- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- e2-85-586/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01741-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- E. K., D. K.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto
- Advokatai
- Marius Cechanavičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams E. K., D. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 4 – ojo notarų biuro notarė I. M., E. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu pateikė reikalavimus: pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 19 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1522, sudarytą tarp E. K. ir D. K. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu; taikyti restituciją ir priteisti (sugražinti) nuosavybės teise atsakovei E. K. dovanojimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) ir visų turimų skolinių įsipareigojimų prieš ieškovą, išieškojimo vykdymą pirmąja eile nukreipti į sugrąžintą E. K. nekilnojamąjį turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas ir atsakovė E. K. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią E. K. įsipareigojo atlikti detalųjį parduodamo žemės sklypo planą, ir parduoti dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš 0,1641 ha naujai suformuoto individualiems namams statyti, adresu: (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su patalpomis ir šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas E. K. sumokėjo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) avansą, likusi avanso dalis 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumokėta 2009 m. rugsėjo 15 d. Pagal preliminarią sutartį šalys sutarė, jog pagrindinį nekilnojamojo turto sandorį įsipareigoja sudaryti per 1 mėnesį po visų reikalingų dokumentų susijusių su detaliojo plano ir namo rekonstrukcijos projekto parengimo. Taip pat pagal preliminarią sutartį šalys susitarė, jog pardavėjas visus dokumentus reikalingus pagrindinio sandorio sudarymui parengs iki 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigos, o pagrindinį sandorį šalys sudarys 2010 m. sausio mėnesį. Pagal susitarimą E. K. savo įsipareigojimų iki sutartų terminų neatliko ir dokumentų pagrindiniam nekilnojamojo turto sandoriui neparengė. 2010 m. liepos mėnesį kreipėsi į E. K., dėl jos įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį vykdymo. E. K. paaiškino, jog visi dokumentai yra rengiami ir greitu laiku galima bus sudarinėti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Praėjus porai mėnesių vėl kreipėsi į E. K., dėl jos įsipareigojimų vykdymo. E. K. nuolat aiškindavo, jog dokumentai beveik parengti ir yra likę neva keletas neužbaigtų darbų, po kurių visi dokumentai reikalingi sudaryti pagrindinį nekilnojamojo turto sandorį, bus parengti. 2013 metais E. K. kreipėsi į ieškovą ir paaiškino, jog tam, kad galėtų galutinai įvykdyti savo įsipareigojimą pagal preliminarią sutartį - parduoti aptartą nekilnojamąjį turtą, jai reikia padengti skolos likutį bankui, kad pasinaikintų hipoteka. Su E. K. sutarė, jog už ją skolos likutį bankui dengs ieškovas savo sąskaita ir sumokėta suma bus užskaitoma, kaip ieškovo dalis įmokos už perkamą nekilnojamąjį turtą. Tokia situacija tesėsi iki 2014 metų pradžios. 2014 m. sausio mėnesį kreipėsi į E. K. su pretenzijomis, jog nebegali daugiau laukti ir, jog reikalingas sutartas parduoti nekilnojamasis turtas. E. K. su vyru pareiškė, jog turto nutarė nebeparduoti ir nori nutraukti 2009 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą preliminarią nekilnojamojo turto pardavimo sutartį. 2014 m. sausio 2 d. su E. K. sudarė preliminarios žemės ir gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo susitarimą, kuriuo susitarė nutraukti preliminarią nekilnojamojo turto (adresu: Alyvų g. 26, Gargždai) pirkimo pardavimo sutartį. Taip pat susitarė, kad atsakovė grąžins ieškovui jo sumokėtas įmokas pagal preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal sutartą grafiką. E. K. įsipareigojimų nevykdė ir pagal 2014 m. sausio 2 d. susitarimą dėl preliminarios sutarties nutraukimo. Dėl ko su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos išieškojimo ir teismo sprendimu ieškinys buvo tenkintinas ir priteista iš E. K. 40 257,18 Eur skolos, 1 667,97 Eur palūkanų, iš viso 41 925,15 Eur įsiskolinimo. Pateikus vykdomąjį raštą antstoliui dėl priteistos skolos išieškojimo iš skolininkės paaiškėjo, jog E. K. turi ne vieną kreditorių kurio naudai išieškomos skolos, taip pat aplinkybė, jog E. K. turimo turto nepakanka skoloms padengti. Ieškovui tapo žinoma, jog yra tik trečios eilės kreditorius. 2017 m. vasario 17 d. kreipėsi į NT viešo registro tvarkytoją su prašymu, pateikti išrašą su istorija apie visą E. K. turėtą ir perleistą nekilnojamąjį turtą nuo 2009 m. Gavus VĮ Registrų centro atsakymą paaiškėjo, jog E. K. sudarė ne vieną nekilnojamojo turto dovanojimo ir pirkimo pardavimo sandorį su šeimos nariais, kurie neabejotinai pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises. Dėl sudarytų sandorių E. K. žinodama savo prievolių dydį, tikslingai siekė sumažinti nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtį tam, kad išvengti skolų išieškojimo iš perleisto nekilnojamojo turto, dėl to neabejotinai atsiskaitymas su ieškovu šiai dienai yra neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad iš ieškinio teksto sužinojo, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas su atsakove sudarė preliminarią nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, ir susitarė dėl avansinės įmokos. Pagrindinis sandoris turėjo būti pasirašytas 2010 m. sausio mėnesį. Dėl svarbių aplinkybių preliminari nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis abipusiu susitarimu buvo tęsiama iki 2014 m. sausio 2 d. Vėliau šalys susitarė gera valia pagal nustatytą grafiką grąžinti ieškovui sumokėtą avansą, tačiau avanso atsakovė negrąžino. 2013 metais vykstant deryboms dėl sutarties pratęsimo ieškovas sužinojo, kad atsakovė turi įsipareigojimų bankui ir norint pasirašyti pagrindinę sutartį reikia grąžinti skolą bankui bei panaikinti hipoteką, bet ieškovas, motyvuodamas tuo, kad jis pažįstą atsakovę ir ją pasitiki, mokėjo pinigines sumas ir toliau. Mano, kad esant protingam asmeniui ir dėl to, kad sutarties terminas jau senai yra praleistas, ieškovas turėjo ir privalėjo pasidomėti tikrąja atsakovės finansine padėtimi, o ne aklai ja tikėti, rizikuodamas savo finansais. 2013 metais būtų sužinojęs apie atsakovės prievolių dydį ir imtis atitinkamų priemonių, ieškovas elgėsi neatsakingai ir aplaidžiai. Kita vertus, kas gali paneigti, kad jis žinojo, bet niekur nesikreipė, galvodamas, kad atsakovei pavyks sugrąžinti skolas. Mano, kad ieškovo neapdairumas ir neatsakingumas jo veiksmų nepateisina, todėl sužinojimo momentas dėl ieškinio senaties pradžios pagal „actio pauliana“ turi būti skaičiuojamas ne nuo 2017 m. vasario 17 d., o nuo 2013 metų pradžios, ir ieškovo ieškiniui turi būti taikomas ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad atsakovė E. K. nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) dovanojo 2010 m. kovo 19 d., ir tuo metu dar nebuvo pasibaigęs preliminarios sutarties terminas bei dar nebuvo 2013 metai, kai ieškovas žinojo ar turėjo sužinoti apie atsakovės įsipareigojimų nevykdymą ir jos nemokumą. Mano, kad tai neturėjo įtakos prievolės dydžiui bei atsakovė nesiekė tikslingai sumažinti savo turtą, kad neatsiskaityti su ieškovu.
Atsakovė E. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. su ieškovu sudarė preliminarią nekilnojamo turto (atlikus detalųjį planą parduoti dalį sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš 0,1641 ha apie 0,05 ha naujai suformuotą individualiems namams statyti ir eksploatuoti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir dalį gyvenamojo namo, kai bus atliktas rekonstrukcijos projektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarė dėl avansinės įmokos. Pagrindinis sandoris turėjo būti pasirašytas 2010 m. sausio mėnesį. Avansinė įmoka buvo sumokėta. Abipusiu susitarimu dėl svarbių aplinkybių preliminari nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo tęsiama iki 2014 m. sausio mėnesio. Sutartis buvo nutraukta 2014 m. sausio 2 d. Nutraukiant preliminarią sutartį raštu buvo sutarta kaip bus grąžintas sumokėtas avansas. Paskutinė dalis turi būti grąžinta iki 2017 metų pabaigos bei esant finansiniams sunkumams gali būti pakoreguotas grąžinimo grafikas. Ieškovas 2017 metų pabaigos nelaukė, 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą bei prisiteisė dalį negrąžinto avanso. Jo žodžiais tariant, tik tada jis sužinojo, kad ji turi ne vieną kreditorių, ir jo nuomone, jai nepakanka turimo turto skoloms padegti. 2013 metais vykstant deryboms dėl preliminarios sutarties pratęsimo ieškovas sužinojo, kad ji turi įsipareigojimų bankui ir norint pasirašyti pagrindinę sutartį, reikia grąžinti skolą bankui bei panaikinti hipoteką, bet ieškovas niekuo neverčiamas mokėjo pinigines sumas ir toliau. Tuo metu ieškovas, jai leidus, jau gyveno ruošiamam parduoti dalyje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2008-01-06 Panaudos sutartis iki 2025-31-31). Mano, kad esant tokioms sąlygomis ieškovas turėjo ir privalėjo pasidomėti apie tikrąją jos finansinę padėtį. Mano, kad ieškovo neapdairumas ir neatsakingumas jo veiksmų nepateisina, todėl sužinojimo momentas dėl ieškinio senaties pradžios pagal „actio pauliana“ turi būti skaičiuojamas ne nuo 2017 m. vasario 17 d., o nuo 2013 metų pradžios, ir ieškovo ieškiniui turi būti taikomas ieškinio senaties terminas. Atsakovui D. K. nekilnojamąjį turtą dovanojo 2010 m. kovo 19 d., kai dar nebuvo pasibaigęs preliminarios sutarties terminas bei dar nebuvo 2013 m., kai ieškovas žinojo ar turėjo sužinoti apie jos įsipareigojimų nevykdymą kitiems kreditoriams, ar jam, ar jos nemokumą. Nurodė, kad nesiekė tikslingai sumažinti savo turto, kad neatsiskaityti su ieškovu, ir sandorį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.
2018 m. sausio 16 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovė E. K. paaiškino, kad žemę sūnui dovanojo, dėl visų kitų reikalų nieko nežino, nes viską tvarkė vyras E. K..
2019 m. kovo 12 d. parengiamojo posėdžio metu tretysis asmuo E. K. paaiškino, kad bankui visi įsipareigojimai yra padengti. Sutinka nuimti hipoteką, sklypą parduoti, kad pinigai eitų kreditoriui arba perleisti sklypą, kad ir už vieną eurą ar neatlygintinai, kaip skolą, sklypo vertę įvertinant pinigais. 2019 m. birželio 10 d. parengiamojo posėdžio metu paaiškino, jog D. K. negali parduoti, perleisti, įkeisti, nes tai susiję su mokesčiais, ir VMI jam nurodė, kad tai yra sandoris, todėl D. K. reiktų mokėti 20 proc. Paaiškino, kad nuo hipotekos nuėmė, tačiau geriausiai būtų, jog teismas priimtų sprendimą. Nurodė, jog sutinka su viskuo, tik tai turi būti ne D. K. vardu, o E. K..
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Marius Cechanavičius prašė ieškinį tenkinti, jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog paaiškėjo, kad turtas nėra įkeistas, todėl prašo bylą nagrinėti pagal pirminį ieškinį. Paaiškino, jog prašo nuginčyti sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises, nes sudarant dovanojimo sutartį, E. K. perleido turtą sūnui, tuo sumažindama kreditoriams galimybę vykdyti išieškojimą iš to turto. Pažymėjo, jog yra visos sąlygos taikyti actio pauliana. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo nurodė, kad ieškovas ir atsakovai buvo geri pažįstami, ieškovas jais pasitikėjo, tam tikrą laiką ieškovas mokėjo už E. K. skolą, kad būtų nuimta hipoteka. Ieškovas net negalėjo įtarti, kad E. K. turi skolų, jam buvo sukurta tokia aplinka, kad jis net neįtarė, kad turtas nebus perleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas J. L. ir atsakovė E. K. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią E. K. įsipareigojo atlikti detalųjį parduodamo žemės sklypo planą ir parduoti dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš 0,1641 ha naujai suformuoto individualiems namams statyti, adresu: (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su patalpomis ir šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi sutarta, jog šalys įsipareigoja pasirašyti turto pardavimo-pirkimo sutartį per vieną mėnesį po visų reikalingų dokumentų paruošimo, susijusių su detaliojo plano ir namo rekonstrukcijos projekto atlikimu. J. L. 2009 m. rugpjūčio 12 d. E. K. sumokėtas 70 000 Lt (20 273,40 Eur) avansą, likusi avanso dalis 30 000 Lt (8 688,60 Eur) įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. rugsėjo 15 d. 2014 m. sausio 2 d. šalys minėtą sutartį nutraukė ir susitarė, kad atsakovė ieškovui grąžins jo sumokėtas įmokas tokiu grafiku: iki 2014 m. pabaigos 7240,50 Eur (31 000 Lt), iš jų 1737,72 Eur (6 000 Lt) iki 2014 m. birželio mėnesio pabaigos; iki 2015 m. pabaigos 14481,00 Eur (50 000 Lt); iki 2016 m. pabaigos 17377,20 Eur (60 000 Lt), iki 2017 m. pabaigos 20273,40 Eur (70 000 Lt). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu už akių iš atsakovės ieškovui priteista 40257,18 Eur skolos, 1667,97 Eur palūkanų, viso 41925,15 Eur įsiskolinimo.
2008 sausio 6 d. tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta Panaudos sutartis daliai namo naudotis, esančio (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos rajonas,
2010 m. kovo 19 d. Dovanojimo sutartimi Nr. M-1522 E. K. sūnui D. K. padovanojo ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone.
2010 m. kovo 16 d. Sutartimi E. K. V. B. Ž. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone.
Iš antstolio Aleksandro Selezniovo pranešimų nustatyta, kad E. K. turi ne vieną kreditorių, kurio naudai išieškomos skolos (el. b. l. 27- 34). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. vasario 20 d. išrašų duomenimis, E. K. sudarė ne vieną nekilnojamojo turto dovanojimo ir pirkimo - pardavimo sandorį, jų tarpe ir su šeimos nariais. E. K. apribota disponavimo teisė nekilnojamuoju turtu – 2010 m. kovo 3 d., 2010 m. liepos 26 d., 2010 m. lapkričio 24 d. (el. b., 1 t., b. l. 35-68, 72-110).
2016 m. balandžio 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryta 2010 m. kovo 22 d. vidaus vandenų transporto priemonės - katerio „Glastron GS 249“, pirkimo-pardavimo sutartis. Taikyta dvišalė restitucija – R. R. įpareigotas grąžinti E. K. katerį ir pripažinta, kad E. K. tebėra skolingas R. R. 7240,50 Eurų ( 25 000 Lt) pagal 2009 m. sausio 8 d. išduotą paprastąjį vekselį. Nukreipti ieškovės Vidos A. L. reikalavimus dėl atsakovo E. K. skolų pagal Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S. 2010 m. kovo 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. K1ES-3347) dėl 28 962 Eur skolos, 577 Eur išlaidų ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo ir pagal Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S. 2010 m. lapkričio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. K1ES-14495) dėl 2 900 Eur skolos, 69,10 Eur išlaidų ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, „UAB Medicinos banko“ reikalavimus dėl atsakovo E. K. skolos išieškojimo pagal 2007 m. liepos 11 d. kredito sutartį Nr. LOAN_44109 su visais pakeitimais į katerį „Glastron GS 249“.
E. K. 2011 m. spalio 26 d. prašymu SEB bankui, ir J. L. bei E. K. sutikimu, buvo pakeista įmokų sąskaita pagal 2001 m. birželio 13 d. kredito sutartį Nr. 1950118030257 ir 2004 m. lapkričio 29 d. kredito sutartį Nr. 0460418071960 į J. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
2019 m. balandžio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-0494-4165, priklausančiam D. K., hipoteka panaikinta.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Atsakovai atsiliepimais prašė byloje taikyti vienerių metų ieškinio senatį actio Pauliana pagrindu pareikštam ieškiniui dėl 2010 m. kovo 19 d. Dovanojimo sutarties, sudarytos tarp E. K. ir D. K., pripažinimo negaliojančia.
Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį - sudarymo faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014.
Ieškovas nurodė, kad 2017 m. vasario 22 d. teismo sprendimu patenkinus jo ieškinį, jis su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį dėl priteistos skolos išieškojimo iš skolininkės, ir tik tada paaiškėjo aplinkybė, jog E. K. turi ne vieną kreditorių, kurio naudai išieškomos skolos, taip pat aplinkybė, jog E. K. turimo turto nepakanka skoloms padengti. Taip pat nurodė, kad 2017 m. vasario 17 d. kreipėsi į NT viešo registro tvarkytoją su prašymu, pateikti išrašą su istorija apie visą E. K. turėtą ir perleistą nekilnojamąjį turtą nuo 2009 m. Gavus VĮ Registrų centro 2017 m. vasario 20 d. išrašą paaiškėjo, jog E. K. sudarė ne vieną nekilnojamojo turto dovanojimo ir pirkimo pardavimo sandorį su šeimos nariais. Taip pat nurodė, kad atsakovę bei trečiąjį asmenį pažįsta ne vienerius metus, bendraudavo normaliai, ir neturėjo jokio pagrindo jais netikėti ar nepasitikėti. Kadangi ginčo sandoriu perleistas turtas nebuvo atsakovų ir ieškovo sandorių dalykas, jis neturėjo pareigos domėtis visu atsakovų turtu ir su juo atliekamais sandoriais, ir tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2017 m. vasario 20 d. Ieškinys teisme gautas 2017 m. birželio 13 d., todėl J. L. nėra praleidęs ieškinio senaties termino šioje byloje.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri reiškiama 2009 m. rugpjūčio 8 d. preliminaria žemės ir gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi, 2014 m. sausio 2 d. preliminarios sutarties nutraukimo sutartimi bei 2017 m. vasario 22 d. teismo sprendimu už akių. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad žemę sūnui D. K. dovanojo, dėl visų kitų reikalų nieko nežinojo, nes viską tvarkė vyras E. K.. Parengiamųjų posėdžių metu tretysis asmuo E. K. sutiko, jog ieškovas turi reikalavimo teisę, paaiškino, kad bankui visi įsipareigojimai yra padengti, sutiko, kad būtų taikyta restitucija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. žinodama savo prievolių dydį, tikslingai siekė sumažinti nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtį tam, kad išvengti skolų išieškojimo iš perleisto nekilnojamojo turto, ir sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį su šeimos nariu, sūnumi D. K.. Ginčijamų sandorių sudarymo metu E. K. viena iš skolų sudarė 29 129,11 Eur, ir vėliau E. K. nekilnojamajam turtui areštai tik augo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo reikalavimai būtų patenkinti iš likusio atsakovų turto, todėl byloje nustatytas žemės sklypo perleidimas, gali būti vertinamas kaip kreditoriaus J. L. teisių pažeidimas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta priežasčių, kurios lėmė būtinybę atsakovams sudaryti tokį sandorį. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovė E. K. bylos nagrinėjimo metu jos preziumuojamo nesąžiningumo nepaneigė.
Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad yra visos sąlygos ieškovo pareikšto actio Pauliana ieškiniui tenkinti ir atsakovų E. K. bei D. K. 2010 m. kovo 19 d. sudaryta dovanojimo sutartis Nr. M-1522 pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pripažinus dovanojimo sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikytina vienašalė restitucija natūra, grąžinant atsakovui D. K. nuginčytu sandoriu padovanotą turtą atsakovei E. K. (CK 6. 145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį, siekia apginti tik savo interesus, todėl, patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2007). Ieškovo J. L. kreditinis reikalavimas atsakovei E. K. nukreiptinas į nuginčytą sandorį perleistą turtą.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo turėtos 1400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos – po 700,00 Eur (200,00 Eur žyminis mokestis, 1200,00 Eur advokato pagalba) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93, 98 straipsniai).
Iš atsakovų lygiomis dalimis – po 321,00 Eur priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. M-1522, kuria atsakovė E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, taikyti vienašalę restituciją natūra ir grąžinti dovanotą turtą atsakovei E. K..
Nukreipti ieškovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditinį reikalavimą atsakovei E. K. į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone.
Priteisti ieškovui J. L. iš atsakovų E. K. ir D. K. po 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kiekvieno atsakovo.
Iš atsakovų E. K. ir D. K. priteisti po 321,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.