Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-434-569/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
1-434-569/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00368-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Nukentėjusysis
R. Č.
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-434-569/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00368-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6; 1.2.14.5; 1.2.14.5.1; 2.1.15; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,nukentėjusiajam R. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, teistas: 2012-02-09 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. 5 d. 1 p. paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn., įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiam padarytą žalą, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuosprendis įsiteisėjo 2012-03-01, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2011 metų vasario mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, apgaule, melagingai žadėdamas nukentėjusįjį R. Č. įdarbinti Norvegijoje, žinodamas, kad realiai tokios galimybės neturi, Kauno autobusų stotyje, esančioje Kaune, Vytauto pr. 24, gavo iš nukentėjusiojo R. Č. 100 litų, kuriuos šis perdavė per iš Šiaulių į Kauną važiavusio autobuso vairuotoją, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2011-02-11, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių miesto autobusų stotyje, esančioje Šiauliuose, Tilžės g. 109, paimdamas iš nukentėjusiojo R. Č. dar 300 litų, iš viso gaudamas 400 litų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - nukentėjusiajam R. Č. priklausančius 400 Lt.

Kaltinamasis E. S. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. sausio mėnesį į internetą įdėjo skelbimą, kad siūlo darbą šiltnamiuose Norvegijoje, nors įdarbinti realios galimybės neturėjo. Anksčiau buvo dirbęs Olandijoje, bet Norvegijoje šiltnamiuose nedirbo. Kodėl įdėjo skelbimą, nors apie darbo vietas nieko nežinojo, negali paaiškinti. Į šį skelbimą atsiliepė R. Č., J. B. ir dar vienas žmogus iš Marijampolės. Kalbantis telefonu nukentėjusiajam R. Č. pasakė, kad bilietų užsakymui reikia 100 litų. Kaune su nukentėjusiuoju nebuvo susitikęs, nukentėjusysis į Kauno stotį buvo atsiuntęs 100 litų. Po to 2011-02-11 su nukentėjusiuoju susitiko Šiaulių autobusų stotyje, kur R. Č. jam perdavė 300 litų, pakalbėjo apie darbo sąlygas Norvegijoje ir išsiskirstė. Jam pasakė, kad darbas nėra lengvas, reikės šiltnamiuose skinti ir pomidorus ir agurkus. Aptarė, kad nukentėjusysis turi išvykti maždaug po poros savaičių laiko, o kitas detalės sakė, kad aptars telefonu. Už įdarbinimą nukentėjusysis turėjo jam sumokėti iš viso apie 1000-1500 litų. Bilietų į keltą nebuvo užsakęs ir net neketino jų užsakinėti. Po to jam nukentėjusysis skambino, kuriam pasakė, kad dabar nėra darbo ir reikia šiek tiek atidėti kelionę. Po to dar kelis kartus jam skambino nukentėjusysis, bet jis neatsiliepdavo. Pripažįsta, kad paėmė pinigus iš nukentėjusiojo, nors neturėjo nei galimybės, nei tikslo jo įdarbinti. Jo motyvas buvo gauti pinigų. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Su J. B. nieko nesutarė, nei iš jos, nei iš kitų asmenų pinigų nebuvo paėmęs. Dėl žalos atlyginimo bandė su nukentėjusiuoju susitikti, parašė jam į elektroninį paštą, bet jis neatsiliepė. Tuo metu turėjo su savimi 400 litų, buvo atvažiavęs į Šiaulius, bandė skambinti nukentėjusiam, bet jis neatsiliepė. Šiandieną negali nukentėjusiam atlyginti žalos, kadangi iš jo yra paimtas pasas, be jo niekur negali dirbti. Kartais dirba atsitiktinius darbus, atgavęs pasą įsidarbins, pasiūlymų įsidarbinti turi. Yra registruotas darbo biržoje. Su kaltinamojo pareikštu 400 litų civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti sutinka, su jo pareikštu ieškiniu dėl 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo nesutinka ir mano, kad jis turėtų būti iki 1000 litų.

Nukentėjęs R. Č. teisme parodė, kad 2011 m. sausio mėnesį internete rado skelbimą dėl darbo šiltnamiuose Norvegijoje. Tuo metu neturėjo darbo ir buvo registruotas darbo biržoje. Su kaltinamuoju E. S. susisiekė elektroniniu paštu, kuris pasiūlė jam darbą. Po poros dienų kaltinamasis jam paskambino ir pasakė, kad jam būtinai reikia kelto bilietui pinigų bei jo paso kopijos. Jis užstatė žiedą ir kaltinamajam perdavė 100 litų bei savo paso kopiją. Kaltinamajam pinigus perdavė per tokią moterį, kuri buvo autobuse, nes autobuso vairuotojas pinigų neėmė, o ji pasisiūlė paimti ir perduoti. Paskui kaltinamasis jam taip pat atsiuntė savo paso kopiją ir norvegų kalba surašytą darbo sutartį, kad juo galėtų patikėti. Kaltinamasis jam pasakė, kad darbas bus šiltnamiuose, reiks skinti paprikas, gyvens vagonuose, gaus maitinimą. Taip pat jis pasakė, kad darbo užmokestis bus 6000 – 7000 litų. Kai įdavė 100 litų, kaltinamajam paskambino ir pasiteiravo, ar gavo pinigus, E. S. patvirtino, kad juos gavo ir pasakė, kad dviejų savaičių bėgyje reiks išvažiuoti. Po to E. S. atvažiavo 2011-02-11 į autobusų stotį, kuriam perdavė 300 litų. Tada su juo aptarė kai kurias darbo sąlygas ir išsiskirstė. Dažniausiai jam pats skambindavo, bet kaltinamasis ne visada atsiliepdavo. Kaltinamasis jam pasakė, kad yra bilietai į keltą iš Klaipėdos ir vasario mėnesio gale turėjo išvykti. Praėjus dviem savaitėm laiko, susiruošė važiuoti, bet kaltinamasis jam paskambino ir pasakė, kad išvyksta kitą savaitę ir liepė atvažiuoti į Kryžkalnį. Sutartą dieną jis atvažiavo į Kryžkalnį, pralaukęs porą valandų paskambino kaltinamajam, kuris pasakė, kad tuoj atvažiuos, nes dabar padeda merginai krauti daiktus, kuri turi kartu važiuoti. Tada pralaukęs apie 4 valandas vėl bandė skambintis, bet kaltinamasis neatsiliepdavo, o paskui atsiliepęs pasakė, kad jau važiuoja link jo. Po to pasakė, kad pravažiavo pro šalį, bet tuoj apsisuks ir atvažiuos. Po to kaltinamajam prisiskambinti nebepavyko, dar kažkiek palaukęs, sėdo į autobusą ir grįžo į namus. Reiškia 400 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 7000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinę žalą prašo priteisti, nes nebenuėjo į darbo biržą ir buvo iš jos išbrauktas, jo žmona 6 mėnesius laiko nebegavo socialinės pašalpos, o jis tiek laiko vėl negalėjo registruotis darbo biržoje. Turi vieną vaiką, kuriam yra 3 metai. Dėl to įvykio patyrė nemažai išgyvenimų, teko skolintis pinigų, kad galėtų susipirkti maisto, buvo gėda prieš žmoną, jautėsi pažemintas. Kaltinamasis jam buvo parašęs žinutę, jog parašytų savo banko sąskaitą ir jis grąžins 600 litų, tačiau pinigų taip ir nepervedė, neatsiprašė.

Liudytojas V. I. teisme parodė, kad E. S. yra jo buvęs kursiokas. 2008 m. pradžioje jis su draugu buvo nuvykę į Olandiją, bet ten nebuvo darbo vietų, todėl grįžo atgal į Lietuvą. Kaltinamasis yra jam sakęs, kad dirbo Norvegijoje, tačiau E. S. jam nesiūlė važiuoti dirbti į Norvegiją. Su E. S. pradėjo bendrauti tik 2011 m. rudenį. Kaltinamajam jokių pinigų nėra pervedęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. S. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ne tik paties kaltinamojo, nukentėjusiojo R. Č., liudytojo V. I. parodymais teisiamojo posėdžio metu, bet ir kitais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.).

Iš 2011-03-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. Č. atpažino E. S. kaip jį apgavusį asmenį (b. 1. 26-28).

Iš 2011-03-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. Č. pateikė E. S. asmens tapatybės kortelės kopiją bei atspausdintą skelbimą internete, kuriame nurodyta, jog reikalingi žmonės žuvies fabrike prie Tronheim miesto Norvegijoje, darbdavys apgyvendina, sutvarko visus dokumentus, alga mokama kas dvi savaites į banko sąskaitą, darbas yras įvairiuose aktoriuose prie apdorojimo, krovimo, kt., alga apie 12 eurų per valandą atskaičiuos mokesčius, kontraktas pasirašomas 3-6 mėnesiams, daugiau informacijos linstaug@gmail.com (b. 1. 13).

Iš AB „DFDS Seaways rašto matyti, kad E. S., R. Č. 2011 sausio-kovo mėn. bendrovės keltais nesinaudojo, bilietai yra perkami ir rezervuojami tiesiogiai internetu ar per įgaliotas kelionių agentūras, jei bilietas perkamas internetu, jis užsakomas ir jis yra apmokamas internetu, darant pavedimą iš kreditinės kortelės, bendrovė 2011 m. sausio ir kovo mėn. vykdė keliones iš Klaipėdos į Karlshamną (Švedija) (b. 1. 20).

Iš UAB „Krantas travel“ rašto matyti, kad duomenų apie E. S. užsakytus bilietus nėra (b. 1. 22).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jie „priverčiami“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinai valdyti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo būdas. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-519/2006, 2K-387/2008, 2K-481/2010, 2K-620/2010). Norint pripažinti veiką sukčiavimu, svarbu išsiaiškinti veikos subjektyviuosius požymius. Kitaip tariant, kaltininkas turi suvokti, kad panaudodamas apgaulę neteisėtai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, suvokti, kad dėl to kitam asmeniui bus padaryta turtinės žalos ir norėti tos žalos atsiradimo. Pagal teismų praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

E. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad jis panaudodamas apgaulę įgijo svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam R. Č. melagingai žadėdamas, jog įdarbins Norvegijoje, pasisavino nukentėjusiajam priklausančius 400 litų. Kaltinamasis neneigė, o nukentėjusysis patvirtino, kad R. Č. pinigus perdavė tikėdamasis būti įdarbintas, iš to matyti, kad suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiojo apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltinamajam. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad jis neturėjo realių ketinimų įdarbinti nukentėjusįjį, kadangi tai patvirtina kelionių agentūrų pateikta informacija, jog kaltinamasis E. S. bilietų į Norvegiją neužsakinėjo. Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiojo išsamūs bei analogiški ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad E. S. suvokė, jog panaudodamas apgaulę neteisėtai įgyja svetimą turtą ir kad dėl to nukentėjusiajam R. Č. bus padaryta turtinės žalos bei norėjo tos žalos atsiradimo, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, E. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, iki nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, administracine tvarka baustas (b. 1. 77, 104-106), Šakių r. savivaldybės administracijos Šakių seniūnijos rašte nurodyta, kad dėl jo nusiskundimų nėra gauta (b. l. 103), nedirbantis, darbo biržoje registruotas. Todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo materialinę ir šeimyninę padėtį, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., E. S. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2012-02-09 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, LR BK 63 str. numatyta tvarka.

Asmuo, pripažintas baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu ir dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ir reikalauti atlyginti dėl įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos patirtą žalą (LR BPK 109 str., 110 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl be tiesioginės turtinės žalos gali būti priteisiamos negautos palūkanos, sutarties sudarymo ir pažeidimo išlaidos (LAT 2009-07-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2009).

Nukentėjusysis R. Č. pareiškė civilinį ieškinį 400 Lt turtinei žalai ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. 1. 29).

Iš kaltinimo, teisme išnagrinėtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo E. S. nusikalstama veika nukentėjusiajam R. Č. padaryta 400 Lt turtinė žala. Kaltinamasis neneigė paėmęs šią sumą iš R. Č., teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis tokią sumą perdavė kaltinamajam. Kadangi R. Č. padaryta 400 Lt turtinė žala yra tiesioginis kaltinamojo veiksmų rezultatas, todėl ši suma priteistina iš E. S. turtinei žalai atlyginti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgia į tai, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, taip pat į socialinio teisingumo atkūrimą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką prioritetais dėl neturtinės žalos atlyginimo skiriamos sveikatos sužalojimo atvejams. Nors R. Č. teigė patyręs nuostolių išsiregistruodamas iš darbo biržos, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad negautos pajamos laikomos turtine žala ir nukentėjęs gali kreiptis dėl žalos atlyginimo civiline tvarka, pateikęs teismui nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Visgi teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl E. S. nusikalstamos veikos patyrė realius nepatogumus, išgyveno dėl apgaulės ir patirtų nuostolių. Todėl teismas, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį, mažina R. Č. reikalaujamus atlyginti neturtinės žalos dydį ir E. S. nusikalstama veika nukentėjusiajam R. Č. padarytą neturtinę žalą įvertina 1500 litų.

Į bausmės laiką E. S. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-08-31 iki 2011-09-01 (b. l. 55-56).

2011-09-01 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, periodinė registracija policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas – E. S. asmens tapatybės kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina E. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams

Vadovaujantis BK 48 str. 3d. 1p., 6 d. 1 p., 2 p., 5p., įpareigoti E. S. laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiam R. Č. padarytą turtinę žalą, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei neatlygintinai išdirbti 100 (šimtas) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekant juos per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2012-02-09 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiam R. Č. padarytą turtinę žalą, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei neatlygintinai išdirbti 100 (šimtas) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekant juos per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Č. iš E. S. 400,00 Lt (keturis šimtus litų) turtinei žalai ir 1500 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Į bausmės laiką E. S. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011-08-31 iki 2011-09-01, kuris, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pp., 66 str. 2 d., prilyginamas dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, periodinę registraciją policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. S. asmens tapatybės kortelę grąžinti E. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė