Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., D. Z., antstoliui Arturui Bložei, antstolei Eurikai Rulienei, valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjo J. B. pareiškimas suinteresuotiems asmenims L. B., D. Z., antstoliui Arturui Bložei, antstolei Eurikai Rulienei, valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (1 t., 1-9 b. l.).

Apie teismo posėdį dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo suinteresuotiems asmenims - kreditoriams pranešta teismo šaukimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (1 t., 87-88, 95-100 b. l., 2 t., 12-15 b. l.), gauti atsiliepimai (1 t., 101-103, 115-116, 122-123, 135-137, b. l.). Suinteresuotas asmuo antstolė Eurika Rulienė atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), vertinamas asmens nemokumas ir sąžiningumas.

Pagal FABĮ 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Nuo 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA yra 300 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 7500 Eur. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vertindamas, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, iš pareiškime ir kreditorių sąraše nurodytų aplinkybių nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiškėjas J. B. yra skolingas kreditoriams: valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM – 1345,08 Eur, D. Z. -27620,11 Eur, antstolės Eurikos Rulienės kontorai - 173,77 Eur, antstolio Arturo Bložės kontorai - 246,76 Eur, viso – 29385,72 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai viršija 7500 Eur (25 MMA).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, nes privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti minėtus įsipareigojimus.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, įvertina tai, kad pareiškėjas J. B. 1990-12-08 yra įregistravęs santuoką su L. B. (S.), įrašo Nr. 1729. Be to, pareiškėjas J. B. ir suinteresuotas asmuo L. B. 2008-10-20 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį (1 t., 40-41 b. l.), kuri įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre (1 t., 42-44 b. l.). Joje nurodyta, kad visos kiekvieno sutuoktinio pajamos, gautos po santuokos sudarymo, yra asmeninė to sutuoktinio nuosavybė. Nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių pareiškėjas neturi. Gyvena su sutuoktine L. B. jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., 85-88 b. l.). Pareiškėjas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (1 t., 39 b. l.). Jam nuosavybės teise priklauso apie 1000 Eur vertės automobilis „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. gamybos (1 t., 81 b. l.), kuris pareiškėjo, kaip neįgaliojo ir specialiųjų nuolatinės slaugos bei nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių turinčio asmens, buvo įsigytas už lėšas, kurios buvo kompensuotos pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus Specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymą SPT-4 Nr. 0157523 (1 t., 82 b. l.). Iš VĮ Regitra duomenų (1 t., 109 b. l.) matyti, kad 2008 m. pareiškėjas turėjo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet greitai jį išregistravo. Po to transporto priemonių savo vardu įregistruotų pareiškėjas neturėjo. Jo sutuoktinei šiuo metu nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (1 t., 189-206 b. l.) ir du automobiliai (vieno – naudotoja, kito – valdytoja) (1 t., 109 b. l.). Pareiškėjo vardu buvo registruota J. B. firma (duomenys neskelbtini), kuri išregistruota 2003-09-15. Pareiškėjas turėjo J. B. IĮ, kuriai LITEKO duomenimis, 2009-09-07 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o 2010-09-22 sprendimu šios įmonės veikla buvo nutraukta. Pareiškėjas turi sąskaitą banke, į kurią pervedama netekto darbingumo pensija – 182,85 Eur, santaupų nėra (1 t., 34-38 b. l.). Yra įkūręs (duomenys neskelbtini), kurioje, pasak pareiškėjo, dirba vienas darbuotojas, o jis savininkas, bet negauna jokio atlyginimo. Tokiu atveju pareiškėjas jokių kitų pajamų, išskyrus netekto darbingumo pensiją, neturi. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, tuo tarpu minėtų skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, t.y. pareiškėjas yra nemokus (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau minėta, pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y., jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010 pažymėjo, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Be to, turi būti vertinami trys sąžiningumo aspektai: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant pilną informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu (neslepiant pajamų, vykdant FABĮ nustatytas skolininko pareigas).

FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinis kreditorius yra fizinis asmuo - D. Z. Skola atsirado Šiaulių apygardos teismui tenkinus iš dalies ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui J. B. (Šiaulių apygardos teismas, c. b. Nr. 2-265-154/2013) (1 t., 21-33 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendime (Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-09 nutartyje) nurodė, kad D. Z. su pareiškėju J. B. 2008 m. rudenį, apie lapkričio mėnesį, buvo sudariusi žodinę statybos rangos sutartį, tarp jų buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai. Gyvenamojo namo statybai ir jo įrengimui D. Z. pervedė 210 000 Lt avansą, bet darbai tinkamai nebuvo atlikti, nes pareiškėjas darbus atliko netinkamai, vėliau jų visai nevykdė, jokie atliktų darbų priėmimo aktai visos statybos metu nebuvo rašomi, skaičiavimų suvestinės, kam išleisti pinigai, pareiškėjas nei teismui, nei D. Z. nepateikė, dėl ko ir susidarė pareiškėjo skola suinteresuotam asmeniui – D. Z. Pareiškėjui nemokant priteistos pinigų sumos, pradėtas skolos išieškojimas, taip pareiškėjo skola ėmė augti. Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas, neturėdamas tinkamo išsilavinimo, patirties, sąlygų, jau tuomet būdamas neįgalus (2008-05-22 jam buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis), sutiko pastatyti D. Z. namą, kas jau neatitinka apdairaus, protingo ir rūpestingo žmogaus standarto, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, savo įsipareigojimų pagal žodinį susitarimą D. Z. neįvykdė, dėl ko ir buvo pradėtas teisminis procesas, o vėliau – priteista skola. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad jo nemokumą sąlygojo sveikatos problemos, kaip nepagrįstas, nes jis jau prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus buvo labai riboto darbingumo. Kaip tik tuo pačiu metu (2008-10-20), prieš pat susitarimą su D. Z. tarp pareiškėjo J. B. ir jo sutuoktinės L. B. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kurioje sutuoktiniai atskyrė savo gaunamas pajamas ir turtą, kas rodo, kad pareiškėjas iš anksto ruošėsi prisiimti didelius įsipareigojimus ir jų nevykdyti, sąmoningai siekė padaryti, kad ateityje nebūtų į ką nukreipti skolos išieškojimo. Minėta aplinkybė tik patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

Pareiškėjas šiuo metu gyvena jo sutuoktinei priklausančiame gyvenamajame name, teigia, kad jokio turto, išskyrus automobilį, skirtą jo, kaip neįgaliojo poreikių tenkinimui, neturi. Kaip nurodė pareiškėjas, gauna tik neįgalumo pensiją, kuri yra 182,85 Eur. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad yra įsteigęs MB (duomenys neskelbtini), iš šios veiklos jokių lėšų negauna. Pareiškėjas nurodė, kad gaunamos pensijos nepakanka jo būtinųjų poreikių tenkinimui, todėl jam išsilaikyti padeda sutuoktinė, tačiau iš banko sąskaitos išrašo (1 t., 34-38 b. l.) matyti, kad pareiškėjas į sutuoktinės sąskaitą reguliariai perveda 100 – 115 Eur sumas, kurios pareiškėjui, kai mažas pajamas gaunančiam asmeniui, yra ganėtinai ženklios. Neįtikinamai atrodo ir pareiškėjo paaiškinimas, kad taip atiduoda jai skolą – prisideda prie žmonos jam skiriamo išlaikymo. Be to, pareiškėjas nurodė, jog neseniai pirko žiemai kurą gyvenamojo namo šildymui, sumokėjo virš 300 Eur, kas sudaro beveik dvi jo netekto darbingumo pensijas. Todėl teismui kyla pagrįsta abejonė dėl pareiškėjo rodomų visų gaunamų pajamų per mėnesį dydžio.

Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, svarbu yra įvertinti jo elgesį iki sutartinių santykių su kreditoriais atsiradimo, elgesį prisiimant įsipareigojimus bei elgesį vykdant kreditorinius įsipareigojimus. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl LR CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie LR CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais remiantis LR CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Siekiant konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, turi būti vertinamas asmens elgesys prisiimant ir vykdant įsipareigojimus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimus įvykdyti didelės apimties statybos rangos darbus, neturėjo pakankamai žinių, įgūdžių juos atlikti ar organizuoti, buvo riboto darbingumo, dėl šių aplinkybių jau nuo pat pradžios buvo menka tikimybė, kad pareiškėjas galės iki galo prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti, t. y. jis veikė neatsakingai, nesąžiningai. Pareiškėjas su sutuoktine nuo 2008-10-20 yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, jų turtas atskirtas, todėl žinojo, jog neįvykdžius įsipareigojimų, nebus galima išieškoti iš jam priklausančio turto, nes jo neturėjo. 2009-03-16 sprendimu už akių tenkintas iš dalies AB „Turto bankas“ ieškinys dėl 2008-01-30 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai J. B. ir L. B. (S.) perleido nekilnojamąjį turtą S. B. – J. B. dukrai, nors J. B. vardu registruota individuali įmonė (duomenys neskelbtini) buvo skolinga AB „Turto bankas“, t. y. kreditoriaus teisėms apginti buvo taikytas Actio Pauliana institutas, teismo sprendime nurodyta, kad „atsakovai J. B. ir L. S. turi neįvykdytą prievolę, skolininkas sudarė sandorį, kuris neleidžia kreditoriui gauti patenkinimo iš skolininko turto, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir teises. Atsakovai J. B. ir L. S. žinojo, jog jų sudaromas sandoris pažeidžia ieškovo teises, iki šiol yra skolingi ieškovui ir savo prievolės neįvykdę, 2008-01-30 sandorį sudarė su atsakovo J. B. dukra S. B., todėl sandoris laikytinas nesąžiningu, atsakovai J. B. ir L. S. nesąžiningais pardavėjais, o atsakovė S. B. nesąžininga turto įgijėja“ (Šiaulių rajono apylinkės teismas, c. b. 2-134-68/2009). Neigiamai pareiškėją charakterizuoja ir 2010-11-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriame pareiškėjas buvo kaltinamas pagal LR BK 245 str., byla šioje dalyje nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Tuo pačiu nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal LR BK 186 str. 1 d., tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas remiantis LR BK 40 str. pagrindu. Taigi pareiškėjo nesąžiningumas ir apgaule vengimas atsiskaityti konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nuosprendžiu.

Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Tačiau pažymėtina ir tai, jog sąžiningumo aspektu yra vertinamas ir ankstesnis pareiškėjo elgesys, turintis įtakos bankroto bylos iškėlimui (žr., pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2015-08-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-895-210/2015, 2015-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1066-856/2015, kt.). O jis rodo tai, kad pareiškėjas, prisiėmęs vykdyti didelius finansinius įsipareigojimus AB „Turto bankas“ bankui, vietoje to, kad parduotų turimą nekilnojamąjį turtą ir už gautus pinigus grąžintų skolas, pardavė nekilnojamąjį turtą, o iš minėto sandorio gautų lėšų skolų nepadengė (2010-11-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis, b. b. Nr. 1-23-459/2010), todėl darytina išvada, jog pareiškėjas pažeidė kreditoriaus teises, kadangi turėdamas vertingo nekilnojamojo turto turėjo galimybę padengti dalį įsiskolinimo kreditoriams ir todėl šis pareiškėjo veiksmas pripažintinas nesąžiningu. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas ne tik paskutinius tris metus iki bankroto bylos iškėlimo, bet jau ir daug anksčiau. Toks jo elgesys dėsningai vedė link nemokumo būsenos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais, teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.

Kasacinis teismas išaiškino, kad fizinio asmens nesąžiningumas bankroto bylose turi būti vertinamas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, kt.). LR FABĮ 4 str. 3 d. nustatyta, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas privalo nurodyti nemokumą sukėlusias priežastis ir pridėti (jeigu įmanoma) nemokumą sukėlusias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas gi nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukėlusių jo nemokumą, Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jau 2010-09-22 J. B. IĮ likviduota dėl bankroto, pareiškėjas jau įsipareigodamas D. Z. pastatyti namą, turėjo finansinių sunkumų, o neturėdamas žinių ir patirties šiuose darbuose, jau tada turėdamas ribotą darbingumą, realiai neturėjo galimybių tai atlikti, vertinant jo ankstesnius veiksmus matyti, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai.

Pareiškėjas nenurodė, kaip jis planuoja atstatyti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Iš pareiškime pateiktos informacijos bei pridedamų dokumentų visiškai nėra aišku, iš kokių pajamų bus dengiamos bankroto administravimo išlaidos bei bent dalinai tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, kai pareiškėjas šiuo metu gauna tik netekto darbingumo pensiją -182,85 Eur (1t., 168-169 b. l.). Be to, pareiškėjas nurodo, jog jam būtiniausiems poreikiams per mėnesį skirti reikia mažiausiai 178,97 Eur, o dar turi būti grąžinama skola kreditoriams, tačiau tiek jau dabar skirti negali, todėl, teismo vertinimu, galbūt nurodo ne visas savo gaunamas pajamas. Akivaizdu, kad pareiškėjui sudėtinga būtų sudaryti mokumo atkūrimo planą. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad visą savo pensiją išleidžiantis savo poreikiams, tačiau tai netrukdo jam po 100 – 115 Eur reguliariai pervesti savo sutuoktinei, be to, pareiškėjo teiginiai, kad jį remia sutuoktinė, prieštarauja jo veiksmams ir byloje esantiems duomenims.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, jei jam būtų keliama bankroto byla, dar ir tam tikras mokestis būtų atskaitomas bankroto administratoriui, kuriam pareiškėjas numato skirti 350 Eur per mėnesį, nenurodydamas iš kokių lėšų galėtų padengti šias išlaidas, nors ir turi įsteigęs (duomenys neskelbtini), iš jos jokių pajamų negauna. Jokių teigiamų poslinkių ir galimybių, kad gautų didesnes pajamas, pareiškėjas nenurodė. Kaip jau buvo paminėta, FABĮ 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Vadinasi tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Nėra jokios abejonės, kad bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nors ir turėdamas sveikatos problemų, nedėjo pastangų nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 16 str. 1 d. yra išvardintos Fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu. Šio straipsnio 10 p. pasakyta, kad bankrutuojantis asmuo privalo pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau iš šios bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjas tokios savo pareigos nevykdo. FABĮ 10 straipsnyje yra nurodyta, kad fizinio asmens bankroto byla nutraukiama, jei asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Akivaizdu, kad pareiškėjas savo pajamas slepia, todėl jis negali būti laikomas sąžiningu. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės deklaruojamos gaunamos pajamos, atsižvelgiant į suvokiamą atsakomybę atsiskaityti su kreditoriais, vertinos kaip neatitinkančias protingumo ir sąžiningumo kriterijų, o duomenų, jog jie būtų ėmęsi realių pastangų, protingų veiksmų, siekdami gauti pajamų išieškomai skolai padengti, nepateikė. Be to, vedybų sutartį sutuoktiniai sudarė būtent tada, kai pareiškėjas su D. Z. sudarė statybos rangos sutartį, tuo metu pareiškėjas jau jokio turto neturėjo, visas turtas priklausė jo sutuoktinei, visą laiką pareiškėjas dirbo arba pagal verslo liudijimą, arba steigė įmones, tačiau jokių realių pajamų iš jo veiklos oficialiai rodoma nebuvo, nors buvo įsigyjami brangūs daiktai, kurie netrukus būdavo parduodami. Tai rodo, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė jau tada siekė išvengti galimų skolinių įsipareigojimų, o tokie pareiškėjo siekiai nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais. Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas nurodė, kad yra neįgalus, bet tai netrukdė jam prisiimti atsakomybę užsiimti statybos rangos darbais, nuo 2007-12-06 iki 2010-10-20 būti individualios įmonės savininku, o nuo 2014-03-27 įsteigti (duomenys neskelbtini) (1t., 161 b. l.), vystyti veiklą, samdyti darbuotoją, tik pačiam negauti jokių pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2008-05-23 iki 2010-05-24 pareiškėjas turėjo 35 procentų darbingumą, nuo 2010-05-12 iki 2012-05-11 40 procentų darbingumą, nuo 2012-03-15 iki 2013-03-14 15 procentų darbingumą, nuo 2013-03-08 iki 2015-03-07 1 procentų darbingumą, o nuo 2015-03-05 iki 2022-05-01 25 procentų darbingumą, (1 t., 74-28 b. l.), t.y. šiuo metu pareiškėjo sveikatos būklė yra pagerėjusi, pareiškėjas gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (1 t., 79 b. l.). Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, trukdžiusių jam gauti kitų pajamų iš kitų šaltinių, nenurodė jokių argumentų, iš kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui, nenurodė jokių motyvų, kaip planuoja atkurti savo nemokumą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, net nepasisakė dėl to, jog neaišku, kaip ir kokiomis dalimis, iš kokių pajamų bus ketinama (ruošiamasi) dengti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjo sutuoktinė būtų įsipareigojusi prisidėti prie pareiškėjo mokumo atkūrimo. Posėdžio metu pareiškėjo teikti paaiškinimai laikytinai labiau deklaratyviais ir nepakankamais priimti juos svarstymui (CPK 12 str., 178 str., 179 str.). Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros.

Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.

Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinių asmenų bankroto procedūra negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėtina, kad bankrotas iškeliamas fiziniam asmeniui, vertinant jo bendrą nemokumo būklę, kaip ir vertinant jo sąžiningumą bendrąja prasme dėl visų aktualiu laikotarpiu atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pernelyg aktyvus savo mokumui pabloginti, nes sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ir pernelyg pasyvus, nes nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus, todėl toks jo veikimas/neveikimas pripažintinas nesąžiningu, nes jis suvokė, kad neturėdamas turto, kai turtas registruotas tik sutuoktinės vardu, nuo 2008-10-20 sudarydamas vedybų sutartį ir atskirdamas savo turtą nuo sutuoktinės, kaip tik tuo pačiu metu prisiėmė tokius įsipareigojimus, kurių realiai negalėjo įvykdyti, nuslėpdamas gautas pajamas ir nemokėdamas kreditoriams, nesiekdamas gauti daugiau pajamų, pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir net teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti jo gaunamos netekto darbingumo pensijos tikslaus dydžio, nors nuolat teigė, kad tai jo vienintelės pajamos, todėl pareiškėjas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas, o jam iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Šių išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo nesąžiningų veiksmų (pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas ir tikrųjų pajamų neatskleidimas) atlikimas rodo, kad jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., 1-9 b. l.) yra nepagrįstas, todėl pareiškimas atmestinas, bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d.).

Iš pareiškėjo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.