Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Rudzinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. K., tretiesiems asmenims L. K. – R., L. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Faktinės bylos aplinkybės

8. Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė L. K. (el. medž. l. 11). 2022 m. liepos 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje, nurodyta, jog ieškovės specialistai gavę 2022 m. liepos 21 d. pranešimą iš (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikos, apie L. K., kuri (duomenys neskelbtini) pagimdė vyriškos lyties naujagimį, atliko situacijos vertinimą, bei įvertinę situaciją, padarė išvadą, jog tikslinga šeimai taikyti atvejo vadybos procesą, teikti socialines paslaugas; tikslinga vaiko motinai, siekiant gilinti žinias ir įgūdžius išklausyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymo programą, esant poreikiui konsultuotis su psichologu (el. medž. l. 15-26). Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo matyti, jog sprendimu buvo nutraukta L. K. ir R. B. santuoka, bei šalių nepilnamečio vaiko L. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu; L. K. įsipareigojo teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo po 250 Eur kas mėnesį (el. medž. l. 31-33). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodyta, jog nuo 2022 m. liepos 28 d. taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos, ji buvo konsultuota visais rūpimais ir aktualiais klausimais; L. K. niekur nedirba, neturi jokių pajamų ir pastovios gyvenamosios vietos; pažymėta, jog dėl moters neadekvataus elgesio ir emocijų ne valdymo sudėtinga teikti pagalbą, jai kyla sunkumų bendraujant su specialistais, artimaisiais, jai trūksta socialinių, buitinių, finansų valdymo, motinystės įgūdžių. Taip pat nurodė, jog visų apsilankymų pas L. K. metu, moters elgesys buvo neadekvatus esamai situacijai, ji nesuvokia situacijos sudėtingumo (el. medž. l. 34-35). Iš Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK pranešimo, adresuoto ieškovės specialistams, matyti, jog 2022 m. rugsėjo 12 d. pagal gautą pranešimą, nuvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą buvo rasta L. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivi, taip pat namuose buvo L. K. kūdikis E. K. (el. medž. l. 39-40). 2022 m. rugsėjo 12 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto pagrindu, mažametis E. K. buvo laikinai apgyvendintas pas L. K. – R., kadangi vaiko motina buvo agresyvi ir neblaivi, todėl kilo realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui ir t.t. (el. medž. l. 41-42, 65-66). 2022 m. rugsėjo 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje, nurodyta, jog ieškovės specialistai gavę 2022 m. rugsėjo 5 d. gavę pranešimą iš Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro, atliko situacijos vertinimą, bei įvertinę situaciją, padarė išvadą, jog L. K. trūksta socialinių / motinystės įgūdžių užtikrinti tinkamą mažamečio sūnaus E. K. priežiūrą, saugumą, jos elgesys, galima atsakomybės stoka, galimos alkoholio vartojimo problemos, socialinių įgūdžių stoka kelia grėsmę mažamečio vaiko saugumui, sveikatai ar gali sukelti realią grėsmę vaiko gyvybei (el. medž. l. 43-54). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11811-907/2022 leido paimti mažametį vaiką E. K. iš jo tėvų, konstatavę realų pavojų jo sveikatai ir (ar) gyvybei (el. medž. l. 67-75). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. spalio 7 d. buvo nustatyta mažamečiam vaikui E. K. laikinąją globą L. K.-R. ir L. R. šeimoje (el. medž. l. 77-78). 2022 m. lapkričio 17 d. bei 2023 m. gegužės 4 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose pažymėta, jog globėjai vaiku rūpinasi tinkamai, sudaro geras gyvenimo sąlygas, nusiskundimų dėl netinkamo vaiko priežiūros nėra gauta (el. medž. l. 79-82, 83-86). Atsakovė L. K. 2023 m. gegužės 4 d. rašytiname paaiškinime nurodė, kad neprieštarauja, jog jos mažamečiam sūnui E. K. būtų nustatyta nuolatinė globa jos tetos L. K.-R. ir L. R. šeimoje, nes ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo ir pajamų (el. medž. l. 87).

9. 2023 m. rugpjūčio 3 d. užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2023 m. birželio 19 d. nutraukta darbo paieška be teisės registruotis 6 mėn., kadangi atsakovė be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo (el. medž. l. 142). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad L. K. daug kartų bausta už padarytus administracinius nusižengimus: nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas; smulki vagystė; važiavo viešuoju transportu be bilieto ir kt. (el. medž. l. 92-119). Taip pat atsakovė L. K. ne kartą teista už įvykdytas vagystes, sunkų sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (el. medž. l. 120-127). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog paskutinį kartą atsakovė L. K. teista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir skirti papildomi įpareigojimai. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. liepos 18 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu nuteistajai L. K. skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir L. K. pasiųsta realiai atlikti bausmę. Šiaulių apygardos teismo2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartis.

Dėl motinos valdžios apribojimo

10. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

11. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl motinos teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė vengia atlikti savo, kaip motinos pareigas, atsakovė nesidomi savo vaiko poreikių tenkinimu, jo neprižiūri, neauklėja, išlaikymo neteikia, nesiekia susigrąžinti į šeimą, vaiku rūpinasi tik epizodiškai, nesirūpina ir neaugina ir savo kito vaiko, atsakovės gyvenimo būdas, buities sąlygos, socialinių įgūdžių stoka visiškai neatitinka geriausių vaiko interesų ir daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, be to, šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

13. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

14. Aplinkybės, kad atsakovė tinkamai nesirūpina savo vaiku, nesidomi jo ugdymu, sveikata, neteikia išlaikymo, leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog atsakovė neišreiškė noro ir nepradėjo procedūrų dėl vaiko susigrąžinimo. Teismo posėdžio metu atsakovė L. K. pripažino, jog šiuo metu neturi jokių sąlygų pati auginti savo vaiką, taip pat nurodė, jog laikinai darbo taip pat nesiieško ir nesprendžia klausimo dėl nuolatinių pajamų gavimo, kadangi artimiausiu metu, tikriausiai ji bus pasiųsta atlikti jai skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys pripažino aplinkybes, jog atsakovė tinkamai nesidomi vaiko ugdymu, sveikata ir socialiniu gyvenimu, pastaruoju metu vaiko gyvenime dalyvauja retokai, nes neturi kitų galimybių, kadangi šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog atsakovė vaikui nuolatinio išlaikymo neteikia, yra tik keletą kartų vaikui atvežusi dovanų ir kitų vaikui reikalingų daiktų. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovė nori pati auginti vaiką, jog atsakovė dėtų pakankamai pastangų siekiant susigrąžinti savo mažametį sūnų. Svarbu atkreipti dėmesį, jog atsakovė turi ir kitą vaiką L. B., kuriuo atsakovė taip pat nesirūpina ir jam išlaikymo neteikia, nes vaikas gyvena kartu su savo tėvu. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog atsakovė iš tiesų gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas. Priešingai iš byloje esamų įrodymų matyti, jog atsakovė pati veda netinkamą gyvenimo būdą: daug kartų bausta už padarytus administracinius nusižengimus (smulkios vagystės – vagia degtinės butelius, telefonus ir pan.), taip pat yra teista, teistumai neišnykę. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikui, o tai sudaro pagrindą atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaiko E. K. atžvilgiu.

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovė neatliko ir neatlieka motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė žalą nepilnamečiam vaikui (byloje pateikti duomenys byloja, jog dar besilaukdama šio vaiko (vaikas gimė (duomenys neskelbtini)), atsakovė 2022 m. gegužės 22 d. būdama girta pasirodė viešoje vietoje, nuo jos sklido alkoholio kvapas (padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 481 straipsnio 2 dalyje, 484 straipsnio 1 dalyje (el. medž. l. 117)), taip pat nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra. Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė turėtų sąlygas, kurios galėtų užtikrinti pačiai auginti savo nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant vaikui tinkamą gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog šiuo metu, esant galiojančiai ir įsiteisėjusiai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutarčiai, atsakovė L. K. yra pasiųsta realiai atlikti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

16. Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

17. Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis

18. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

19. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė be E. K., turi dar vieną nepilnametį vaiką: L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė taip pat privalo išlaikyti. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo turinio matyti, jog sprendimu buvo nutraukta L. K. ir R. B. santuoka ir L. K. įsipareigojo teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo po 250 Eur kas mėnesį (el. medž. l. 31-33). Teismo posėdžio metu atsakovė L. K., teigė, jog sūnui išlaikymo neteikia, nes neturi pakankamai lėšų. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra įrodymų, jog atsakovė turėtų sveikatos problemų ir/ar jai būtų nustatytas darbingumo ribojimas. Taip pat remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nors ir trumpą laiko tarpą, tačiau yra dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 90), šiuo metu nedirba. 2023 m. rugpjūčio 3 d. užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2023 m. birželio 19 d. nutraukta darbo paieška be teisės registruotis 6 mėn., kadangi atsakovė be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo (el. medž. l. 142).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

22. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi sveikatos problemų. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas(motina) gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėtinu atveju, atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jos nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų (globėjų), poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

23. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodyta 150 Eur suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, o pati atsakovė yra darbingo amžiaus ir byloje nėra duomenų apie galimas jos rimtesnes sveikatos problemas, teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju, šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės L. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. K. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 2 d., iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), o išlaikymo lėšų tvarkytojais paskirtini laikinieji globėjai L. K. – R. ir L. R. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

24. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

25. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

26. Šiuo metu E. K. yra nustatyta laikinoji globa. Laikinaisiais globėjais yra paskirta L. K. – R. ir L. R. šeima. Ieškovė prašo nustatyti E. K. gyvenamąją vietą L. K. – R. ir L. R. šeimoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo, todėl nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje E. K. buvimo vietoje, pas laikinuosius globėjus – L. K. – R. ir L. R. šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

27. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 punktą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė L. K. būtų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo bei patenkinus ieškinio dalį dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo, iš atsakovės L. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 109,00 Eur žyminis mokestis už motinos valdžios apribojimą, 41,00 Eur ((150 Eur x 1 vaikas) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. - žyminis mokestis už priteistą išlaikymo dydį vaikui, viso 150,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 19,92 Eur, iš atsakovės L. K. valstybei priteistinos 19,92 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. birželio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytojais paskirti laikinuosius globėjus - L. K. – R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas laikinuosius globėjus – L. K. – R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169,92 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynių eurų 92 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.