Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Daivai Girdenienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, V. P. dėl žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, V. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų (10-42 b. l.) ir šalių paaiškinimų matyti, kad negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. P. ir V. P. įgijo (duomenys neskelbtini), po patalpomis esantis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. P. ir V. P. įgijo 2007-12-14, po patalpomis esantis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise V. P. įgijo 2005-01-10, po patalpomis esantis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 2014-04-14 su atsakovu V. P. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-78, kuria atsakovas 25 metams išsinuomojo 0,1024 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 0,5505 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (5 b. l.), o 2014-05-28 su atsakovu V. P. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-119, kuria atsakovas 80 metų išsinuomojo 0,0097 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 0,1752 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (6 b. l.). Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaryta iki šiol. Nors valstybinės žemės sklypais, esančiais po atsakovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, jis naudojosi, tačiau mokėjo tik iš dalies, tik nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, kviečiamas atvykti deklaruoti dar nuo 2011 m., neatvyko ir nedeklaravo (82-87 b. l.). Kadangi atsakovas minėtais žemės sklypais naudojasi nesudaręs nuomos sutarčių, jam buvo siųsti pranešimai dėl susidariusios skolos (7-9 b. l.), tačiau jis skolos gera valia nesumokėjo, todėl ieškovas dėl jos priteisimo kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio už žemės sklypus 2009 - 2014 m. apmokėjimo.

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti žemės nuomos mokestį, delspinigius ir palūkanas, kadangi atsakovas naudojasi valstybinės žemės sklypais, esančiais po jo su sutuoktine įsigytais pastatais: (duomenys neskelbtini) (naudojasi nuo 2007 m.), (duomenys neskelbtini) (naudojasi nuo 2007 m.), ir (duomenys neskelbtini) (naudojasi nuo 2005 m.), kuriais naudojasi nesudaręs nuomos sutarčių, todėl jam taikomas 4 proc. tarifas. Vadovaujasi 2003 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punktu, 3 punktu, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, 8.2 punktu. Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog pareigos mokėti žemės mokestį nevengia, tačiau su padidintu 4 procentų tarifu nesutinka, mano, jog valstybinės žemės nuomos sutarties nebuvimas nėra pagrindas taikyti didžiausią tarifą, taip pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės principas. UADB „Ergo“, buvęs patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas buvo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2014-02-25, todėl negalėjo sudaryti minėto žemės sklypo nuomos sutarties, kol ji nebuvo nutraukta, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės žemės nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y. įstatymų ir poįstatyminių aktų. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti tarpusavio susitarimais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs ir tai, jog vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis. Vyriausybės nutarimų nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, o teisę nustatyti konkretų tarifą neviršijant nurodytų dydžių ir mokesčio mokėjimo terminus suteikia savivaldybei. Šiuo atveju žemės nuomos mokestį administruoja Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Žemės nuomos mokesčių tarifai nustatomi kartą per metus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais (2009-06-25 Nr. T-221, 2010-04-29 Nr. T-120, 2011-09-29 Nr. T-247, 2012-03-29 Nr. T-71, 2013-05-30 Nr. T-141, 2014-03-27 Nr. T-69). Ieškovas, prašydamas priteisti žemės nuomos mokestį iš atsakovo, vadovaujasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 13, 17, 23, 28 punktais, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punktu, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T-141 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.3 punktu, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 23 punktu. Atsakovui, vadovaujantis savivaldybės norminiais aktais, skaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį buvo taikytas 4 proc. tarifas, nes su juo nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Ieškovo atstovė prašė iš atsakovo priteisti 2366,22 valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2009-2014 metus. Atsakovas ir jo atstovė nurodė, jog žemės nuomos mokesčio išieškojimui turi būti taikomas 5 metų senaties terminas, prašė taikyti ieškinio senatį. LR CK 1. 125 str. 9 d. numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas dėl periodinių išmokų išieškojimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 9 d. nustatytas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl šio senaties termino taikymo, sprendžia, jog žemės nuomos mokestis gali būti priskirtas prie šių „kitokių periodinių išmokų išieškojimo“ (LAT nutartys Nr. 3K-3-132/2008, Nr. 3K-3-4/2011). Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t.y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 str. 9 p. požymius, todėl sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Kadangi žemės nuomos mokestis yra metinis, mokamas vieną kartą per metus, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti mokestį už paskutinius penkis metus, t.y. pradedant 2010 metais iki 2014 metų imtinai. Nors atsakovas iš dalies mokėjo žemės nuomos mokesčio įmokas, tačiau jos buvo užskaitytos dengti senesnį įsiskolinimą, pradedant skola už 2008 m. (82-87 b. l.). Ieškovo atstovė patvirtino, kad visos atsakovo padarytos įmokos yra įvertintos, paskutinė padaryta įmoka dengia senesnes skolas ir taip pasidengia dalis skolos. Atsakovas ir jo atstovė ieškovo pateikto paskaičiavimo neginčijo, sutiko, kad paskaičiavime nurodytą sumą žemės nuomos mokesčio atsakovas yra sumokėjęs, papildomai neteikė dėl to įrodymų. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, o ieškovui neprašant jos atnaujinti bei nenustačius senaties nutraukimo ar sustabdymo aplinkybių, žemės nuomos mokestis už 2009 metus nepriteistinas, nes praleistas ieškinio senaties terminas, šioje dalyje ieškinys atmestinas, o ieškovui iš atsakovo priteistinas žemės nuomos mokestis už paskutinius penkis metus, t. y. už 2010-2014 m.

LR Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Tą patį numato Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą“ 1 punktas. Asmenys, nesudarę nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių, už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu privalo mokėti žemės nuomos mokestį, o konkretų dydį nustato Savivaldybės taryba. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimais (2010-04-29 Nr. T-120, 2011-09-29 Nr. T-247, 2012-03-29 Nr. T-71, 2013-05-30 Nr. T-141, 2014-03-27 Nr. T-69) numatė, kad 4,0 procentus žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, moka valstybinės žemės naudotojai, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. Šios nuostatos įpareigoja asmenis pasirūpinti, kad jie būtų suinteresuoti sudaryti žemės nuomos sutartis. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimai skelbiami viešai, su jais gali bet kuris asmuo susipažinti, todėl ieškovas galėjo laisvai apsispręsti, kas jam naudingiau: naudotis valstybine žeme, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties ir mokėti savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą tarifą 4 procentų, ar teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai ir sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, prisiimti įsipareigojimus ir mokėti mažesnį savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą tarifą, kuris taikomas asmenims, kurie yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis. Be to, pabrėžtina ir tai, jog valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareigos asmenims, naudojantiems valstybinę žemę jiems nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas V. P. naudojosi valstybinės žemės sklypais: (duomenys neskelbtini). Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas naudojosi valstybine žeme, kurioje nebuvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, nebuvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, todėl jam remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais (2009-06-25 Nr. T-221, 2010-04-29 Nr. T-120, 2011-09-29 Nr. T-247, 2012-03-29 Nr. T-71, 2013-05-30 Nr. T-141, 2014-03-27 Nr. T-69) valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti apskaičiuojamas taikant 4 procentus žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Ieškovas prašo netaikyti didžiausio tarifo, jį prašo sumažinti. Ieškovas 2014-10-14 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-356-772/2015) su ieškiniu dėl 4 procentų tarifo sumažinimo, dėl mokesčio patalpoms, esančioms Vilniaus g. 155-2, Šiauliuose, taikymo nuo to momento, kai buvo sudaryta jo žemės nuomos sutartis, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu jo ieškinys atmestas (civilinė byla Nr. 2-356-772/2015, 131-138 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-356-772/2015, 165-177 b. l.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti (117-118 b. l.). Sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-356-772/2015, dėl kurios ir buvo sustabdyta ši civilinė byla, kuriuo ieškovo ieškinys dėl 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifo sumažinimo, dėl mokesčio patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), taikymo nuo to momento, kai buvo sudaryta jo žemės nuomos sutartis, buvo atmestas, įsiteisėjo 2016-04-27, atsakovo kasacinis skundas nebuvo priimtas. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl ieškovas minėtame sprendime nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad sumažinti 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifo atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo skaičiuoti mokestį patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), nuo tada, kai buvo sudaryta jo žemės nuomos sutartis,- turi prejudicinę galią, jo pakartotinai įrodinėti nereikia. Taip pat minėtame sprendime konstatuota, jog po patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad V. P., įsigijęs patalpas iš AB „Ergo Lietuva“, nesikreipė į valstybinės žemės patikėtinį dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Asmuo įgyja teisę nuomoti valstybinę žemę nuo statinių ar patalpų pastate įsigijimo momento ir nuo tada jis privalo mokėti žemės nuomos mokestį. Atsakovas tuo nepasirūpino. Taip pat konstatuota, kad V. P. nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad jis dėl kokių nors objektyvių priežasčių negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarčių. Be to, iki šiol nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas nurodė, jog minėtos sutarties jis negali sudaryti, nes nesutinka gyventojai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių, jog ne dėl atsakovo kaltės nėra sudaroma žemės nuomos sutartis, atsakovas į bylą nepateikė. Akivaizdu, jog atsakovas naudojosi valstybine žeme, tačiau mokesčio už tai faktiškai nemoka, valstybinės žemės nuomos sutartys nebuvo sudarytos ne dėl ieškovo ar kieno kito kaltės, o dėl paties atsakovo nerūpestingumo, neatidumo ir neapdairumo, todėl mažinti žemės nuomos mokesčio, atleidžiant nuo papildomo tarifo taikymo, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovui turi būti taikomas padidintas tarifas, jo mažinti nėra jokio pagrindo, tai patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies: taikytinas 5 metų senaties terminas, skola priteistina už 2010-2014 metus pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nes civilinėje teisėje įstatymas neturi grįžtamosios galios (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-120 1.2 p., Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-247 1.2 p., Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 1.2 p., Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T-141 1.3 p.; Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T-69 23 p.). Nors ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog neprašo skolos iš atsakovo už 2008 metus, o iš patikslinto ieškinio reikalavimo taip pat nematyti, jog būtų prašoma priteisti už 2008 metus ir einamus (2015 metus) metus, tačiau iš ieškovo pateikto paskaičiavimo (82-87 b. l.) ir prašomos priteisti sumos bei teismui atlikus aritmetinius paskaičiavimus, akivaizdu, jog nors ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašoma priteisti skolą už 2009-2014 metus, tačiau į prašomą priteisti sumą (2366,22 Eur) įskaičiuota skola už 2008 ir 2015 metus. Kadangi tai nėra tos kategorijos byla, kurioje teismui leidžiama išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, ieškovui neprašant ir taikant ieškinio senatį, iš atsakovo ieškovui priteistina 1773,51 Eur skola už laikotarpį nuo 2010 iki 2014 m.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LR CK 6.71 str. numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 35 punktas numato, jog laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,03 procento nuo nesumokėtos mokesčių sumos delspinigiai. Atsakovas valstybine žeme atlygintinai naudojosi nuo 2005-2007 m., tačiau jokio mokesčio už naudojimąsi nemokėjo, todėl privalo mokėti delspinigius. Delspinigius skaičiuojant nuo 1773,51 Eur sumos 0,03 procento už 180 dienų, jie sudaro 95,77 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 95,77 delspinigių.

Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl, remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-07-09 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl patenkinus ieškinį iš dalies (75 procentus) iš atsakovo V. P. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 56 Eur žyminio mokesčio ir 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 59,72 Eur (CPK 80, 88, 96 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo interesams byloje atstovavo advokatė (60 b. l.), tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas ir jo atstovė nepateikė (CPK 98 str. 1 d. ), todėl teismas neturi pagrindo spręsti patirtų išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188771865, iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1773,51 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt trijų eurų, 51 ct) nuomos mokestį už valstybinę žemę už laikotarpį 2010-2014 metus, 95,77 Eur (devyniasdešimt penkių eurų, 77 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1869,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 59,72 Eur (penkiasdešimt devynių eurų, 72 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.