- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-1112-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Marijonas Greičius
- Trečiasis asmuo
- J. K., J.
- Atsakovas
- "PK Invest", PK
- Ieškovas
- J. K.
- Advokatai
- Albertas Bandžius, Tomas Ivanauskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Marijono Greičiaus;
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo PK INVEST UAB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-87-608/2010 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui PK INVEST UAB dėl pagal preliminarią sutartį sumokėto avanso grąžinimo, tretysis asmuo J. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. K. 2009-08-07 pateikė ieškinį, prašydama:
1) priteisti 79595,82 Lt sumą, kurią sudaro 77692,36 Lt avanso bei 1903,46 Lt dydžio palūkanų suma, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas ieškinio sumos ribose nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2) ieškinio užtikrinimui, ieškinio sumos ribose, areštuoti atsakovui PK INVEST UAB priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankamai piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, esančias bankų ir/ar kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui, turinčiam teisę atlikti tokio pobūdžio vykdymo veiksmus. Šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti PK INVEST UAB turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškiniu iš atsakovo reikalaujama priteisti 79595,82 Lt suma yra didelė. Ieškovei palankaus teismo sprendimo byloje priėmimo atveju, teismo priteistos pinigų sumos neišieškojimas iš atsakovo pažeistų ieškovės interesus. Tuomet, kai teisme yra pareikštas teisinis reikalavimas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, suformuotoje teismų praktikoje preziumuojama, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-127/2005, Nr. 2-105/2006, Nr. 2-234/2006).
2005-01-07 tarp J. K. ir PK INVEST UAB buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kuriuo susitarė, jog tretysis asmuo pirks, o atsakovas parduos gyvenamąsias patalpas Nr. 5, esančias (duomenys neskelbtini), pastato plano brėžinyje pažymėtas raide K3. Įsigyjamos gyvenamosios patalpos turėjo atitikti šias charakteristikas: 4 aukštas, apytikris bendras gyvenamųjų patalpų plotas 72,30 kv. m, bendras apytikris balkonų plotas 8 kv. m, bendras komercinis plotas apytikriai 74,97 kv. m. Ketinimų protokolu šalys susitarė, jog įsigyjamo nekilnojamojo turto kaina sudarys 1187 EUR už vieno komercinio ploto kv. m, bendra nekilnojamojo turto kaina turėjo sudaryti 89019 EUR. Užtikrindamas nekilnojamojo turto pirkimą, ketinimų protokolo 4.1.p. pagrindu, tretysis asmuo 2005-01-10 sumokėjo 6000 Lt garantinį mokestį. Atsakovo iniciatyva, motyvuojant tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006-11-29 neišdavė statybos leidimo statyti K3 korpusą (duomenys neskelbtini), 2007-03-01 šalys pasirašė susitarimą dėl ketinimų protokolo pabaigos Nr. 01-106, kuriuo nutraukė ketinimo protokolo galiojimą. Tą pačią dieną buvo sudaryta preliminarioji nepastatyto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti ir parduoti butą su daline apdaila, pažymėta indeksu K6-34(K5-54), planuojamame statyti daugiabučiame 5 aukštų su mansarda gyvenamajame name, statomame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris atitiks šias charakteristikas: apytikslis bendras gyvenamųjų patalpų plotas 65,90 kv. m, apytikslis bendras balkono plotas 4,4 kv. m, bendras komercinis plotas 67,35 kv. m. Tretysis asmuo įsipareigojo nupirkti butą pagrindinėje buto pirkimo – pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, sumokėti atsakovui preliminarioje sutartyje nurodytą turto kainą bei savo sąskaita atlikti buto apdailos darbus preliminariosios sutarties nustatyta tvarka. Preliminarioje sutartyje buvo nustatyta, kad buto kainą sudarys 7171 Lt, kas pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą lito ir euro santykį sudaro 2076,87 EUR sumą, už vieną buto komercinio ploto kv. m bendra buto kaina. Atsižvelgiant į preliminarioje sutartyje nurodytą buto komercinį plotą, buvo nustatyta 482966,85 Lt, kas pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą lito ir euro santykį sudaro 139876,87 EUR. Preliminariosios sutarties 2.4.1 p. šalys susitarė, jog 15 proc. avanso sumą, sudarančią 72445,03 Lt, tretysis asmuo sumokės preliminariosios sutarties sudarymo dieną. Likusi buto kainos dalis bus mokama pagal pagrindinę sutartį, vadovaujantis preliminariosios sutarties priede Nr. 7 nurodytomis sąlygomis. Šalims susitarus, jog ketinimų protokolo pagrindu įmokėta 6000 Lt suma bus įskaityta į preliminariosios sutarties pagrindu mokėtiną 15 proc. avanso sumą. 2007-03-28 mokėjimo nurodymu atsakovui buvo pervesta 66445,03 Lt suma. 2008-10-21 susitarimu, kurį sudarė tretysis asmuo ir atsakovas, buvo pakeistas preliminariosios sutarties priedas Nr. 2, nustatant jog tretysis asmuo papildomai sumokės atsakovui 5247,33 Lt sumą už buto individualaus išplanavimo atlikimą. Minėta suma 2008-10-02 mokėjimo nurodymu buvo sumokėta. 2008-10-03 buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl sutarties perleidimo, kuriuo J. K. perėmė visas trečiojo asmens prievoles, įskaitant visas teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį. Preliminariosios sutarties 4.1.2 p. atsakovas įsipareigojo, jog pastato, kuriame bus pastatytas butas, statybos darbai bus užbaigti ir pastatas bus pripažintas tinkamu naudotis teisės aktų nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 28 mėnesius nuo statybos leidimo statyti pastatą išdavimo atsakovui dienos. 2006-11-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra išdavusi atsakovui statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pastato statybai. Kadangi pastato, kuriame ieškovė ketino įsigyti butą, statybos darbai nebuvo užbaigti, o pats pastatas nebuvo pripažintas tinkamu naudotis teisės aktų nustatyta tvarka iki 2009-03-29, J. K. 2009-04-08 raštu informavo PK INVEST UAB, jog, vadovaudamasi preliminariosios sutarties 6.2.2 p., vienašališkai atsisako preliminariosios sutarties vykdymo, ir prašė per 20 darbo dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, grąžinti sumokėtą 72445,03 Lt avanso sumą. Atsakovas 2009-04-24 raštu Nr. PK-2009.13 informavo ieškovę, jog nevykdys vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo (LR CK 6.38 str. 2 d., 6.127 str., 6.188 str., 6.193 str. 4 d., 6.256 str. 3 d. 6.401 str.). Preliminariosios sutarties 6.4.1 p. numatė imperatyvų įpareigojimą pardavėjui visais atvejais per 20 darbo dienų nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos grąžinti pagal preliminariosios sutarties nuostatas pirkėjui sumokėtą avansą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis, turi grąžinti juos visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atsakovas nėra grąžinęs ieškovei sumokėto avanso sumos, nors iki 2009-05-12 turėjo tai padaryti. Preliminariosios sutarties 7.7 p. numatė, jog šalis, praleidusi terminą piniginėms prievolėms įvykdyti, privalo mokėti kitai šaliai 0,05 procentų dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (LR CK 6.200 str., 6.210 str. 1 d., 6.237 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-08-11 nutartimi nutarė ieškovės J. K. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovo PK INVEST UAB kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 79595,82 Lt sumai, pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo PK INVEST UAB kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas 79595,82 Lt sumai.
Šalies argumentai
Atsakovas PK INVEST UAB pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9096-608/2009 ir panaikinti atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą 79595,82 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismas 2010-01-12 nutartimi paliko Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-11 nutartį nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsakovas PK INVEST UAB pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad preliminariosios sutarties 4.1.2 p. numato ne atsakovo įsipareigojimą, tačiau siekį užbaigti statybos darbus per nurodytą terminą. Ši nuostata nedviprasmiškai ir vienareikšmiškai nurodo, jog atsakovas nėra atsakingas už minėto termino laikymąsi. Generaliniam rangovui nesilaikant terminų, ar neatliekant nustatytų pareigų, atsakovo siekis yra užtikrinti, kad pastatas būtų pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti per 28 mėn. Šis siekis užtikrina pirkėjo teisėtus interesus ir lūkesčius gauti tinkamos kokybės daiktą, nes įpareigoja atsakovą organizuoti statybos darbų atlikimą, net kai tretieji asmenys šio termino nesilaiko. Todėl ir termino praleidimas negali būti pagrindas pirkėjui atsisakyti preliminariosios sutarties, nes termino nesilaikymas neatleidžia nuo pareigos sudaryti pagrindinę sutartį, preliminariojoje sutartyje nustatytais terminais. Atsakovas pažymi, kad ieškovė pripažįsta, jog pažeidimas, dėl kurio nutraukia sutartį, nėra esminis. Preliminariosios sutarties nutraukimą nustato preliminariosios sutarties 7 skyrius, 6 skyrius reglamentuoja atsisakymą nuo preliminariosios sutarties. Preliminariosios sutarties 6.2.2 p. nuostata negali būti tapatinama su sutarties nutraukimu, nes būtina atsižvelgti į LR CK 6.62 str. nuostatas. Atsakovas tinkamai atliko statybos darbus ir šiuo metu yra sudaryta komisija dėl pastato pripažinimo tinkamu naudoti. Todėl nėra jokio pagrindo ieškovei teigti, jog jis atsisako sutarties, nes nėra teisinio pagrindo. Šalys, vadovaujamosios sutarties laisvės principu, turi teisę viena sutartimi susitarti dėl kelių prievolių. Savo esme preliminarioji sutartis taip pat turi ir statybos rangos teisiniams santykiams būdingų elementų. Šalys susitarė dėl dviejų skirtingų prievolių. Šalys susitarė dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu. Kadangi minėtai prievolei tinkamai įvykdyti būtina pastatyti parduodamą turtą, šalys taip pat susitarė ir dėl papildomos prievolės (tinkamos kokybės ir kiekybės turto pastatymas), kuriai taikomi rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos. Preliminariosios sutarties 6.2.2 p. numatyta sąlyga ir aplinkybė, suteikianti teisę atsisakyti preliminariosios sutarties, pripažintina negaliojančia, nes yra nesąžininga, neatitinkanti šalių tikrųjų ketinimų ir valios, bei prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.
Tretysis asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad sutinka su ieškovės J. K. reikalavimu dėl 79595,82 Lt sumos, kurią sudaro 77692,36 Lt avanso bei 1903,46 Lt dydžio palūkanų suma priteisimu iš atsakovo PK INVEST UAB bei sutinka su ieškovės reikalavimu dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų ieškinio sumos ribose nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimu iš atsakovo PK INVEST UAB. Preliminariosios sutarties 4.1.2 p. nurodytas atsakovo įsipareigojimas buvo sąlygotas vienintelės sąlygos, kuri ateityje galėjo jam sukelti teisines pasekmes – statybos leidimo statyti pastatą atsakovui išdavimo. Preliminariosios sutarties preambulėje atsakovas pripažino, jog yra 2006-11-29 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pastato statybai, ir tai reiškia, kad pasirašęs preliminariąją sutartį, atsakovas žinojo apie savo sutartinę prievolę, kad pastato, kuriame turėjo būti pastatytas ginčo butas, statybos darbai turi būti užbaigti ir pastatas pripažintas tinkamu naudotis teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2009-03-29. Kartu su ieškiniu nėra pateikta dokumentų, kurie liudytų, jog atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus, susisijusius su statybos darbų užbaigimu ir pastato pripažinimu tinkamu naudotis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovas turi pateikti iš VĮ „Registrų centras“ duomenis, ar pastatas, kuriame turėjo būti pastatytas ieškovės J. K. butas, buvo pastatytas ir pripažintas tinkamu naudotis teisės aktų nustatyta tvarka iki 2009-03-29, ar ne. Ieškovei pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukus preliminariosios sutarties galiojimą, atsakovui PK INVEST UAB kilo pareiga preliminariosios sutarties 6.4.1 p. pagrindu per 20 darbo dienų nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos, grąžinti pagal preliminariosios sutarties nuostatas pirkėjui sumokėtą avansą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-02-12 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo PK INVEST UAB ieškovės J. K. naudai 77692,36 Lt skolą, 1903,46 Lt palūkanų, viso 79595,82 Lt; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 79595,82 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2387,87 Lt žyminio mokesčio. Teismas priteisė iš atsakovo PK INVEST UAB valstybės naudai 36,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tikruosius šalių ketinimus. Tikrieji šalių ketinimai nustatomi pagal sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Preliminariosios sutarties tikslas – sąlygų, kuriomis bus sudaryta pagrindinė sutartis, aptarimas. Šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje yra numatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir aptarti tokio atsisakymo teisės pagrindai. Šie pagrindai yra siejami su statytojo prievolių įvykdymo terminu, t. y. statybos darbų užbaigimo ir pastato pripažinimu tinkamu naudoti terminais. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad preliminariosios sutarties sąlygos buvo parengtos ir pasiūlytos atsakovo, o ieškovė sudarė šią sutartį prisijungimo būdu, todėl bet koks šios sutarties sąlygų neaiškumas turi būti aiškinamas ieškovės naudai ir atsakovo nenaudai. Aiškinant preliminariąją sutartį atsakovo nurodytu būdu, t. y. kad statytojas turi teisę vienašališkai pratęsti šioje sutartyje nustatytus statybos darbų užbaigimo ir pastato pripažinimo tinkamu naudoti terminus, atsakovui pratęsus šiuos terminus, pirkėjas praranda teisę vienašališkai atsisakyti sutarties, preliminariosios sutarties šalys atsidurtų nelygiavertėje padėtyje. Tokiu atveju atsakovas turėtų neribotas galimybes naudotis preliminarioje sutartyje numatyta teise vienašališkai pratęsti jo prievolių įvykdymo terminus, o sutartyje numatyta pirkėjo teisė vienašališkai atsisakyti sutarties liktų tik deklaratyvaus pobūdžio ir realiai taptų neįgyvendinama. Toks šios sutarties sąlygos aiškinimas neatitinka tų tikslų, kurių šalys siekė, sudarydamos preliminariąją sutartį, taip pat pirkėjo teisėtų lūkesčių. Ieškovė, kaip pirkėja, sudarydama preliminariąją sutartį, gali įvertinti savo galimybes ir interesą sudaryti pagrindinę sutartį tik tam tikrą konkrečiai apibrėžtą terminą, tačiau statytojui vienašališkai tęsiant savo prievolių įvykdymo terminus, pagrindinės sutarties sudarymo terminas tampa neapibrėžtu. Atsižvelgiant į atsakovo prievolių pobūdį, o būtent į tai, kad preliminarioje sutartyje numatytų atsakovo prievolių vykdymas priklauso nuo atitinkamų valstybės institucijų veiksmų - statybos leidimo išdavimo, ir tokio leidimo išdavimu pagal preliminariosios sutarties sąlygas privalo rūpintis atsakovas. Leidimo negavimas sutartyje nustatytu terminu leidžia kitai šaliai abejoti atsakovo galimybėmis įvykdyti sutartines prievoles apskritai. Statytojo vienašališkas jo prievolių vykdymo terminų pratęsimas neriboja sutartyje numatytos ieškovės teisės vienašališkai atsisakyti sutarties, atsakovui sutartyje nustatytais terminais nebaigus statybos darbų ir nepripažinus pastato tinkamu naudoti. Esminio sutarties pažeidimo atvejai ir pasekmės yra numatytos preliminariosios sutarties 7.2 p. ir 7.4 p., pagal kuriuos esminiu sutarties pažeidimu, atsižvelgiant į jos preliminarų pobūdį, laikytinas nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį ir tai sąlygoja prievolę atlyginti kitos šalies nuostolius. Šiuo atveju ieškovė nereikalauja iš atsakovo nei nuostolių, nei netesybų dėl sutartyje nustatytų terminų praleidimo. Avanso grąžinimas nelaikytinas civiline atsakomybe. Ieškovės reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą yra pagrįstas įstatymų nustatyta avanso paskirtimi, taip pat tokia jos teisė yra aptarta preliminarioje sutartyje (sutarties 6.4.1 p.). Preliminariosios sutarties 6.4.1 p. atsakovas įsipareigojo visais atvejais per 20 darbo dienų nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos, grąžinti pirkėjai sumokėtą avansą, pervesdamas atitinkamą sumą į pirkėjos rašytiniame pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytą banko sąskaitą (LR CK 6.165 str. 1 d., 6.193 str. 1, 2, 4 d.). Atsakovas negrąžino sumokėto avanso sutartu terminu, todėl jis privalo mokėti preliminariosios sutarties 7.7 p. numatytas palūkanas už šios prievolės įvykdymo termino praleidimą po 0,05 procento nuo uždelstos sumokėti sumos 1903,46 Lt, skaičiuojant nuo 2009-05-13 iki ieškinio surašymo dienos 2009-06-30, viso 49 dienas. Atsakovas 2009-04-24 rašte pripažino, kad ieškovės raštą dėl sutarties atsisakymo gavo 2009-04-10, todėl avansas turėjo būti grąžintas iki 2009-05-12. Sutartyje numatytas palūkanas teismas skaičiavo nuo 2009-05-13, priteisdamas ir procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). Teismas padarė išvadą, kad ieškinį patenkinus visiškai, atsakovas turi atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas tiek ieškovei, tiek valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas PK INVEST UAB pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:
- panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimą ir atmesti ieškovės J. K. ieškinį;
- atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, atsižvelgiant į visuotinai žinomą krizinę situaciją, esančią Lietuvoje, į tai, kad bankai yra apriboję finansavimą, todėl pirkėjai dažnai neturi galimybių įsigyti parduodamą turtą už nuosavas lėšas bei vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis;
- priteisti iš ieškovės J. K. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Visu preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu iš ieškovės atsakovas negavo jokių pretenzijų, pranešimų, pageidavimų, įspėjimų dėl kokių nors trūkumų pašalinimo ar terminų praleidimo. Atsakovas buvo priverstas pasinaudoti preliminariosios sutarties 4.4 p. suteikta teise ir pratęsti statybos darbų ir pripažinimo tinkamu naudoti terminus 5 mėnesiams. Tai buvo atlikta rašytiniu atsakovo 2009-03-13 pranešimu Nr. PKI-SN27, o šio dokumento išsiuntimą ieškovei patvirtinta UAB „Itella information“. 2009-10-27 pranešimas pateiktas teismui. Šiuo pranešimu statybos terminai nuo 2009-03-29 buvo pratęsti iki 2009-08-29. Ieškovė neigia gavusi iš atsakovo 2009-03-13 pranešimą, nors laiškas išsiųstas ieškovei negrįžo, todėl akivaizdu, jog laiškas buvo įteiktas tinkamai. Suėjus pradiniam statybos darbų užbaigimo terminui, t.y. 2009-03-29, ieškovė nesikreipė į atsakovą, todėl objektyviai net negalėjo žinoti, ar statybos darbai atlikti, ar pastatas yra pripažintas tinkamu naudotis. Taip buvo apribota atsakovo galimybė tinkamai, pakartotinai informuoti ieškovę apie pratęstus terminus, jeigu ieškovė dėl kokių nors svarbių priežasčių iš tiesų negavo jai siunčiamo pranešimo apie terminų įteikimą, ir tai būtų padėję išvengti teisinio ginčo. Preliminariosios sutarties 4.10 p. nebuvo nurodyta terminų, per kuriuos atsakovas privalo informuoti ieškovą apie atliktus statybos darbus.
2) Nors pastato statybos darbai nebuvo atlikti iki 2009-03-29, tačiau atsakovas pratęsė terminus preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka ir apie tai informavo ieškovę. Ieškovė, vykdydama derybas dėl kainos sumažinimo, neinformavo atsakovo apie ketinimus atsisakyti nuo preliminariosios sutarties. Termino praleidimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti nuo prisiimtų įsipareigojimų. Tokie ieškovės veiksmai aiškiai neproporcingi, todėl teismas tai turėjo įvertinti, spręsdamas klausimus dėl atsisakymo nuo preliminariosios sutarties, teisėtumą. Teismas privalėjo atsižvelgti į neleistinumo piktnaudžiauti teise principą ir LR CK 1.37 str. 3 d., pagal kurią draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindu pažeistų ar varžytų kitų asmenų teisės ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
3) Teismas visiškai netyrė faktinės situacijos ir padarė klaidingas išvadas, kadangi 2010-02-12 sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovo prievolių vykdymas priklauso nuo atitinkamų valstybės institucijų veiksmų - statybos leidimo išdavimo, ir tokio leidimo išdavimu pagal preliminariosios sutarties sąlygas privalo rūpintis atsakovas. Statybos leidimas buvo išduotas dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo, t.y. 2006-11-29. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2007-03-01 ir statybos leidimo išdavimo faktas aiškiai įtvirtintas preliminariosios sutarties preambulės 3 pastraipoje. Terminai buvo pratęsti dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos atsakovas neatsakingas, veiksmų ir objektyvių priežasčių, kaip ir nurodyta atsakovo atsakyme, pateiktame ieškovei 2009-04-24.
4) Teismas netinkamai aiškino preliminariosios sutarties 4.6 p. nuostatas, reglamentuojančias individualaus išplanavimo darbų atlikimą ir taip pažeidė LR CK 6.193 str. nuostatas. Ieškovas ieškinyje išskiria ir patvirtina, jog 5247,33 Lt suma buvo sumokėta už buto individualaus išplanavimo darbų atlikimą. Tai negali būti vertinama kaip buto, perkamo pagal preliminariąją sutartį, kainos dalies avansinis mokėjimas. Preliminariosios sutarties 4.6 p. nurodyta, kad už pirkėjo inicijuotus pakeitimus mokama kaina yra laikoma atskiru mokėjimu už atliktus darbus. Tokie mokėjimai negali būti laikomi mokėjimu už turtą. Jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta ne dėl pardavėjo kaltės, už buto individualaus išplanavimo darbus mokėtina kaina pirkėjui nebus grąžinama ir bus pripažįstama bauda, skirta atlyginti pardavėjo išlaidas dėl individualaus išplanavimo darbų vykdymo.
5) Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, jog pastato statybos darbų užbaigimo ir pripažinimo tinkamu naudoti terminai buvo pratęsti, todėl neteisėtai konstatavo, kad ieškovė turi teisę atsisakyti nuo preliminariosios sutarties ir reikalauti avanso grąžinimo. Ieškovei paštu buvo išsiustas pranešimas apie sutartyje nustatyto pastato statybos darbų terminų pratęsimą. Kaip matyti iš UAB „Itella information“ 2009-10-27 pranešimo Nr. 2028, atsakovas siuntė ieškovei 2009-03-13 pranešimą Nr. PKI-SN27 sutartyje nurodytų adresu Juozapavičiaus g. 3-68. Šiame pranešime teigiama, jog pastato statybos darbų užbaigimo ir pripažinimo tinkamu naudoti terminai pratęsiami 5 mėn.
6) Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino preliminariąją sutartį, neatsižvelgė į abiejų šalių elgesį, nepagrįstai atsisakė taikyti LR CK 6.217 str. - 6.218 str. imperatyvias įstatymo nuostatas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas byloje. Aiškinant preliminariosios sutarties turinį, turėjo būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 34-21/1998). Teismas nevertino ieškovės elgesio, nevertino jos sąžiningumo ir veiksmų, kad ieškovė niekada nesikreipė su pretenzijomis ar reikalavimais į atsakovą, nors statybos darbai buvo atliekami 2 metus. Teismas pripažino, jog statytojui nesilaikant statybos darbų užbaigimo ir pastato pripažinimo tinkamu naudoti terminų, šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį nesibaigia ir nekyla civilinė atsakomybė. Toks teismo išaiškinimas patvirtina, jog preliminarioji sutartis lieka galioti ir turi būti vykdytina. Tai visiškai nesuderinama su teismo išaiškinimu, jog ieškovė išsaugo teisę bet kada atsisakyti nuo sutarties be jokių pasekmių, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas pratęsė terminus. Teismas netinkamai aiškino preliminariosios sutarties nuostatas, reglamentuojančias ieškovės teisę atsisakyti nuo preliminariosios sutarties, dėl ko buvo pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai. Ieškovės teisė nuspręsti, ar sutartis yra galiojanti ir įpareigojanti, yra neproporcinga atsakovo atžvilgiu, ir pažeidžia atsakovo, kaip sąžiningos šalies interesus. Šiuo atveju ieškovė elgėsi nesąžiningai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-03-24 nutartimi nutarė atidėti PK INVEST UAB žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas 2010-10-22 pateikė prašymą, dėl PK INVEST UAB atžvilgiu teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prašydamas panaikinti civilinėje byloja PK INVEST UAB atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad pagal PK INVEST UAB 2010-06-30 balanso duomenis, atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, skirto pardavimui, kurio vertė yra 55366278 Lt, iš viso atsakovui priklauso turto už 69052794 Lt. Nėra jokių abejonių dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo realumo, nes 79595,82 ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Vien už praėjusius metus PK INVEST UAB iš pastatyto nekilnojamojo turto pardavimo gavo virš 10 mln. EUR pajamų. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad kelis kartus didesnė 741801,42 Lt reikalavimo suma nėra didelė ekonomiškai stipriam atsakovui. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą. Gerą atsakovo finansinę būklę pripažįsta ir Valstybinė mokesčių inspekcija, nurodydama, jog atsakovo prašymai grąžinti PVM permokas nagrinėjami supaprastinta tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu (LR CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek, kiek būtina ir pakanka būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas preliminariosios nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, nustatė, kad ši specifinė preliminariosios sutarties rūšis turi ne tik bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, bet ir specifinių požymių. Tokios sutarties šalis – pardavėjas įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą. Preliminariosios nepastatyto buto pirkimo–pardavimo sutarties esminės sąlygos yra išvardytos įstatyme: būsto kaina, statybos terminai, rangovas, architektas ir kiti statybą ir jos priežiūrą atliksiantys asmenys, žemės sklypo, kuriame statomas namas ar butas, teisinis statusas, pirkėjo teisės į tą žemės sklypą ir kt. Tokios sutarties neatskiriama dalis yra buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai, siekiant apsaugoti šiuose santykiuose silpnesnės šalies – pirkėjo (fizinio asmens) interesus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš preliminarios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas yra verslo subjektas, teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis jam keliami didesni reikalavimai. Būsimo buto pirkimo–pardavimo santykiai pagal subjektinę sudėtį ir tikslą, kurio siekiama, yra artimi iš vartojimo sutarčių atsiradusiems santykiams, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti stipresniajai sutarties šaliai keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, ir tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai (CK 6.188 str., 6.193 str. 4 d.). Vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d.), nes su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Konstatuotina, kad galiojantys teisės aktai ir Lietuvos teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese.
Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas tarp šalių sudarytus sandorius, tinkamai išaiškino tikruosius sutarties šalių ketinimu, atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, sandorių esmę ir tikslą bei sudarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.
Nagrinėjamoje byloje pagrindinės sutarties sudarymo terminas ginčo sutartimi 3.1 p. buvo apibrėžtas įvykiu – per 6 savaites nuo turto ir teisių į jį įregistravimo atsakovo vardu nekilnojamojo turto registre, nuo kurio skaičiuojamas pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Buto, kaip turto, įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra tas įvykis, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 str. 2 d.), nes tokio turto įregistravimas priklauso nuo atsakovo valios. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas tokio pobūdžio įvykiu negali būti apibrėžiamas.
Teisėjų kolegija, aiškindama ginčo sutartį, pažymi, jog joje buvo nustatytas terminas, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis, tokiu terminu pripažįstant tarp šalių sudarytos sutarties 4.1.2 p. nurodytą pastato pripažinimo tinkamu naudotis ne vėliau kaip per 28 mėnesius nuo Statybos leidimo statyti pastatą išdavimo. Nagrinėjamu atveju 2006-11-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra išdavusi atsakovui statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pastato statybai, todėl terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo ne vėliau kaip iki 2009-03-29.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iki šio termino atsakovas turėjo pareigą pastatyti butą tokios būklės, kokia nurodyta sutartyje, o pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta, atlikus sutarties 3.1 p. numatytas procedūras, t.y. per 6 savaites nuo turto ir teisių į turtą įregistravimo atsakovo vardu nekilnojamojo turto registre dienos. Nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, atsižvelgiant į tai, kad iki 2009-03-29 atsakovas neturėjo nustatyta tvarka išduoto pastato pripažinimo tinkamu naudotis akto.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iki šio termino (2009-03-29) atsakovas turėjo pareigą pastatyti butą tokios būklės, kokia nurodyta sutartyje, o pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta, atlikus sutarties 3.1 p. numatytas procedūras, t.y. per 6 savaites nuo turto ir teisių į turtą įregistravimo atsakovo vardu nekilnojamojo turto registre dienos.
Atsakovo siųsti pranešimai ieškovei dėl to, kad pastato statybos darbų neatlikus iki 2009-03-29, atsakovas vienasmeniškai pratęsė terminus preliminariojoje sutartyje ir apie tai informavo ieškovę, negali būti vertinamas kaip tinkamas prievolės pagal minėtą preliminariąją sutartį įvykdymas dėl to, kad tokio pranešimo siuntimo metu sutartyje sulygti buto statybos darbai nebuvo atlikti ir negalima vienasmeniškai pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo termino.
Pasibaigus terminui, per kurį atsakovas turėjo atlikti buto statybos darbus (2009-03-29), atsakovas neatliko sutartyje numatytų darbų, todėl nebuvo galimas visų kitų procedūrų, numatytų sutartyje, vykdymas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad faktiškai sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas pasibaigė, nes po darbų pabaigos (t.y. po 2009-03-29) turėjo būti vykdomos darbų priėmimo bei pagrindinės sutarties pasirašymo procedūros, kurių eiga sutartyje tiesiogiai siejama su pastato pripažinimo tinkamu naudotis teisės aktų nustatyta tvarka.
Tai reiškia, kad 2009-03-29 pasibaigė prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi darbų neatlikimas užkirto galimybę tolesnėms sutartyje numatytoms darbų priėmimo procedūroms ir pagrindinės sutarties pasirašymui.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo teisėtai atsakovo vienasmeniškai pratęstas 5 mėnesių terminui dėl pastato statybos darbų užbaigimo ir pripažinimo tinkamu naudoti terminų pažeidimo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, nes toks vienašalis termino pratęsimas pažeidžia ieškovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovui vienašališkai pratęsus šiuos terminus, pirkėjo teisės būtų pažeistos ir preliminariosios sutarties šalys atsidurtų nelygiavertėje padėtyje.
Nagrinėjamu atveju pagrindinės sutarties sudarymo terminas sutartyje teisėjų kolegijos nuomone buvo apibrėžtas darbų atlikimo data - 2009-03-29, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo ir negalėjo būti sudaryta dėl atsakovo kaltės (dėl termino prievolei įvykdyti praleidimo), kadangi sutartyje su ieškove nustatytu terminu atsakovas neatliko numatytų statybos darbų ir pastatas nebuvo pripažintas tinkamu naudotis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 77692,36 Lt sumokėto avanso bei 1903,46 Lt dydžio palūkanas, kadangi byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atsakovui negrąžinti avanso ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino preliminariosios sutarties 4.6 p. nuostatas, reglamentuojančias individualaus išplanavimo darbų atlikimą ir nepažeidė LR CK 6.193 str. nuostatų, nes atsakovas neįrodė, kad už 5247,33 Lt sumą atliko buto individualaus išplanavimo darbus ir turi teisę šios avansinės sumos negrąžinti ieškovei. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą 5247,33 Lt sumą pripažinti bauda dėl pardavėjo individualaus išplanavimo darbų vykdymo.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei sutartines ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2009-08-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.210 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju sutartines (ginčo sutarties 7.7 p.) palūkanas sudarė 0,05 procento už kiekvieną praleisto termino dieną nuo ieškovės sumokėtų sumų atsakovui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ginčo sutarties nuostatas yra numatytos abiems šalims vienodo dydžio palūkanos už sutartinių prievolių nevykdymą, todėl sutarties šalių lygiateisiškumas buvo užtikrintas.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas palūkanų dydį, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti sutartines palūkanas, kurių dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Ieškovė operatyviai kreipėsi į teismą 2009-08-07 dėl pažeistų teisių gynimo ir nesiekė ilginti palūkanų termino, o palūkanas prašė priteisti už 49 dienas, t.y. už labai trumpą laikotarpį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteistos palūkanos ieškovės naudai – 1903,46 Lt dydžiu negali būti vertinamos kaip nepagrįstai didelės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki šiol tebesinaudoja sumokėtais avanso įnašais 77692,36 Lt sumai.
Teisėjų kolegija, pripažindama, kad šalių prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2009-03-29, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad numatyti darbai nebuvo atlikti ginčo sutartyje numatytu laiku 2009-03-29. Byloje nėra duomenų dėl ieškovės nesąžiningumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats atsakovas kritiškai nevertina savo elgesio, nes, būdamas juridiniu asmeniu, vykdančiu verslą, nesąžiningai elgėsi su vartotoju: 2007-03-01 sudarė susitarimą dėl ketinimų protokolo pabaigos Nr. 01-106, kuriuo nutraukė 2005-01-07 ketinimo protokolo dėl 1187 eurų už vieną komercinio ploto kv.m galiojimą, motyvuodamas formaliomis priežastimis, ir 2007-03-01 sudarė preliminarią nepastatyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, padidindamas iki 2076,87 eurų kainą už vieną buto komercinio ploto kv. m.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 str., nes byloje surinktų įrodymų visumą įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu faktinių aplinkybių nustatymu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nėra nuginčijęs preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu buvo pateiktas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiuo sandoriu, nes jis nėra panaikintas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ginčo sutarties tekstą ir tikruosius šalių ketinimus, nes šios bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme nustatė ieškinio dalykas ir pagrindas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo atsakovo, kaip proceso šalies, teisės teikti įrodymus.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos iš esmės tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.1 str. - 1.5 str., 6.193 str., 6.200 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo PK INVEST UAB prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-11 nutartį atmestinas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės užtikrina teismo sprendimo įvykdymą ir paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Tai, kad atsakovas PK INVEST UAB nurodė, kad pagal 2010-06-30 balanso duomenis atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, skirto pardavimui, už 55366278 Lt, ir iš viso atsakovui priklauso turto už 69052794 Lt, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes pirmosios instancijos teisme, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, atsakovas nurodė, kad nekilnojamąjį turtą statė už skolintas lėšas, ir jam yra sudėtinga apmokėti žyminį mokestį. Ta aplinkybė, kad atsakovas nesugebėjo iškarto sumokėti valstybei 2384,87 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, patvirtina, kad 79595,82 ieškinio suma atsakovui yra didelė ir jos išieškojimas gali būti apsunkintas. Ta aplinkybė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atsakovo prašymus grąžinti PVM permokas nagrinėja supaprastinta tvarka, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, nes šiuo atveju būtina užtikrinti ieškovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-09-30 nutartimi pripažino, kad 741801,42 Lt reikalavimo suma nėra didelė atsakovui ir šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti nagrinėjamoje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes pirmosios instancijos teisme pats atsakovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pateikė 2010 m. duomenis dėl susidariusios sudėtingos atsakovo finansinės situacijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad netenkinus atsakovo PK INVEST UAB prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-11 nutartį, nėra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma atitinka ieškinio sumą ir priteistą iš atsakovo 79595,82 Lt sumą (LR CPK 144 str. -150 str.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovas turi sumokėti valstybei 2384,87 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nes Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-03-24 nutartimi žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą atsakovui atidėjo iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, tuo sudarydamas galimybę atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise (CPK 80 str., 84 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė ir tretysis asmuo nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas neturi pareigos jų atlyginti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovas PK INVEST UAB įgijo pareigą atlyginti 11,10 Lt (b.l. 159) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą.
Atmesti atsakovo PK INVEST UAB prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.
Priteisti iš atsakovo PK INVEST UAB 2384,87 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 11,10 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.