- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-1050-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10606-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų gūžta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų gūžta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajorų gūžta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Bajorų gūžta“ 1 488,97 Eur skolos, 536,03 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 9 d. preliminariu sprendimu visa apimtimi patenkino ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį, pareikštą dokumentinio proceso tvarka, ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Bajorų gūžta“ 1 488,98 skolos, 536,03 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 318 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Bajorų gūžta“ dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad skolą pripažįsta ir sutinka su šia sprendimo dalimi, bet negali skolos sumokėti iš karto ir prašo jos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių, nes atsakovės veikla buvo visiškai paralyžuota dėl visame pasaulyje paplitusio Covid-19 viruso pandemijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje“ nutarė: 1) paskelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį; 2) paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną; 3) patvirtinti karantino režimą. Šio nutarimo 3.2.6 punktu uždrausta viešojo maitinimo įtaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams. Nutarimu nustatytas karantinas truko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d., todėl atsakovė privalėjo sustabdyti ir sustabdė savo vykdomo restorano „Bokštas“ veiklą, neteko 100 procentų savo pajamų, sutriko įmonės pinigų srautai, kilo sunkumų atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties atsakovė nesutiko su preliminaraus sprendimo dalimi, kuria priteisti delspinigiai, palūkanos ir 300 Eur už teisines paslaugas, nes skolos nesumokėjimą nulėmė nuo atsakovės valios nepriklausantys veiksniai. Prašė šią sprendimo dalį panaikinti, o priteistos skolos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.
4. Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, prieštaravimus atmesti. Nurodė, kad pagrindinės skolos mokėjimo terminas suėjo dar 2019 m., t. y. iki karantino paskelbimo, tą patvirtina 2019 m. spalio 31 d. skolų suderinimo aktas. Karantino režimas nebuvo pripažintas kaip force majour aplinkybė. Atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą nepagrįstas įrodymais, kad jos veikla nuostolinga, ir kad ji pagerės ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. preliminarų sprendimą, kuriuo teismas nusprendė: priteisti iš atsakovės UAB „Bajorų gūžta“ ieškovei UAB „Juris LT“ 1 488,98 Eur skolos, 536,03 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2 065,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 318 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išdėstė atsakovei UAB „Bajorų gūžta“ sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, sumokant ieškovei UAB „Juris LT“ priteistas sumas tokia tvarka: iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokant po 344,18 Eur skolos ir po 53 Eur bylinėjimosi išlaidų, pradedant mokėjimus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog preliminariu sprendimu, atlikęs ieškovės pateiktų įrodymų formalų įvertinimą, nustatė, kad pagal pradinės kreditorės AB „Premia KPC” ir atsakovės UAB „Bajorų gūžta“ 2011 m. birželio 21 d. sudarytą Prekių tiekimo sutartį (toliau - Sutartis) atsakovei perduota įvairių maisto prekių ir išrašytos PVM sąskaitas-faktūros, kurias atsakovė priėmė, bet ne visiškai atsiskaitė ir liko skolinga 1 488,98 Eur. Pradinė kreditorė AB „Premia KPC“ pagal 2020 m. birželio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį perdavė ieškovei UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į likusią atsakovės skolos dalį. Atsakovei apie tai pranešta 2020 m. birželio 10 d. pranešimu, ir juo nustatytas terminas iki 2020 m. birželio 17 d. įvykdyti prievolę naujai kreditorei. Ieškovės teigimu, per nustatytą terminą skola nesumokėta. Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovė skolą pripažino, bet nurodė, kad negali skolos sumokėti iš karto, todėl prašo jos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių. Taigi teismas sprendė, kad ginčo dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nėra.
7. Teismas vertino, jog atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už gautas prekes, tačiau sutartinių prievolių neįvykdė, už suteiktas prekes nesumokėjo, tuo pažeisdama sutartinius įsipareigojimus. Iki preliminaraus sprendimo priėmimo byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi sutartines prievoles. Pateikusi prieštaravimus, atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų bent dalį reikalaujamos skolos sumokėjusi. Tokių duomenų nepateikė ir iki galutinio sprendimo priėmimo. Ginčo dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas paliko nepakeistą preliminaraus sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas patenkintas ir jai iš atsakovės priteista 1 488,98 Eur skolos (CK 6.38 straipsnis, 6.344 straipsnis).
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutarties 6.2. punktu už pradelsimą atsiskaityti atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė laiku už prekes neatsiskaitė, todėl preliminariu sprendimu iš jos ieškovei teismas priteisė 536,03 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų. Atsakovės prieštaravimų argumentus, kuriais ji ginčijo šią sprendimo dalį, teismas atmetė. Teismas nurodė, kad skolos mokėjimo terminas suėjo dar 2019 m., tą patvirtina 2019 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų aktas, taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti delspinigių dar iki karantino paskelbimo šalyje. Remiantis sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) šalys laisvai susitarė dėl sutarties sąlygų, ir šios sąlygos joms yra privalomos. Šalių susitarimas dėl delspinigių nėra nuginčytas, ir nėra pagrindo jį keisti ar, esant pareikštam reikalavimui, apskritai netaikyti. Atsižvelgęs į tai, preliminaraus sprendimo dalį dėl delspinigių teismas paliko nepakeistą.
9. Teismas sprendė, jog pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ieškovė įgijo teisę į įstatymines palūkanas, todėl paliko nepakeistą preliminaraus sprendimo dalį dėl 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų.
10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovė, kreipdamasi į teismą, įgijo teisę reikalauti įstatymo nustatytas palūkanas. Iki šio sprendimo priėmimo atsakovė nesumokėjo nei dalies reikalaujamos skolos. Prievolės įvykdymo terminas buvo pasibaigęs dar iki karantino paskelbimo. Atsižvelgęs į tai, jos prieštaravimų argumentus teismas atmetė, ir paliko nepakeistą preliminaraus sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 8 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
11. Teismas atsižvelgęs į tai, kad UAB „Bajorų gūžta“ buvo automatiškai įtraukta į įmonių sąrašą, kurioms be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, laikė, jog atsakovė priskiriama prie įmonių, kurios apyvarta 2020 metais, lyginant su 2019 metais, sumažėjo, taip pat kad įmonė nepriskiriama prie nepatikimų mokesčių mokėtojų, nėra bankrutuojanti ar likviduojama, tačiau dėl šalyje paskelbto visuotino karantino ir apribojus asmenų judėjimą tarp savivaldybių akivaizdžiai susidūrė su finansiniais sunkumais.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Juris LT“ pagrindinė veikla – skolų supirkimas ir jų išieškojimas. Iš Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad šalys savo finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusios už 2019 metus, dokumentų už 2020 metus pateikimo terminas – iki 2021 m. gegužės 1 d. Palyginus ieškovės ir atsakovės į 2019 metų balansus įrašyto turto mastą, matyti, kad ieškovė turi turto daugiau nei už 250 tūkst. eurų, tuo tarpu atsakovės turtas siekia tik apie 170 tūkst. eurų. Be to, 2019 m. balanso duomenimis ieškovė 2019 metais gavo daugiau kaip 145 tūkst. eurų pelno, kai tuo tarpu atsakovė pelno gavo tik nepilnai 4 tūkst. eurų.
13. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl vertino, jog teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas, kai ieškovė jai priteistą sumą atgaus per ilgesnį laikotarpį, nesukels jai neproporcingų neigiamų pasekmių. Tuo tarpu atsakovė sumokėti iš karto visos sumos objektyviai neturi galimybių, todėl jos prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą teismas tenkino. Atsižvelgęs į tai, kad nuo preliminaraus sprendimo priėmimo jau yra praėję 6 mėnesiai, ir atsakovė nepateikė duomenų, kad per šį laiką būtų sumokėjusi nors dalį skolos, galutiniu sprendimu priteisiamų sumų mokėjimą teismas išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
14. Atsakovė UAB „Bajorų gūžta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą dalyje, kuria buvo priteista iš UAB „Bajorų gūžta“ 536,03 Eur delspinigių ir 8 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Taip pat prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą dalyje, kuria sprendimo įvykdymas buvo išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai priteisė delspinigius ir palūkanas, nes atsakovė turėjo būti atleista nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį. Karantino metu UAB „Bajorų gūžta“, kurios vienintelis verslas yra viešojo maitinimo paslaugų teikimas (įmonė valdo restoraną „Bokštas”), veikla buvo ir tebėra visiškai sustabdyta, įvyko visiškas pajamų netekimas, tapo sudėtinga atsiskaityti su esamais kreditoriais. UAB „Bajorų gūžta“ yra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos VMI ir SODRA mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid - 19, sąrašą. Tai reiškia, jog atsakovė UAB „Bajorų gūžta” patyrė finansinius nuostolius susijusius būtent su karantino įvedimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliantės teigimu, teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl nepagrįstai priteisė delspinigius ir palūkanas.
14.2. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išdėstytas sprendimo įvykdymas atsakovei UAB „Bajorų gūžta“ 6 mėnesių laikotarpiui. Covid - 19 situacija vėl pradėjo blogėti 2020 metų rudenį. 2020 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1159 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ paskelbė karantiną kai kurių savivaldybių teritorijose. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė karantiną visos šalies mastu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje“ paskelbimo 2.2.7 punktą, buvo uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus tuos atvejus, kai maistas teikiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais. Remiantis šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, UAB „Bajorų gūžta“ privalėjo sustabdyti savo veiklą ir ją sustabdė, ir iki pat šios dienos jos vykdyti negali. Šiuo metu, Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas yra tęsiamas, nėra konkrečios datos, kada karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje bus nutrauktas, todėl UAB „Bajorų gūžta“ toliau nevykdo ir negali vykdyti savo veiklos. Dėl šių priežasčių negalima numatyti, kada UAB „Bajorų gūžta“ vėl galės vykdyti savo veiklą ir gauti pajamas. Dėl to, UAB „Bajorų gūžta“ sprendimo įvykdymo išdėstymas 6 mėnesių terminui yra nepakankamas, atsižvelgiant į pasaulyje besitęsiančią Covid - 19 viruso pandemiją ir Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą ir tęsiamą karantino režimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos galutinio teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, taip pat sprendimo dalis dėl teismo sprendimo išdėstymo laikotarpio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atleidimo nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą dėl nenugalimos jėgos
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 1 488,98 Eur skolos dėl kurios pagrįstumo ginčo byloje nekilo, ši sprendimo dalis nėra skundžiama ir apeliacine tvarka. Teismas priteisęs skolą, taip pat už pradelsimą atsiskaityti priteisė sutartines netesybas, paskaičiuotas už 180 dienų (Sutarties 6.2 punktas) ir 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).
18. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė delspinigius ir procesines palūkanas, nes atsakovė dėl COVID-19 pandemijos neteko pajamų ir jai tapo sudėtinga atsiskaityti su esamais kreditoriais, todėl ji turėjo būti atleista nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, t.y. dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 207) buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis (Nutarimo Nr. 207 1 punktas), visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas (Nutarimo Nr. 207 2 punktas) ir nustatytos karantino režimo sąlygos. Minėtu nutarimu taip pat buvo uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams (Nutarimo Nr. 207 3.2.6 papunktis), karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 30 d. 24 valandos (Nutarimo Nr. 207 6 punktas). Nors vėliau šis nutarimas buvo keičiamas tęsiant karantino trukmę, nustatomi ir (ar) naikinami įvairūs kiti ribojimai, tačiau nuostatos, reguliuojančios restoranų, kavinių veiklą, iš esmės nesikeitė, vėliau papildomai leidžiant teikti viešojo maitinimo paslaugas atvirose erdvėse, o nuo 2021 m. birželio 1 d. leidžiama aptarnauti ir asmenis, turinčius Galimybių pasą, ir patalpų viduje.
21. Pritartina pirmosios instancijos, kad pagrindinės prievolės įvykdymo terminas suėjo dar 2019 metais, t.y. kai dar šalyje nebuvo paskelbtas karantinas bei nebuvo uždrausta ar apribota viešojo maitinimo įstaigų, restoranų veikla, todėl atsakovės nurodomas finansinių lėšų trūkumas nebuvo dėl šalyje Vyriausybės taikytų apribojimų. Vėliau dėl paskelbto karantino ir Vyriausybės taikytų apribojimų restoranų veikla nebuvo visiškai uždrausta, atitinkamais laikotarpiais galima buvo rinktis alternatyvius veiklos būdus – tiekti maistą į namus, išsinešti, teikti viešojo maitinimo paslaugas atvirose erdvėse. Pažymėtina, kad įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020 33 punktą). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog buvo imtasi visų įmanomų priemonių pajamoms generuoti ir atsiskaityti su kreditoriumi. Šiuo atveju reikšminga ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovė naudojosi valstybės teikiama pagalba, taigi valstybė aktyviais veiksmais remia verslo subjektą.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė praleidusi 1 488,98 Eur skolos kreditoriui sumokėjimo terminą, ir jai neįrodžius, kad nuo Sutarties vykdymo ar atsakomybės pagal Sutartį atsakovė gali būti atleista dėl force majeure aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovės prašomus delspinigius bei procesines palūkanas.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpio
23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis 12 mėnesių laikotarpiui ir išdėstė tik 6 mėnesių laikotarpiui. Mano, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas 6 mėnesių terminui yra nepakankamas, atsižvelgiant į pasaulyje besitęsiančią Covid - 19 viruso pandemiją ir Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą ir tęsiamą karantino režimą, bei dėl to negalint jai vykdytis veiklos bei gauti pajamas atsiskaitymui su kreditoriumi.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgė į tai, kad dėl šalyje paskelbto visuotino karantino atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, įvertino ne tik atsakovės, bet abiejų šalių turtinę padėtį, taip išlaikant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo preliminaraus sprendimo priėmimo (2020 m. liepos 9 d.) jau yra praėję 6 mėnesiai, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad per šį laiką būtų sumokėjusi nors dalį skolos, todėl sprendė, kad galutiniu sprendimu (2021 m. vasario 19 d.) priteisiamų sumų mokėjimo išdėstymas 6 mėnesių laikotarpiui yra pakankamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė nuo civilinės bylos iškėlimo nededa pastangų įvykdyti teismo sprendimu priteistos skolos, nepateikė įrodymų, jog stengiasi atsiskaityti su ieškove bent iš dalies, todėl darytina išvada, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 12 mėnesių terminui nepagrįstai pažeistų ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegijos vertinu, aplinkybė, kad apeliantė patiria finansinių sunkumų pati savaime nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymo ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, kadangi nėra duomenų, kad apeliantė skolą sumokės ir ją išdėsčius 12 mėnesių laikotarpiu, ypač įvertinus faktą, kad pripažindama pačią 1 488,98 Eur skolą apeliantė viso bylos nagrinėjimo metu jos nedengė jokia apimtimi.
26. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė su pradine kreditore turėjo pareigą atsiskaityti dar 2019 metais, o dėl kilusios COVID-19 pandemijos pasaulyje, Lietuvos Respublikoje karantino režimas įvestas tik 2020 m. kovo 16 d., be to dėl Vyriausybės taikytų apribojimų restoranų veikla nebuvo visiškai uždrausta, atitinkamais laikotarpiais galima buvo rinktis alternatyvius veiklos būdus, tačiau apeliantė neįrodė, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių pajamoms generuoti ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi, be to paskelbto karantino režimas pastaruoju metu vis švelnėjo, o nuo 2021 m. liepos 1 d. karantinas atšauktas, todėl teismas negali vertinti apeliantės nurodytų finansinių sunkumų kaip pagrįsto ir teisėto pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, susijusias su force majeure instituto taikymu, sprendimo išdėstymo laikotarpiu, šiais aspektais tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.