Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5229-429/2014 pagal ieškovų E. S. – G. ir S. G. ieškinį atsakovei R. P., trečiajam asmeniui A. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškinyje, pareikštame gavus skolininkės R. P. prieštaravimus dėl 2013 m. gruodžio 19 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašė priteisti jiems iš atsakovės 10 820,38 Lt nuostolius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė su ieškove 2013 m. rugpjūčio pabaigoje sudarė žodinę buto su baldais ir kita įranga, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2013 m. spalio 26 d. apie 11.00 – 14.25 val. minėto buto virtuvėje atsakovė sukėlė gaisrą, kuris kilo dėl neišjungtos elektrinės krosnelės. Nuo krosnelės kaitros užsidegė ir sudegė virš jos kabojusios medinės spintelės, o išplitęs gaisras apgadino virtuvės kambario apdailą ir jame buvusį ieškovams priklausiusį inventorių. Dėl buto ir jo įrangos apgadinimo ieškovai patyrė mažiausiai 10 820,38 Lt nuostolių, kurių atsakovė neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio, neištyrė byloje esančių įrodymų viseto, nepašalino byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad sąmata yra pateikta asmens, neturinčio teisės atlikti ekspertizes ar pateikti oficialias išvadas, kad sąmatą pateikusio asmens kvalifikacijos atestato galiojimo laikas yra iki 2013 m. lapkričio 28 d., o sąmatoje nurodyti darbai (langų ir durų staktų išėmimas, plastikinės durys, tinkavimas, vandentiekio, šildymo ir suspausto oro vamzdynų tiesimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, socialinis draudimas ir kt.) nebuvo nurodyti nei ieškovų pateiktame ieškinyje, nei teismo posėdžių metu. Teismas nepagrįstai sąmatą laikė tinkamu įrodymu žalos dydžiui nustatyti, kadangi į ją įtraukti remonto darbai, nesusiję su sugadinimų pašalinimu. Abejonių kelia ir ieškovų pateikti prekių įsigijimą patvirtinantys kvitai, nes, nors ieškovas nurodė, kad visas prekes pirko pats, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad prekės įsigytos skirtingose parduotuvėse praėjus itin trumpam laiko tarpui nuo vienų prekių įsigijimo iki kitų įsigijimo. Be to, ieškovų pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ prekes pirkdavo tam tikrais laiko intervalais, kas taip pat kelia abejonių dėl jo nurodytų prekių įsigijimo. Abejonių kelia ir K. U. pateiktas paslaugų pirkimo–pardavimo kvitas, kuris išrašytas 2013 m. lapkričio 15 d., nors ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis prekes apdailos remonto darbams yra įsigijęs net 2013 m. gruodžio mėnesį. K. U. veiklos vykdymo vieta yra Mažeikių rajono savivaldybė, o pagal pateiktą dokumentą nėra aišku, kokius apdailos darbus ji atliko. Be to, sąmatoje nurodytų darbų vertė ir atliktų darbų vertė skiriasi, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino, taip pat neatsižvelgė į tai, kad apskaičiuojant patirtus nuostolius nebuvo atsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą.Teismas nenustatė žalos atsiradimo šaltinio, t. y. sprendime nėra aiškiai nurodyta, dėl ko kilo gaisras nuomojamame bute. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad elektrinė krosnelė buvo nesaugi, kad specialistai patvirtino, jog gaisras galėjo kilti dėl krosnelės gedimo, o atsakovė ir trečiasis asmuo nuosekliai teigė, kad krosnele jos nesinaudojo, kaip ir nesinaudojo ja bute paliktas svečias iš Prancūzijos, nes jis tuo metu miegojo. Ieškovai neįrodė, kad gaisras kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad gaisro židinys yra netinkamai atsakovės naudota elektrinė plytelė, o ne kiti šaltiniai. Ieškovui nepateikus pakankamai įrodymų gaisro kilimo priežasčiai nustatyti, teismas turėjo pareikalauti pateikti papildomus įrodymus dėl kitų galimų gaisro kilimo priežasčių, kadangi tik nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius turto sugadinimą, t. y. esančius priežastiniame ryšyje su ieškovų patirta žala, gali būti tenkinamas ieškinys.Teismas netinkamai įvykdė pareigą rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kadangi nenurodė šalims, kokios faktinės aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, dėl kokių faktinių aplinkybių šalys turėtų pateikti įrodymus, neišaiškino, kokias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti, nepasiūlė atlikti byloje ekspertizę, kad būtų nustatytos aplinkybės, reikalaujančios specialių žinių.Teismas, priteisdamas ieškovams iš atsakovės visas turėtas jų bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovų ieškinys patenkintas tik iš dalies, nesivadovavo rekomendacijomis priteisiant išlaidas už advokato pagalbą bei tinkamai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų proceso dalyviams, t. y. ir trečiajam asmeniui kaip proceso dalyviui bei subjektui bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovų E. S. – G. ir S. G. ieškinys atsakovei R. P., trečiajam asmeniui A. K. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, yra pagrindas panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar gyvenamosios patalpos nuomininkė privalo atlyginti gyvenamosios patalpos savininkams nuostolius, patirtus nuomojamosiose patalpose kilus gaisrui.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės E. S. – G. vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio mėnesį ieškovai ir atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė žodinę minėto buto nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo išnuomotas gyventi butas su jame esančiais baldais ir buitine technika. 2013 m. spalio 26 d. minėtame bute kilo gaisras, kurio metu apeliantės ir trečiojo asmens nuomojamas butas buvo apgadintas. Ieškovams dėl gaisro metu apgadinto buto patyrus žalą, ieškovai kreipėsi į teismą dėl patirtos žalos iš apeliantės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu ieškovų pareikštą ieškinį tenkino iš dalies pripažinęs, kad apeliantė ir trečiasis asmuo, kaip gyvenamosios patalpos nuomininkės, nesielgdamos pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nuomojamame bute palikusios vieną savo svečią iš Prancūzijos, tinkamai neprižiūrėdamos į elektros tinklą įjungto buitinio prietaiso (elektrinės krosnelės), yra atsakingos dėl kilusio gaisro ir jo padarinių. Teismas pripažino apeliantės pareigą atlyginti ieškovams jų dėl gaisro patirtus nuostolius ir priteisė ieškovams iš apeliantės nuostolius, kurių dydį ieškovai pagrindė rašytiniais įrodymais. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad teismo sprendimas dalyje dėl ieškovų patirtų nuostolių negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė taikoma be kaltės). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pripažino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent apeliantės ir trečiojo asmens didelis neatsargumas ir neapdairumas paliekant svečią nuomojamame bute vieną bei tinkamas neprižiūrėjimas į elektros tinklą įjungtos elektrinės krosnelės (jos neišjungimas iš elektros tinklo) sąlygojo gaisro kilimą. Remiantis CK nuostatomis nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą (CK 6.489 str. 1 d., 6.493 str. 1 d.). Be to, nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus (CK 6.489 str. 3 d.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo tiek dėl tarp šalių egzistavusių nuomos teisinių santykių, tiek ir dėl paties gaisro kilimo nuomojamame bute fakto. Sprendžiant, ar apeliantė ir trečiasis asmuo gali būti laikomos atsakingomis dėl kilusio gaisro, t. y. ar būtent dėl jų neteisėtų veiksmų nuomojamame bute kilo gaisras, paminėtina, kad būtent nuomininkės yra atsakingos už jų svečio, nuomojamame bute vieno palikto A., kuris jokiais teisiniais santykiais nebuvo susijęs su nuomotojais, veiksmus. Be to, būtent nuomininkės, kurios nuomos sutarties pagrindu naudojosi bute esančia buitine technika, turėjo pareigą tinkamai eksploatuoti buitinius prietaisus, taip pat ir elektrinę krosnelę, dėl kurios kilo gaisras, o tuos elektros įrenginius, kurių neeksploatavo, atjungti nuo elektros tinklo (Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, galiojusių gaisro kilimo metu, 88.1, 153 punktai). Teismui nustačius, kad nuomininkės nuomojamame bute gaisro kilimo metu buvo palikusios vieną Prancūzijos pilietį A. ir apeliantei neįrodžius, jog jis gaisro kilimo metu ar prieš tai nesinaudojo elektrine krosnele, taip pat teismui nustačius, kad nuomininkės tuo metu, kai elektrinė krosnelė nebuvo naudojama, jos nebuvo atjungusios nuo elektros tinklo, pagrįstai sprendė, kad tiek apeliantė, tiek ir trečiasis asmuo, nuomojęsi butą, yra atsakingos dėl kilusio gaisro, kadangi nebuvo pakankamai rūpestingos ir atidžios palikdamos nuomojamame bute vieną asmenį, jokiais teisiniais santykiais nesusijusį su ieškovais, dėl kurio veiksmų ar neveikimo ir kilo gaisras, o taip pat nebūdamos pakankamai didžios ir rūpestingos neišjungdamos iš elektros tinklo nenaudojamos elektrinės krosnelės, kuri, kaip patvirtino byloje dalyvaujantys asmenys, ir buvo gaisro kilimo šaltinis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės veiksmų neteisėtumo, pagrįstai atsižvelgė ir į apeliantės elgesį po gaisro kilimo, t. y. jos ketinimą atlyginti dėl gaisro atsiradusius nuostolius, kas leidžia manyti, jog apeliantė pripažino savo veiksmų neteisėtumą. Bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė žalos atsiradimo šaltinio, kadangi pati apeliantė 2013 m. spalio 26 d. paaiškinime, rašytame AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo direktoriui, nurodė, kad ugnis įsiplieskė nuo buitinės krosnelės, kurios perkaitimas ir yra gaisro kilimo priežastis. Paminėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo dėl to, kad gaisro židinys buvo nuomojamo buto virtuvėje, kurioje ir buvo elektrinė krosnelė, nuo kurios ir kilo gaisras, nekilo, nurodytą aplinkybę dėl gaisro kilimo šaltinio apeliantė nurodė ir minėtame savo paaiškinime. Vien tai, kad teismo sprendime nėra konkretaus sakinio, kuriame būtų nurodyta, jog gaisro šaltinis buvo elektrinė krosnelė, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas nenustatė šios aplinkybės. Priešingai, apeliacine tvarka skundžiamame sprendime ne vieną kartą netiesiogiai yra nurodyta, kad gaisro šaltinis buvo elektrinė krosnelė, dėl ko nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovai neįrodė, kad gaisro židinys yra netinkamai atsakovės naudota elektrinė krosnelė, o ne kiti šaltiniai. Paminėtina, jog ir pati apeliantė, atsikirsdama į jai pareikštą ieškinį, nenurodė aplinkybių, jog gaisro židinys buvo ne elektrinė krosnelė, o galimai kitas šaltinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nurodyti apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyviais, nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl gaisro kilimo priežasties, pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus, jog gaisras bute kilo dėl elektrinės krosnelės gedimo. Visų pirma paminėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog elektrinė krosnelė buvo nesaugi ar sugedusi. Antra, specialistų išvada dėl labiausiai tikėtinos gaisro priežasties elektrinio prietaiso gedimo, yra tik tikėtina ir padaryta remiantis pačios apeliantės paaiškinimais, dėl ko negali būti laikoma neginčijamai patvirtinančia gaisro kilimo priežastį. Nurodyta išvada nėra paremta jokiais kitais objektyviais duomenimis ar atliktu tyrimu dėl gaisro kilimo priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima sutikti, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad gaisras kilo būtent dėl elektrinės krosnelės gedimo, dėl kurio nėra atsakinga apeliantė.

Apeliantės argumentai, kad nei ji, nei trečiasis asmuo ar bute vienas paliktas Prancūzijos pilietis A. elektrine krosnele nesinaudojo, negali būti laikomi pašalinančiais apeliantės atsakomybę dėl gaisro padarinių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė neįrodė, jog nuomojamame bute paliktas vienas jų svečias Prancūzijos pilietis A. nesinaudojo elektrine krosnele, minėtas asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklaustas, o tokių aplinkybių nurodymas yra naudingas atsakovei, siekiančiai išvengti civilinės atsakomybės taikymo, dėl ko laikytinas tik apeliantės gynybine pozicija. Be to, pirmosios instancijos teismas apeliantės ir trečiojo asmens atsakomybę siejo ne tik su jų veiksmais nuomojamame bute paliekant vieną nurodytą svečią iš Prancūzijos, bet ir su nuomininkių neveikimu neišjungiant iš elektros energijos tinklo nenaudojamos elektrinės krosnelės.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, teisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, laikėsi pirmiau nurodytų CPK 177–185 straipsniuose suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, ir pagrįstai sprendė, kad būtent buto nuomininkės, kurioms buvo patikėtas nuomojamas butas ir jame esanti įranga, nesielgdamos taip, kaip elgtųsi pakankamai atidus, atsargus ir rūpestingas asmuo, yra atsakingos dėl kilusio gaisro. Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė neįrodė savo atsiliepimo į ieškinį argumentų, jog ginčas kilo dėl elektros prietaiso gedimo, už kurį būtų atsakingi buto nuomotojai, t. y. ieškovai. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliantės ir trečiojo asmens veiksmų neteisėtumo, laikytina pagrįsta ir sudarančia pagrindą spręsti dėl apeliantės atsakomybės už atsiradusią žalą.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako, tik pripažįsta, jog nustačius apeliantės veiksmų neteisėtumą, dėl gaisro atsiradusius nuostolius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė egzistuojant priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei jos kaltę. Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl gaisro padarytų nuostolių dydžio, visapusiškai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių šiuo klausimu, tinkamai nemotyvavo sprendimo šioje dalyje, o teismo sprendime nurodyti motyvai dėl nuostolių dydžio yra prieštaringi.

Ieškovai pareikštu ieškiniu prašė priteisti jiems iš apeliantės 10 820,38 Lt nuostolius, kuriuos grindė teismui pateikta lokaline sąmata bei kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais išlaidas prekėms (statybinėms medžiagoms) įsigyti, išlaidas dujų skaitikliui pakeisti, remonto darbus atlikusiam asmeniui sumokėtas sumas ir kt. Ieškovai nurodė, kad prašomus priteisti nuostolius sudaro 288,14 Lt mokėjimas už dujų sistemos pažeidimą ir 6 Lt paslaugos mokestis, 9 905,74 Lt lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos, 200 Lt nuostolių dėl šaldytuvo apgadinimo, 200 Lt nuostolių dėl garų surinkėjo apgadinimo, 200 Lt nuostolių dėl gaisro metu sugadintos ir nebenaudojamos elektrinės krosnelės bei 20,50 Lt skirtumas tarp lokalinėje sąmatoje nurodytos darbo užmokesčio sumos ir realiai ieškovų turėtų išlaidų asmeniui, atlikusiam remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamame sprendime išsamiai dėl ieškovų nurodytų nuostolių nepasisakė, nors apeliantė ginčijo ieškovų nurodytą nuostolių dydį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik pažymėjo, jog ieškovai yra pateikę įrodymus apie 3 600 Lt išlaidas remonto darbus atlikusiam asmeniui, buitinio vartotojo padarytos žalos nustatymo aktą, patvirtinantį 288,14 Lt išlaidas bei prekių kvitus, remiantis kuriais įsigyta prekių už 724,34 Lt, t. y. iš viso už 4 612 Lt, tačiau dėl kitų ieškovų prašomų priteisti sumų pagrįstumo, teismas nepasisakė. Nors ieškovai nėra pateikę apeliacinio skundo, tačiau sprendžiant, ar teismas tinkamai nustatė nuostolių dydį ir pagrįstą sumą priteisė ieškovams iš apeliantės, būtina nustatyti tikrąjį dėl gaisro ieškovų patirtų nuostolių dydį, o to nepadarius negalima pripažinti, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovų pateiktos lokalinės sąmatos ir joje nurodytos 9 905,74 Lt sumos, reikalingos dėl gaisro patirtai žalai pašalinti, buvo nenuoseklus, dėl ko negalima nustatyti, kokį tikrąjį nuostolių dydį teismas laikė pagrįstu. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti lokalinę sąmatą parengusio A. S. parodymais dėl lokalinėje sąmatoje nurodytų sumų, reikalingų pašalinti gaisro padarinius, tačiau tuo pačiu nurodė, kad neteisinga būtų manyti, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta suma būtų protinga nuostolių atlyginimo suma. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar teismas ieškovų patirtais nuostoliais laikė nurodytą 9 905,74 Lt sumą ar ne. Be to, atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar teismas sprendimu ieškovams iš apeliantės priteistą 4 612 Lt sumą, kuri yra pagrįsta rašytiniais ieškovų pateiktais įrodymais, laikė tikrąja ir ieškovų įrodyta nuostolių suma, ar ją priteisė mažindamas tikrąjį nuostolių dydį, kuris taip ir liko nenustatytas byloje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad teismo sprendimo argumentai dėl nuostolių dydžio yra neišsamūs, prieštaringi ir nesuteikiantys galimybės nustatyti tikrąją teismo išvadą dėl nuostolių dydžio.

Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio, neišsiaiškino visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, teismas nevertino jos argumentų dėl tam tikrų darbų, nurodytų lokalinėje sąmatoje, būtinumo, t. y. neišsiaiškino, ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai bei tam tikros joje nurodytos išlaidos (langų ir durų staktų išėmimas, plastikinės durys, tinkavimas, vandentiekio, šildymo ir suspausto oro vamzdynų tiesimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, socialinis draudimas ir kt.), buvo būtinos šalinant gaisro padarinius. Taip pat teismas nesiaiškino, ar šie darbai buvo realiai atlikti ir ar išlaidos jiems atlikti gali būti laikomos ieškovų turėtais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad lokalinę sąmatą sudariusio liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti, kas sudaro pagrindą spręsti, jog teismas sąmatoje nurodytas sumas laikė pagrįstomis, nesant nustatytų aplinkybių, ar visi sąmatoje nurodyti darbai buvo būtini ir reikalingi siekiant pašalinti gaisro padarinius, ir ar jie buvo atlikti, negalima laikyti, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė, kokie konkretūs darbai šalinant gaisro padarinius buvo atlikti ieškovams priklausančiame bute, kas šiuos darbus atliko ir kokios medžiagos šiems darbams atlikti buvo įsigytos, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio, nenustatė byloje reikšmingų aplinkybių, netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, dėl ko pripažintina, kad bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės.

Nesant nustatytam tikrajam ieškovų dėl gaisro patirtų nuostolių dydžiui, nėra galima nustatyti, ar teismas pagrįstai priteisė ieškovams iš apeliantės 4 612 Lt sumą, todėl nėra galima nustatyti, ar teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismo motyvai sprendimo dalyje dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio yra prieštaringi, nesudarantys pagrindo nustatyti, kokį nuostolių dydį teismas laikė pagrįstu, taip pat paaiškėjus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bei neištyrė visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nenustatinėjo ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumo, sprendžia, kad tokiu atveju byla apeliacinės instancijos teisme dalyje dėl nuostolių dydžio turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ir tai yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.