- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-1940-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14641-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „LTG Infra“, „Via Lietuva“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.9Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys akcinės bendrovės „LTG Infra“ ir „Via Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinės draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir atsakovė) 12 746,50 Eur žalos atlyginimo ir šešių procentų procesines palūkanas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. rugsėjo 4 d. ieškovės bendrovėje buvo apdrausta draudėjai UAB „Gudobelė“ priklausančios transporto priemonės MAN valdytojų civilinė atsakomybė. 2021 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio metu nurodyta transporto priemonė buvo apgadinta jai įvažiuojant į tunelį. Eismo įvykis įvyko dėl klaidingo kelio ženklo Nr. 316, kuriame buvo nurodytas tunelio ribotas aukštis 3,5 m, nors aptariamos transporto priemonės aukštis 3,37 m. Dėl eismo įvykio metu patirtos žalos ieškovė išmokėjo 12 746,50 Eur draudimo išmokos (padarius 180 Eur išskaitą). Kadangi klaidingas kelio ženklas buvo įrengtas atsakovės valdomame žemės sklype ir atsakovė (kaip užsakovė) derino darbų projektą, tai iš atsakovės priteistina ieškovės išmokėta draudimo išmoka ir procesinės palūkanos. Ieškovė pažymėjo, kad po nagrinėjamo eismo įvykio kelio ženklas buvo pakeistas nurodant mažesnį aukštį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesiaiškino eismo įvykio aplinkybių, t. y. geležinkelio pralaidos ir apgadintos transporto priemonės aukščių, transporto priemonės važiavimo trajektorijos ir greičio, kelio ženklo Nr. 316 „Ribotas aukštis“ įrengimo aplinkybių. Eismo įvykio metu valstybinės žemės sklypo valdytoja buvo ne atsakovė, bet trečiasis asmuo AB „LTG Infra“, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovės nuomone, būtent vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Be to, transporto priemonės aukštį ieškovė įrodinėja tik draudėjo elektroniniu laišku. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad atlyginant nuostolius turėtų būti išskaičiuotas transporto priemonės dalių nusidėvėjimas.
5. Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis nuo 2019 m. gruodžio 16 d. patikėjimo teise valdo žemės sklypą, kuriame įvyko nagrinėjamas eismo įvykis. Be to, nors rangos sutartį dėl pralaidos (į kurią įvažiuojant įvyko eismo įvykis) kapitalinio remonto darbų sudarė atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geležinkelio tiesimo centras“, tačiau atsakovės teises ir pareigas pagal rangos sutartį perėmė trečiasis asmuo AB „LTG Infra“, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Trečiojo asmens nuomone, dėl eismo įvykio ir žalos atsiradimo kaltas transporto priemonės vairuotojas. Be to, ieškovė neįrodė, kad aptariamas kelio ženklas buvo įrengtas netinkamai.
6. Trečiasis asmuo AB „Via Lietuva“ nurodė, kad susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių 126-132 punktuose įtvirtinta būtent geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga įrengti kelio ženklus prieš viadukus. Be to, į bylą nepateikta įrodymų, kad kelio ženklai buvo netinkami ar neatitiko faktinės situacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Remiantis Transporto priemonių parko draudimo liudijimu GJELT 3511843 teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. rugsėjo 4 d. ieškovės bendrovėje buvo apdraustos draudėjo UAB „Gudobelė“ transporto priemonės, be kita ko, 2017 m. Saxas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pateiktuose policijos dokumentuose nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini), krovininio automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į tunelį ir apgadino vairuojamą transporto priemonę bei tunelį, apgadintas transporto priemonės dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis ir krovinių kabina. Nagrinėjamo eismo įvykio metu prieš pralaidą, į kurią įvažiuojant įvyko eismo įvykis, buvo įrengtas kelio ženklas ribotas aukštis 3,5 m. Dėl nurodyto eismo įvykio ieškovė 2021 m. gruodžio 10 d. išmokėjo 12 746,50 Eur draudimo išmoką.
9. Teismas nurodė, kad įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovė laikosi pozicijos, kad jas pakankamai patvirtina draudėjo pateikti duomenys apie transporto priemonės 3,37 m aukštį ir 2,54 m plotį, taip pat liudytojo transporto priemonės vairuotojo G. G. parodymai, kuriais tvirtinama, kad eismo įvykio metu transporto priemonė į pralaidą (į)važiavo tiesiai. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens AB „LTG Infra“ atsikirtimais, kad nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi išimtinai subjektyvaus pobūdžio duomenimis, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad transporto priemonės faktinis aukštis galėtų būti nešališkai, aiškiai–skaidriai užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole su atitinkama vaizdine foto ar video medžiaga, kuri (skirtingai nuo šiuo atveju į bylą pateiktų deklaratyvaus pobūdžio ieškovės ir (arba) draudėjo teiginių) aiškiai pademonstruotų ir patvirtintų kaip, kokiomis priemonėmis–metodais transporto priemonės aukštis buvo išmatuotas. Teismas nurodė, kad iš pateiktų eismo įvykio ir transporto priemonės apgadinimų fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė į pralaidą atsitrenkė tik dešiniąją dalimi, t. y. užfiksuotas transporto priemonės kontaktas–atsitrenkimas į pralaidą tik pralaidos dešinėje pusėje ir, atitinkamai, pažeista–išlaužta transporto priemonės krovinių kabinos dešinė pusė, o kairė pusė arba nepažeista, arba pažeista tik tiek, kiek tai nulemta dešinės pusės pažeidimų. Tokie objektyvaus pobūdžio duomenys kelia klausimą, kodėl liko nepažeista (neturėjo kontakto-susidūrimo) pralaidos ir, atitinkamai, apdraustos transporto priemonės kairė pusė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės deklaruojamų aplinkybių, ar eismo įvykio metu transporto priemonė iš tikrųjų tiesiai (o ne kampu) įvažiavo į pralaidą ir (arba) jeigu įvažiavo tiesiai, tai ar iš tikrųjų buvo įvažiuojama per pralaidos vidurį, o ne pralaidos dešinėje pusėje–dalyje (todėl į pralaidą atsitrenkiant tik dešiniąja transporto priemonės dalimi).
10. Atsižvelgiant į aplinkybes–abejones dėl galimų eismo įvykio mechanizmų (pvz., a) transporto priemonės įvažiavimas į pralaidą ne tiesiai, o kampu iš dešinės pusės; b) įvažiavimas į pralaidą tiesiai, tačiau ne per pralaidos vidurį, o jos dešiniąja dalimi), teismas padarė išvadą, kad vien tik ieškovės deklaruojamų aplinkybių (jog transporto priemonės aukštis 3,37 m ir į pralaidą buvo įvažiuota tiesiai) akivaizdžiai nepakanka tam, kad būtų vertinama kaip nustatyta–įrodyta, faktinė aplinkybė, jog pralaidos aukštis esą buvo mažesnis negu 3,5 m ir, atitinkamai, jog trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ buvo įrengęs netinkamą–klaidingą kelio ženklą. Teismas pastebėjo, kad įmanoma ir tokia situacija, jog ieškovė teisingai nurodė transporto priemonės aukštį (3,37 m) ir pralaidos aukštis bei kelio ženklo duomenys taip pat buvo teisingi, o eismo įvykis įvyko dėl kitų priežasčių. Teismas pabrėžė, kad sprendime jau nurodytos įstatymų nuostatos lemia būtent ieškovės, kaip draudikės, procesinę pareigą įrodyti atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kuriais teigiama apie atsakovės ir (arba) trečiųjų asmenų, nesutinkančių su ieškovės pateiktais įrodymais, procesinę pareigą paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, juolab kad aptariami ieškovės pateikti įrodymai yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir jie paneigiami kitais objektyvaus pobūdžio duomenimis.
11. Teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą–neįrodytą, t. y. ieškovei neįrodžius neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1293-905/2025 ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
12.1. Apeliantė į bylą pateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. jog atsakovė įrengė klaidingą kelio ženklą, kuriame buvo nurodyta, jog leidžiama pravažiuoti didesnių gabaritų transporto priemonėms, dėl ko kilo žala apeliantės draustai transporto priemonei MAN. Byloje pateiktas draudėjo elektroninis laiškas, taip pat su 2025 m. vasario 19 d. prašymu pateiktas logistikos vadovas T. J. atsakymas bei teismo posėdžio metu liudytojo, transporto priemonės vairuotojo, G. G. duoti parodymai patvirtina, kad transporto priemonės MAN aukštis – 3,37 m, plotis – 2,54 m.
Atsiliepimas
12.2. Atsakovės įrengtame kelio ženkle buvo nurodytas tunelio ribotas aukštis – 3,5 m. Draudėjo vairuotojui, įvažiavus į tunelį, buvo apgadinta vairuojama transporto priemonė ir tunelis. Nors pagal visus išmatavimus to neturėjo būti. Dėl klaidingo kelio ženklo, kuriame buvo nurodyta, jog leidžiama pravažiuoti didesnių gabaritų transporto priemonėms, buvo padaryta žala. Ženklas buvo klaidingas, dėl ko buvo padaryta žala.
12.3. Remiantis kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 116 punktu ženkle nurodomas aukštis turi būti 0,2 m mažesnis už faktinį aukštį, o ženkle nurodytas plotis turi būti 0,2 m mažesnis už faktinį plotį. Pagal šias taisykles faktinis tunelio aukštis turėtų būti – 3,7 m, o plotis – 2,9 m. Transporto priemonės MAN faktinis aukštis – 3,37 m, plotis – 2,54 m. Todėl transporto priemonė MAN turėjo laisvai pravažiuoti, kadangi jos aukštis yra mažesnis bei atitinka ženkle nurodytus reikalavimus. Kelias buvo neseniai išasfaltuotas, dėl ko pakilo kelio danga ir sumažėjo aukštis. Tokiu būdu, ženkle nurodytas aukštis tapo klaidingas.
12.4. Teismo posėdžio metu, liudytojas G. G. nurodė, kad transporto priemonė buvo tvarkinga, geros būklės, niekaip neperdaryta, eismo įvykio metu įvažiavo į pralaidą tiesiai, per pralaidos vidurį. Jis vadovavosi kelio ženklu, kuriame nurodytas aukštis 3,5 m., žinodamas, kad transporto priemonė yra mažesnio aukščio, įvažiavo į tunelį. Abejoti šiomis nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiek Apeliantės, tiek liudytojo nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio kelia abejonių. Be to, atmestini skundžiamo sprendimo motyvai, kad neva transporto priemonė į pralaidą įvažiavo ne tiesiai, o kampu iš dešinės pusės arba įvažiavo tiesiai, tačiau ne per pralaidos vidurį, o jos dešinąja dalimi. Vairuotojas liudytojas G. G. paaiškino, jog į tunelį įvažiavo tiesiai (t.y. neįsukinėjo iš šono). Taip pat, nurodė, kad kontaktas buvo su viršutine transporto priemonės dalimi, dėl ko automobilis buvo labiau „užneštas“ į dešinę pusę. Dėl šių aplinkybių, buvo pažeistas dešinė pusė, įskaitant ir dešinės pusės veidrodėlį, o kairė pusė liko ne tiek daug pažeista.
12.5. Žalos dydį pagrindžia byloje patekti įrodymai – atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, sąskaita faktūra, „Emprekis“ apskaičiavimas, kuriais apeliantė rėmėsi apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį.
13. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
13.1. Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ yra žemės sklypo valstybės žemės patikėjimo teise valdytoja. Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepime į ieškinį šias aplinkybes patvirtino. Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ derino bei įrengė kelio ženklą Nr. 316 „Ribotas aukštis“. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad kokiu nors būdu būtų susijusi materialiosiomis teisėmis su apeliante, yra netinkama atsakovė civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismas vertino visas byloje esančiais aplinkybes, šalių argumentus ir įrodymus bei tinkamai konstatavo, kad ieškovė nesilaikė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos draudiko pareigos tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Teismas teisingai vertino, kad ieškovė įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas laikosi pozicijos bei remiasi išimtinai subjektyvaus pobūdžio duomenimis apie transporto priemonės 3,37 m aukštį ir 2,54 m plotį, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
13.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių klaidingo kelio ženklo įrengimo teiginį, t. y. kokius teisės aktus pažeidžiant jis buvo įrengtas, koks iš tiesų turėjo būti nurodytas aukštis ir pan. Apeliantės argumentai, kad transporto priemonės aukštis ir plotis yra įrodymas jog kelio ženklas Nr. 316 „Ribotas aukštis“ yra įrengtas netinkamai yra nepagrįsti bei paneigti byloje surinkta medžiaga. Ieškovė pateikė draudėjo atliktus matavimus iš kurių nebuvo galima nustatyti, kokiu prietaisu jie buvo atlikti, kurie konkrečiai transporto priemonės gabaritai buvo išmatuoti. Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ į bylą pateikė oficialaus MAN atstovo Lietuvoje aukščio ir pločio duomenis, kurie patvirtina, kad ieškovės pateikti į bylą transporto priemonės matavimai negali būti vertinami kaip teisingi ir jais vadovautis nėra jokio pagrindo.
13.4. Į bylą pateiktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad kelio ženklas Nr. 316 „Ribotas aukštis“ yra įrengtas netinkamai. AB „VIA LIETUVA“ LT Projektai pateiktame suderinti projekte pralaidos aukštis yra nurodytas 4,04 m, o plotis – 4,28 m. Pagal projektuotojo matmenis kelio ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
13.5. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK dėl eismo įvykio kaltu pripažino draudėjo vairuotoją. Byloje nėra ginčo, kad kaltu pripažintas vairuotojas būtų skundęs Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK nutarimą administracinio teisės nusižengimo byloje.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
14.1. Ieškovė ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Tiek atsakovė, tiek AB „LTG Infra“ bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ įvykio metu nevaldė žemės sklypo, kuriame yra pralaida ir kelio ženklas Nr. 316 „Ribotas aukštis“. AB „Lietuvos geležinkeliai“ neįrenginėjo kelio ženklo, kadangi rangos darbus vykdė rangovas UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pagal Techninio projektuotojo parengtą Techninį projektą.
14.2. Ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ginčo transporto priemonės aukštis buvo 3,37 m, o plotis – 2,54 m. Liudytojo parodyme ir elektroniniuose laiškuose nurodyta informacija apie transporto priemonės aukštį nėra pakankama siekiant įrodyti transporto priemonės duomenis. Ieškovės nurodomi skaičiai nėra pagrįsti jokiais pirminiais duomenimis (gamintojo informacija ar atliktais matavimų duomenimis).
14.3. AB „LTG Infra“ pateikė oficialaus MAN atstovo Lietuvoje UAB „Adampolis“ pateiktą transporto priemonės brėžinį, kuriame pateikiami transporto priemonės matmenys be kroviniui skirto antstato „būdos“, kadangi antstatas gali būti montuojamas ir keičiamas pagal kliento poreikius. Iš pateikto brėžinio matyti, kad ginčo transporto priemonės plotis (be veidrodėlių ir antstato) yra 2300 mm. Iš ieškovės pateiktų transporto priemonės duomenų sektų išvada, kad transporto priemonės veidrodėliai ir antstatas į šonus išsikiša po 12 cm ((2540 mm – 2300 ) mm/2). Iš byloje esančių transporto priemonės nuotraukų yra akivaizdu, kad tiek veidrodėliai, tiek antstatas yra išsikišę ne mažiau kaip po 20-40 cm. Jei vertintume, kad veidrodėliai yra išsikišę nuo transporto priemonės 30 cm, gautume, jog transporto plotis buvo 2,9 m (2300 + 300 + 300), tai yra viršijantis ženkle „Ribotas plotis“ nurodytą reikšmę – 2,7 m.
14.4. Vertinant, kad transporto priemonės faktinis aukštis – 3,37 m, o faktinis plotis – 2,54 m, yra akivaizdu, kad tokių matmenų transporto priemonė turėjo pravažiuoti pro pralaidą, kadangi jos aukštis yra 4,28 m, o plotis – 4,04 m.
14.5. Vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo nuo dešinio pralaidos šono, kas ir galėjo būti viena iš įvykio priežasčių. Iš transporto priemonės sugadinimų masto galima spręsti, kad smūgis buvo itin stiprus, nors vairuotojas turėjo pareigą pasirinkti tokį greitį, kad galėtų prireikus sustoti iki iš anksto numatomos kliūties, t. y. į pralaidą įvažiuoti itin atsargiai, įsitikinus, kad yra užtikrinami saugūs atstumai nuo pralaidos šonų.
14.6. Transporto priemonė įvykio metu nebuvo nauja, ją suremontavus naujomis dalimis iš esmės transporto priemonė buvo pagerinta. Dėl to, užtikrinant visiško nuostolių atlyginimo principą, iš 12 746,50 Eur turėtų būti išskaičiuotas nusidėvėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu krovininio automobilio SAXAS NUTZFZG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiusios UAB „Gudobelė“, vairuotojas įvažiavo į geležinkelio pralaidą (tunelį) ir apgadino vairuojamą transporto priemonę bei geležinkelio pralaidą. Apgadinta transporto priemonė buvo apdrausta ieškovės. Dėl nurodyto eismo įvykio ieškovė 2021 m. gruodžio 10 d. išmokėjo draudėjui UAB „Gudobelė“ 12 746,50 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, nurodydama, kad atsakovė valdomame žemės sklype derino darbų projektą ir klaidingai įrengė kelio ženklą (kelio ženklas leido pravažiuoti didesnių gabaritų transporto priemonėms, negu iš tikrųjų leido faktinis pralaidos dydis) dėl ko įvyko eismo įvykis, todėl iš atsakovės priteistina ieškovės draudėjui išmokėta draudimo išmoka.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ motyvuodama iš esmės tuo, kad žemės sklypą ir jame esančią geležinkelio pervažą valdė atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri vykdydama geležinkelio pralaidos remonto darbus derino darbų projektą ir klaidingai įrengė kelio ženklą, kuris leido pravažiuoti didesnių gabaritų transporto priemonėms, negu iš tikrųjų esantis faktinis geležinkelio pralaidos dydis. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ argumentavo, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra tinkama atsakovė byloje, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra žemės sklypo, kuriame įvyko draudžiamasis įvykis, valdytoja, nuo 2019 m. gruodžio 16 d. patikėjimo teise žemės sklypą ir pralaidą valdo būtent trečiasis asmuo.
18. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kurioje įrengta geležinkelio pralaida (viadukas, tunelis), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nurodytą žemės sklypą nuo 2019 m. gruodžio 16 d. patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo AB „LTG Infra“. Ginčo geležinkelio pralaidą nuosavybės teise taip pat priklauso Lietuvos Respublikai, o ją patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo AB „LTG Infra“. Įvykio metu prieš geležinkelio pralaida buvo įrengti du kelio ženklai Nr. 316 „Ribotas aukštis“. Abu kelio ženklai buvo įrengti trečiojo asmens AB „LTG Infra“ valdomame žemės sklype. Taigi atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ įvykio metu nevaldė žemės sklypo, kuriame yra geležinkelio pralaida ir buvo pastatyti du kelio ženklai Nr. 316 „Ribotas aukštis“, jį valdė trečiasis asmuo AB „LTG Infra“.
19. Laikotarpiu, kai įvyko eismo įvykis, buvo vykdomi ginčo geležinkelio pralaidos kapitalinio remonto darbai. Rangos sutartis dėl geležinkelio pralaidos kapitalinio remonto darbų buvo sudaryta tarp atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“. Pagal 2020 m. vasario 3 d. susitarimą visos atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisės ir pareigos pagal rangos sutartį perėjo trečiajam asmeniui AB „LTG Infra“. 2020 m. kovo 24 d. ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. projekto schemos buvo derintos su valstybinės reikšmės kelio valdytoja – VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Kadangi projekto schemos buvo derintos po to, kai teisės ir pareigos pagal rangos sutartį perėjo trečiajam asmeniui AB „LTG Infra“, tai projekto schemas derino trečiasis asmuo AB „LTG Infra“, kurio patikėjimo teise valdomame žemės sklype vėliau buvo įrengti kelio ženklai Nr. 316 „Ribotas aukštis“.
20. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
21. Taigi, priešingai negu ieškinyje teigė ieškovė, atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ nevaldė žemės sklypo ir jame esančios ginčo geležinkelio pralaidos (CK 6.266 straipsnis), taip pat nederino geležinkelio pralaidos remonto darbų projekto, neįrenginėjo kelio ženklų Nr. 316 „Ribotas aukštis“, todėl nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvė ir neturi pareigos atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Tiek žemės sklypą, tiek jame esančią ginčo geležinkelio pralaidą patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo AB „LTG Infra“, kuris taip pat derino ginčo geležinkelio pralaidos kapitalinio remonto darbus su rangove ir atitinkamomis institucijomis, įrenginėjo kelio ženklus Nr. 316 „Ribotas aukštis“.
22. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kaip atsakovas yra patrauktas netinkamas asmuo, o ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė siekia įrodyti, kad žemės sklype prieš geležinkelio pralaida buvo įrengtas netinkamas kelio ženklas Nr. 316 „Ribotas aukštis“, turėtų būti reiškiamas AB „LTG Infra“, kuri buvo tiek žemės sklypo ir geležinkelio pralaidos valdytoja, tiek derino atitinkamų kelio ženklų įrengimą bei vėliau įrenginėjo kelio ženklus.
23. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis). Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).
24. Teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ne kartą yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Nordic investicija“ v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. antstolis S. D., bylos Nr. 3K-3-186/2011; kt.).
25. Nagrinėjimu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasiūlęs ieškovei pakeisti netinkamą atsakovę AB „Lietuvos geležinkeliai“ tinkama – AB „LTG Infra“ ir paaiškinęs nesutikimo tai atlikti pasekmes. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė įrengė klaidingą kelio ženklą, kuriame buvo nurodyta, jog leidžiama pravažiuoti didesnių gabaritų transporto priemonėms, nors iš tikrųjų tokių gabaritų transporto priemonės negalėjo pravažiuoti, dėl ko ieškovės apdraustai priemonei buvo padaryta žala. Taigi nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti tiek geležinkelio pervažos aukštį ir plotį, tiek nukentėjusios transporto priemonės gabaritus, bei įvertinti civilinei bylai reikšmingas aplinkybes – ar prieš geležinkelio pervažą buvo įrengtas tinkamas transporto priemonių aukštį ribojantis ženklas.
28. Nustatyta, kad geležinkelio pervažos schemose, kurios 2020 m. kovo 24 d. ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo suderintos su VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nurodyti skirtingi kelio ženklai Nr. 316 „Ribotas aukštis“, t. y. 2020 m. kovo 24 d. suderintoje geležinkelio pervažos schemoje nurodyta, kad aukštis ribojamas iki 3,5 m, tuo tarpu 2021 m. rugpjūčio 31 d. suderintoje geležinkelio pervažos schemoje nurodyta, kad aukštis ribojamas iki 2,8 m. Pastebėtina, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio metu buvo įrengtas kelio ženklas, ribojantis transporto priemonių aukšti iki 3,5 m. Po eismo įvyko, kelio ženklas Nr. 316 „Ribotas aukštis“ buvo pakeistas, leidžiamas maksimalus aukštis sumažintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo faktinio geležinkelio pralaidos aukščio ir pločio, nevertino kelio ženklų Nr. 316 „Ribotas aukštis“ įrengimo aplinkybių, vėliau kelio ženklo pakeitimo aplinkybių, todėl iš esmės neatskleidė bylos esmės.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nepasiūlydamas ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos, taip neatskleidė bylos esmės, o teismo padarytos išvados neišplaukia ir byloje esamų įrodymų. Toks pažeidimas negali būti ištaisytas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, todėl sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.