Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-01-28 · Civilinė byla Nr. 2-448-918/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
2-448-918/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
V. T.
Trečiasis asmuo
Ž. D.
Civilinė byla Nr. 2-448-918/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10160-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 99.7; 116.1; 116.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovui R. T., jo atstovui advokatui R. S., atsakovei V. T., trečiajam asmeniui Ž. D., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Stalerevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei V. T. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, trečiasis asmuo Ž. D., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu (5-7 b. l.) prašo sumažinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006-09-21 sprendimu iš jo priteisto išlaikymo po 700 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnametei dukrai R. T. dydį ir nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti išlaikymą po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. 2014-01-08 teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes. 2006 metais, kai buvo priteistas išlaikymas po 700 Lt kas mėnesį, ieškovas iš asociacijos LATGA gavo 12000 Lt per metus, iš asociacijos AGATA 2000-3000 Lt per metus, pagal autorines sutartis už 15 dainų – po 1500-2000 Lt už dainą, t.y. per metus apie 36000 Lt už dainas. Iš viso jo pajamos 2006 metais neatskaičius mokesčių buvo apie 50000 Lt. Ieškovas nurodė, kad po 2006-09-21 sprendimo priėmimo iš esmės pablogėjo jo materialinė padėtis. Dabar ieškovas daugiau nei trejus metus susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, todėl nebegali mokėti priteistos išlaikymo sumos po 700 Lt. Vienintelės jo stabilios pajamos buvo 110 Lt darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo santykiai nutrūko. 2008-2010 metais (duomenys neskelbtini) perleido ieškovo dainų autorines teises neatlygintinai. Iš autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos LATGA, Muzikos autorių teisių asociacijos NATA ir iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA pastovių pajamų negauna, tik kartais pervedamos nedidelės sumos, kurių dydis ir periodiškumas nėra pastovūs. Per praėjusius metus iš viso gavo apie 12000 Lt pajamų, t. y. po 1000 Lt kas mėnesį. Nors ieškovas yra muzikos autorių teisių asociacijos NATA prezidentas, atlygimo negauna. Kauno dramos teatre muziką spektakliui ieškovas kūrė neatlygintinai, iš (duomenys neskelbtini) choro veiklos pelno negavo. Ieškovo veikla nepelninga, kadangi šiuo metu jo kūriniai nepopuliarūs ir neklausomi, ieškovo muzika nustota groti jam išėjus iš asociacijos LATGA ir įsteigus asociaciją NATA. Dabar jis kuria naujus kūrinius ir tikisi, kad juos transliuos, tada ateityje kaip tų kūrinių autorius gaus pajamų ir jo materialinė padėtis pagerės. Ieškovas muzikos srityje yra profesionalas jau 20 metų ir nori dirbti būtent šioje srityje, kitokio pobūdžio darbo neieško. Ieškovą išlaiko sugyventinė Ž. D., materialiai remia tėvai, kolegos, draugai, t.y. žmonės, kurie juo tiki ir tikisi, kad ateityje jis galbūt kada nors skolas grąžins. Ieškovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto savo vardu neturi. Turi kitą nepilnametį išlaikytinį – jo ir Ž. D. dukrą S. T.. Taip pat išlaiko ir Ž. D. sūnų J. P.. Kiek pinigų skiria šiems vaikams išlaikyti, ieškovas tiksliai pasakyti negali. Dėl socialinės paramos nėra kreipęsis. Ieškovas nesutinka, kad R. T. per mėnesį komunaliniams mokesčiams ir telefono sąskaitai reikalinga 530 Lt, mano, kad tam turėtų pakakti mažesnės sumos, kitų vaiko poreikių neginčija. Ieškovas posėdžio metu patikslino, kad sutiktų R. mokėti po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovas ir jo atstovas prašo ieškinį tenkinti visiškai, sumažinant išlaikymą iki 200 Lt kas mėnesį, arba tenkinti iš dalies, sumažinant išlaikymą iki 500 Lt kas mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovė V. T. atsiliepime (82-85 b. l.) ir 2014-01-08 teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dukra R. gyvena su atsakove ir būtent atsakovė rūpinasi dukters visų poreikių tenkinimu. Ieškovas dukrai gera valia niekada priteisto išlaikymo nemokėjo, papildomai jos neremia, jokių reikalingų daiktų nenuperka, bendrauja nereguliariai, nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos. 2013-08-01 buvo susidaręs 10953,24 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Nuo 2012 metų ieškovas slepia savo pajamas, todėl priverstinis išieškojimas neįmanomas. Atsakovė nuo 2012-12-19 iš Vaikų išlaikymo fondo R. išlaikymui gauna po 195 Lt išmoką kas mėnesį. Atsakovės teigimu, žinomi dainininkai pas ieškovą užsisakinėja dainas, todėl pajamų jis tikrai gauna. Ieškovo tėvai prie anūkės R. išlaikymo neprisideda. R. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 2044 Lt. Vaiko poreikių lentelėje nurodyta 530 Lt suma per mėnesį komunaliniams mokesčiams ir telefonui neteisinga, padaryta klaida, tai turėjo būti tokia suma metams. R. yra gabi muzikai, lanko (duomenys neskelbtini) muzikos gimnaziją, kitus užklasinius būrelius. Ieškovas yra dukrai nupirkęs pianiną, tačiau mergaitė juo neketina naudotis, ieškovas jį nupirko nepasidomėjęs dukters norais, todėl pianiną ketina grąžinti ieškovui. Atsakovės pajamos yra apie 2000 Lt per mėnesį. Dukrą padeda išlaikyti atsakovės tėvas, atsakovės sugyventinis, taip pat atsakovė yra paveldėjusi nekilnojamojo turto, kurį pardavusi gaunamas lėšas skiria dukters išlaikymui. Ieškinį prašo atmesti, kadangi ieškovas slepia pajamas, jo materialinė padėtis gera ir jis gali teikti dukrai nustatyto dydžio išlaikymą po 700 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Trečiasis asmuo Ž. D. atsiliepime (128-129 b. l.) ir 2014-01-08 teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis jokių pajamų negauna. Teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes apie autorių ir gretutinių teisių disponavimą ir administravimą. Ieškovo autorinės teisės įregistruotos Muzikos autorių teisių asociacijoje NATA ir niekam neperduotos. Ieškovas ir trečiasis asmuo dieną naktį dirba muzikos autorių teisių asociacijoje NATA tiek namie, tiek studijoje, bet pajamų negauna. Kūriniai apyvartoje nedalyvauja ir pajamų iš jų naudojimo nėra. Kadangi buvo nepelninga, (duomenys neskelbtini) Ž. D. pardavė už 1200 Lt. Trečiasis asmuo turi automobilį Crysler PT Cruiser, du butus Vilniuje, viename iš jų gyvena trečiojo asmens motina, kitame - trečiasis asmuo su ieškovu ir vaikais. Ž. D. su ieškovu augina jų dukrą S. T., taip pat Ž. D. sūnų J. P. bei remia ieškovo dukrą R. T.. Jie R. T. laiko ir lėšų skiria tiek pat, kiek ir kitiems savo vaikams. Nepilnamečiam sūnui J. P. iš tėvo nesenai priteistas išlaikymas po 500 Lt, kol kas dar išlaikymo nėra gauta. Ieškovo ir trečiojo asmens dukrai Sofijai išlaikyti per mėnesį reikalinga apie 130 Lt už darželį, 75 Lt už baleto klasę, 1700 Lt maistui jų visų keturių asmenų šeimai. Trečiojo asmens pajamos iki 2009 pajamų pajamos buvo didelės, virš 4000 Lt kas mėnesį, todėl ji turėjo santaupų, iš kurių pragyveno ištikus krizei. Trečiasis asmuo nurodė, kad dabar jų šeimos materialinė padėtis sunki. Ž. D. oficialios pastovios pajamos 100 Lt per mėnesį. Už atliktą projektą sausį turėtų gauti 15000 Lt, šią sumą padalinus laikotarpiui, kurį projektas vykdomas, gautųsi po 1500-1800 Lt per mėnesį. Trečiasis asmuo kas mėnesį moka paskolą bankui po 700-1000 Lt, taip pat turi 7000 Lt įsiskolinimą už šildymą. Dėl socialinės paramos buvo kreipusis 2010 metais, bet dėl netinkamai pateiktų dokumentų parama suteikta nebuvo. Ieškovas ir trečiasis asmuo dabar patys lėšų savo vaikams išlaikyti praktiškai skirti neišgali. Materialiai jiems padeda Ž. D. motina ir kiti artimieji giminaičiai. Keletą dienų per savaitę vaikus prižiūri auklė, už jos paslaugas mokėti nereikia. Maistą kiekvieną šeštadienį nuperka ir atveža trečiojo asmens motina. Neprisimena, kada patys pirko rūbus ar batus, vaikams rūbelių atiduoda giminaičiai. Pinigų pramogoms ar kelionėms skirti negali, į keliones važiuoja tik tada, kai už jas sumoka Ž. D. motina. Jų materialinė padėtis tokia suki, kad net vaikams į darželį flomasterių negali nupirkti. Ieškinį prašo tenkinti ir sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą.

Šalies argumentai

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą (44-45 b. l.), teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 700 Lt išlaikymo suma buvo paskirta 2006 metais. Tuo metu R. buvo maža, jos poreikiai buvo mažesni. Vaikui augant, jo poreikiai tik didėja, maisto reikia daugiau, viskas brangsta, atsiranda papildomų išlaidų už būrelius. Išlaikymo mažinimas neatitiks vaiko interesų. Prašo ieškinį atmesti.

Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (166 b. l.). Yra pateikta skyriaus išvada dėl ginčo, kurioje prašoma ieškinį atmesti (41-42 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad nepilnametės R. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas R. T. ir atsakovė V. T. (73 b. l.). Išlaikymas iš ieškovo nepilnametei dukrai R. T. po 700 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2006-09-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1233-605/2006 (8-9 b. l.), patvirtinant šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai (CK 3.201 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovo, tiek atsakovės - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams tarpusavyje susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Kadangi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, ar yra pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį. Ieškovas ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo reiškia ne dėl pasikeitusių vaiko poreikių, o dėl pasikeitusios - iš esmės pablogėjusios - ieškovo materialinės padėties. Ieškovas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra tokia bloga, kad jis dukrai gali skirti tik po 200 Lt kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovas šią sumą padidino iki 500 Lt. Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kategoriškai prieštaravo išlaikymo dydžio sumažinimui, nes tai neatitiktų vaiko interesų, nurodė, kad ieškovo siūlomas 200 Lt dydžio išlaikymas nepatenkintų net minimaliausių vaiko poreikių.

Nepilnametės R. T. poreikiai nurodyti atsakovės atsiliepime (48 b. l.). Atsakovės teigimu, mergaitės poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 2044 Lt suma. R. reikalingų dantų breketai (51 b. l.), teiktos mokamos stomatologo paslaugos (52 b. l.). Mergaitė lanko šokių studiją (duomenys neskelbtini), mokestis per mėnesį 75 Lt, dalyvavo šokių konkurse, kurio mokestis buvo 105 Lt, taip pat šokių stovykloje, kurios kaina buvo 600 Lt (53 b. l.). Ieškovas ginčijo tik išlaidų, reikalingų komunaliniams mokesčiams ir telefono sąskaitai, dalį, nurodydamas, kad 530 Lt šioms reikmėms kas mėnesį yra per daug. Atsakovė teismo posėdžio metu šią sumą patikslino, paaiškino, kad apskaičiavimuose yra padaryta klaida, nurodyta 530 Lt suma turi būti ne mėnesiui, o metams. Patikslinus šią aplinkybę, ieškovas iš esmės vaiko poreikių neginčijo. Pažymėtina, kad 2006-09-21 teismo sprendimu iš ieškovo priteista 700 Lt kas mėnesį išlaikymo suma R. T. buvo nustatyta tvirtinant pačių šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. 2006 metais, kai R. T. buvo dveji metai, 700 Lt suma išlaikymo suma ieškovui buvo tinkama ir priimtina. Sprendimo priėmimo metu R. yra 9 metai. Akivaizdu, kad vaikams augant, didėja jų poreikiai – atsiranda papildomų išlaidų mokyklai, gabumų lavinimui, pramogoms ir kt. Taip pat dėl kintančios ekonominės situacijos ir kainų augimo, padidėja išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams, drabužiams ir avalynei, sveikatos priežiūrai. Teismas nevertina, ar atsakovės nurodyta 2044 Lt suma R. išlaikymui per mėnesį yra pagrįsta, kadangi ieškovas vaiko poreikių neginčija, be to, iš ieškovo nėra prašoma priteisti pusę 2044 Lt sumos. Ginčas yra dėl to, ar ieškovo materialinė padėtis iš esmės pablogėjo tiek, kad jis negali teikti vaikui 2006-09-21 teismo sprendimu priteisto 700 Lt išlaikymo kas mėnesį.

Tėvų - tiek ieškovo, tiek atsakovės - turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis). Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą atitinkamą aplinkybę esant nei jos nesant. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Išlaikymo dydžio sumažinimas galimas tik šaliai įrodžius, kad jos materialinė padėtis iš esmės pasikeitė - pablogėjo tiek, kad nustatyto dydžio išlaikymo ji teikti nepajėgi.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas nekilnojamojo turto neturi (10 b. l.). Ieškovo vardu registruota viena transporto priemonė Audi Coupe (23 b. l.). Teismo posėdžio metu ieškovas teigė kilnojamojo turto neturintis. Ieškovas, be dukters R. T., turi nepilnametę išlaikytinę S. T., gim. (duomenys neskelbtini) (16 b. l.). Ieškovas nurodo, kad išlaiko ir nepilnametį Ž. D. sūnų J. P.. Pažymėtina, kad šiam nepilnamečiam vaikui išlaikymas yra priteistas iš vaiko tėvo, o ieškovas teisinės pareigos išlaikyti nepilnametį J. P. neturi. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini)“ (108 b. l.). Ieškovo teigimu, darbo sutartis su juo nutraukta 2013 metų pabaigoje, nusprendus (duomenys neskelbtini) parduoti. Pagal (duomenys neskelbtini) pažymą ir VSDFV duomenis 2012-2013 metais ieškovo gaunamas atlyginimas sudarė 88-121 Lt per mėnesį (11-12, 109-111, 143 b. l.). Pagal muzikos autorių teisių asociacijos NATA išduotą pažymą, pasirašytą direktorės Ž. D., ieškovas šioje asociacijoje jokių darbo santykių neturi, darbo užmokesčio negauna. Nors asociacija administruoja ieškovo autorines teises, nuo 2012-04-02 nėra išmokėjusi ieškovui jokio autorinio atlyginimo (13 b. l.). Pagal ieškovo pateiktą 2013-02-27 pažymą iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA nustatyta, kad asociacija 2011-2012 metais ieškovui sumokėjo 6981 Lt (14 b. l.). Savo rašytiniuose paaiškinimuose (144-151 b. l.) ieškovas detaliai paaiškino kūrybinės veiklos aspektus, nurodė, kad šiuo metu pajamų iš autorinių teisių negauna, vienintelis būdas jam kaip autoriui kurti dainas neatlygintinai ir tikėtis, kad ateityje jo kūriniai grįš į rinką ir bus pelningi. Ieškovas deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2008-2012 metus nėra pateikęs (106 b. l.), pensijų, kompensacijų, pašalpų negauna (112 b. l.). Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad dėl socialinės paramos nėra kreipęsis.

Ieškovas gyvena kartu su trečiuoju asmeniu Ž. D., jie augina savo nepilnametę dukrą S. T. ir Ž. D. sūnų J. P.. Trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso du butai Vilniaus mieste (131-134 b. l.), automobilis Crysler PT Cruiser (140-141 b. l.). Pagal muzikos autorių teisių asociacijos NATA išduotą pažymą, pasirašytą prezidento R. T., trečiasis asmuo gauna 95 Lt atlyginimą (139 b. l.). Iš (duomenys neskelbtini) gaudavo 11 Lt atlyginimą kas mėnesį (135 b. l.), teismo posėdžio metu paaiškino, kad šią įmonę kaip nepelningą pardavė už 1200 Lt. Ž. D. yra paėmusi būsto kreditą iš banko (136-138 b. l.), dokumentai, patvirtinantys kredito suteikimo laikotarpį ir įmokų dydį, teismui nepateikti. Ž. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi 7000 Lt įsiskolinimą už šildymą, tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Atsakovei nuosavybės teise priklauso penki žemės sklypai, 1/8 dalis namo ir ½ dalis buto, esančių (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), kurie įgyti paveldėjimo būdu (54-70 b. l.). Atsakovė gauna 1197 Lt darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (71-72, 74 b. l.). Atsakovė paaiškino, kad esant papildomų užsakymų, jos darbo užmokestis būna ir didesnis. Atsakovės teiginį, kad ieškovas gera valia nemokėjo priteisto išlaikymo, patvirtina atsakovės Kauno apylinkės prokuratūrai 2013-01-14 pateiktas pareiškimas, kuriuo ji prašo patraukti ieškovą baudžiamojon atsakomybėn dėl vengimo išlaikyti vaiką (75-77 b. l.), Kauno miesto Dainavos PK raštas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 164 str. (117 b. l.), antstolės Ingos Karalienės patvarkymas dėl išlaikymo iš R. T. išieškojimo (119 b. l.), Ž. D. atliktas pavedimas antstolei už R. T. (118 b. l.).

Iš nurodytų aplinkybių apie atsakovės turtinę padėtį matyti, kad atsakovė turi materialines galimybes teikti dukrai reikiamo dydžio išlaikymą, tačiau tai negali būti pagrindas visą vaiko išlaikymo naštą perkelti vienai atsakovei. Ta aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi darbą, santaupų ar nekilnojamojo turto, neturi ir negali turėti įtakos ieškovo pareigai teikti tinkamo dydžio išlaikymą dukrai. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Ieškovo teigimu, jo ir Ž. D. bendros stabilios pajamos kas mėnesį yra apie 200 Lt. Ieškovo paaiškinimai, jog jokių pastovių pajamų negauna, kūrybine veikla užsiima neatlygintinai, dainų autorines teises ir gretutines teises perleido neatlygintinai yra neįtikinantys. Ieškovo teigimu, jį išlaiko sugyventinė Ž. D.. Ž. D. teigimu, ją, taigi ir ieškovą, bei nepilnamečius vaikus S. T. ir J. P. materialiai visiškai išlaiko Ž. D. motina. Teismo vertinimu, ieškovo ir trečiojo asmens argumentai, kad jų šeima rūbų ir batų neperka, viską atiduoda giminaičiai, pramogoms ir kelionėms pinigų skirti negali, auklė dirba neatlygintinai, o pinigų ieškovui paskolina draugai (nors skolų neturi iš ko grąžinti) yra nenuoseklūs.

Tokie ieškovo pasisakymai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka realios situacijos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Abejotina, ar ieškovo nurodoma situacija, t. y. kad jis kelerius metus negauna pajamų ir yra išlaikomas sugyventinės ir jos motinos, tenkintų ieškovą. Ieškovas, būdamas jauno amžiaus, veiksnus, sveikas, darbingas, turintis du išlaikytinius (t. y. dvi nepilnametes dukras) nurodo, kad kūrybine veikla užsiima neatlygintinai, nuo 2010 metų negauna pastovių pajamų ir gyvena išlaikomas sugyventinės motinos. Akivaizdu, kad ieškovas siekia nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą perkelti kitiems asmenims, t. y.: – R. T. - jos motinai V. T., S. T. - jos močiutei - Ž. D. motinai. Pažymėtina, kad tėvų prievolė teikti išlaikymą vaikui yra asmeninio pobūdžio, šios prievolės negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Rūpestingi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku (vaikais). Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Nors ieškovas gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis) ir tinkamai vykdyti išlaikymo pareigą, tačiau jis kitokio pobūdžio darbo, išskyrus kūrybinę veiklą muzikos sityje, iš kurios nuo 2010 metų, t. y. jau ketvirtus metus, negauna pajamų, neieško. Byloje duomenų apie ieškovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, nėra. Darbo biržoje ieškovas neregistruotas. Vien tai, kad ieškovas ateityje tikisi pragyventi iš kūrybinės veiklos, todėl dabar dirba neatlygintinai (ar bent taip teigia teismui), nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ieškovo siekis nedirbti ir pragyventi iš kūrybinės veiklos nepateisina nuolatinių pajamų neturėjimo. Ieškovas privalo derinti savo kūrybinės veiklos ambicijas su vaikų išlaikymo prievole ir pirmiausia pasirūpinti tinkamu vaikų poreikių tenkinimu. Ieškovas turi pareigą susirasti tokį darbą, kuris leistų užtikrinti ne tik savo paties pragyvenimą, bet ir visų nepilnamečių vaikų išlaikymą, tačiau pagal ieškovo paaiškinimus jo turtinė padėtis iš esmės nekinta jau keletą metų. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis ieškojosi darbo ir kad objektyvios ir neišvengiamos kliūtys sutrukdė jam įsidarbinti. Ieškovas neįrodė, kad deda maksimalias pastangas tam, kad gautų nuolatines jo amžių, sveikatos būklę ir išsilavinimą atitinkančias pajamas. Atvirkščiai, galima daryti priešingą išvadą, kad ieškovas, net ir turėdamas galimybę gauti darbines pajamas, savo netinkamais veiksmais apribojo sau galimybę gauti pajamas, iš kurių galėtų vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Ieškovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti savo poziciją, tačiau jo bei trečiojo asmens Ž. D. paaiškinimai yra neįtikinantys, nenuoseklūs, dalis dokumentų apie ieškovo gaunamas pajamas išduoti ir pasirašyti Ž. D., šiuose teikiamuose dokumentuose akivaizdžiai vengiama tiksliai atsakyti į teismo užklausimus. Ieškovo elgesys, kai sąmoningai teismui nepateikiami duomenys apie realias pajamas, vertintinas kaip bandymas nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį, kuri yra geresnė, nei ieškovas bandė įrodyti teismui. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismui nepakanka įrodymų nustatyti, kad ieškovo materialinė padėtis dėl objektyvių priežasčių nuo 2006 metų iš esmės pablogėjo, todėl visos abejonės dėl ieškovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai ir manytina, kad ieškovas gali teikti priteistą 700 Lt dydžio periodinį išlaikymą.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA pateiktos 2014-01-09 pažymos apie ieškovui sumokėtą atlyginimą už fonogramų panaudojimą teismas nevertina, kadangi ji gauta 2014-01-15, t.y. išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį (179 b. l., CPK 263 str. 2 d.). Kadangi ši pažyma atkartoja bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateiktos pažymos (14 b. l) duomenis, nors ir apima ilgesnį laikotarpį, tačiau naujų esminių aplinkybių iš jos turinio nepaaiškėja, todėl dėl šio dokumento gavimo nėra tikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimą, o dėl pažymoje nurodytų duomenų išsamiau nepasisakytina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimus, išvadą teikiančių institucijų nuomonę, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, ieškinys atmestinas (CPK 178, 185, CK 3.201 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) ir pateikus realią padėtį įrodančius dokumentus, jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 77 Lt (septyniasdešimt septyni Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė