- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- B2-528-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00448-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ pareiškimą atsakovams A. J. įmonei, A. J. dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. J. įmonei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolų departamentas“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. J. įmonei. Pareiškime nurodo, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „BIZEA“ perėmė reikalavimo teisę į A. J. įmonės skolą, susidariusią pagal PVM sąskaitas – faktūras BZ12 Nr. 00762, BZ12 Nr. 00885, BZ12 Nr. 01125, BZ12 Nr. 01644, BZ12 Nr. 02425. Pažymėjo, kad atsakovės skola pareiškėjui iš viso sudaro 3144,03 Eur (10855,70 Lt). 2013-05-24 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo įvykdymo bei bankroto bylos iškėlimo, kuriuo atsakovė informuota, kad jeigu esami įsipareigojimai nebus įvykdyti, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2014-10-02 atsakovei pakartotinai išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau per nustatytą terminą atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. Pažymėjo, kad nuo 2014-04-01 atsakovė darbuotojų neturi. Remiantis www.creditinfo.lt duomenimis, atsakovė turi 2 nepadengtus įsiskolinimus, 3 turto areštus ir 18 teismo posėdžių, kuriuose dalyvauja kaip atsakovė. Ieškovės manymu, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Bankroto administratoriumi prašo skirti UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ (1-5 b.l.).
2014-12-18 nutartimi Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovei A. J. įmonei. Bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ (61-64 b.l.).
2015-01-22 nutartimi atnaujintas terminas atskirajam skundui pateikti, atsakovės atskirasis skundas tenkintas, Šiaulių apygardos teismo 2014-12-18 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. J. įmonei panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo skirtas nagrinėti iš naujo, atsakovė įpareigota pateikti papildomus duomenis (111-114 b.l.).
2015-02-09 atsakovė A. J. įmonė vykdydama teismo nutartį pateikė papildomus dokumentus. Nurodė, kad yra moki, greitu metu pajėgi grąžinti susidariusias skolas kreditoriams. Pažymėjo, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 12897,61 Eur sumoje neviršija pusės atsakovės ir jos savininkui bei pastarojo šeimos nariams priklausančio turto vertės (89468,36 Eur). Akcentavo, kad vertinant atsakovės turimą turtą, turi būti įtrauktas ir įmonės savininko bei jo šeimos narių turtas. Teigė, kad bankroto bylos iškėlimas pažeistų viešąjį interesą ir kreditorių teises bei prieštarautų įmonės bankroto sampratai. Taip pat nurodė, jog neturi jokių darbo užmokesčio įsiskolinimų, niekada nėra pareiškusi, kad negali ar neketina vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Pabrėžė, kad per 2014 metus padengė 9927,46 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), 4890,86 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) (likusios skolos priverstinis išieškojimas ne ginčo tvarka vykdomas antstolio R. K. kontoroje), taip pat sumokėjo 505,11 Eur skolą VšĮ Paslaugų teikimo centras naudai bei 1283,39 Eur sumą AB LESTO naudai. Antstolis R. K. taip pat išieško skolas iš atsakovės A. K. ir F. K. naudai. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog A. J. įmonė sistemingai grąžina skolas ir yra geros finansines padėties, todėl ji greitu metu padengs likusius įsiskolinimus ir kitiems kreditoriams. Informavo, kad artimiausiu metu atsiskaitys su ieškove ir pateiks teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas iškelti bankroto bylą netenkintinas.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) nuostatos (LR CPK 1 straipsnio 1 dalis, LR ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1729/2014). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-599/2014). Paminėtina, kad bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl įmonės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai įvertinant finansinės atskaitomybės dokumentus, o vertinant visas aplinkybes, rodančias įmonės nemokumą ar galimybę sėkmingai veikti ir atsiskaityti su kreditoriais.
LR IBĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti ją išsaugant rinkos dalyviu. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1031/2014). Remiantis LR ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-327/2014). Pažymėtina, kad pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Kita vertus, visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Skolų departamentas“ savo reikalavimą iškelti įmonei bankroto bylą grindžia atsakovės įsipareigojimų nevykdymu, o taip pat įmonės nemokumu.
Atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, pateikė teismui duomenis apie A. J. įmonės finansinę padėtį bei pažymėjo, kad įmonė yra moki, gali grąžinti susidariusias skolas ir tęsti veiklą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013-08-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-853-440/2013, iškeltoje pagal ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. J. įmonei, civilinė byla nutraukta, patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį. 2014-03-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-651-440/2014, iškeltoje pagal ieškovų UAB „Skolų departamentas“, VSDFV Šiaulių skyriaus ir VšĮ Paslaugų teikimo centro ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. J. įmonei, civilinė byla dalyje pagal ieškovų VSDFV Šiaulių skyriaus ir VšĮ Paslaugų teikimo centro ieškinius dėl bankroto iškėlimo atsakovei nutraukta, ieškovės UAB „Skolų departamentas“ prašymas iškelti bankroto bylą netenkintas. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog remiantis byloje esančiais duomenimis egzistuoja objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė A. J. įmonė yra nemoki ir yra pagrindo jai kelti bankroto bylą.
Iš 2014-03-25 Šiaulių apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-651-440/2014, nustatytų aplinkybių matyti, kad A. J. įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2014-01-31 dienai sudarė 22135,95 Eur (76431,02 Lt), 2014-01-31 skola valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams sudarė 9270,93 Eur (32010,67 Lt), 2013-12-31 pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 21944,85 Eur (75771,17 Lt) (55-59 b.l.). Nagrinėjamu atveju iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2015-02-05 sudarė 12897,61 Eur, per 2014 metus atsakovė kreditoriams sumokėjo 16810,03 Eur sumą. Viešai skelbiamais VSDFV duomenimis, 2014-12-15 dienos duomenimis atsakovė įsiskolinimo minėtai įstaigai neturėjo (54 b.l.). Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir atsakovės pateiktais duomenimis, 2014-11-30 A. J. įmonės skola valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams sudarė 4436,26 Eur (15317,51 Lt) (52 b.l.).
VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis A. J. įmonė nuosavybės teise registruotų transporto priemonių ir nekilnojamo turto neturi (45, 47 b.l.). Iš atsakovės pateikto turimo turto sąrašo matyti, kad įmonės turtą sudaro 6767,20 Eur vertės kilnojamieji daiktai (98 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teismų formuojama praktika, sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, o ne įmonės dalyvių ar savininkų įsiskolinimų ir turto santykis. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims yra taikomas tik po bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes yra sietinas su įmonės atsakomybe pagal prievoles, o ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo jai klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1237/2013). Reiškiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei yra nurodomi neįvykdyti įmonės įsipareigojimai, todėl jie turi būti lyginami su įmonės, o ne su savininko turtu, nes tik tokiu būdu galima nustatyti individualios įmonės kaip ūkio subjekto galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl individualios įmonės mokumo ar nemokumo ir nustatant įmonės turtą bei pradelstus įsipareigojimus, įmonės bei jos savininko turtas bei turtinės prievolės turi būti atskirtos ir turi būti vertintinos tik pačios įmonės, kaip juridinio asmens, turto vertės santykis su pradelstais įsipareigojimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593/2014). Atsakovė nesutikdama su argumentais dėl bankroto bylos iškėlimo akcentavo, kad vertinant atsakovės turimą turtą, turi būti įtrauktas ir įmonės savininko bei jo šeimos narių turtas. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo iškelti bankroto bylą atsakovei pagrįstumo, vertina ir analizuoja tik atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, į atsakovės turimą turtą neįtraukdamas įmonės savininko bei jo šeimos narių turto, o atsakovės nurodytus motyvus dėl individualios įmonės savininko ir jo šeimos narių turtinės padėties vertinimo bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei stadijoje, laiko nepagrįstas ir neturinčiais teisinės reikšmės.
Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė A. J. įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2001-03-29, finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikia. Iš atsakovės pateikto paaiškinimo matyti, kad finansinių ataskaitų teikimas įmonei pagal įstatymą nėra privalomas. Iš teismui pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už laikotarpį 2014 sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonės mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas - pelnas sudarė 19,98 Eur (69,00 Lt), pajamos per minėtą laikotarpį sudarė 347,54 Eur (1200,00 Lt). Iš metinės pelno mokesčio deklaracijos už laikotarpį 2013 sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonės mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas - nuostoliai sudarė 751 Lt, pajamos per minėtą laikotarpį sudarė 58842,00 Lt.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu šiuo metu nėra iškeltų bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Iš 2015-01-12 Šiaulių apylinkės teismo priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 2-265-901/2015, iškeltoje pagal ieškovės BUAB „Eidma“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, ieškinį atsakovei A. J. įmonei dėl skolos, delspinigių priteisimo, matyti, kad minėta byla nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Iš patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad ieškovė BUAB „Eidma“ atsisakė visų savo reikalavimų civilinėje byloje atsakovės A. J. įmonės atžvilgiu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors įmonės pradelstų įsipareigojimų (12897,61 Eur) ir turto vertės (6767,20 Eur) santykis suteikia pagrindo išvadai, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki, įmonės skolos ir įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto, tačiau iš atsakovės teismui pateiktų papildomų duomenų apie įmonės finansinę padėtį matyti, jog atsakovė veiklą vykdo, įmonės vykdoma veikla 2014 metais nebuvo nuostolinga, įmonės pajamos sudarė 347,54 Eur (1200,00 Lt), atsakovė nuo 2014 metų pradžios padengė daugiau nei pusę visų įmonės skolų, darbo užmokesčio įsiskolinimo neturi. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės atžvilgiu šiuo metu nėra iškeltos nė vienos bylos, kurioje jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Nustatytos faktinės aplinkybės teismo vertinimu suteikia pagrindo išvadai, kad įmonė gauna pajamas bei dengia įsiskolinimus įmonės kreditoriams. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, atsakovės finansinę būklę ir ją rodančius rodiklius, į pateiktus duomenis, patvirtinančius atsakovės pastangas mažinti įmonės įsiskolinimus kreditoriams, turi pagrindo vertinti, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai, kad atsakovė atsiskaito su kreditoriais, patvirtina aplinkybę, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei ir ją pašalinti iš rinkos dėl laikino apyvartinių lėšų trūkumo. Be to, kaip minėta, teismas spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą turėtų atsižvelgti į tai, kad bankroto procesas turėtų būti taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procese sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitacijos tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Pažymėtina, kad šiuo metu byloje esančiais duomenimis yra pagrindo laikyti, kad atsakovė yra pakankamai aktyvi verslo rinkos dalyvė, todėl iškėlus bankroto bylą atsakovei nebus suteikta galimybė atkurti stabilios įmonės finansinę padėtį, toliau vystyti ūkinę veiklą.
Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo metu kelti bankroto bylą atsakovei A. J. įmonei atsisakytina, nes bankroto bylos iškėlimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu ir 10 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą A. J. įmonei, įmonės kodas 145553743, buveinės adresas Užlaukių k., Kuršėnų sen., Šiaulių r. sav.
Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.