Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „MCIP“ ieškinį atsakovei I. G., trečiajam asmeniui R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo R. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. vasario 22 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 201 0102/KL-0 146 , kuria atsakovei suteikta 1500,00 Lt paskola, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui gautą paskolą bei sumokėti 333,00 Lt dydžio palūkanų sumą 2010-03-22 (b. l. 9-11). Atsakovei 1500 Lt paskola 2010-02-22 pervesta į atsakovės nurodytą sąskaitą (b.l. 13). Atsakovė 2010-03-22, 2010-04-19, 2010-05-17, 2010-06-14, 2010-07-12, 2010-08-09 pratęsdavo paskolos grąžinimo terminą (b.l.15-26). 2010-09-30 ieškovas ir atsakovė sudarė susitarimą prie sutarties, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti įmokas pagal skolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką (b.l. 27-29). 2011-06-10 tarp ieškovo ir atsakovės sudarytas skolos išdėstymo grafikas, kuriuo atsakovė nuo 2011-06-26 įsipareigojo per 36 mėn. 1833,00 Lt skolą ir 549,90 Lt delspinigių sumą mokėti pagal sudarytą grafiką (b.l.37-39), tačiau pagal sudarytą mokėjimo grafiką sumokėjo ne visas įmokas, nepervedė paskutinių 15 įmokų. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.258 str., bei Vartojimo kredito suteikimo 5.2. punktu, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, priskaičiavo 195,38 Lt delspinigių. Duomenų apie atsiskaitymą byloje nėra. Atsakovė ir tretysis asmuo skolos sumos neginčija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, pagal įstatymo ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, paskolos sutarties nustatyta tvarka su ieškovu neatsiskaitė, iš atsakovės priteistina 1135,90 Lt skola.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sudarytos skolos išdėstymo susitarimo nuostatose atsakovė įsipareigojo mokėti 2 proc. dydžio, tačiau ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 0,05 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai sudaro 195,38 Lt, ši suma priteistina iš atsakovės (b.l. 7).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Šalių sudarytos sutarties specialiojoje dalyje nustatyta 19 procentų dydžio metinių palūkanų norma, kurią atsakovė turi mokėti laiku negrąžinusi paskolos. Ieškovas prašo priteisti 19 procentų dydžio procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į tai, kad Šalių sudaryta vartojamosios paskolos sutartis, kurios pagrindu reikalaujama priteisti 19,00 procentų dydžio procesines palūkanas, sudaryta tarp fizinio asmens (vartotojo) ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), Sutartis sudaryta pagal iš anksto ieškovo parengtą tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (CK 6.185 straipsnis). Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Aplinkybė, kad atsakovė neginčijo sutarties sąlygose numatyto palūkanų dydžio, savaime nepanaikina teismo pareigos savo iniciatyva ginti teisėtus vartotojo interesus, tokio pobūdžio ginčų sprendimas yra susijęs su viešuoju interesu ir yra svarbus didelei visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas mažinti palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki įstatyminio 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nesutinka su kreditoriaus reikalavimu skolą priteisti iš jos vienos, nes prievolė kreditoriui yra solidari atsakovės ir trečiojo asmens prievolė.

Pareiškėja kreditą iš paėmė paskolą santuokos metu. Santuokos nutraukimo padarinių sutartyje sutuoktiniai susitarė, kad prievolė ieškovui UAB „MCIP“ yra solidari atsakovės ir trečiojo asmens prievolė. Taip sutuoktiniai tapo kredito davėjo solidariaisiais bendraskoliais pagal prievolę grąžinti kreditą (CK 3.109 str.1d. 6 p.). Įstatymas numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba jie visi bendrai (LR CK 6.6 str. 4 ir 5 d.). Tokios nuostatos laikosi ir kasacinis teismas, kuris nurodė, kad esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis 3K-3-351/2014).

Taigi, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti visą skolos sumą ir delspinigius iš atsakovės. Į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas solidarusis skolininkas R. G.. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui minėto dydžio skolą ar jos dalį, byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir tą aplinkybę, kad skolininkai prievolės nėra įvykdę, kreditorius reikalauja skolą priteisti iš vieno skolininko t.y. atsakovės, skola priteistina iš atsakovės.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio, bei 30,50 Lt išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 135,91 Lt (tūkstantis šimtas trisdešimt penki litai 81 ct) skolą, 195,38 Lt (šimtas devyniasdešimt penki litai 38 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. kovo 31 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt (septyniasdešimt du litai 00 ct) žyminį mokestį, – ieškovo UAB „MCIP“, įm.k. 302427630, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,50 Lt (trisdešimt litų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) - valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.