Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui, nuteistojo A. O. (A. O.) gynėjui advokatui Nikolajui Voinovui (Nikolaj Voinov),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. ir jo gynėjo advokato Nikolajaus Voinovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 21 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. O. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. A. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta panaikinti ir vykdyti bausmę.

To paties teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, tenkinus nuteistojo A. O. prašymą, jam leista pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neįsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiui. Nustatyta, jog pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė – suėmimas baigia galioti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Iš skundo turinio seka, kad apeliantai nesutinka su A. O. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vertindamami, jog A. O. nepadarė šios nusikalstamos veikų, t. y. ginčija įrodymų vertinimą, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas vertino ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik kaltinančiais įrodymais, visiškai nepasisakydamas dėl teisinančių įrodymų. Taip pat manoma, jog šioje byloje būtina paskirti papildomą daktiloskopinį tyrimą tikslu nustatyti ar du rankų pirštų pėdsakai aptikti ant kartoninės dėžutės NAMŲ SKANĖSTAS yra palikti E. M. ar kito žmogaus, nes, pasak gynėjo, tik gavus tokį atsakymą iš specialistų, byloje būtų išsklaidytos menkiausios abejonės dėl E. M. duotų parodymų, t.y. būtų aišku, ar jis pasakė tiesą, ar stengėsi klaidinti teismą ir padėti išvengti atsakomybės savo tėvui.

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai, nešališkai, nepažeisdamas BPK nuostatų, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. O. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. O. kaltės.

9. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos (supakuotos į 170 folijos lankstinukus) buvo rastos prie kaltinamojo (nuteistojo) A. O. gyvenamojo namo, taip pat vienas folijos lankstinukas – jo gyvenamoje patalpoje po stalu. Šios aplinkybės neginčijamos ir apeliaciniame skunde.

10. Tačiau nuteistasis A. O. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis buvo namie, kuomet pareigūnai darydami kratą rado lankstinuką name po stalu, tačiau kai narkotinės medžiagos buvo rastos lauke, jo vyresnysis sūnus (t.y. E. M.) pasakė, kad čia jo narkotinės medžiagos. Nuteistojo A. O. teigimu ikiteisminio tyrimo metu ir ankstesniame teisminio nagrinėjimo metu, jis kaltu prisipažino pats, kad būtų lengviau, bijojo dėl sūnaus, tačiau tvirtino nežinantis kam priklauso narkotinės medžiagos, teigdamas, jog pats jų negamino, tik fantazavo duodamas parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas E. M. nurodė, jog 2020-05-26 prie namo (duomenys neskelbtini), prie vidinės tvoros rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, šias narkotines medžiagas jis surūšiavo ir išdalino į lankstinukus taip pat jis pats, nenaudojant svarstyklių, miltelius sudėjus į lankstinukus iš akies, apie tai, kad rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, sakė nuo pat pradžių policijos pareigūnams, tačiau pastarieji nusprendė, jog aptikti milteliai priklauso jo tėvui – A. O.. Tokią poziciją (t.y. apie E. M. prisipažinimą disponavus narkotinėmis medžiagomis kuomet vyko krata) tvirtino ir teisme apklausta liudytoja S. M. (nuteistojo podukra ir liudytojo E. M. sesuo). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo A. O. pateikta versija vertinama kaip gynybinė, o minėtų liudytojų parodymai – kaip siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. O., kadangi tokia versija yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

11. Teisiamajame posėdyje keliamą kaltinamojo (nuteistojo) A. O. gynybinę versiją, kad rastos narkotinės medžiagos yra jo sūnaus E. M., paneigė teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai, kurie 2020 m. gegužės 26 d., dalyvavo atliekant kratą adresu(duomenys neskelbtini). Teisiamajame posėdyje visi apklausti liudytojai (policijos pareigūnai) T. Š., I. Č., A. R., M. J., M. Š., R. A. parodė, kad niekas pašalinis nebuvo priėjęs ir nesakė, kad yra jo narkotinės medžiagos, išskyrus patį A. O., kuris prisipažino, kad čia jo narkotinės medžiagos dėl ko ir buvo sulaikytas būtent A. O.. Vertinant gynybos pateiktą versiją, jog neva rastos narkotinės medžiagos priklauso E. M., kuris neva nuo pat pradžių apie tai nurodė policijos pareigūnams, minėti liudytojai paaiškino, jog tokiu atveju prisipažinęs asmuo (E. M. ar kitas asmuo) būtų sulaikyti. Taip pat policijos pareigūnai nurodė, jog pagal instrukcijas, esant neaiškioms aplinkybėms, taip pat būtų sulaikyti visi buvę namuose asmenys ir pristatyti į policijos įstaigą aplinkybėms aiškintis. Be to, visi liudytojai nurodė, jog šiuo atveju buvo sulaikytas tik A. O., nes jis prisipažino, kad tai jo narkotinės medžiagos, todėl kitų asmenų sulaikyti nebuvo pagrindo. Liudytojas T. Š. pažymėjo, jog aplinkybes, kad narkotinės medžiagos priklauso A. O., šis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šie apklausti liudytojai patvirtino ir tai, kad A. O. sulaikomas ne pirmą kartą, kuris jiems buvo žinomas kaip asmuo platinęs narkotines medžiagas pravarde „T.“, tačiau pažymėjo, jog nei vienas iš pareigūnų asmeninio suinteresuotumo ar keršto tikslu apkalbėti neturi, nes aiškintis, tirti nusikalstamas veikas yra tiesioginis jų darbas.

12. Įvertinus šios nutarties 11 punkte aptartų liudytojų (policijos pareigūnų) parodymus patikimumo aspektu būtina pasisakyti, jog nei nuteistojo A. O., nei liudytojo E. M. teiginių apie galimą paties E. M. prisipažinimą nepatvirtino nei vienas teisme apklaustų liudytojų. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, teisiamojo posėdžio protokolų bei skundžiamo nuosprendžio motyvuotų išvadų, tiek policijos pareigūnai, tiek ir kiti buvę asmenys, t.y. S. M., L. M., ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių aplinkybių reikšmingų bylai, o bylą nagrinėjant teisme davė net ir tarpusavyje prieštaringus parodymus, kurių iš dalies nepatvirtino ir pats liudytojas E. M.. Antai 2021-10-18 teisiamojo posėdžio protokole (T. 4, b.l. 4-6) užfiksuota, kad liudytoja S. M. nurodė, jog kuomet A. O. sulaikytą išvežė, brolis E. M. pradėjo šūkauti, kad čia jo narkotinės medžiagos, kad važiuos į nuovadą prisipažinti. Tos pačios apklausos metu ji gi tvirtina, kad E. M. dar esant pareigūnams prisipažino, kad tai jo, bet niekas nereagavo. Ji gi, tos pačios apklausos metu nurodė, jog jai (t.y. S. M.) „A. O. buvo prisipažinęs dėl surastų lankstinukų, kad jis platino narkotines medžiagas. Aš apie tai žinojau.“. Pats E. M. 2021 m. lapkričio 25 d. teisiamojo posėdžio metu (T. 4, b.l. 87-89) nurodė, kad tokios kalbos apie paties (E. M.) vykimą pas tyrėją net nebuvo, parodė, jog niekas jam nepatarė prisipažinti, nurodė nežinantis kam priklauso narkotinės medžiagos. Taigi, liudytojų (policijos pareigūnų) parodymus sugretinus su aptartais S. M., E. M. parodymais, taip pat įvertinus ir kaltinamojo (nuteistojo) A. O. duotus parodymus jo ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme, kuomet byla buvo išnagrinėta priimant 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį, ir kuomet nuteistasis A. O. prisipažino kaltu (t.y. kad nenustatytam asmeniui pasiūlius jis nusipirko narkotines medžiagas, kurias tikėjosi parduoti ir taip užsidirbti, šias narkotines medžiagas jis supakavo į 171 folijos lankstinuką, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje name ir lauke), o tokius parodymus nuteistasis A. O. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (T 2, b.l.11-16), kur kaltininko nurodytos narkotinės medžiagos ir buvo rastos pareigūnų, leidžia pripažinti, kad policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, patikimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų, E. M. ir S. M. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus ir jais nesivadovavo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nes šių liudytojų nenuoseklūs, prieštaringi parodymai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog A. O. teiginiai dėl sūnaus E. M. kaltės tėra gynybinė versija, kurią tiek E. M., tiek S. M. dalyje ir paneigė. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino (kaip rašoma skunde – nereagavo) į liudytojų S. M. ir E. M. parodymus, teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo.

13. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, gynybai pažymint, kad liudytojas E. M. patvirtino, jog rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, kad jis pats suvyniojo lankstinukus su pirštinėmis, jų nesvėrė, bet fasavo – teisėjų kolegijos vertintini kaip siekis padėti savo artimajam giminaičiui – tėvui A. O. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ne tik į liudytojo E. M. parodymus, bet ir į 2020-12-02 Specialisto išvados dalį: „Gauti rezultatai ir jų vertinimas“, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš vieno tyrimui pateikto folijos lankstinuko masė yra 0,045 g., o baltos spalvos miltelių iš 170 vienetų folijos lankstinukų masės yra ribose nuo 0,035 g. iki 0,099 g. (T. 1, b.l. 50). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokie liudytojo parodymai neįtikinami ir leidžia pagrįstai abejoti, ar asmuo nesusijęs su narkotinėmis medžiagomis (E. M. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, jog nėra ankščiau teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; kad į čekius narkotines medžiagas neva jis supakavo nežinodamas kas ten yra) galėtų taip tiksliai supakuoti (sufasuoti) narkotines medžiagas į folijos lankstinukus, kaip ir sunkiai tikėtina tai, kad E. M. turi gebėjimų pagal kvapą atskirti narkotines medžiagas, kaip jis teigė duodamas sau prieštaringus parodymus ir šioje dalyje. Aplinkybės, jog su nuteistuoju A. O. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje fotografuojant, kur jis labai aiškiai bei išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kuomet tokiame procesiniame veiksme dalyvavo ir gynėjas (T. 2, b.l. 11-16), o skundų dėl galimų pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu, ar pareigūnų veiksmų atliekant kratą ir kitų procesinių veiksmų, gynyba nepateikė, rodo, jog toks liudytojo E. M. siekis padėti nuteistajam išvengti atsakomybės kilo tik po baudžiamosios bylos perdavimo apylinkės teismui atlikus papildomus tyrimo veiksmus ir šioje stadijoje kaltinamojo (nuteistojo) iškeltos gynybinės versijos neigiant kaltę.

14. Pasisakant dėl skundo argumentų susijusių su baudžiamosios bylos grąžinimu prokurorui ir rastų pirštų pėdsakų ant folijos ritinio, paliktų B. O., būtina atkreipti dėmesį, kad nuteistasis A. O. pakeitė parodymus po to, kuomet buvo paskelbta 2021-01-25 specialisto išvada Nr. 140-S-144(114), kurioje buvo nurodyta, kad keturi rankų pėdsakai (2-4 pav.) išryškinti ant popierinio maišelio iš dėžutės „Namų skanėstas“ ir ant folijos ritinio rasti pirštų pėdsakai, kurie tinkami asmens identifikavimui. Keturi pirštų pėdsakai (2-4 pav.) palikti ne A. O. rankomis (T. 2, b.l. 145-148). 2021-06-15 Vilniaus apygardos teismas gražino prokurorui bylą dėl to, kad nebuvo pilnai ištirtos nustatyto asmens B. O. pirštų pėdsakų palikimo aplinkybės, nes tyrimo metu nustatyta, kad ant vieno folijos ritinio yra išryškinti du rankų pirštų pėdsakai (3 ir 4 pav. 2021-01-25 specialisto išvadoje Nr. Nr. 140-S-144(114)), kurie pagal 2021 m. sausio mėn. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro raštą (T. 2, b.l. 109) bei 2021-07-26 Specialisto išvadą palikti B. O. kairės rankos nykščiu ir didžiuoju pirštu. Kas paliko kitus du pirštų pėdsakus (2 pav.) pagal tą pačią 2021-07-26 Specialisto išvadą – nenustatyta (T. 3, b.l. 30-31). Taigi bylos duomenimis, B. O. pirštų pėdsakai rasti ant vieno folijos ritinio, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikšmės bylai ir nepaneigia nuteistojo A. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose jis kaltę pripažino, kadangi 170 vnt. folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis buvo rasta plastikiniame indelyje su užsukamu dangteliu, kieme atliekant kratą, ir vienas folijos lankstinukas buvo rastas atskirai patalpoje, ir tai buvo pateikta tyrimui. Folijos ritinys, kuris buvo rastas patalpoje, pateiktam kaltinimui reikšmės neturi, juolab, jog ir B. O. dėl šių aplinkybių buvo išsamiai apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis parodė, kad lankydavosi pas dėdę A. O. ir būdamas ten perkėlė folijos ritinį į šoną, apie narkotinių medžiagų disponavimą ar platinimą jis nežino. Pirmosios instancijos teisme šie gynybos argumentai buvo įvertinti, dėl jų buvo pasisakyta pakankamai motyvuotai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. O. kaltė yra įrodyta visapusiškai ištyrus visus (tiek teisinančius, tiek kaltinančius) byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. O. atžvilgiu. Kadangi byloje surinkti duomenys, kaip tinkamai gauti įrodymai, atitiko ir kaltinamojo (nuteistojo) parodymams ikiteisminio tyrimo metu bei teisme (t.y. iki 2021-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo), taip pat ir tarpusavyje, jų visuma ir analizė leido pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad A. O. yra kaltas dėl to, jog neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog nuteistasis A. O. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmos instancijos teisme prisipažino kaltu visiškai. Atmetant šiuos argumentus, pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje A. O. kaltė padarius nusikalstamą veiką grindžiama ne vien jo ikiteisminio tyrimo ar ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais (kuomet jis išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes), bet ir kitais byloje surinktais įrodymais (liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kratos bei parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir kt.). Svarbu tai, jog ikiteisminio tyrimo ir ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu duoti nuteistojo parodymai (T. 2, b.l. 6-7, 117) yra nuoseklūs ir iš esmės atitinka liudytojų (policijos pareigūnų) parodymams bei nuteistojo nurodytoms aplinkybėms užfiksuotoms 2020-05-28 jo parodymų patikrinimo vietoje metu bei kitiems rašytiniams įrodymams, o šio teisminio nagrinėjimo metu duoti nuteistojo parodymai prieštarauja visoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai, kad nuteistasis A. O. pirmosios instancijos teisme, neigdamas kaltę, tvirtino, jog bijodamas dėl sūnaus ir prisipažindamas kaltu jis „fantazavo“ (tokia pozicija išreikšta ir apeliaciniame skunde), šiuo atveju niekaip nepatvirtina aplinkybių, jog jis save apkalbėjo, juolab, jog nuo pat pirmos apklausos momento nuteistąjį A. O. gynė jo pasirinktas gynėjas.

16. Kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir pateiktu apeliaciniu skundu, nuteistojo A. O. gynėjas prašo paskirti daktiloskopinį tyrimą tikslu nustatyti ar ant dėžutės su užrašu „Namų skanėstas“ yra E. M. pirštų pėdsakai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie gynybos argumentai nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo fakto. Pasisakant dėl šių argumentų ir atmetant tokį gynėjo prašymą būtina pasisakyti, kad: 1) draudžiamos narkotinės medžiagos rastos ne minėtoje dėžutėje su užrašu „Namų skanėstas“, o namo teritorijos išorėje prie tvoros plastmasiniame indelyje su raudonu dangteliu – 170 vienetų su 0,052 g metadono ir dideliu kiekiu karfentanilio 0,00264 g., ir dar vienas rastas folijos lankstinukas su metadonu 0,0003 g ir karfentanilio pėdsakais – virtuvėje po stalu; 2) tyrimo metu nebuvo nustatyta, kam priklauso ant popierinio maišelio „Namų skanėstas“ du to paties piršto pėdsakai (2 pav., 2021-01-25 specialisto išvadoje Nr. 140-S-144(114)); 3) popierinis (kartonisnis) maišelis su užrašu „Namų skanėstas“, kuris buvo paimtas 2020-05-26 kratos metu (T. 1, b.l. 14-18) ir kurio viduje yra neaiškios kilmės milteliai, taip pat to pačio kartotinio paketo dugne matomos folijos atraižos, buvo rasta virtuvės spintelėje ir šie objektai supakuoti į paketą pažymėtą NR. 465369. 2020-12-02 specialisto išvada dėl cheminio objektų tyrimo (T. 1, b.l. 49-50) nustatyta, kad: 1. Gelsvos spalvos miltelių iš kartoninės dėžutės su užrašu „Namų skanėstas“ (Paketas Nr. 465369), 2020-05-26 rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), neoficialiai pažymėto namo Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Taigi, tokie duomenys leidžia teigti, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos joje nerasta, todėl, priešingai nei vertina gynyba, nėra aktualu ir kas paliko ant jos 2 to paties piršto pėdsakus, juolab, jog toks objektas su pareikštu kaltinimu nėra susijęs, todėl ir daktiloskopinio tyrimo atlikimas neturėtų reikšmės nuteistojo A. O. kaltei pagrįsti ar paneigti.

17. Taigi įvertinus virš aptartus duomenis, teisėjų kolegija vertina, kad sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje apklaustų asmenų parodymus, išanalizavo rašytinius įrodymus, sugretino šiuos duomenis tarpusavyje ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog A. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nėra keliami bausmės individualizavimo klausimai (apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl bausmės skyrimo nenurodoma), tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), nuteistajam A. O. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

18. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. O. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta A. O. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. O. (A. O.) gynėjo advokato Nikolajaus Voinovo (Nikolaj Voinov) apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad A. O. (A. O.) jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti pataisos namuose.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.