Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo E. R. negatorinio ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir turtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7. Teismas, įvertinęs, kad šioje byloje ieškovas siekia įrodinėti aplinkybę dėl statinių buvimo ginčo sklype, kad ši aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas kitoje byloje, atsisakė priimti pareikštus reikalavimus kaip nenagrinėtinus teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

10. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, bei kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra jau teismų išnagrinėtos, ir todėl jo nepriėmė ir nenagrinėjo.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

12. Taigi asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantas (ieškovas), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, bylos iškėlimo stadijoje, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsi­sakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

14. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas taikomas tik tuomet, kai byla apskritai nepriskirtina teismui arba byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad šiuo pagrindu ieškinys teisme nepriimamas, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas iš viso negali būti nagrinėjamas teisme ir (ar) tokio pobūdžio ginčas spręstinas kitokia, neteismine tvarka. Bet kuriuo atveju, atsisakant priimti ieškinį šiuo pagrindu teismo nutartyje turi būti nurodyti aiškūs argumentai, kodėl pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme. Šiuo pagrindu negali būti atsisakoma priimti ieškinį, jeigu tokio pobūdžio ieškinys galėtų būti nagrinėjamas teisme, tačiau jis turi procesinio pobūdžio trūkumų arba yra tapatus jau nagrinėjamam teisme ar išnagrinėtam ieškiniui, arba jis galbūt nėra tenkintinas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti.

16. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, jog apeliantas nuo 2010 metų vykusiuose teisminiuose procesuose siekė įteisinti statinius, esančius jam nuosavybės teise priklausančioje miškų paskirties žemės sklypo dalyje, įrodinėdamas, kad toje vietoje neaugo medžiai, o stovėjo statiniai, todėl apribojimų statiniams negali būti. Teismų sprendimai nebuvo palankūs ieškovui, todėl ieškovo teigimu jam belieka tik finansinis reikalavimas, todėl prašo jam priteisti iš valstybės 10 000 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be šių dviejų reikalavimų pareikštame ieškinyje ieškovas taip pat prašo leisti įregistruoti pastatus, t. y. nustatyti juridinį faktą pastatų įteisinimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminiai ieškinio elementai, kuriuos privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, – ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Šie ieškinio elementai individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, nustato jo ribas, todėl turi būti suformuluoti aiškiai ir suprantamai tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims. Tuo tarpu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsnius, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovas nagrinėjamu atveju tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo, ieškinyje nurodomos aplinkybės (teismų procesiniai sprendimai) dėstomos nesiejant jų su ieškinio reikalavimais dėl žalos atlyginimo, o reikalavimas leisti įregistruoti pastatus, t. y. nustatyti juridinį faktą pastatų įteisinimui yra neaiškus ir painus, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė itin formaliai, nepasinaudojęs ieškinio trūkumų šalinimo institutu, neįvertinęs aplinkybės, kad ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos nebuvo nagrinėjami ankstesniuose teisminiuose procesuose. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), o remiantis kasacinio teismo praktika ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

19. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).

20. Atsižvelgdamas į aptartus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, neišsiaiškinęs visų ieškinio priėmimui reikšmingų aplinkybių. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo E. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovo E. R. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.