėjo padėti sutuoktinei atlikti pavestus darbus. Ji sutiko, nes pastaruoju pasitikėjo, vertino jo atliekamas darbo funkcijas. Visus dokumentus sutvarkė K. Č., darbo sutartis jai buvo atvežta pasirašyti į namus. Jokių pinigų, gautų A. Č. išmokėjus darbo užmokestį, jai niekas negrąžindavo. A. Č. prižiūrėjo gėles, rinko šiukšles ir pan., t. y. atliko kiemsargės pareigas. 2013 m. pabaigoje (duomenys neskelbtini) švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybei įvairių raštų, kurių viename buvo aprašytas ir A. Č. pavestas, tačiau realiai neatliekamas darbas. Tuomet darbo sutartis su A. Č. buvo nutraukta, o jos santykiai su K. Č. labai suprastėjo, nesutarimams nesibaigiant ji pasiūlė šiam nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Todėl, nuteistosios nuomone, ši byla yra keršto jai dėl nutrauktų darbo santykių padarinys (4 t., b. l. 8-10). Teisėjų kolegija, nepritardama šiai R. Z. pozicijai, pažymi, jog aplinkybę, kad A. Č. neatlieka kiemsargės pareigų, nurodė ne tik K. Č., tačiau ir kiti J. T. mokykloje dirbę darbuotojai.

12. Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. kovo 12 d. su A. Č. buvo sudarytos dvi darbo sutartys (paketas Nr. 1, A. Č. asmens byla). Pirmojoje sutartyje Nr. S-236 nurodyta, kad A. Č. nuo 2012 m. kovo 13 d. pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) J. T. pagrindinėje mokykloje budėtojo pareigose, darbo dienos trukmė 8 valandos, darbo sutartis neterminuota. Sutartį pasirašė R. Z. (buvusi pavardė S.) ir A. Č.. Antrojoje sutartyje Nr. S-237 nurodyta, kad A. Č. toje pačioje darbovietėje priimama dirbti kiemsargio pareigose, darbo dienos trukmė 4 valandos. Sutartį pasirašė R. Z. (buvusi pavardė S.) ir A. Č.. Pagal pateiktus darbuotojų darbo grafikus (paketas Nr. 1) matyti, jog A. Č. darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) dirbo ir budėtojos, ir kiemsargės darbus, t. y. jos darbo diena turėjo trukti 12 val., o per savaitę ji neva išdirbdavo iki 60 val., kas akivaizdžiai prieštarauja tuo metu galiojusiam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui. Pasirašydama šias sutartis R. Z. neabejotinai turėjo suvokti, jog A. Č. netgi fiziškai nepajėgs tiek laiko išdirbti jai pavestus darbus. Aplinkybė, jog A. Č. galėjo padėti tam tikrus darbus atlikti sutuoktinis K. Č. bei sūnus K. Č. (buvo priimtas pastatų priežiūros darbininko pareigoms), vertinama kritiškai, nes pastarieji dirbo visiškai kitokio pobūdžio darbą, be to, A. Č. jai pavestas užduotis privalėjo atlikti pati, taip pat privalėjo sąžiningai išdirbti darbo sutartyje nurodytą darbo dienos laiką.

13. Pirmosios instancijos teisme A. Č. nurodė, jog budėtoja ji iš tikrųjų dirbo, o kiemsarge kaip ir neturėjo dirbti (sutuoktinis buvo sakęs, jog direktorės R. Z. nurodymu darbo užmokestį už šių pareigų atlikimą turės grąžinti), tačiau vis tiek dirbo, t. y. ji neatlygintinai laistydavo gėles, valė muziejų, rinko šiukšles. Kokios jai buvo nustatytos kiemsargės darbo valandos nežino, nesidomėjo, taip pat nežino kiemsargės darbo apimčių. Ji suprato, kad dirbti kiemsarge jai nereikės, turės tik atiduoti už darbą gaunamus pinigus (3 t., b. l. 147-148). Apeliacinės instancijos teisme A. Č. paaiškino, jog vakarais atlikdavo ir kiemsargės darbus, t. y. laistydavo gėles, rinkdavo šiukšles, jei reikėdavo, suplaudavo indus, valydavo grindis (5 t., b. l. 52-53). Tačiau, nors ir aiškina, kad tam tikrus kiemsargei priskirtus darbus ji, vis dėlto, atliko, iš liudytojos paaiškinimo akivaizdu, kad A. Č. net nežino kokius darbus atlieka kiemsargis (kaip tai nurodyta Kiemsargio pareiginiuose nuostatuose (paketas Nr. 1, A. Č. asmens bylos 3 lapas)), kad iš esmės ji atliko ne kiemsargės, tai yra teritorijos aplink mokyklą tvarkytojos, darbus, o tam tikrus valytojos darbus (laistė gėles mokyklos patalpose, plovė indus, valė grindis ir pan.), kas į kiemsargio pareigas neįeina. Be to, duodama parodymus dėl jai pareikšto įtarimo padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, A. Č. buvo prisipažinusi, jog realiai darbų, kuriuos turėjo dirbti eidama kiemsargės pareigas, nedirbo, nes toks buvo žodinis susitarimas. Šią nusikalstamą veiką suorganizavo R. Z., o ji sutiko pasirašyti fiktyvią darbo sutartį nenorėdama pabloginti santykių su direktore. 2017 m. lapkričio 12 d. nutarimu A. Č., įtariama buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui, perduodant ją laiduotojo K. Č. atsakomybei (2 t., b. l. 184-186).

14. J. T. mokykloje informacinių technologijų mokytoju dirbęs E. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog taip pat yra ir (duomenys neskelbtini) švietimo darbuotojų profesinės organizacijos pirmininkas. Buvo gauta informacija, jog A. Č. dirba dviejų darbo sutarčių pagrindu, tačiau niekas nėra matęs ją atliekant kiemsargės funkcijų, dėl to buvo kreiptasi į savivaldybę, tačiau ši pažeidimų nenustatė (3 t., b. l. 150). Apeliacinės instancijos teisme E. M. patvirtino savo pirminius parodymus ir nurodė, jog A. Č., dirbančios kiemsargės darbus, nėra matęs. Mokykloje dažnai būdavo įdarbinami asmenys, kurie neatlikdavo jokių darbų (buvo įdarbintas ir direktorės sūnus, ir K. Č. sūnus). Kas ir ką konkrečiai pagal nustatytas pareigybes turėjo atlikti, jis nesigilino, nes tai neįėjo į jo pareigas, tačiau kiemsargės pareigas jis matė atliekančią tik R. M. (5 t., b. l. 51-52). Pažymėtina, jog tuo pačiu metu, kai A. Č. buvo įdarbinta puse etato kiemsargės pareigose, pilnu etatu minėtas funkcijas atliko ir R. M.. Ši liudytoja patvirtino, jog kiemsarge J. T. progimnazijoje dirba nuo 2009 m., jos darbo funkcijos apima sniego valymą, žolės pjovimą, lapų sugrėbimą, šiukšlių rinkimą ir kt. 2012 m. kiemsargės pareigas ji ėjo viena, A. Č. tuo metu dirbo budėtoja. Kartą (jos atostogų metu) yra mačiusi, kaip A. Č. pjovė žolę, tačiau šiaip ką pastaroji veikdavo nežino. Ji kiekvieną dieną žinojo, ką privalo atlikti, užduotis jai skirdavo ūkio dalies vadovas K. Č. (3 t., b. l. 150). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu R. M. patvirtino, jog nėra mačiusi, kad kas nors be jos būtų tvarkęs mokyklos aplinką. Kas konkrečiai ją pavaduodavo atostogų metu ir kaip viskas būdavo įforminama, nežino (5 t., b. l. 52).

15. Tai, kad A. Č. gaudavo darbo užmokestį už pareigas, kurių realiai neatliko, iš esmės patvirtino ir vyr. buhalterė V. V., kuri pirmosios instancijos teisme nurodė, jog darbuotojų atlyginimai yra skaičiuojami pagal žiniaraščius, kuriuos pateikia pavaduotojas ūkiui (K. Č.), o tvirtina direktorė (R. Z.). A. Č. ji yra mačiusi dirbančią budėtoja, o kiemsargės pareigų nematydavo atliekančios, nors pagal direktorės įsakymą ši dirbo dvejose pareigose: pilnu etatu budėtoja ir puse etato kiemsarge. Paprastai kiemsargė dirbdavo kiekvieną dieną – grėbdavo lapus, kasdavo sniegą ir kt., ta pati kiemsargė dirbo 2012 m. ir tebedirba šiuo metu, tai yra R. M. (3 t., b. l. 212-213). A. Č., tvarkančios mokyklos aplinką, nematė ir kiti darbuotojai – M. B. (3 t., b. l. 213), P. K. (3 t., b. l. 213-214), R. Č. (3 t., b. l. 214), B. M. (3 t., b. l. 214-215), D. J. (4 t., b. l. 8). Visi šie liudytojai patvirtino, jog A. Č. buvo budinčioji darbuotoja, į kurios pareigas įeidavo ir gėlių laistymas mokyklos viduje. Aplinkybė, jog A. Č. savanoriškai pakeldavo kokią nors mokyklos teritorijoje numestą šiukšlę, nereiškia, jog ji atliko kiemsargės pareigas. Vienkartinio pobūdžio darbas (žolės nupjovimas atostogaujant kiemsargei R. M.) taip pat nesuteikia pagrindo teigti, jog ji realiai tvarkė mokyklos teritoriją daugiau nei metus laiko. Pažymėtina ir tai, kad K. Č., būdamas atsakingas už visą ūkio skyrių, jokių užduočių žmonai, kaip kiemsargei, neskirdavo, nors R. M. kiekvieną dieną pavesdavo, ką ši konkrečiai turi padaryti. Be to, tiek pati A. Č., tiek jos sutuoktinis K. Č. aiškiai nurodė, jog darbo sutarties sudarymo metu suprato, kad kiemsargės pareigų realiai nereikės atlikti, kadangi atlyginimas už šių pareigų vykdymą turės būti grąžinamas mokyklos direktorei R. Z.. K. Č. nuosekliai aiškino, jog šio susitarimo su direktore laikėsi ir dalį žmonos gaunamo atlyginimo atiduodavo R. Z.. Buhalterė V. V. patvirtino, jog K. Č. domėdavosi, kurią sutuoktinės darbo užmokesčio dalį sudaro puse etato atliekamas kiemsargės darbas.

16. Aptarti duomenys liudija, kad A. Č. realiai kiemsargės pareigų neatliko, ji, kaip jau minėta, net nesugebėjo įvardyti, koks buvo jos darbo laikas bei konkretus darbo pobūdis, apimtis, nors iš tiesų kiemsargės funkcijas atlikusi R. M. į šiuos klausimas atsakė nedvejodama. Kadangi nei vienas mokyklos darbuotojas nematė A. Č., tvarkančios mokyklos aplinką, tą neabejotinai turėjo pastebėti ir nuteistoji R. Z.. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį keitėsi J. T. mokyklos pavadinimas – (duomenys neskelbtini) J. T. pagrindinė mokykla tapo (duomenys neskelbtini) J. T. progimnazija, todėl teko pildyti darbuotojų darbo sutartis. Iš A. Č. asmens byloje esančio darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 priedo (b. l. 7) matyti, kad R. Z. savo parašu patvirtino, jog darbo santykiai su A. Č., kaip mokyklos kiemsarge, yra tęsiami. Analogiškai buvo keliamas ir A. Č. darbo užmokesčio dydis. Taigi, net jei tikėtume, jog darbo sutarties sudarymo metu, kaip teigia nuteistoji, ji nesuprato, jog A. Č. kiemsargės pareigų realiai neatliks, o visą pastarosios įdarbinimą neva suorganizavo K. Č., tačiau vėliau, priimdama sprendimus šios darbuotojos atžvilgiu, R. Z. neabejotinai privalėjo suvokti, jog darbo santykius tęsia su fiktyviai dirbančiu asmeniu.

17. Nors nuteistoji neigė pastoviai gaudavusi A. Č. darbo užmokestį už fiktyviai atliekamas kiemsargės pareigas, tačiau šią aplinkybę nuosekliai tvirtino tiek A. Č., tiek jos sutuoktinis K. Č.. A. Č. aiškino, jog darbo užmokestį už pusantro etato (bendrą sumą) gaudavo į savo asmeninę banko sąskaitą, tačiau dalies atlyginimo grąžinimo direktorei klausimus spręsdavo jos sutuoktinis, ji pati į šiuos reikalus nesikišdavo. K. Č. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kiekvieną mėnesį vieną kartą pinigus paimdavo iš bankomato, tačiau jeigu pats turėdavo grynųjų, tuomet nenuimdavo. Pinigus direktorei jis atiduodavo iš karto po atlyginimo pervedimo. Pinigus atnešdavo voke ar paprastai paduodavo į rankas (3 t., b. l. 148-149, 4 t., b. l. 101). Apeliacinės instancijos teisme K. Č. paaiškino, jog buvo sutarta dėl pinigų grąžinimo, nes mokyklai labai reikėjo pinigų, R. Z. jam sakydavo, jog pinigus naudoja mokyklos reikmėms. Jo sutuoktinė kiemsarge turėjo dirbti labai trumpą laiką, apie du mėnesius, tačiau gavosi beveik dveji metai. Kad darbo užmokestį už kiemsargės darbą reikės grąžinti, R. Z. pasakė jam, todėl jis nešdavo savo asmeninius pinigus. Realiai žmona kiemsargės darbo neatliko, nebent pamačiusi kokią šiukšlę pakeldavo, tačiau taip elgdavosi visi darbuotojai, taip pat ir pati direktorė (5 t., b. l. 53-54). Netikėti šiais liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, juo labiau, kad tiek A. Č., tiek K. Č. buvo pavaldūs R. Z., nuo pastarosios sprendimų priklausė jų abiejų darbinė veikla bei materialinė gerovė. Be to, A. Č. J. T. mokykloje realiai atliko budėtojos pareigas, todėl galimai bijojo atsisakyti pasirašyti kitą, fiktyvią darbo sutartį, nenorėdama prarasti jau suderintos darbo vietos. Bylos duomenimis A. Č. iš pradžių buvo pasiūlytas budėtojos darbas, o kitą dieną – kiemsargės.

18. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog R. Z. sąmoningai sukurstė A. Č. pasirašyti fiktyvią darbo sutartį ir pati ją pasirašė, t. y. suklastojo tikrą dokumentą, jį laikė bei panaudojo, siekdama įgyti svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės lėšas, skirtas darbo užmokesčio mokėjimui. Būtent dokumentų klastojimu (darbo sutarties, vėliau darbo laiko apskaitos žiniaraščių) bei jų pateikimu kaip tikrų pasireiškė nuteistosios naudota apgaulė, kuri buvo esminė, lemiama, gaunant darbo užmokesčiui skirtas lėšas. R. Z. suvokė, jog esmingai klaidina instituciją ((duomenys neskelbtini) savivaldybę), numatė, kad dėl jos veiksmų ši institucija patirs turtinę žalą, o ji sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to norėjo. Todėl nuteistosios išteisinimui nėra pagrindo.

Dėl R. Z. paskirtos bausmės individualizavimo

19. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai R. Z. paskyrė galutinę subendrintą 200 MGL dydžio, t. y. 7532 Eur baudą, nurodydamas ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skirdamas šią bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas įvertino tai, kad R. Z. anksčiau nėra teista, taip pat nebausta administracine tvarka, be to, ji dirba, jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl baudos dydį nuspręsta nustatyti mažesnį, nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (veikų padarymo metu už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo galima skirti baudą iki 500 MGL dydžio). Prokuroras pateiktame apeliaciniame skunde neginčija nuteistajai parinktos bausmės rūšies, tačiau nesutinka su baudos dydžiu ir prašo ją didinti iki 400 MGL, t. y. 15 064 Eur. Prokuroro teigimu, R. Z. padarė net kelis tyčinius nusikaltimus, siekdama asmeninės naudos, taip pat įtraukė į nusikalstamą sumanymą kitą asmenį ir juo naudojosi pakankamai ilgą laikotarpį. Neteisėtais nuteistosios veiksmais buvo ne tik padaryta turtinė žala savivaldybės institucijai, bet tuo pačiu pakenkta ir valstybės interesams. Todėl, prokuroro vertinimu, R. Z. turi būti skiriama didesnė už vidurkį baudos bausmė.

20. Teisėjų kolegija aukščiau aptartai prokuroro pozicijai nepritaria ir pažymi, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

21. Analizuojamu atveju nustatyta, kad nors R. Z. padarė tris nusikalstamas veikas, tačiau jos visos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), be to, visos veikos yra susijusios tarpusavyje, atliktos siekiant vieno tikslo, tai yra dokumentų klastojimu buvo siekiama suklaidinti (duomenys neskelbtini) savivaldybę, įgyjant turtinę naudą. Nesutiktina su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, jog nuteistoji ilgą laiką naudojosi kitu asmeniu, siekdama sau asmeninės naudos. Šioje nutartyje jau minėta, kad A. Č. realiai kiemsargės pareigų neatliko, todėl darbiniu aspektu R. Z. jos neišnaudojo. Be to, A. Č. pati sutiko fiktyviai dirbti ir grąžinti gaunamo atlyginimo dalį mokyklos direktorei, vadinasi, pinigų įgijimo schema buvo vykdoma su pastarosios žinia ir pritarimu. Vertinti nusikalstamo laikotarpio kaip itin ilgo nėra pagrindo. Sukčiaujant įgyto svetimo turto vertė taip pat nėra didelė – iš viso 2417,89 Eur. A. Č. fiktyviai buvo įdarbinta ne visam, o tik pusei etato, be to, jos pareigos turėjo būti techninio pobūdžio, už kurias mokamas tik minimalus (ar net dar mažesnis) darbo užmokestis. Taigi, tiek sukčiavimo mechanizmas, tiek šios nusikalstamos veikos apimtis rodo, jog veika nebuvo itin pavojinga.

22. Vertinant nuteistosios asmenybę, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog šis susidūrimas su teisėsaugos institucijomis jai yra pirmasis, anksčiau ji neteista (3 t., b. l. 3) ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 4), taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. Z. yra linkusi nesilaikyti įstatymų imperatyvų. Priešingai, ji yra ištekėjusi, turi du sūnus, kurių vienas dar nepilnametis, ir kuria bendrą šeimos ūkį. Byloje neigiamai nuteistąją charakterizuojančių duomenų nėra. Todėl griežtinti paskirtą baudos bausmę taip pat nėra pagrindo, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismo R. Z. paskirta bauda (7532 Eur) daugiau nei tris kartus viršija jos sukčiaujant įgytą turtinę naudą (2417,89 Eur). Nei vieno nusikaltimo darymas kaltininkui negali būti pelningas, tačiau ir skiriama bausmė neturi būti valstybės pasipelnymo šaltinis. Šiuo atveju paskirtoji bausmė yra adekvati padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui, taip pat pačios nuteistosios asmenybės charakteristikai, tuo tarpu nustatytas baudos dydis nerodo nepagarbos baudžiamajam įstatymui ir neformuoja nebaudžiamumo nuotaikų. Didesnės baudos bausmės skyrimas neatitiktų teisingumo principo ir iškreiptų bausmių sistemos paskirtį. Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl galimai padarytų kitų nusikalstamų veikų

23. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas prašo įvertinti ir galimai nusikalstamus K. Č. veiksmus bei pranešti apie tai prokuratūrai. Advokato teigimu, K. Č. nepagrįstai aiškino, jog R. Z. paliepimu iš mokyklos stadiono nuomininkų rinko „paramą“ mokyklai, o gautus pinigus atiduodavo nuteistajai. Taip pat nepagrįsti šio asmens teiginiai, kad jis iš mokyklai skirtų lėšų pirko direktorės namuose keistinas durų spynos detales. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog minėti įvykiai (jų realumas, pagrįstumas) nebuvo R. Z. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo dalykas, šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) J. T. mokyklos direktorė sukčiaudama neįgyja (duomenys neskelbtini) savivaldybės lėšų, skirtų mokyklos darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui. Todėl teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl minėtų aplinkybių buvimo ar nebuvimo.

24. Vis dėlto, BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga teismui pranešti prokurorui apie bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes dėl kito asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys, kad R. Z. gynėjas į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašydamas K. Č. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo sukčiauti, kreipėsi dar 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. F. 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad visos aplinkybės bus išsiaiškintos byloje, nagrinėjamoje R. Z. atžvilgiu. Šis prokuroro sprendimas buvo skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui ir apygardos teismui, tačiau tiek žemesnės, tiek aukštesnės instancijos teismai pritarė prokuroro pozicijai, jog bylą nagrinėjantis teismas, visapusiškai išanalizavęs bei įvertinęs visus surinktus duomenis, gali pasiremti BPK 257 straipsnio nuostatomis ir savo iniciatyva pranešti prokurorui apie nustatytus galimai nusikalstamos veikos požymius.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl K. Č. galimai neteisėtų veiksmų ir apsiribojo teiginiu, jog baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tik slėpus ar nepranešus apie sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Iš tiesų, K. Č. ilgas delsimas pranešti apie nuteistosios R. Z. padarytas nusikalstamas veikas galimai susijęs, be šios nutarties 10 punkte nurodytų aplinkybių, ir su jo paties nevisiškai teisėtu elgesiu. Atkreiptinas dėmesys, jog K. Č. jau pirminiame pranešime (1 t., b. l. 1) nurodė, kad R. Z. dar iki jo žmonos įdarbinimo jam atskleidė savo tyčią, t. y. apgaulės mechanizmą, kaip ketina gauti savivaldybės skiriamas lėšas techninio mokyklos personalo darbo užmokesčiui gauti. K. Č. buvo paaiškinta, kad jo žmona A. Č. bus fiktyviai įdarbinta pusei etato kiemsargės pareigose, tačiau šio darbo realiai neatliks, o šiai pervedamą darbo užmokestį reikės kas mėnesį atiduoti R. Z.. K. Č. su šiuo sukčiavimo mechanizmu sutiko, nes nenorėjo pyktis su mokyklos, kurioje dirbo ir pats ūkio skyriaus vadovu, direktore. Tačiau K. Č. veiksmai neapsiribojo vien žinojimu apie R. Z. daromą tęstinę nusikalstamą veiką ir nepranešimą apie tai teisėsaugos institucijoms. Jis galimai padėjo nuteistajai klastoti dokumentus, patvirtinančius A. Č. neva atliekamą kiemsargės darbą, t. y. sistemingai (kas mėnesį) pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos vėliau, kaip tikrus ir teisingus, savo parašu tvirtindavo R. Z., žinodamas, jog sutuoktinė realiai atlieka tik mokyklos budėtojos darbą. Be to, K. Č. laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2014 m. sausio 2 d. kas mėnesį iš savo turimų lėšų atiduodavo nuteistajai į A. Č. banko sąskaitą pervedamą darbo užmokesčio dalį, gautą už fiktyviai atliekamas kiemsargės pareigas. Šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino ir K. Č., ir jo sutuoktinė A. Č.. Todėl jis galimai prisidėjo prie R. Z. sugalvoto sukčiavimo mechanizmo vykdymo. Kadangi nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės nebuvo tirtos, todėl visi aptarti aspektai privalo būti ištirti sprendžiant klausimą dėl naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 257 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus ir nuteistosios R. Z. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinius skundus atmesti.

Informuoti prokurorą apie liudytojo K. Č. galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė