- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-262-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05469-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- L.P., „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- D. B., A. B.
- Kategorijos
- 2.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
- 2.6.16.12Kiti su nuoma susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L.P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-537-837/2020 pagal ieškovų D. B. ir A. B. ieškinį atsakovei L.P. „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. B. ir A. B. (toliau – ieškovai) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė) priteisti 3 300,67 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ir atsakovė 2018 m. lapkričio 29 d. sudarė patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovai suteikė atsakovei teisę laikinai naudotis dalimi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti 353 Eur per mėnesį nuomos mokestį. Sutartis 2019 m. birželio 24 d. buvo nutraukta, atsakovė faktiškai iš patalpų išsikėlė tik 2019 m. lapkričio 11 d. ir liko skolinga už patalpų nuomą, kurią teismo prašo priteisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovams iš atsakovės L.P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, 1 536,98 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 1 536,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46,53 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 29 d. šalys sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria D. ir A. B. įsipareigojo suteikti L.P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį dalimi patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. punktas). 37/50 dalys šių patalpų asmeninės nuosavybės teise priklauso A. B. (b. l. 16). Pagal Sutarties 2.1. punktą nuomininkas įsipareigojo patalpų nuomotojui mokėti 353,00 Eur per mėnesį. Šalys susitarimu sutartį nutraukė 2019 m. birželio 24 d.
5. Teismas sprendė, kad patalpų nuomos sutartis turėjo būti nutraukta 2019 m. liepos 30 d., kadangi atsakovė apie tai ieškovams pranešė 2019 m. gegužės 30 d. raštišku įspėjimu. Nepaisant to, šalys abipusiu susitarimu sutartį nutraukė 2019 m. birželio 24 d., tačiau patalpos nebuvo atlaisvintos šalių susitarimo nutraukti sutartį dieną, ieškovams atsakovė patalpas perdavė 2019 m. rugpjūčio 2 d.
6. Šalys Sutarties 2.1. punkte numatė, kad nuomininkas įsipareigojo patalpų nuomotojui mokėti 353 Eur per mėnesį. Iš šios sumos nuomininkas įsipareigojo išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį (52,95 Eur sumą) ir sumokėti jį už nuomotoją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be nuomos mokesčio nuomininkė įsipareigojo sumokėti ir už komunalines paslaugas bei visus kitus mokesčius, susijusius su nuomojamomis patalpomis (Sutarties 2.3. punktas). Todėl teismas pripažino, kad atsakovė turi patalpas faktiškai atlaisvino 2020 m. rugpjūčio 2 d., todėl ji privalo sumokėti nuomos mokestį už visą laikotarpį iki turto grąžinimo dienos. Konstatavo, kad patalpomis atsakovė iš viso naudojosi 9 mėnesius ir 2 dienas.
7. Teismas pažymėjo, kad kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo. Tokias pačias pajamų mokesčio apmokėjimo sąlygas šalys numatė ir Sutarties 2.1. punkte. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad iki Sutarties nutraukimo, ieškovai gali reikalauti 300 Eur nuomos mokesčio. Jei skolą už šį mokestį padengtų ieškovai savomis piniginėmis lėšomis, jie pagal Sutarties sąlygas ir įstatymą, turėtų teisę reikalauti iš atsakovės sumokėtas sumas priteisti. Tačiau nagrinėjamu atveju, gyventojų pajamų mokesčio prievolė kyla L.P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, todėl reikalavimą už šį laikotarpį (iki 2019 m. birželio 24 d.) priteisti po 352,95 Eur kas mėnesį, atmetė.
8. Teismas sprendė, kad, nutraukus Sutartį, už likusį laikotarpį ieškovai turi teisę reikalauti 300 Eur nuomos mokesčio ir 52,95 Eur gyventojų pajamų mokesčio kaip nuostolių, kadangi bylos duomenimis atsakovė šio mokesčio nemokėjo, o už likusius 2 mėnesius ir 8 dienas ieškovams atsakovė turėjo sumokėti 796,98 Eur (352,95 Eur : 31 dienų = 11,385 Eur už dieną; 8 dienos x 11,385 Eur = 91,08 Eur; 91,08 Eur + (352,95 Eur x 2 mėn.) = 796,98 Eur). Viso už visą naudojimosi patalpomis laikotarpį atsakovė liko skolinga ieškovams 2 836,98 Eur
9. Teismas nustatė, kad atsakovė bankiniais pavedimais ieškovams sumokėjo 700 Eur, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Šio fakto neginčija nei viena iš šalių. Ginčas kilo dėl kasos pajamų orderiais įforminto 600 Eur sumokėjimo.
10. 2019 m. sausio 29 d. bankiniu mokėjimo pavedimu D. A. ieškovams pervedė 300.Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „ L.P. p-ve„(duomenys neskelbtini)“: nuoma už vasario mėn.“. 2019 m. gegužės 14 d. bankiniais pavedimais ieškovams buvo pervesti dar 300,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „L.P. p-ve „(duomenys neskelbtini)“,: nuoma už kovo mėn.“. I. A.. B. teismo posėdyje paaiškino, jog kasos pajamų orderius pasirašė dėl to, kad būtų tinkamai vedama įmonės apskaita. Vis dėlto, matyti, kad kasos pajamų orderius ieškovas pasirašė 2018 m. lapkričio 29 d. už patalpų (duomenys neskelbtini)nuomą 2018 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. gruodžio 27 d. už patalpų (duomenys neskelbtini)nuomą 2019 m. sausio mėn. Teismas konstatavo, kad duomenys, nurodyti mokėjimo paskirtyse patvirtina, kad nuoma buvo mokama už skirtingus laikotarpius, todėl ieškovo argumentą, kad kasos pajamų orderiai buvo pasirašomi tik dėl tinkamo įmonės apskaitos vedimo, atmetė kaip nepagrįstą.
11. Konstatavo, kad reikalavimas priteisti iš L.P. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 3 300,67 Eur tenkintinas iš dalies ir ieškovams iš atsakovės priteisė 1 536,98 Eur (2 836,98 Eur – 1 300,00 Eur = 1 536,98 Eur).
12. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, ji tenkino.
13. Atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą išdėstyti atmetė kaip nepagrįstą, nes atsakovė į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių jos sunkią finansinę būklę. Atsakovės atstovo pozicija, jog ji moka kreditą, negali būti vertinama kaip įmonės sunkią padėtį patvirtinantis argumentas, nes į bylą nepateikta nei kredito sutartis, nei įmonės pelno ar nuostolių ataskaitos, deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pan. Atsižvelgė į tai, kad duomenų apie tai, kad atsakovė būtų nors dalį skolos gera valia atlyginusi, nėra, į atsakovės elgesį po sutarties nutraukimo - ieškovai siūlė atsakovei skolą mokėti dalimis, tačiau atsakovė šio pasiūlymo nepriėmė ir gera valia nė dalies skolos nemokėjo.
14. Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl skolos dydžio, bylinėjimosi išlaidų – jas sumažinti, bei panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies-prašymą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. ieškovams priklausančiomis patalpomis atsakovė naudojosi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., t. y. aštuonis mėnesius ir vieną dieną, todėl už patalpų nuomą atsakovė turėjo sumokėti 2 400 Eur (8x300). Atsakovė yra sumokėjusi 1 300 Eur, todėl iš atsakovės turėjo būti priteista 1 100 Eur. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 1 536,98 Eur;
15.2. nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, mano, kad jos yra per didelės, neteisingos, nėra jas patvirtinančių įrodymų, atsakovė su jomis nebuvo supažindinta;
15.3. dėl sunkios finansinės padėties prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams. Sunkią finansinę padėtį patvirtina byloje esantys įrodymai (kredito sutartis, neigiamos pelno mokesčio deklaracijos), teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai šį prašymą atmetė.
Atsiliepimas
16. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą praleidę teismo nustatytą terminą, nenurodė praleidimo priežasčių, termino atnaujinti neprašė, todėl teismas jį atsisakė priimti ir vertinti (CPK 318 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacinio skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis buvo priteista 1 536,98 Eur skola už patalpų nuomą, bylinėjimosi išlaidos bei atmestas atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
22. Apeliantė prie skundo pridėjo naujų įrodymų- prekybinės paskirties patalpų nuomos Klaipėdoje 2019 m. birželio 1 d. sutartį, Pažymą apie įmonės apdraustuosius asmenis per 2019-2020 m. laikotarpį, 2005 m. kreditavimo sutartį, 2019 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Apeliantės naujai teikiami įrodymai sudaryti iki bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme išnagrinėjimo. Apeliantė nenurodo, kokios aplinkybės sutrukdė su skundu teikiamus dokumentus pateikti teismui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu, nemotyvuoja kokias reikšmingas aplinkybes naujai teikiami įrodymai patvirtina. Pastebima , jog Pažymą apie įmonės apdraustuosius asmenis per 2019-2020 m. laikotarpį prie bylos jau pridėta. Apibendrinant pasakytą, teismas atsisako naujai teikiamus įrodymus pridėti prie bylos.
Dėl skolos dydžio
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d. šalys sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo patalpų nuomotojui mokėti 353,00 Eur per mėnesį. Šalys susitarimu sutartį nutraukė 2019 m. birželio 24 d., faktiškai atsakovė patalpas perdavė ieškovams 2019 m. rugpjūčio 2 d.
26. Atsakovė pripažįsta, kad įsiskolinimas už patalpų nuomą susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., kuomet atsakovė perdavė ieškovui raktus nuo patalpų, tačiau nesutinka su priteistu skolos dydžiu, teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 1 536,98 Eur skolą už patalpų nuomą. Nurodė, kad už minėtą laikotarpį nuomos mokesčio įsiskolinimas sudaro 1 100 Eur, o ne 1 536,98 Eur. Pateikė savo skaičiavimą ((8 mėn. x 300 Eur) - 1 300 Eur suma, kurią atsakovė sumokėjo, susidaro 1 100 Eur, ši suma atsakovės teigimu turėjo būti priteista.
27. CK 6.499 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą ir tuo atveju, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį priteisiama ne nuomos mokesčio skola – šioje normoje nustatytas nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas, kuriuo įtvirtinta nuomininko pareiga kompensuoti dėl be teisėto pagrindo naudojamo daikto savininko ir (ar) nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokant pastarojo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, bei atlyginant kitus, nuomotojo įrodytus nuotolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010).
28. Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 353 Eur patalpų nuomos mokestį, iš šios sumos atsakovė turėjo išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį 52,95 Eur ir jį sumokėti valstybei. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. birželio 24 d., jį skaičiavo po 300 Eur, t. y. taip kaip skaičiuoja ir atsakovė, todėl konstatuojama, kad byloje yra ginčas tik dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.
29. Byloje nėra duomenų, kad, nutraukus sutartį 2019 m. birželio 24 d. iki faktiško patalpų perdavimo, atsakovė pati būtų sumokėjusi gyventojų pelno mokestį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gyventojų pajamų mokestį turės susimokėti patys ieškovai, taip jie patirs nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovė ir pagrįstai po sutarties nutraukimo pajamų mokestį, kartu su nuomos mokesčiu priteisė iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutarties pradžios ir pabaigos laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., tačiau klaidingai konstatavo (padarė skaičiavimo klaidą), kad nuomos laikotarpis truko 9 mėnesius ir dvi dienas, o ne 8 mėnesius ir vieną dieną, todėl apeliacinės instancijos teismas perskaičiuoja skolos dydį ir už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2019 m. birželio 24 d. iki faktinio patalpų atlaisvinimo 2019 m. rugpjūčio 2 d. priteisia 432,64 Eur (79,69 + 352,95), iš viso iš atsakovės, atsižvelgiant, kad ji už naudojimąsi patalpomis yra skolinga 2 472,64 Eur, yra sumokėjusi 1 300 Eur, priteisiama 1 172,64 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo
30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–4 dalyse. Bylai aktualioje CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. Ieškovai, paduodami ieškinį sumokėjo žyminį mokestį, todėl patenkinus jų ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, žyminis mokestis buvo priteistas iš atsakovės. Atsakovės argumentai, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nepagrįsti, nes žyminio mokesčio dydį nustato įstatymai ir nagrinėjamu atveju jis yra apskaičiuojamas pagal ieškinio sumą (CPK 80, 85 straipsniai).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
31. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą.
32. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nagrinėjamoje byloje atsakovės pateiktų dokumentų nėra pagrindo spręsti, kad jos turtinė padėtis yra išimtinai sunki, dėl kurios būtų tikslinga išdėstyti priteistos skolos mokėjimą. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie dabartinę savo finansinę-ūkinę padėtį, atsakovė turėjo pakankamai laiko grąžinti skolą dalimis, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji skolą pripažino ir ginčas buvo tik dėl santykiai nedidelės skolos dalies, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovams geranoriškai skolos nesumokėjo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito sutartis dar nepatvirtina sunkios finansinės įmonės padėties. Sprendimu priteista ir prašoma išdėstyti suma atsakovei kaip juridiniam asmeniui, teismo vertinimu, nėra itin didelė.
34. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovų, kaip kreditorių, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimų. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimas keičiamas, nekeičiant teismo sprendimo iš esmės, sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse esančios aritmetinės klaidos ištaisomos, nurodant, kad iš atsakovo priteisiama 1 172,64 Eur skola (CPK 336 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
37. Byloje nustatyta, jog ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 99 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Bendra ieškinio suma 3 300,57 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 1 172,64 Eur. Patenkinus 36 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovams iš atsakovės priteistinos 36,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Pašto išlaidos (20,90 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį priteistinos šalių: iš ieškovų lygiomis dalimis po 6,69 Eur į valstybės biudžetą, o iš atsakovės L.P. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 7,53 Eur į valstybės biudžetą.
38. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą (83 proc.), jai iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos 16,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (20 Eur x 83 proc.), patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti, pakeičiant priteisiamos skolos dydį ir priteisiant iš atsakovės 1 172,64 Eur skolą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L.P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovams A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 172,64 Eur (vieno tūkstančio šimto septyniasdešimt dviejų eurų ir 64 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 1 172,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36,36 Eur (trisdešimt šešių eurų ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teismuose.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 6,69 Eur (šešių eurų ir 69 ct) pašto išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš L.P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 7,53 Eur (septynių eurų ir 53 ct) pašto išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.
L.P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmesti“.
Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) L.P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai po 8,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.