Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. T. ir A. V. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jau 2022 m. ieškovai iniciavo bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jie palikimą priėmė faktiniu valdymu, nustatymo. Vėliau ėmėsi aktyvių veiksmų dėl turto įteisinimo, pripažinimo mirusios mamos nuosavybe. Per šį laikotarpį A. V. kartu su broliu S. T. atliko nekilnojamojo turto pagerinimo darbus: atvedė vandenį, sutvarkė nuotekas, mokėjo visus komunalinius mokesčius. Nors ieškovai turte negyvena, ten dažnai lankosi, prižiūri aplinką, ką patvirtina pateikta fotonuotrauka, taip pat yra sudarę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, moka mokesčius, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Kad ieškovų mama turi teisę gauti piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę ieškovai nežinojo. Kadangi ieškovai laiku priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti, palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas nepagrįstai, todėl panaikintinas. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovai S. T. ir A. V. yra O. A. T. vaikai. O. A. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Po O. A. T. mirties liko turtas: pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisė mirusiajai pripažinta tik 2024 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu, įsiteisėjusiu 2024 m. gegužės 31 d., ir neišmokėta 78,29 Eur piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę. Apie tai, kad mirusioji O. A. T. turi teisę gauti iš valstybės kompensaciją ieškovai mamos mirties metu nežinojo. Turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovai pradėjo valdyti kaip savo iš karto po mamos mirties. Ieškovai prižiūrėjo namo aplinką, 2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė A. V. su (duomenys neskelbtini) sudarė geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartį, ieškovai nuolatos mokėjo mokesčius už vandenį ir elektrą. 2020 m. birželio 18 d. Pakruojo 1-ojo notaro biuro notarė N. D. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriame nurodė, kad paveldimą turtą sudaro piniginė kompensacija už turėtą žemę, kurios suma 78,29 Eur.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po O. A. T. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesių terminą įpėdiniai nesikreipė. Ieškovai yra mirusiosios vaikai, įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti mirusiosios turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po mamos mirties ieškovai nedelsiant pradėjo rūpintis ir prižiūrėti turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Raštiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už turtą ieškovai mokėjo mokesčius, juo rūpinosi ir puoselėjo aplinką, sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. 2022 m. ieškovai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jie priėmė po mamos mirties likusį palikimą pradėję faktiškai jį valdyti, nustatymo, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškimą, kadangi mirusiosios vardu nebuvo registruotas joks turtas. Tuomet ieškovai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl turto įregistravimo mamos vardu, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. 2024 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu buvo nustatyta, kad O. A. T. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus šiam sprendimui ieškovai kreipėsi į notarą ir sužinojo, kad į turtą, likusį po jų mamos mirties, 2020 m. birželio 18 d. yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas pagal VMI pareiškimą.

11. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

12. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu ieškovų atstovės duotus paaiškinimus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po O. A. T. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu toliau rūpinasi ir prižiūri mirusiosios vaikai S. T. ir A. V.. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai po mamos O. A. T. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdami valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybe.

14. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

15. Nagrinėjamu atveju konstatavus faktą, jog ieškovai priėmė savo mirusios mamos palikimą faktiniu valdymu, nėra CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl negalėjo priimti palikimo, atsiradusio po O. A. T. mirties. Atsižvelgiant į tai, Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D. 2020 m. birželio 18 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos O. A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D. 2020 m. birželio 18 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.