- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- 2-356-772/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07953-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Advokatai
- Agnė Gaurelienė
- Kategorijos
- 2.5.16.8Žemės nuoma
dalyvaujant ieškovo V. P. atstovei adv. Agnei Gaurelienei, atsakovo atstovėms Marinai Adomaitienei ir Agnei Laurinavičienei,
trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovei Daliai Andraitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui Šiaulių m. savivaldybei, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, dėl skirtingo nuomos mokesčio dydžio taikymo už valstybinę žemę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 4 procentų dydžio žemės nuomos mokestį patalpų atžvilgiu. Mokestį tenkantį ieškovo patalpoms (duomenys neskelbtini) mažinti iki tokio dydžio, koks buvo mokestis taikytas kitiems pastato bendraturčiams. Mokestį tenkantį ieškovo patalpoms (duomenys neskelbtini) taikyti nuo to momento, kaip buvo sudaryta ieškovo nuomos sutartis 2014-06-20.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nesutinka su Šiaulių miesto savivaldybės (toliau - atsakovo) taikomu 4 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo (toliau - mokestis) dydžiu priskirtu ieškovo turimoms patalpoms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau kartu - Patalpos). Teigė, kad tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai žemės nuomos santykiai, kurių pasekmė - ieškovo prievolė mokėti atsakovui valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovas priskirdamas ieškovui 4,0 procentų nuomos dydžio mokestį už valstybinę žemę vadovaujasi: Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-04-29 d. sprendimu Nr. T-l 16 „Dėl Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių tvirtinimo“; 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-l 16 Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo, pakeitimo“; 2013 m. gegužės 30 d. Nr. T-141 sprendimu dėl 2013 metų žemės mokesčio tarifo nustatymo patvirtintais tarifais; taisyklėmis, (toliau kartu - Taisyklės). Taisyklėse nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis valstybinės žemės sklypams taikomas 1,87 procento žemės vertės (Taisyklių 1.1. p.) tuo atveju, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008 m. gruodžio 31 d.; taisyklėse nurodyta, kad taikomas 0,77 procento žemės vertės (Taisyklių 1.2. p.) tuo atveju, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d.;, ir (Taisyklių 1.3 p.) nurodyta, kad taikomas 4,0 procentu mokestis patalpų savininkams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, arba kai išvis nesuformavę žemės sklypų, tokiu atveju mokestis taikomas ne žemės sklypams, o konkrečiai užstatytam patalpų plotui. Atsakovas išimtinai kaip tik tokį mokestį ir taiko ieškovo patalpoms. Patalpų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atžvilgiu buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su 1,87 procento tarifu, tokią sutartį sudarė UADB „ERGO LIETUVA“, kuri patalpų pardavimo metu ieškovui nenutraukė žemės nuomos sutarties, patalpų pardavėjas tą padarė tik 2014-04-20 d. Toliau ieškovas 2014-06-20 d. sudarė naują valstybinės žemės nuomos sutartį su 0,77 procento tarifu. Atsakovas už praėjusį laikotarpį 2013 metus reikalauja sumokėti mokestį, kuris siekia 4,0 procentus. Ieškovas už 2013 mokestinius metus nesutinka su jam taikomu 4,0 procentu tarifu. Atsakovas sutinka mokestį mokėti nuo 2014-04-20 d. nuo to momento, kai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, nes už ankstesnį laikotarpį buvusi patalpų savininką ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai iki 2014-04-20 d. Patalpų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atžvilgiu buvo suformuotas žemės sklypas 2006 metais. Ieškovas būdamas vienas iš pastato bendrasavininkų valstybinės žemės nuomos sutartį sudarė 2014-04-13 d. su 0,77 procento mokesčio dydžiu, ieškovas duomenis už praėjusį laikotarpį deklaravo 2014-04-25 d. Visi kiti pastato bendraturčiai išskyrus ieškovą mokėjo 1,87 procento žemės vertės mokestį atsakovui už valstybinės žemės nuomą. Atsakovas už praėjusį laikotarpį iš ieškovo už 2013 m. ir ankstesnius metus reikalauja sumokėti mokestį kuris siekia 4,0 procentus. Sumokėti žemės nuomos mokestį už praėjusį laikotarpį ieškovas nevengia, tačiau reikalauja, kad mokestis būtų sumažintas iki tokio procento dydžio, koks buvo taikomas kitiems pastato bendraturčiams, 1,87 procento žemės vertės. Ieškovo įsitikinimu visi pastato bendraturčiai privalo mokėti vienodo dydžio mokestį.
Ieškovo atstovė advokatė Agnė Gaurelienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir atstovaujamąjį.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka visiškai.
Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos motyvus. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių (toliau - taisyklės), patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-l 16 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T-l 15 redakcija) 8.2. p. numato, jog prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įsigijus nuosavybės teise pastatus, statinius ar patalpas, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir ji nėra valdoma panaudos teise. Taisyklių 13 p. numato, jog nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojai, naudojantys (t. y. nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių) turi užpildyti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją ir pristatyti į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrių. Nustačius, jog buvo naudojamasi valstybine žeme, bet nebuvo pateikta mokėtojo deklaracija, Finansų skyrius turi teisę reikalauti deklaruoti valstybinės žemės naudojimą ir apskaičiuoti nuomos mokestį už valstybinę žemę nuo žemės naudojimosi pradžios, bet ne anksčiau kaip nuo 2003 m. sausio 1 d. (17 p.). Jei valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, tokiam naudotojui nuomos mokestis už valstybinę žemę skaičiuojamas už užstatytą žemės sklypą arba žemės sklypą pagal patvirtintą naudojamo žemės sklypo plotą; jeigu asmuo įsigijo ne visą pastatą, o jo dalį, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už žemės sklypą, tenkantį proporcingai įsigytų ar išnuomotų patalpų daliai (pagal Nekilnojamojo turto registrų duomenis). Nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas pagal galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančiais tarifais (23 p.).
Remiantis VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, nuosavybės teisė V. P. valdo nuo 2005-01-10 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Negyvenamąją patalpą, esančia (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ieškovas valdo nuo 2007-12-14 pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo. Šio ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 , kurių 27 punktas numato, kad naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Pagal taisyklių 28 punktą išnuomojami šie naudojami žemės sklypai - užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi, atsižvelgiant i aukščiau išdėstytą, nekilnojamojo turto savininkams, esantiems valstybinės žemės naudotojais, tačiau nesudariusiems sutarties, Šiaulių miesto savivaldybės taryba tvirtina 4 proc. tarifą.
Motyvuojamoji dalis
Remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-253 Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos priimti sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie Tarybos sprendimo priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje, jeigu pačiame tarybos sprendime nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Tarybos priimti norminiai aktai įsigalioja jų pasirašymo diena, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ieškovas su visais galiojančiais tarybos sprendimais savivaldybės gyventojai gali susipažinti Savivaldybės interneto tinklapyje ir Savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriuje Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Manydamas kad sprendime skirtingo mokesčio tarifų taikymas prieštarauja, anot ieškovo „konstituciniams lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia imperatyvams (principams), įtvirtintiems LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktuose, LR viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1-4 punktuose, taip pat savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principams, įtvirtintiems LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5,8 ir 9 punktuose, LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktuose nurodytiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams, LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 10 ir 12 punktuose numatytiems savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisų ir laisvių užtikrinimo principams“, turėjo teisę kreiptis dėl sprendimo apskundimo įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatyme bei kituose specialiuosiuose įstatymuose nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog: „jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos <...>“. Todėl visiškai nepagrįsta ieškovo nuomonė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos priimti sprendimai prieštarauja ieškinyje nurodytiems teisės aktams ir atsakovo reikalavimai mokėti žemės nuomos mokestį nėra teisėti.
Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir atstovaujamąją.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dėl sekančių priežasčių. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) susipažino su ieškovo V. P. (toliau - Ieškovas) ieškiniu, pareikštu atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei. Ieškovas prašo 4 procentų dydžio žemės nuomos mokestį Ieškovo patalpų atžvilgiu panaikinti, mokestį, tenkantį ieškovo patalpoms (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mažinti iki tokio dydžio, koks buvo taikomas kitiems pastato (pastatų) bendraturčiams. Mokestį, tenkantį Ieškovo patalpoms (duomenys neskelbtini), Šiauliai, taikyti nuo to momento, kai buvo sudaryta Ieškovo žemės nuomos sutartis.
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Ieškovo ieškinys nepagrįstas, ieškinio reikalavimai nekonkretūs, nes jis nenurodo už kokį mokestinį laikotarpį prašo žemės nuomos mokesčio tarifą keisti, kokį konkretų tarifą prašo taikyti. Ieškinio reikalavimai susiję su žemės nuomos mokesčio tarifo taikymu, tačiau ieškinio pagrindas susijęs su skirtingo tarifo nustatymu, todėl tarp šalių kilęs ginčas panašus į ginčą, nagrinėtiną administraciniame teisme. Pažymėtina, kad žemės nuomos mokestį administruojančios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotojai neturi teisinio pagrindo taikyti kitokio tarifo nei to, kuris nustatytas savivaldybės tarybos sprendimu.
Ieškovas ieškinyje teigia, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimai, kuriuose nustatyti skirtingi žemės nuomos mokesčio tarifai atskiriems valstybinės žemės nuomininkams, naudotojams, prieštarauja konstituciniams lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktų nuostatoms, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau - Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6, 10 ir 12 punktų nuostatoms.
Nėra pagrindo sutikti su tokiais ieškovo teiginiais. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo 2013-04-30 Nr. T-l41 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ ir 2012-03-29 sprendimo Nr. T-l71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 papunkčiuose nustatyta, kad valstybinės žemės naudotojams, nesudariusiems žemės sklypų nuomos sutarčių, taikomas 4 procentų žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius. Todėl už laikotarpį, už kurį Ieškovas nebuvo sudaręs valstybinės žemės sklypų, esančių Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , nuomos sutarčių, už faktinį naudojimąsi valstybine žeme minėtuose žemės sklypuose Ieškovo nuosavybės teise turimam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį savivaldybės nustatyta tvarka. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad minėti savivaldybės tarybos sprendimai būtų pakeisti, ar negaliojantys, todėl Ieškovui, kuris nebuvo sudaręs valstybinės žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ) nuomos sutarčių, nebuvo pagrindo taikyti kitokio tarifo, nei nustatyta savivaldybės tarybos.
Ieškovas reikalauja, kad už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, žemės nuomos mokestis (žemės nuomos mokesčio tarifas) būtų taikomas toks, koks taikomas kitiems šiame žemės sklype esančio pastato bendraturčiams. Ieškovo įsitikinimu visi pastato (patalpų pastate) bendraturčiai turi mokėti vienodą mokestį. Nesutiktina su tokiais ieškovo teiginiais. Pažymėtina, kad ieškovo ieškinyje nurodomos žemės mokesčio apskaičiavimo tvarkos (apmokestinti kaip numatyta sutartyse su kitais to paties žemės sklypo nuomininkais) nėra numatyta nei įstatymuose, nei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimuose. Dėl 0,5505 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, nuomos sutarties sudarymo Ieškovas tik 2014 m. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių. Buvo sudaryta 2014-04-14 valstybinė žemės nuomos sutartis Nr. 31SZN-78, pagal kurią Ieškovui išnuomota 0,1024 ha ploto žemės sklypo dalis. Nuo 2015-04-21 Ieškovas nebėra šio žemės sklypo nuomininkas, nes jam perleidus priklausantį nekilnojamąjį turtą (patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį perėjo naujiesiems patalpų savininkams. Ieškovas negali reikalauti, kad už laikotarpį, kai jis nebuvo sudaręs sutarties, žemės nuomos mokestis už faktinį naudojimąsi valstybine žeme jam bus skaičiuojamas tokia pačia tvarka, kokia yra skaičiuojamas asmenims, sudariusiems valstybines žemės nuomos sutartis.
Lietuvos Respublikos civilio kodekso 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Žemės reformos įstatyme) nėra nustatyta pareigos asmenims, naudojantiems valstybinę žemę jiems nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarčių. Valstybinės žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, buvo suformuoti, nustatyta tvarka įregistruoti, jokių kliūčių sudaryti valstybines žemės nuomos sutarčių nebuvo, todėl Ieškovas, turėjo teisę laisvai apsispręsti, kada kreiptis su prašymu į valstybinės žemės patikėtinį dėl valstybinės žemės nuomos, ir įvertinti, ar jam naudinga mokėti už naudojimąsi valstybine žeme nesudarius sutarčių.
Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Nėra pagrindo sutikti su tokiu Ieškovo vertinimu. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nuo 2003 metų administruoja žemės nuomos mokestį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, savivaldybė gali išnuomoti tik tuos žemės sklypus, kurie jai perduoti Vyriausybės nutarimais patikėjimo teise. Iš žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypų patikėtinis iki 2010 m. liepos 1 d. buvo Šiaulių apskrities viršininko administracija, o nuo 2010-07-01 Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi (nuomotoju) gali būti tik valstybė, atstovaujama valstybinės žemės patikėtinio.
Dėl 0,1752 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , Šiaulių mieste, nuomos sutarties sudarymo V. P. ir V. P. kreipėsi tik 2014 m. vasario mėn., 2014-05-28 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-119, pagal kurią išnuomota 0,0097 ha ploto žemės sklypo dalis, nuomininkas sutartį įregistravo viešame registre nuo 2015-10-20. Ieškovas už faktinį naudojimąsi valstybine žeme privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį nuo patalpų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įsigijimo dienos, o ne nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dienos. Ieškovo minima UAB „Ergo Lietuva“, iš kurios Ieškovas įsigijo patalpas 2007-12-14, valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Šiauliai, daugiau jokių nuosavybės teise pastatų ar patalpų, kurioms eksploatuoti būtų reikalinga valstybinė žemė, nuo 2007-12-14 neturėjo, todėl ir žemės sklypo dalimi naudotis nebeturėjo teisinio pagrindo. Dėl kokių priežasčių minėta įmonė pardavusi patalpas Ieškovui, ta pačia sutartimi neperleido jam nuomos teisės ar nesikreipė dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinoma.
Dėl nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą mokėjimo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai“. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Todėl asmenys, nesudarę nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių, už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu privalo mokėti žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos mokestį administruoja savivaldybės, kuriame yra naudojamas žemės sklypas, vykdomoji institucija. Savivaldybės asmenims, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarčių, už teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus žemės sklypus skaičiuoja Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto tarifo mokesčius. Šie mokesčiai apskaičiuojami nuo žemės vidutinės rinkos vertės pagal verčių žemėlapius. Duomenis apie žemės sklypų vertes savivaldybių administracijos gauna tiesiogiai iš VĮ Registrų centro. Kol nenustatyta kitaip, žemės nuomos mokestis už valstybinę žemę laikomas teisingu ir jį visiems asmenims, naudojantiems valstybinę žemę, privalu mokėti. Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 2 punkte nustatyta, kad Žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka, 3 punkte nurodyta, kad Savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus, neviršydamos įstatymų numatytų dydžių, didina ar mažina savivaldybių tarybos.
Ieškovo ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio už žemės sklypus apmokėjimo.
Ieškovas prašė 4 procentų dydžio žemės nuomos mokestį ieškovo patalpų (duomenys neskelbtini) , Šiauliai ir (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, panaikinti, taikyti tokio dydžio mokestį, koks taikomas patalpos (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, bendraturčiams. Mokestį tenkantį ieškovo patalpoms (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, taikyti nuo to momento, kai buvo sudaryta ieškovo žemės nuomos sutartis 2014-06-20. Atsakovas atsikerta ir nurodė, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ ir 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-141 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“, patvirtino nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomota ne aukciono būdu, ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, tarifus metams, 1.3 punkte, nustatydama 4,0 procentų tarifą žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. Prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise pastatus, statinius ar patalpas, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir jo nėra valdoma panaudos teise. Ieškovas nuosavybės teisę į pastatą esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įgijo 2005-01-10, o nuosavybės teisę į pastatą esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuo 2007-12-14. Tokiu būdu nekilnojamojo turo savininkams, esantiems valstybinės žemės naudotojais, tačiau nesudariusiems sutarties, Šiaulių miesto savivaldybe tvirtina 4 procentų tarifą.
Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos mokestis už išnuomotą žemę skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Valstybinės žemės nuomos mokestis už naudojimąsi žeme, kai nuomos sutartis nesudaryta, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr.1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Teismas laiko, kad nekyla šių aktų atitikties įstatymams ar konstitucijai nagrinėjamame ginče problema. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu kėlė vietos savivaldos teisės akto atitiktį aukštesnės teisinės galios aktams, tačiau teismas atsisakė tenkinti šį prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmesdamas šį ieškovo prašymą nurodė, kad jis nėra saistomas ieškovo reikalavimo kreiptis į administracinės kompetencijos teismą dėl žemesnės galios teisės aktų atitikties aukštesnės teisės galios aktams, kadangi įstatymas jam suteikia teisę nesivadovauti tokiu teisės aktu, kuris jo manymu prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Teismas atlikęs ginčo šalių teisiniams santykiams taikytinų teisės aktų teisinę analize nenustatė jokių juose esančių teisės normų prieštaravimų ar jų neatitikties aukštesnės galios teisės aktams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2003 m. lapkričio 10 d. „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ Nr. 1387 1 punktas numato, kad Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. To paties nutarimo 2 punktas numato, kad Žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2003 m. lapkričio 10 d. „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ Nr. 1387 3 punkte numatyta, kad Savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-03 nutarime Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „ Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo telkinių“ pakeitimo“ 1.3 punkte numatyta, kad Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Nuo 2003 m. sausio 1 d. valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimas iš apskričių Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrių perduotas savivaldybėms.
Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių (toliau - taisyklės), patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-l 16 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T-l 15 redakcija) 8.2. p. numato, jog prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įsigijus nuosavybės teise pastatus, statinius ar patalpas, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir ji nėra valdoma panaudos teise. Taisyklių 13 p. numato, jog nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojai, naudojantys (t. y. Nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių) turi užpildyti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją ir pristatyti į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrių. Nustačius, jog buvo naudojamasi valstybine žeme, bet nebuvo pateikta mokėtojo deklaracija, Finansų skyrius turi teisę reikalauti deklaruoti valstybinės žemės naudojimą ir apskaičiuoti nuomos mokestį už valstybinę žemę nuo žemės naudojimosi pradžios, bet ne anksčiau kaip nuo 2003 m. sausio 1 d.(17 p.). Jei valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, tokiam naudotojui nuomos mokestis už valstybinę žemę skaičiuojamas už užstatytą žemės sklypą arba žemės sklypą pagal patvirtintą naudojamo žemės sklypo plotą; jeigu asmuo įsigijo ne visą pastatą, o jo dalį, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už žemės sklypą, tenkantį proporcingai įsigytų ar išnuomotų patalpų daliai (pagal Nekilnojamojo turto registrų duomenis). Nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas pagal galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančiais tarifais (23 p.) (31-33 b.l., 35-37 b.l.). Ieškovo argumentas, kad ginčo atveju jis laikytinas sutartinių teisių iš UADB ,,Ergo Lietuva“ perėmėjų, laikytinas neįrodytu, kadangi į bylą nėra pateikti jokie faktiniai duomenys, kad tarp minėtų subjektų buvo sudarytas susitarimas dėl anksčiau sudarytos žemės nuomos sutarties pakeitimo ir šis susitarimas buvo išviešintas bei įregistruotas viešame registre (CK 1. 75 str. 2d.). Tik esant įrodymas, kad buvo pakeista anksčiau sudaryta žemės nuomos sutartis, teismui būtų teisinis pagrindas spręsti dėl asmenų prievolėje pasikeitimo, o nesant tokio susitarimo ieškovo teisiniai argumentai atmestini (CK 6.223 str. 1d.).
VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, nuosavybės teisė V. P. valdo nuo 2005-01-10 pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo (25-26 b.l.). Negyvenamąją patalpą, esančia (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ieškovas valdo nuo 2007-12-14 pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo (27-28 b.l.).
Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi aukščiau minėtomis nuostatomis, 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ ir 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-141 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“, patvirtino nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomota ne aukciono būdu, ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, tarifus metams, 1.3 punkte, nustatydama 4,0 procentų tarifą žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių (29-30 b.l.).
Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas, daro išvadą, kad ieškovo prašymas panaikinti 4 procentų dydžio žemės nuomos mokestį, tenkantį ieškovo patalpoms (duomenys neskelbtini) , Šiauliai ir jį mažinti iki tokio dydžio, koks buvo taikomas kitiems pastato (pastatų) bendraturčiams atmestinas. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ir prašymą dėl mokesčio tenkančio ieškovo patalpoms (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, taikymo nuo to momento, kai buvo sudaryta ieškovo žemės nuomos sutartis.
Iš paminėto, seka, kad ieškovo reikalavimas už laikotarpį, kai jis nebuvo sudaręs žemės nuomos sutarčių, žemės nuomos mokesčio už faktinį naudojimąsi valstybine žeme skaičiavimas, jam butų taikomas tokia pačia tvarka, kokia yra skaičiuojamas asmenims, sudariusiems valstybines žemės nuomos sutartis, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, civilinių teisinių santykių subjektai turi veikti Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ką privalo daryti ir teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. 4 procentų dydžio nuomos tarifas už naudojimąsi valstybine žeme ieškovui taikytas pragrįstai. Už laikotarpį kuriuo metu, nesudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, taikyti sumažinto dydžio valstybinės žemės nuomos tarifus atsakovas neturėjo pagrindo, todėl teismas sprendžia, jog ieškovui negalėjo būti taikomas sumažintas tarifas, dėl ko ieškinys dėl skolos priteisimo atmestinas (CPK 178, 185 str.).
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors ieškovo ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos valstybei, atsižvelgiant į ginčo pobūdį iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.