- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-27
- Bylos Nr.
- 2-234/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“, JAV bendrovei „Ashburn International Holdings“, "Penki kontinentai" JAV bendrovė Ashburn International Holdings, Inc.( JAV)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kriptonika“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Ashburn International“, "Ashburn International" Retail Decisions Plc. (Jungtinė Karalystė) "Kriptonika"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1405-54/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kriptonika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Penki kontinentai“, JAV bendrovei „Ashburn International Holdings“ Inc., dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ashburn International“, uždarosios akcinės bendrovės „Ashburn International“ dalyviams: R.B., M. R. , A. K. , „Retail Decisions Plc.“ dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kriptonika“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „Penki kontinentai“ ir JAV bendrovės „Ashburn International Holdings“ Inc. dėl 369 010 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Ashburn International“ akcijų (toliau tekste – ginčo akcijos) perleidimo. Taip pat prašė taikyti dvišalę restituciją grąžinant ginčo šalis į pradinę padėtį iki sandorio sudarymo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, areštuoti ginčijamas akcijas uždraudžiant jomis disponuoti, naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Antra, uždrausti UAB „Ashburn International“ akcijų apskaitą tvarkančiam asmeniui registruoti ginčo sandorio pasekmes, t.y. uždrausti areštuotas akcijas registruoti UAB „Penki kontinentai“ vardu. Ieškovas nurodė, kad tenkinus ieškinį ir pripažinus sandorį niekiniu bus taikoma restitucija ir asmenys atstatomi į pradinę būseną, todėl atsakovo atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas naudotis UAB „Ashburn International“ 36,76 procentų akcijų paketo suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei draudimas šiomis akcijomis disponuoti iki bus išnagrinėta byla. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali bandyti naudotis neteisėtai įsigytų akcijų suteikiamomis teisėmis, tokiomis kaip teisė į informaciją, akcininkų susirinkimo sušaukimas ir balsavimas juose, akcijų nuosavybės ar kitų teisių perleidimas tretiesiems asmenims, akcijų apsunkinimas. Tokie sprendimai padarytų neįmanomą arba labai apsunkintų sprendimo vykdymą ieškinį patenkinus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi areštavo 2005 m. gruodžio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Penki kontinentai“ iš JAV bendrovės „Ashburn International Holdings„ Inc. įsigytas 369 010 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Ashburn International“ akcijų uždraudžiant atsakovui UAB „Penki kontinentai“ areštuotomis sąskaitomis disponuoti, naudotis areštuotų akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei uždraudė areštuotas akcijas registruoti UAB „Penki kontinentai“ vardu. Teismas nutartyje nurodė, kad aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama, kai ieškinio kaina yra didelė. Ieškinio kaina 1 891 630 Lt, todėl yra rizika dėl galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio patenkinimo atveju būtų taikoma restitucija, o atsakovui apsunkinus arba perleidus akcijas restitucija, atstatant į pradinę padėtį, būtų negalima. Atsakovas gali bandyti naudotis akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis tuo apsunkindami būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo, įvykdymą. Teismas nurodė, kad pranešimas apie šio klausimo nagrinėjimą gali apsunkinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl šį klausimą nagrinėjo nepranešant atsakovui (CPK 148 str. 1 d.) ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Penki kontinentai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
Dėl žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Teismas priėmė nutartį užtikrindamas ieškinį, už kurį nesumokėtas žyminis mokestis. Ieškovui nesumokėjus žyminio mokesčio ieškinys negalėjo būti priimtas (CPK 80 str. 1 d., 148 str. 2 d.), todėl negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo motyvuodamas, kad jam iškelta bankroto byla ir areštuotas ieškovo turtas ir sąskaitos banke. Ieškovas neįrodė CPK 84 straipsnis leidžia atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tik išimtinais atvejais, o tokių atvejų ieškovas nenurodė. Nutartis iškelti bankroto bylą buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, priimti ieškinį ir tuo remiantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kitose bylose (dėl bankroto bylos iškėlimo) ieškovas įrodinėja, kad yra mokus ir turi pakankamai turto įsipareigojimams vykdyti, tačiau šioje byloje teigia, kad yra nemokus ir nepakanka turto žyminiam mokesčiui sumokėti. Toks manipuliavimas rodo ieškovo nesąžiningumą.Dėl netinkamo teisės normų taikymo ir netinkamo motyvavimo. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, neįvertino visų bylos aplinkybių bei nemotyvavo savo išvadų (CPK 144, 145, 185 str. str.). Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad kai ieškinio kaina yra didelė yra preziumuojama, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau teismas nenurodė, kokiame teisės akte yra įtvirtinta ši prezumpcija ir kokios jos apimties ribos. Vien ieškinio kainos dydis negali pateisinti tokio plataus pobūdžio ir apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, teismas tinkamai nemotyvavo priimtos nutarties, tuo pažeisdamas CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos remiantis ekonomiškumo principu. Teismo taikytos priemonės pažeidžia minėtus teisės aktus (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.), nes yra neadekvačios, perteklinės, neleistinai suvaržo atsakovo teises bei sąlygoja didelių nuostolių atsakovui atsiradimą. Taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pasiektas teisinis rezultatas, kuris galėtų būti pasiektas tik išnagrinėjus bylą iš esmės bei visiškai patenkinus ieškovo reikalavimus. Be to atsakovas yra netgi blogesnėje padėtyje, nei būtų visiškai patenkinus ieškinį, nepripažinus ginčijamą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, turtinės ir neturtinės tesiės į akcijas sugrįžtų akcijų pardavėjui, tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones turtinių ir neturtinių teisių neteko tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, t.y. 36 procentai UAB „Ashburn International“ prarado reikšmę ir įtaką bendrovei. Dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo. Teismas neatsižvelgė, kad yra iškeltos kelios bylos ieškovui, kuriose sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Viena iš bylų yra iškelta pagal atsakovo UAB „Penki kontinentai“, kuriai ieškovas skolingas 2 441 823,54 Lt, ieškinį. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas manyti, kad atmetus ieškinį šioje byloje, ieškovas negalės atlyginti atsakovo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patirtų nuostolių arba dėl to sumažės ieškovo kreditorių interesai. Todėl būtina panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Kriptonika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skundas nepagrįstas dėl šių motyvų:
Žyminio mokesčio atidėjimas niekaip neįtakoja atsakovo procesinių teisių. Dėl žyminio mokesčio atidėjimo klausimą Vilniaus apygardos teismas išsprendė 2006 m. vasario 15 d., ieškinys yra priimtas ir yra iškelta civilinė byla. Teismas priimdamas minėtą nutartį įvertino visus pateiktus ieškovo faktus ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsakovas neteisingai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartimi, nes šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas nepanaikino ieškovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitoje byloje, o grąžino bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas teigia neva esąs nemokus ir neturi turto žyminiam mokesčiui sumokėti, nes ieškovas nurodo, kad kitose bylose ieškovui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios apsunkina ieškovui galimybes sumokėti žyminį mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad ieškovas yra nemokus, tačiau atskirajame skunde jau nurodo, kad ieškovas turi turto, t.y. atsakovo pozicija yra nenuosekli. Teismo nutartis nėra perteklinė ir yra pakankamos apimties. Ieškinio tenkinimo rezultatas yra restitucijos taikymas, o atsakovui leidus naudotis akcijų turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis neliktų restitucijos objekto tokios būklės, kokia buvo ginčijamo sandorio sudarymo metu. Todėl teismo nutartis yra pagrįsta. Nutartis niekaip neįtakoja akcijų pardavėjo teisių susijusių su akcijomis. Nei ieškovas, nei atsakovas nesinaudoja ginčo situacija ir visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstomi tik įprastiniai metiniai bendrovės reikalai privalomi įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu atsakovas bando įvairiais būdais paralyžuoti UAB „Ashburn International“ sprendimų priėmimą ginčo laikotarpiu, pvz. atsakovo inicijuotas ribojimas trečiajam asmeniui UAB „Ashburn International“ rengti visuotinius akcininkų susirinkimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo.
Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka yra skundžiamos neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo nutartys. Žyminio mokesčio mokėjimo klausimas yra sprendžiamas iki ieškinio priėmimo (CPK 137 str. 3 d.). Iš ieškinyje esančios Vilniaus apygardos teismo rezoliucijos matyti, kad teismas ieškovo ieškinį priėmė, t.y. ieškinio priėmimo klausimas yra išspręstas (CPK 290 str. 1 d.; CPK 137 str. 1 d.). Apeliantas ginčija Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje nutartyje nėra sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, ieškinio priėmimo klausimas nėra šios apeliacijos dalyku, todėl apelianto argumentų dėl žyminio mokesčio mokėjimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.
Dėl netinkamo teisės normų taikymo ir netinkamo motyvavimo.
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes laikoma, jog didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantai nurodo, kad teismas neturėjo teisės didelės ieškinio sumos laikyti prezumpcija leidžiančia teigti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime, byloje Nr. 33/03 dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.“ Taigi žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos ir savo paties sprendimais - precedentais.
Lietuvos teismuose yra suformuota teismų praktika, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 2-127/2005; Nr. 2-105/2006 ir kitos).
Iš ieškinio matyti, kad atsakovui pareikštas 1 891 630 Lt reikalavimas (b.l. 1-2), t.y. reikalavimo suma yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). O apelianto argumentai, kad teismo nutartis yra netinkamai motyvuota ir teisės aktais neįtvirtinta prezumpcija, yra nepagrįsti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties.
Apeliantas pagrįstai nurodo, jog teismas taikė perteklines laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (“Teismų praktika” Nr. 17, p. 217-223) teigiama, jog taikant ieškinio užtikrinimo priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą.“ CPK 145 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą ir laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taigi procesinės teisės normos reikalauja išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir draudžia suvaržyti vienos šalies teises daugiau nei būtina tikslui pasiekti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo 2005 m. gruodžio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Penki kontinentai“ iš JAV bendrovės „Ashburn International Holdings„ Inc. įsigytas 369 010 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Ashburn International“ akcijų uždraudžiant atsakovui UAB „Penki kontinentai“ areštuotomis sąskaitomis disponuoti, naudotis areštuotų akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei uždraudė areštuotas akcijas registruoti UAB „Penki kontinentai“ vardu.
Iš ieškinio matyti, kad galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimas būtų akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir dvišalės restitucijos taikymas, t.y. UAB „Penki kontinentai“ turėtų grąžinti ginčo akcijas JAV bendrovei „Ashburn International Holdings“ Inc. (b.l. 1-7). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai areštavo (uždraudė disponuoti) ginčo akcijas, nes netaikant šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas turi galimybę perleisti ginčo akcijas ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo (įskaitant ir restituciją) įvykdymą.
Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ABĮ) 15straipsnis nustato šias turtines akcininkų teises: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio ABĮ 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis; 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti; 5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio; 6) kitas ABĮ ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises. Atsižvelgiant į šias teisės normas matyti, kad atsakovas UAB „Penki kontinentai“ turi galimybę pasinaudoti ginčijamų akcijų turtinėmis teisėmis ir jų pagrindu įgyti bendrovės turto ar pajamų, kurį vėliau galėtų perleisti tretiesiems asmenims. Tokiu būdu, teismui priėmus galimą būsimą ieškovui palankų sprendimą, restitucijos taikymas būtų apsunkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai uždraudė atsakovui UAB „Penki kontinentai“ naudotis turtinėmis teisėmis (CPK 144 str. 1 d.).
Pagal ABĮ 16 straipsnį bendrovės akcininkai turi šias neturtines teises: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 3) gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę; 4) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų ABĮ ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. To paties straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad bendrovės įstatuose gali būti nustatytos ir kitos neturtinės teisės, o teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota ABĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akcijas. Pagrindinai neturtinės akcininkų teisės yra susiję su bendrovės valdymu (ABĮ 19-20 str. str.). Iš ieškinio matyti, kad ginčas vyksta dėl 36,89 procentų akcijų paketo (b.l. 1-7). Ieškovas valdo kontrolinį akcijų paketą – 57,61 procentų, todėl atsakovas negali daryti esminės įtakos bendrovės valdymui. Ši aplinkybė yra esminė sprendžiant dėl neturtinių teisių apribojimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, 36,89 procentų akcijų būtų eliminuojama iš bendrovės valdymo proceso. Be to, neturtinių teisių apribojimas neįtakoja galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumo. Iš kitos pusės, apribojus neturtines akcininko teises ir teismui priėmus galimą būsimą atsakovui palankų teismo sprendimą, būtų pažeistas ekonomiškumo principas, t.y. atsakovo teisės būtų buvę suvaržytos labiau nei reikia tikslui pasiekti. Be to, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, taip pat nėra pagrindo riboti atsakovo UAB „Penki kontinentai“ neturtines teises, kurias jiems suteikia įgytos ginčijamos akcijos. Todėl skundžiamos nutarties dalis dėl draudimo naudotis neturtinėmis teisėmis – naikintina. Kadangi akcijų perleidimas turi būti fiksuojamas įstatymų nustatyta tvarka ir akcininkas neturtines teises įgyja nuo registravimo momento, todėl teismo nutartis uždrausti areštuotas ginčo akcijas registruoti UAB „Penki kontinentai“ vardu, taip pat naikintina (ABĮ 46 str.; 21 str.).
Dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo.
Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti galimo būsimo, ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos esant grėsmei, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturi įrodinėti savo finansinių pajėgumų atlyginti galimus būsimus atsakovo nuostolius, juo labiau, kad galimų būsimų nuostolių dydį turi įrodyti atsakovas (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įstatymo nuostatų nepažeidė (CPK 144 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad ieškovas pateiktų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Įstatymas nedraudžia apeliantui kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir po jų pritaikymo, todėl atsakovui išaiškinama, kad esant realiai galimybei atsakovo nuostoliams atsirasti, jis gali pateikti galimų nuostolių paskaičiavimus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina - naikintina nutarties dalis, kuria uždrausta registruoti areštuotas UAB „Ashburn International“ akcijas atsakovo UAB „Penki kontinentai“ vardu bei atsakovui UAB „Penki kontinentai“ uždrausta naudotis areštuotų akcijų neturtinėmis teisėmis, likusią nutarties dalį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį pakeisti.
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria uždrausta registruoti areštuotas UAB „Ashburn International“ akcijas atsakovo UAB „Penki kontinentai“ vardu bei atsakovui UAB „Penki kontinentai“ uždrausta naudotis areštuotų akcijų neturtinėmis teisėmis, panaikinti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.