- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2-873-819/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08514-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- Ž. P.
- Atsakovas
- K. S., L. S., R. A.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Advokatai
- Robertas Naruševičius, Rapolas Kasparavičius
- Kategorijos
- 3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovams L. S., K. S. (K. S.) ir R. A. dėl nuostolių, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja R. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Ž. P. ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų L. S., K. S. ir R. A. ieškovo naudai 1 598,46 Eur tiesioginių nuostolių, 15 000,00 Eur restitucinių nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausė 64,58 kv. m dydžio butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kurį iki 2022 m. balandžio 11 d. patikėjimo teise valdė SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2015 m. liepos 13 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iki 2022 m. balandžio 21 d. išnuomojo Butą N. A. Nepaisant galiojusios būsto nuomos sutarties, 2022 m. kovo mėnesio pradžioje L. S. susisiekė su R. P., kurios įmonei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklauso patalpa (butas), esanti tame pačiame pastate kaip ir Butas. L. S. nurodė, kad ji yra būsima Buto bendrasavininkė, ir pasiūlė Butą vėliau, t. y. kai bus sutvarkyti įsigijimo dokumentai, iš jos bei kitų bendrasavininkų išpirkti. Šiuo pasiūlymu susidomėjo ieškovas, kuris yra R. P. sūnus. Jis 2022 m. kovo mėnesio pabaigoje, tarpininkaujant jo motinai R. P., susitarė su L. S., K. S. ir R. A., kad jam Butas bus parduotas už 50 000,00 Eur dydžio sumą. Ieškovo teigimu, atsakovai vėliau paskaičiavo, kad vien 51 000,00 Eur dydžio sumą jie turės sumokėti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, išperkant Butą, todėl Buto pardavimo kaina bendru sutarimu buvo padidinta iki 56 000,00 Eur dydžio sumos. 2022 m. balandžio 12 d. L. S. SMS žinute nurodė, kad po to, kai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašys dokumentus dėl Buto perleidimo jos bei kitų bendrasavininkų nuosavybėn, ieškovas turės sumokėti 5 000,00 Eur dydžio avansą už Buto įsigijimą, t. y. po 2 500,00 Eur dydžio sumą L. S. ir R. A. Šalys taip pat susitarė, kad likusią 51 000,00 Eur dydžio sumą, t. y. tokio pat dydžio sumą, už kurią Butas bus įsigytas iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ieškovas perves lygiomis dalimis į pardavėjų sąskaitas.
Nurodo, kad 2022 m. balandžio 21 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 1/2 dalį Buto pardavė R. A. asmeninės nuosavybės teise, o kitą 1/2 dalį Buto pardavė L. S. ir K. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovas paaiškina, kad Butą ketino įsigyti kredito pagalba, todėl turimas lėšas kaupė pradiniam įnašui, o avanso dydžio sumą nusprendė pasiskolinti iš savo draugo K. J., kuris šią sumą pervedė ieškovo motinai. Gavusi avanso dydžio sumą, ieškovo motina dviem 2022 m. balandžio 14 d. pavedimais pervedė po 2 500,00 Eur į atsakovių L. S. ir R. A. banko sąskaitas. Šalys sutarė, kad notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovai už 56 000,00 Eur dydžio sumą perleis ieškovui Butą, turi būti pasirašyta 2022 m. rugpjūčio 31 d., 16 val. 00 min., Vilniaus m. 26-ajame notarų biure, kur ieškovą priims teisininkė G. P.-Š.
Nurodo, kad 2022 m. liepos mėnesį buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria UAB „Kovertas“ įsipareigojo įvertinti Butą ir ieškovui pateikti šio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, reikalingą norint gauti kreditą iš finansų įstaigų. 2022 m. liepos 20 d. UAB „Kovertas“ ieškovui pateikė 145,20 Eur dydžio sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. VIL00009 už minėto nekilnojamojo turto vertinimą ir ataskaitos parengimą. 2022 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas ir UAB „Paskolų tarpininkai“ sudarė sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų Nr. 2022/8/5-856. Tą pačią dieną ieškovui buvo išrašyta 500,00 Eur dydžio sąskaita faktūra. Norėdamas gauti kreditą, ieškovas finansų įstaigoms privalėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius jo gaunamas pajamas. Kadangi ieškovas gyvena ir dirba Vokietijoje, visus šiuos dokumentus iš vokiečių į lietuvių kalbą turėjo versti oficialūs vertėjai UAB „Vertimų karaliai“, už kurių paslaugas ieškovui teko sumokėti 106,26 Eur.
Paaiškina, kad prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė L. S. susisiekė su ieškovo motina ir nurodė, kad nepaisant susitarimo, Buto pardavimo kaina didėja ir jeigu ieškovas dar nori įsigyti Butą, jis turi atsakovams sumokėti jau viso 60 000,00 Eur. Ieškovas su padidinta kaina sutiko. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Medicinos Bankas“ patvirtino 48 000,00 Eur ieškovo prašomo gauti kredito sumą Butui įsigyti, likusią 12 000 Eur dalį ieškovas turėjo prisidėti iš savų pinigų. Ieškovui sutikus su ženkliai padidinta Buto pardavimo kaina ir gavus UAB „Medicinos Bankas“ patvirtinimą dėl paskolos suteikimo, atsakovė L. S. vėl susisiekė su ieškovo motina ir nurodė, kad ankstesni šalių susitarimai yra vienašališkai nutraukiamai, nes atsirado nauji Buto pirkėjai, kurie už Butą siūlo 75 000,00 Eur dydžio sumą, dėl ko Butas ieškovui nebebus parduotas, o jo sumokėtas avansas bus gražintas. Paaiškina, kad jo motina R. P., žinodama, kad Butas yra ieškovo svajonė, apimta nevilties, dar bandė susitarti su Buto pardavėjais, siūlydama didesnę kainą, tačiau atsakovė L. S. buvo kategoriška ir susirašinėjimo žinutėse nurodė, kad atsakovai paėmė daug didesnį avansą nei iš ieškovo, kadangi jiems labai reikėjo pinigų, o bauda yra avanso dydžio. 2022 m. rugpjūčio 31 d., t. y. tą pačią dieną, kada buvo sutarta Butą parduoti ieškovui, buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovai už 75 000,00 Eur dydžio sumą pardavė Butą naujiesiems pirkėjams R. Š. ir K. J.-Š. Ieškovas per savo motiną dar ne kartą bandė kontaktuoti su atsakovais, siekdamas išsiaiškinti, kodėl nebuvo sudaryta pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis ir kas jam turėtų atlyginti atsiradusius nuostolius, tačiau buvo paaiškinta, kad atsiradus naujiems pirkėjams, buvo nuspręsta Butą parduoti už ženkliai didesnę kainą, o dėl nuostolių atlyginimo ieškovas yra laisvas kreiptis į teismą. Vėlesnes ieškovo motinos žinutes atsakovai tiesiog ignoravo. 2022 m. rugsėjo 6 d. SMS žinute ieškovo motina R. P. L. S. rašė: „Sveiki L., ruošiu dokumentus teismui, jei nenorite patirti didesnių nuostolių, reiktų sumokėti netesybų baudą - tokią pat sumą, kurią gavote iš manęs pavasarį. Įrodymų daugiau nei reikia, Jūsų sprendimo laukčiau iki rugsėjo 20 d.“. Taigi, šia žinute ieškovas atliko du dalykus: pirma, pasiūlė taikų sprendimo būdą; antra, informavo atsakovus, kad nepatenkinus jo reikalavimų, kreipsis į teisininkus dėl teisinės pagalbos suteikimo, jog būtų apgintos jo pažeistos teisės ir interesai. Ieškovo teigimu, nors atsakovė L. S. ir perskaitė gautą ieškovo motinos žinutę, tačiau į ją, kaip ir į kitas vėlesnes ieškovo motinos žinutes, niekaip nereagavo.
Atsižvelgęs į tai, ieškovas 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatu Robertu Naruševičiumi dėl teisinių paslaugų teikimo. Advokatas Robertas Naruševičius parengė ir 2022 m. gruodžio 7 d. išsiuntė atsakovams pretenziją, kuria ieškovo vardu prašė atlyginti 1 498,46 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl nesąžiningų ir neteisėtų pardavėjų veiksmų, taip pat atlyginti 15 000,00 Eur restitucinių nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl nesąžiningų ir neteisėtų pardavėjų veiksmų. 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovas K. S. sureagavo į ieškovo pretenziją ir pateikė atsakymą, kuriuo kategoriškai nesutiko su pareikštais reikalavimais. Atsakovės R. A. ir L. S. į pareikštą ieškovo pretenziją nesureagavo. Nepaisant oficialios atsakovo K. S. pozicijos, jo atstovas advokatas Rapolas Kasparavičius susisiekė su ieškovo atstovu advokatu Robertu Naruševičiumi. Tarp šalių vyko intensyvios derybos dėl taikos sutarties pasirašymo, tačiau galiausiai šalims nepavyko susitarti dėl atsakovų ieškovui mokamo kompensacijos dydžio sumos. Ieškovo teigimu, atsakovai ikisutartiniuose santykiuose elgėsi itin nesąžiningai, pažeidė tikrumo bei lūkesčio interesus, nes be jokio teisinio pagrindo, gavę avansą, atsisakė sudaryti su ieškovu notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas patyrė tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių nuostolių, dėl ko jis yra priverstas savo teises bei interesus ginti teisme.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodo, kad 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovas K. S. ieškovui pateikė savo poziciją dėl ieškovo pretenzijoje pateiktų reikalavimų. Atsakovas K. S. atsakyme nurodo, kad derybas atsakovai vykdė tik su ieškovo motina R. P., todėl jis neprivalo atlyginti ieškovui kilusių nuostolių. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo atsakovo teiginiu, ieškinyje pažymi, jog atsakovui K. S. puikiai buvo žinoma visa derybų eiga ir tikrasis Buto pirkėjas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, atsakovas K. S. ir toliau elgiasi nesąžiningai, visais įmanomais būdais siekdamas išvengti savo prievolės atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Pastebi, kad nors atsakovas K. S. buvo informuotas dėl vykstančių derybų, visa komunikacija vyko tik tarp ieškovo motinos, R. A. ir L. S. Taip pat pažymi, kad jis nesutinka su atsakovo K. S. pateikta pozicija, jog Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovų kaltės, bet dėl ieškovo motinos neveikimo, todėl papildomai išskiria keletą aspektų. Pirma, šalys buvo susitariusios, kad pagrindinę (notarinę) pirkimo-pardavimo sutartį sudarys 2022 m. rugpjūčio 31 d., 16 val. 00 min., Vilniaus m. 26-ajame notarų biure, kur ieškovą turėjo priimti teisininkė G. P.-Š. Atsakovai susitarimą nutraukė ir avansą ieškovo motinai grąžino dar iki numatytos notarinės sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Taigi ieškovas jokio susitarimo nepažeidė, o laukė 2022 m. rugpjūčio 31 d., kada galės pasirašyti pagrindinę notarinę sutartį. Tuo tarpu, atsakovai, gavę patrauklesnį pasiūlymą iš trečiųjų asmenų, vienašališkai ir nesąžiningai nutraukė susitarimą su ieškovu. Antra, tai, kad atsakovų nutrauktame susitarime nėra ieškovo kaltės, įrodo ir tai, kad atsakovai su naujaisiais pirkėjais notarinę pirkimo-pardavimo sutartį sudarė būtent 2022 m. rugpjūčio 31 d., t. y. tada, kada buvo paskirta data ir ieškovui. Akivaizdu, kad atsakovai, susitarę su ieškovu, gavę iš jo avansą, ir toliau nesąžiningai derėjosi su kitais potencialiais Buto pirkėjais, tikėdamiesi gauti patrauklesnį pasiūlymą, o gavę tokį pasiūlymą, tiesiog nutraukė susitarimą su ieškovu. Manytina, kad tokie atsakovų veiksmai, kuomet yra susitarimas su ieškovu, gautas iš jo avansas, tačiau vis tiek slapta ieškoma naujų pirkėjų, kurie galėtų pasiūlyti patrauklesnę kainą, yra akivaizdžiai nesąžiningi bei vertintini kaip piktnaudžiavimas teise.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nėra tinkama proceso šalis šioje byloje, o pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl R. P. kaltės.
Nurodo, kad R. P. nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios tame pačiame name kaip ir Butas. Atsakovių mama, N. A., nuomojosi Butą iš Vilniaus miesto savivaldybės nuo 2015 m. iki 2022 m. balandžio 21 d., kada atsakovai Butą įsigijo nuosavybės teise. Dar iki Buto įsigijimo nuosavybėn, 2018 m., N. A. sužinojo, kad R. P. Vilniaus miesto savivaldybei teikė užklausą dėl galimybės įsigyti Butą nuosavybėn. Nuo 2020 m. tarp šalių prasidėjo dialogas dėl galimybės R. P. įsigyti Butą. Atsakovai paaiškina, kad šalys ne kartą bendravo su R. P. dėl jos ketinimų rimtumo, nes pradžiai atsakovai turėjo įsigyti Butą patys, t. y. investuoti asmenines lėšas tiek į Buto įsigijimą, tiek į vertinimus ir kt. Taigi, atsakovai Butą pirko tik pasitikėdami R. P. ketinimų rimtumu, kad R. P. Butą nupirks iškart. 2022 m. sausio mėnesį šalys aptarė Buto kainą tai dienai – 56 500 Eur. Atsakovų teigimu, priešingai, nei teigia ieškovas, šalys niekada nebuvo susitarusios R. P. Butą parduoti už 50 000 Eur sumą. Tuo labiau, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad patys atsakovai už Butą sumokėjo beveik 52 000 Eur sumą, tad neaišku, kuo remiantis ieškovas šiai dienai nutarė, kad atsakovai buvo įsipareigoję R. P. padovanoti dalį Buto kainos.
2022 m. vasario 23 d. šalių ketinimai perėjo į derybas dėl Buto įsigijimo. Tada atsakovė R. A. išsiuntė el. laišką R. P., norėdama sužinoti, ar ji vis dar norėtų įsigyti Butą. R. P. patikino Butą norinti įsigyti ir šalys preliminariai sutarė Buto kainą. Atsakovai nurodo, jog R. P. žinojo apie atsakovų ketinimus Butą įsigyti ir tada šiek tiek brangiau nei nupirko parduoti jai, su tuo sutiko ir pritarė, todėl nežino, kodėl ieškinyje šie atsakovų veiksmai apibūdinami tarsi nesąžiningi. Tuo labiau, išpirkdami Butą, atsakovai patyrė išlaidų, kurios, savaime suprantama, turėjo jiems būti atlygintos padidinant Buto kainą. Kadangi atsakovai rimtai ir atsakingai įvertino R. P. norą įsigyti Butą, šalys susitarė, kad atsakovai nupirks Butą iš savivaldybės, o atsakovai N. A. nupirks kitą būstą. Įsigiję Butą ir iškart jį pardavę R. P., atsakovai ketino už gautas lėšas įrengti N. A. gyvenimui nupirktą būstą. 2022 m. vasario 4 d. atsakovė L. S. informavo R. P. apie Buto išpirkimo procesą ir nurodė, kad atsakovai nori notarinę Buto sutartį pasirašyti po 1,5 mėn. R. P. sutiko.
Atsiliepimas
Atsakovų teigimu, notarinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos buvo atidedamas tik dėl R. P. kaltės. Vertinant su ieškiniu pateiktus dokumentus akivaizdu, kad R. P. ir/ar ieškovas neturėjo finansinių galimybių įsigyti Butą, todėl nuolat vilkino notarinio sandorio sudarymą. Nepaisant to, kad atsakovams labai reikėjo lėšų, jie kantriai prašė sudaryti notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį. 2022 m. kovo 23 d. atsakovė R. A. parašė R. P. el. laišką, klausdama, kada ji galėtų pasirašyti notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė L. S. pasiūlė datą – 2022 m. balandžio 1 d. arba 2022 m. balandžio 8 d., t. y. Butą atsakovai norėjo parduoti nedelsiant po jo įsigijimo iš savivaldybės. 2022 m. balandžio 12 d. L. S. informavo R. P. apie sėkmingai vykdomą Buto išpirkimo iš savivaldybės procesą ir pasiūlė R. P. pasirašyti Buto rezervavimo susitarimą, prilygstantį preliminariai sutarčiai bei sumokėti 5 000 Eur dydžio avansą kaip savo ketinimų įsigyti Butą užtikrinimą. Atsakovų teigimu, R. P. atsisakė sudaryti rašytinį susitarimą, o 2022 m. balandžio 14 d. tik pervedė 5 000 Eur dydžio avansą: po 2 500 Eur sumas į atsakovių L. S. ir R. A. banko sąskaitas. Atsakovai nurodo, kad 2022 m. balandžio 21 d. jie iš savo lėšų nupirko N. A. būstą bei tą pačią dieną nuosavybės teise įgijo Butą. Tą pačią dieną R. P. informavo atsakovus, kad Butą įsigis per ateinančias tris savaites, todėl atsakovai 2022 m. balandžio 27 d. susisiekė su notaru, prašydami pasiūlyti laiką pagrindinei Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai su R. P. sudaryti. Atsakovai buvo pasirengę pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iškart po Buto įsigijimo – 2022 m. balandžio 21 d., tačiau dėl R. P. elgesio, laiko vilkinimo, atsakovų ignoravimo, klaidinimo ir esminių aplinkybių sandorio sudarymui neatskleidimo Buto pardavimas nusikėlė daugiau nei 4 mėnesius ir vis tiek neįvyko. Atsakovų teigimu, 2022 m. birželio 2 d. atsakovė R. A. pasiūlė notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti nuotoliniu būdu, tačiau ir šį kartą sutartis nebuvo pasirašyta dėl R. P. kaltės. 2022 m. liepos 29 d. atsakovai informavo R. P., kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. jie užregistruoti Vilniaus m. 26 notaro biure Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti bei nurodė pateikti notarei reikiamus dokumentus sutarčiai sudaryti. Nors R. P. atsakė padėkodama už suorganizuotą laiką sandorio sudarymui pas notarą, sutartis ir vėl nesudaryta dėl R. P. kaltės, nes ji nenusiuntė notarei reikiamų dokumentų. Nepaisant to, kad atsakovams jau neliko pasitikėjimo R. P. bei vilčių, kad ji Butą pirks, atsakovai 2022 m. rugpjūčio 8 d. pakvietė R. P. sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį 2022 m. rugpjūčio 31 d. 16 val. L. S. 2022 m. rugpjūčio 16 d. parašė notarės padėjėjai el. laišką, klausdama, ar R. P. atsiuntė reikiamus duomenis sutarties sudarymui, tačiau gavo atsakymą, kad R. P. ir toliau jokios informacijos, reikalingos notariniam sandoriui, neatsiuntė. Įvertinę tai, atsakovai suprato, kad R. P. neketina sudaryti Buto pirkimo-pardavimo sutarties.
Atsakovai nurodo, kaip paaiškėjo iš paties ieškovo pateikto susirašinėjimo su paskolų brokerių bendrove, iki pat 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas nebuvo užsitikrinęs finansavimo Butui įsigyti ir tik 2022 m. rugpjūčio 23 d. per paskolų brokerį ieškovas neva gavo teigiamą atsakymą apie UAB „Medicinos Bankas“ preliminarų sutikimą finansuoti Buto įsigijimą. Akivaizdu, kad toks delsimas tinkamai pasirengti sandorio sudarymui buvo visiškai neatsakingas ir nesuderinamas su atsakovų noru kuo greičiau parduoti Butą, kas eilę kartu buvo komunikuota R. P. ir sudarytos visos galimybės atvykti ir sudaryti sandorį pas notarą. Tačiau atsakovams yra aišku, kad nepateisinamas delsimas buvo paties ieškovo ir/ar R. P. neveikimo pasekmė, dėl ko tik 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo gautas teigiamas preliminarus atsakymas iš banko dėl Buto įsigijimo finansavimo. Atsakovų manymu, iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas neturėjo lėšų net 5 000 Eur dydžio avansui sumokėti, nes 2022 m. balandžio 27 d. prašė draugo paskolinti 5 000 Eur, grąžinant paskolintus pinigus draugui kas mėnesį pervedant po 1 000 Eur, o jeigu ieškovui teko iš draugo skolintis 5 000 Eur dydžio sumą, atsakovams nėra aišku, iš kur ieškovas būtų gavęs 12 000 Eur sumą, kurią paskolų brokerė buvo nurodžiusi kaip pirkėjo pradinio įnašo sumą.
Atsakovai nurodo, kad didelė dalis komunikacijos su R. P. vyko telefonu, tačiau ji dažnai neatsiliepdavo ir neperskambindavo, o atsiliepusi nurodydavo įvairias ir skirtingas priežastis, kodėl sandorio sudarymas turi būti vis atidedamas. Tarp atsakovų vykęs susirašinėjimas įrodo, kad R. P. teikdavo jiems skirtingus ir klaidingus paaiškinimus, pavyzdžiui, nurodydavo, kad laukia atsakymo iš banko dėl paskolos, o po kurio laiko prasitardavo, kad apskritai dar nesikreipė į banką dėl paskolos suteikimo. Dėl R. P. kaltės užsitęsusio Buto pardavimo atsakovai buvo priversti panaudoti visas savo paskutines santaupas, kad galėtų įrengti N. A. būstą, kuriame ji galėtų gyventi. Tuo tikslu atsakovams teko skolintis pinigų iš kitų asmenų. R. A. teko skolintis 17 000 Eur iš savo draugo, kuris savo lėšomis pirko N. A. būsto įrengimui būtiną įrangą. Atsakovui teko skolintis iš savo motinos. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad minėtu laikotarpiu itin sparčiai brango visos statybinės medžiagos, įranga, baldai, didėjo infliacija, tad atsakovai, nesudarę notarinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties operatyviai, patyrė nuostolių. Be kita ko, dėl R. P. kaltės atsakovai patyrė ne tik finansinių sunkumų, bet ir stresą dėl nežinomybės, kada galų gale pavyks parduoti Butą ar nepavyks, iš kokių lėšų jiems toliau tenkinti kasdienius savo poreikius, kaip grąžinti skolas. Be to, visą šią nežinomybę atsakovai išgyveno tuo metu, kad L. S. kartu su atsakovu K. S. laukėsi kūdikio, o 2022 m. gegužės mėn. L. S. pagimdė. Kadangi R. P. nuolat klaidino atsakovus, neteikė reikiamos informacijos notarinio Buto sandorio sudarymui, praleido nustatytus terminus, teikė klaidingą informaciją, o atsakovai negalėjo dar ilgiau laukti nežinodami, ar R. P. apskritai kada nors Butą pirks, atsakovai 2022 m. rugpjūčio 22 d. bankiniu pavedimu grąžino R. P. 5 000 Eur avansą. Atsakovų teigimu, R. P., suprasdama, kad delsimas sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį buvo jos kaltė, tą pačią dieną nurodė, kad būtų sutikę ir su dar didesne Buto pardavimo kaina – 60 000 Eur, kuri būtų buvusi kompensaciją dėl uždelsimo. 2022 m. rugpjūčio 30 d. R. P. dar kartą parašė atsakovams, nurodydama, kad, ieškovas sutiktų mokėti 80 000 Eur, ir tai esą buvo jo „svajonių projektas“. Tačiau atsakovai atsisakė toliau su R. P. derėtis.
Atsakovai pažymi, jog šiuo atveju ieškinį pareiškė asmuo, su kuriuo atsakovai niekada nesiderėjo dėl Buto pirkimo-pardavimo, nederino su juo procesų, klausimų, susijusių su Buto pirkimu-pardavimu, ir apskritai niekada su ieškovu nebendravo. Kaip matyti iš išdėstytų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų, derybos dėl Buto visuomet vyko tarp R. P. ir atsakovų, o ne tarp atsakovų ir ieškovo. Ieškovas nebuvo derybų šalimi ir atsakovai niekada neturėjo pagrindo manyti priešingai. R. P. niekada nebuvo pateikusi ieškovo atstovavimą pagrindžiančio dokumento, nors pavedimo sutarčiai bei atstovavimo sutartims privaloma rašytinė forma. Be kita ko, apie ieškovą ir jo vardą atsakovai sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio 30 d. iš R. P. žinutės. Atsakovų teigimu, net notarui niekada nebuvo pateiktos ieškovo asmens dokumentų kopijos, nors to kelis kartus buvo prašoma. Todėl atsakovai neturi pagrindo atlyginti ieškovo - trečiosios šalies, su kuria nesiderėjo ir neturėjo nieko bendro, galimai patirtų išlaidų.
Atsakovai akcentuoja, jog jie su ieškovu nesudarė jokio susitarimo, preliminarios sutarties, nesiderėjo su juo dėl Buto įsigijimo ir apskritai nėra su ieškovu net bendravę. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai pažeidė pareigą vesti sąžiningas derybas, kadangi su ieškovu derybų jie apskritai nevedė. Dėl Buto įsigijimo atsakovai derėjosi su R. P. Nors šalys išreiškė valią derėtis dėl Buto įsigijimo ir aptarė kai kurias sąlygas, kuriomis Butas R. P. būtų parduodamas, šalys nesudarė preliminarios sutarties, kurioje aptartomis sąlygomis šalys butų įsipareigojusios sudaryti notarinę sutartį. Vertinant tarp šalių vykusias derybas ir susitarimą dėl Buto įsigijimo nekyla abejonių, kad ne atsakovai, o R. P. buvo nesąžininga derybų metu, klaidino atsakovus ir nepateikė jiems esminės informacijos, kurią įvertinę atsakovai net nebūtų pradėję derybų. Atsakovų teigimu, šią poziciją įrodo tai, kad atsakovai aiškiai išreiškė sandorio sąlygas R. P., viena jų - atsakovams įgijus Butą, šalys privalo iškart sudaryti notarinį Buto sandorį su R. P. R. P. su tuo ir sutiko. Pažymi, kad R. P. neinformavo atsakovų, kad Butą pirks jos sūnus, kuris neturi lėšų, nėra užsitikrinęs jokio finansavimo ir, kaip pripažino ieškinyje, tik tuo metu, kai jau kelis kartus buvo atidėtas notarinio sandorio sudarymas ir nutrauktos derybos, tik tada ieškovas gavo preliminarų teigiamą atsakymą iš paskolų brokerių apie gautą finansavimą Butui įsigyti. Šie ieškovo ir R. P. tikslai absoliučiai nesutampa su atsakovų tikslais ir sandorio sąlygomis, aiškiai išreikštomis derybų metų. Taigi, dėl to, kad R. P. ir/ar ieškovas neturėjo lėšų Butui įsigyti, R. P. sąmoningai vilkino notarinio sandorio sudarymą, neinformuodama atsakovų apie tikrąją situaciją. R. P. neinformavo atsakovų, kad jie neturi net 5 000 Eur sumos ir kad ją skolinasi. Priešingai, R. P. sudarė itin pasiturinčios pirkėjos įvaizdį, visiškai nėra aišku, iš kokių lėšų ieškovas būtų sumokėjęs iš viso 12 000 Eur siekiančią pradinio įnašo sumą. Taip pat, pakartotinai pažymi, jog R. P. nepateikė notarui jokių sandorio sudarymui reikalingų dokumentų, ignoruodavo daugkartinius atsakovų kvietimus sandorį sudaryti, neatsiliepdavo į jų skambučius. Atsakovai nuolat derindavo laikus notarų biuruose Buto įsigijimo sandorio sudarymui, komunikuodavo su notarais, o R. P. visus pranešimus ignoruodavo arba prieš pat sandorio sudarymą pateikdavo naujas priežastis, kodėl sandorio sudaryti negali. Atsakovų teigimu, akivaizdu, kad būtent atsakovai buvo aktyvūs ir dėjo maksimalias pastangas, kad Butas būtų parduotas R. P., tuo tarpu pastaroji ignoravo atsakovus ir vilkino laiką. Tad nekyla abejonių, jog ne atsakovai, o būtent R. P. buvo nesąžininga ir kalta dėl pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo. Atsakovų teigimu, jie nesielgė nesąžiningai siūlydami parduoti Butą už didesnę kainą, R. P. vis delsiant sudaryti notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šalių nesaistė preliminari sutartis, kurioje būtų užfiksuota galutinė Buto kaina, derybos tarp šalių vyko ir užsitęsė dėl R. P. kaltės vykstant visuotiniam nekilnojamojo turto kainų augimui, Atsakovai turėjo pagrįstą interesą gauti rinkos vertę atitinkančią kainą už parduodamą Butą, taip pat dėl statybų kainų augimo atsakovams nuolat didėjo išlaidos, kurias jie patyrė įrengdami butą atsakovių motinai. Aplinkybė, kad gerokai ilgiau nei planuota užsitęsus deryboms tarp šalių, atsakovai ilgą laiką derybų nenutraukė, nors turėjo tokį pagrindą jau pirmą kartą R. P. atsisakius atvykti į notaro biurą Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tik pagrindžia atsakovų gerą valią ir sąžiningumą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį tenkinti.
Nurodo, kad nesutinka su atsakovų pozicija, kad derybos dėl Buto įsigijimo buvo vykdomos ne su ieškovu, o su R. P. Teigia, kad ieškovui išreiškus nesutikimą keisti netinkamą ieškovą tinkamu, teismas šiuo metu spręsti netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu klausimo neturi pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo atveju tarp ieškovo ir atsakovų vyravo ikisutartiniai (derybiniai) pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalių interesai yra orientuoti į materialinę naudą. Šiuo atveju vystomu teisiniu santykiu materialinės naudos siekė ne trečiasis asmuo, o ieškovas. Derybų procesas darė tiesioginę įtaką ieškovo, o ne trečiojo asmens teisėms ir teisėtiems lūkesčiams. Tokiu pačiu principu derybų rezultatas bei pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymas padarė įtaką ne trečiojo asmens, o ieškovo interesams. Derybų procesas buvo išimtinai orientuotas į ieškovo interesą investuoti lėšas, įgyti turtą ir įgytą turtą realizuoti, todėl negali būti laikomas veikiančiu trečiųjų šalių (įskaitant R. P.) teises ir lūkesčius. Paaiškina, kad ieškovą ir R. P. sieja artimi giminystės ryšiai, todėl šalys tarpusavy sutarė, kad būtent trečiasis asmuo tarpininkaus ir padės ieškovui įsigyti Butą.
Paaiškina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso patalpa (butas), esanti tame pačiame pastate kaip ir Butas. 2022 m. kovo mėn. pradžioje atsakovė L. S. susisiekė su trečiuoju asmeniu ir nurodė, kad ji yra būsima Buto bendrasavininkė, ir pasiūlė Butą vėliau, t. y. kai bus sutvarkyti įsigijimo dokumentai, iš jos bei kitų bendrasavininkų išpirkti. Apie šį pasiūlymą R. P. informavo savo sūnų Ž. P. (ieškovą), kuris iškart susidomėjo šiuo pasiūlymu. Kadangi ieškovas gyvena Vokietijoje, trečiasis asmuo pasiūlė tarpininkauti sprendžiant Buto pirkimo-pardavimo sandorį. Trečiojo asmens teigimu, derybų metu buvo susitarta, kad atsakovai parduos ieškovui Butą už 50 000,00 Eur dydžio sumą. Vėliau Buto pardavimo kaina bendru sutarimu buvo padidinta iki 56 000,00 Eur dydžio sumos. Susitarimas pirkti Butą buvo patvirtintas 2022 m. kovo 23 d. el. laišku į atsakovės R. A. 2022 m. kovo 23 d. užklausą dėl ketinimo pirkti Butą ir pasirašyti Buto pirkimo-pardavimo notarinę sutartį. 2022 m. balandžio 12 d. atsakovės L. S. MMS žinutė patvirtina, kad buvo sutarta, kad ieškovas turės sumokėti 5 000,00 dydžio avansą už Buto įsigijimą, t. y. po 2 500,00 Eur dydžio sumą atsakovėms L. S. ir R. A.. 2022 m. balandžio 14 d. trečiasis asmuo atliko pavedimus po 2 500,00 Eur į atsakovių L. S. ir R. A. banko sąskaitas. Trečiojo asmens teigimu, buvo suderinta ir sutarta, kad notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai už 56 000,00 Eur dydžio sumą perleis ieškovui Butą, turi būti pasirašyta 2022 m. rugpjūčio 31 d., 16 val., Vilniaus m. 26-ajame notarų biure, kur ieškovą turėjo priimti teisininkė G. P.-Š.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime nurodo neva notarinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos buvo atidedamas dėl trečiojo asmens kaltės. Taip pat atsiliepime daroma išvada, kad neva ieškovas ir trečiasis asmuo akivaizdžiai neturėjo finansinių galimybių įsigyti Butą. Trečiasis asmuo nesutinka su šia atsakovų pozicija. Pažymi, kad į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registrų centro išrašas patvirtina, kad 2022 m. balandžio 21 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 1/2 dalį Buto pardavė R. A., o kitą 1/2 dalį Buto pardavė L. S. ir K. S. Taigi, patys atsakovai Butą įsigijo 2022 m. balandžio 21 d. Todėl atsiliepime nurodoma aplinkybė, kad Buto pirkimo-pardavimo sandoris ilgą laiką nebuvo sudarytas dėl trečiojo asmens kaltės, neatitinka realybės, nes 2022 m. kovo mėn. atsakovai net nebuvo Buto savininkai. Pažymi, kad derybų metu atsakovai buvo informuoti, kad ieškovas Butą ketina įsigyti ne savo lėšomis, o kredito pagalba ir kad paskolos dokumentų tvarkymas gali užtrukti iki 2022 m. rudens. Atsakovai dar 2022 m. liepos mėn. į Butą įsileido UAB „Kovertas“ atstovus, kurie, ieškovo prašymu, atliko turto vertinimą, reikalingą gaunant paskolą iš banko. Atsakovams terminas nebuvo problema. Priešingai, pati atsakovė L. S. rezervavo laiką pas notarę 2022 m. rugpjūčio 31 d. Tą pačią dieną, kada buvo sutarta Butą parduoti ieškovui, buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovai už 75 000,00 Eur dydžio sumą pardavė Butą naujiesiems pirkėjams R. Š. ir K. J.-Š. Vien ši aplinkybė rodo, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. data tiko atsakovams, tačiau sandorio šalis jie pasirinko kitus asmenis. Atkreipia dėmesį, kad prieš pasirašant Buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė L. S. susisiekė su trečiuoju asmeniu ir nurodė, kad nepaisant susitarimo, Buto pardavimo kaina didėja ir jeigu ieškovas dar nori įsigyti Butą, jis turi atsakovams sumokėti jau viso 60 000,00 Eur. Ieškovui tai nebuvo problema ir su padidinta kaina šalys sutiko. R. P. teigimu, ieškovas buvo įsipareigojęs atsakovams iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti 60 000 Eur. Tą jis ketino padaryti, kaip atsakovams puikiai ir buvo žinoma, kredito pagalba. Tačiau atsakovai, susitarę su ieškovu, gavę iš jo avansą, nesibaigus sutartam notarinės sutarties pasirašymo terminui, vedė derybas su kitais Buto pirkėjais, o gavę patrauklesnį pasiūlymą, neteisėtai nutraukė susitarimą su ieškovu. Nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis, derybos buvo pasiekusios paskutinę stadiją, t. y. buvo susitarta dėl kainos, atliktas avansinis mokėjimas, gautas kredito įstaigos sutikimas kredituoti įgyjamą Butą bei paskirta tiksli notarinės sutarties pasirašymo data. Iš šių veiksmų matyti, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad notarinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas savo susitarimo su atsakovais įsipareigojimus vykdė sąžiningai, tinkamai ir laiku, t. y. sumokėjo prašomo avanso dydžio sumą bei gavo UAB „Medicinos Bankas“ patvirtinimą, kad Butui įsigyti bus suteiktas reikiamo dydžio kreditas. Tuo tarpu, atsakovai, gavę avansą, vienašališkai atsisakė su ieškovu sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį tik todėl, nes buvo gautas patrauklesnis pasiūlymas iš kitų pirkėjų. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovo argumentais, kad šiuo atveju atsakovai, atsisakę su ieškovu sudaryti pagrindinę sutartį už 50 000,00 Eur, vėliau už 56 000,00 Eur, dar vėliau ir už 60 000,00 Eur dydžio sumą, o Butą pardavę naujiems pirkėjams už 75 000,00 Eur dydžio sumą, iš savo neteisėto elgesio gavo mažiausiai 15 000,00 Eur dydžio naudą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką byloje, kuriame palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašo jį tenkinti.
Papildomai nurodo, kad nesutinka su atsakovų teiginiu, jog dėl neva ieškovo ir/ar jo mamos R. P. kaltės ginčo sandoris nebuvo sudarytas labai ilgą laikotarpį – net nuo 2022 m. kovo mėnesio. Pažymi, kad patys atsakovai Butą įsigijo tik 2022 m. balandžio 21 d. Taigi, 2022 m. kovo-balandžio mėn. notarinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo ir/ar jo mamos kaltės, kaip tas melagingai teigiama atsiliepime, bet dėl to, kad atsakovai tuo metu net neturėjo Buto nuosavybės teisių. Nurodo, jog atsakovai puikiai žinojo, kad ieškovas Butą ketina įsigyti ne savo lėšomis, o kredito pagalba, ir kad paskolos dokumentų tvarkymas gali užtrukti iki 2022 m. rudens. Šias faktines aplinkybes įrodo tai, kad atsakovai dar 2022 m. liepos mėn. į Butą įsileido UAB „Kovertas“ atstovus, kurie, ieškovo prašymu, atliko turto vertinimą, reikalingą gaunant paskolą iš banko, taip pat tai, kad atsakovės L. S. rezervuotas laikas pas notarę buvo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovo teigimu, atsakovų teiginiai, kad ieškovas neturėjo finansinių galimybių įsigyti Butą, turėtų būti vertinami tik kaip niekuo neparemti deklaratyvūs teiginiai, kurie, be kita ko, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymi, kad atsakovų teiginys, jog atsakovė R. A. Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti pasiūlė datą – 2022 m. balandžio 1 d. arba 2022 m. balandžio 8 d., nepagrįstas. Atsakovai Butą įsigijo tik 2022 m. balandžio 21 d., todėl šalys objektyviai negalėjo Buto pirkimo pardavimo sutarties sudaryti aukščiau. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog proceso šalys buvo susitariusios, kad notarinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta 2022 m. rugpjūčio 31 d., todėl ankstesni šalių notarinės sutarties sudarymo datos susitarimai, jei tokie ir buvo, neturi jokios teisinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju svarbu tik tai, dėl kokių priežasčių 2022 m. rugpjūčio 31 d. šalys nesudarė notarinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties. Sutinka, kad šalys susitarė sudaryti rezervacijos (preliminariąją) sutartį, tačiau priešingai nei teigiama atsiliepime, ieškovo teigimu, ši sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovų kaltės (gudrybės). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai reikalavo, kad ieškovas avansą sumokėtų dar 2022 m. balandžio 12 d., kuomet atsakovai dar nebuvo įsigiję Buto. Atsakovai nurodė, kad dėl šios priežasties jie negali sudaryti minėtos Buto rezervacijos (preliminariosios) sutarties. Vėliau, pervedus avansą, atsakovai nurodė, kad nebeliko prasmės sudaryti minėtos sutarties, nes šalių susitarimą patvirtina (įrodo) atlikti avanso pavedimai atsakovams. Taigi, pervedus avansą, naiviai pasitikint atsakovais, ieškovas pradėjo tvarkyti reikiamus dokumentus kreditui gauti. Ieškovas, nesutikdamas su atsiliepime pateiktais motyvais, pažymi, jog atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovas ar jo atstovė būtų žadėjusi įgyti Butą per tokį trumpą terminą. Šią aplinkybę paneigia ir pačių atsakovų pateiktas el. laiškas, kuriame 2022 m. birželio 2 d. atsakovė R. A. rašė: „Laba diena, Dėl buto pirkimo, kiek notaras sakė, galima daryti pirkimą nuotoliniu būdu, jei abi šalys nuotoliniu būdu pasirašytų. Mums tinka, jei ir Jums, galėsime pasiderinti laiką, ir prašyti notaro, kad po biškį ruoštų pirkimo pardavimo sutartį. Tik sakykite ar norite pas savo notarą draugę registruotis? Ar Jums nesvarbu ir galime parinkti notarų biurą?“. Taigi, ieškovo teigimu, priešingai nei teigia atsakovai, dar 2022 m. birželio 2 d. šalys nebuvo sutarusios, kada pasirašys notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas papildomai nurodo, jog šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovas notarei dokumentus turi pateikti iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., o ieškovas banko patvirtinimą gavo 2022 m. rugpjūčio 23 d., t. y. iki sutartos datos sudaryti notarinę sutartį likus 9 (devynioms) dienoms. Akivaizdu, kad šio termino visiškai pakaktų (būtų pakakę) pasiruošti notariniam sandoriui. Ieškovo nuomone, atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes nesibaigus sutartam notarinės sutarties pasirašymo terminui, vedė derybas su kitais potencialiais Buto pirkėjais, o gavę patrauklesnį pasiūlymą, neteisėtai nutraukė susitarimą su ieškovu. Akivaizdu, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės L. S. el. laiškas notarei buvo tik siekis surasti bet kokį pretekstą, kuriuo atsakovai mėgins ateityje pateisinti savo neteisėtus veiksmus.
Ieškovas dublike taip pat nurodo, jog atsakovai melagingai nurodo, kad apie ieškovą sužinojo tik iš 2022 m. rugpjūčio 30 d. trečiojo asmens R. P. žinutės. Anot ieškovo, atsakovams buvo puikiai žinoma, kas yra tikrasis Buto pirkėjas. Pažymi, jog 2022 m. gegužės 7 d. ieškovas su savo sužadėtine S. S. specialiai atvyko į Lietuvą, kad galėtų apžiūrėti perkamą Butą, o 2022 m. gegužės 9 d. ieškovas su sužadėtine, suderinęs su atsakovais, nuvyko apžiūrėti Buto. Nurodo, jog ieškovą ir jo sužadėtinę į Butą įleido apžiūrėti N. A. (atsakovių L. S. ir R. A. mama). Ieškovas sutinka, jog tarp šalių nebuvo sudaryta standartinė rašytinė preliminarioji sutartis, tačiau priešingai nei teigiama atsiliepime, šalys susitarė (raštu, SMS žinutėmis ir el. laiškais) dėl visų esminių preliminariosios sutarties sąlygų, kuriomis remiantis turėjo būti sudaryta notarinė sutartis. Taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovai 2022 m. rugpjūčio 8 d. žinute nurodė aiškų terminą iki kada turi būti sudaryta notarinė pirkimo pardavimo sutartis - 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau nesulaukę šios datos, nutraukė susitarimą su ieškovu.
Ieškovas akcentuoja, jog šalys sutarė dėl visų esminių preliminariosios sutarties sąlygų, t. y pirma, dėl Buto kainos - 60 000 Eur, antra, dėl avanso dydžio - 5 000 Eur, trečia, dėl termino, kada turi būti sudaryta pagrindinė notarinė sutartis - 2022 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, faktiškai tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymi, jog ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo susitarimą ir pasirašyti notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį, su trečiaisiais asmenimis sudarė paslaugų teikimo sutartis, vertė dokumentus, reikalingus Buto įsigijimui, iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą, gavo UAB „Medicinos Bankas“ patvirtinimą, kad Butui įsigyti bus suteiktas reikiamo dydžio kreditas, atsakovams pervedė reikalaujamo dydžio avanso sumą. Atsižvelgus į tai, atsakovai sukūrė ieškovui pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad notarinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta, tačiau dėl patrauklesnio pasiūlymo, nesąžiningai, gaudami naudą, nutraukė susitarimą su ieškovu.
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktame triplike teismo prašo ieškinį atmesti. Nurodo atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes.
Papildomai paaiškina, jog apie Buto pardavimą atsakovai kalbėjosi su R. P. jau nuo pat 2020 m., o dar net nesant Butui įsigytam, 2022 m. sausio mėn. atsakovai suderėjo su R. P. Buto pirkimo-pardavimo kainą. Pažymi, kad Butą atsakovės L. S. ir R. A. įsigijo iš Vilniaus miesto savivaldybės 2022 m. balandžio 21 d. Derybos dėl nedidelio Buto pirkimo-pardavimo sąlygų galbūt ir būtų galėjusios tęstis ilgiau nei keturis mėnesius, jeigu šalys dar būtų nesutarusios dėl visų esminių sandorio sąlygų, tačiau šiuo atveju visos sąlygos ir, visų pirma, kaina buvo aiškios dar net iki Buto įsigijimo iš savivaldybės, t. y. 2022 m. sausio mėn. Taigi, derybos po to, kai atsakovai 2022 m. balandžio 21 d. įgijo Butą iš savivaldybės, net nevyko, nes visos esminės sąlygos jau buvo suderėtos. Vienintelis esminis dalykas, kuris vyko po 2022 m. balandžio 21 d., tai, kad atsakovai gera valia laukė ir nuolat kvietė R. P. sudaryti notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau notarinio sandorio data buvo vis nukeliama išimtinai vien tik R. P. prašymu. Atsakovai dar kartą pažymi, jog per visą laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki pat rugpjūčio pabaigos jie dėjo visas pastangas kuo greičiau su R. P. sudaryti notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį: 2022 m. balandžio 27 d. kreipėsi į notarą, prašydami pasiūlyti laiką notarinio sandorio sudarymui, tačiau dėl R. P. prašymų palaukti, to nebuvo padaryta; 2022 m. birželio 2 d. pasiūlė notarinį sandorį sudaryti nuotoliniu būdu, tačiau R. P. buvo prašoma atidėti; 2022 m. liepos 29 d. informavo, kad R. P. kviečiama 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudaryti notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį ir R. P. per dvi dienas turi išsiųsti dokumentus notarui sandoriui sudaryti bei pateikti informaciją, ar įsigijimo kaina bus finansuojama kredito įstaigos, tačiau ir vėl tai nebuvo padaryta; 2022 m. rugpjūčio 8 d. bei 2022 m. rugpjūčio 19 d. informavo, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. kviečiami sudaryti notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau, kaip el. laišku patvirtino notaro padėjėja, dokumentai bei informacija sandorio sudarymui ir vėl nebuvo pateikti. Atsakovas nurodo, jog nei ieškovas, nei R. P. taip ir niekada nepateikė privalomų dokumentų bei informacijos notarinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, t. y. asmens dokumentų kopijų bei informacijos, ar Butas įsigijimas nuosavomis ar skolintomis lėšomis, o jeigu skolintomis - kokia dalis bus nuosavų lėšų ir kokia dalis skolintų.
Atsakovai triplike papildomai pažymi, jog dar 2022 m. vasario 4 d. atsakovai informavo, kad nori su R. P. sudaryti notarinę pirkimo- pardavimo sutartį po 1,5 mėn., t .y. iki 2022 m. kovo 10 d. Atsakovams nespėjus iki minėto termino įsigyti Buto, atsakovai 2022 m. kovo 23 d. siūlė kitą datą notarinei Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti – 2022 m. balandžio 1 d. arba 2022 m. balandžio 8 d. Paaiškina, kad Buto įsigijimas iš savivaldybės iš tikrųjų užtruko ilgiau nei buvo tikėtasi, tačiau esminė aplinkybė, kad atsakovai siekė parduoti Butą R. P. nedelsiant po jo įsigijimo iš savivaldybės. Tai buvo akivaizdu iš atsakovų veiksmų, siūlant notarinio sandorio sudarymo datą dar iki jiems įsigyjant šį Butą. Siūloma data buvo iškart po Buto įsigijimo iš savivaldybės. Išimtinai dėl R. P. veiksmų Buto pardavimas užsitęsė nuo 2022 m. balandžio 21 d., kai atsakovai įsigijo Butą iš savivaldybės, iki pat 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, kai atsakovai neapsikentę nuolatinių atidėliojimų pardavė Butą trečiajam asmeniui ir gera valia grąžino gautą avansą R. P., t. y. notarinio sandorio sudarymo data buvo atidėliojama net keturis mėnesius.
Atsiliepimas
Atsakovų teigimu, R. P. turėjo galimybę pasirūpinti savo interesų apsauga priimant pasiūlymą sudaryti preliminariąją sutartį ir apsibrėžiant joje pagrindinės sutarties sudarymo terminą, tačiau tai nebuvo padaryta išimtinai dėl R. P., kuri yra patyrusi verslininkė, aplaidumo. Byloje esantis šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad būtent atsakovai siūlė R. P. pasirašyti „rezervacinį susitarimą“, kuriame šalys būtų aptarusios ir pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą. Atsakovų teigimu, jeigu ieškovas ir/ar R. P. dėl finansinių priežasčių neturėjo galimybės įsigyti Butą iš karto po to, kai atsakovai Butą įsigijo iš savivaldybės, R. P. turėjo pasirūpinti ir pasirašyti Buto rezervavimo sutartį ar preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą. Patys atsakovai siūlė šalių santykius padaryti labiau nuspėjamus ir apibrėžtus, siūlant sudaryti „rezervacinį susitarimą“, tačiau R. P. ir/ar ieškovui atsisakius tokią sutartį pasirašyti atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta nedelsiant. Atsakovai taip pat papildomai pažymi, jog tarp R. P. ir/ar ieškovo bei atsakovų susiklosčiusios derybos niekada neperaugo į preliminariąją sutartį, todėl R. P. ir/ar ieškovo lūkesčiai dėl pagrindinės sutarties sudarymo negali būti tokie, kokie būtų esant sudarytai preliminariajai sutarčiai. Taigi, nesant preliminariajai sutarčiai sudarytai, R. P. ir/ar ieškovo lūkestis, kad pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta, negali būti ginamas ir negauta nauda (restituciniai nuostoliai) negali būti priteisiami. Akcentuoja, jog sužinojusi apie nutraukiamas derybas, R. P. siūlė jai Butą parduoti už 80 000 Eur, t. y. dar net brangiau nei Buto pardavimo kaina tretiesiems asmenims. Tai pagrindžia, kad R. P. neturėjo preliminariąja sutartimi apibrėžto lūkesčio Butą įsigyti už jame nurodytą kainą. Priešingai, ji netgi siūlė nupirkti Butą brangiau, nei jo pardavimo kaina tretiesiems asmenims, todėl negali būti ginamas ieškovo lūkestis nupirkti Butą būtent už 60 000 Eur, dėl ko už tokią sumą Buto neįsigijus, ieškovas galėtų reikalauti priteisti 15 000 Eur dydžio skirtumą tarp 60 000 Eur sumos ir kainos, už kurią Butas buvo parduotas tretiesiems asmenims (75 000 Eur). Pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovas su sužadėtine apžiūrėjo Butą, kurį jiems aprodė atsakovių motina, nepatvirtina, kad iš to atsakovai turėjo suprasti, kad jis, o ne R. P. bus Buto pirkėju, juolab, kad Bute ieškovas lankėsi kartu su R. P., o atsakovai šiame ieškovo vizite nedalyvavo.
Šalies argumentai
Ieškovas byloje pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog nesutinka su atsakovų teiginiu, jog ieškinys turėjo būti pateiktas ieškovo motinos R. P. Papildomai nurodo, kad ieškovą ir R. P. sieja artimi giminystės ryšiai, todėl ieškovas, gyvenantis užsienyje (Vokietijoje), nusprendė patikėti interesų atstovavimą savo motinai. Pabrėžia, kad R. P. neatliko jokių veiksmų, kuriems būtų reikalingas įgaliojimas. R. P. nepasirašė dokumentų ieškovo vardu, savavališkai nepriėmė jokio sprendimo, tiesiog išviešindavo ieškovo interesus, t. y. ieškovas komunikavo per R. P. Tiek R. P., tiek ieškovas aiškiai sutinka ir atskleidžia faktą, jog R. P. (būdama ieškovo motina) veikė išimtinai ieškovo interesais bei reprezentavo juos santykyje su atsakovais.
Atsiliepimas
Atsakovai teismui byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, jog 2022 m. liepos 29 d., po daugkartinių atidėliojimų, atsakovai buvo pakvietę R. P. į sandorio sudarymą 2022 m. rugpjūčio 18 d., prašydami R. P. per dvi dienas nuo 2022 m. liepos 29 d. pateikti notarui dokumentus sandoriui sudaryti bei informuoti, kieno lėšomis (skolintomis ar nuosavomis) bus įsigijimas Butas, nes nuo to priklausė notarinės sutarties turinys bei visa sandorio struktūra (pvz., ar Butas įkeičiamas kredito įstaigai ar ne). R. P. dokumentų notarui nepateikus, 2022 m. rugpjūčio 6 d. tarp L. S. ir R. P. įvyko telefoninis pokalbis, kurio metu R. P. informavo, kad nespėja užsitikrinti finansavimo iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., todėl ši data sandorio sudarymui jai yra netinkama. Savo ruožtu L. S. pokalbio metu informavo, kad, esant nepasitikėjimui dėl R. P. noro ir/ar galėjimo įsigyti Butą, atsakovai įkels Buto skelbimą internetiniame skelbimų portale. 2022 m. rugpjūčio 8 d. atsakovai pakvietė R. P. sudaryti sandorį 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau siekdami užsitikrinti, kad Butas tikrai bus parduotas (R. P. ar tretiesiems asmenims), 2022 m. rugpjūčio 11 d. atsakovai įkėlė Buto skelbimą į skelbimų portalą www.aruodas.lt. Atsakovai paaiškina, jog jie nesiekė Buto pardavimo tretiesiems asmenims, tačiau buvo priversti pradėti siūlyti Butą įsigyti rinkoje, siekdami apsisaugoti nuo neapibrėžtumo ir nuolatinio sandorio sudarymo vilkinimo, besitęsiančio keturis mėnesius. Sužinojus, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. notarui vis dar nebuvo pateikta jokios informacijos ir jokių dokumentų sandorio sudarymui pas notarą, 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakovai nutraukė derybas ir grąžino R. P. jos sumokėtą avansą, į ką R. P. sureagavo tos pačios dienos SMS žinute, nurodydama, kad didesnė Buto kaina (60 000 Eur) būtų buvusi puiki kompensacija dėl uždelsimo. Atsakovai pažymi, jog vėliau R. P. ėmė siūlyti dar didesnę kainą už Butą – 80 000 Eur, t. y. dar net didesnę kainą nei kaina, už kurią atsakovai vėliau pardavė Butą tretiesiems asmenims (75 000 Eur).
Teismo posėdžio metu ieškovas Ž. P. nurodo, jog viskas prasidėjo dar 2022 m. pavasarį, kuomet jo motina R. P. ieškovui papasakojo, kad jos pažįstamos N. A. šeima yra pasirengusi parduoti butą (duomenys neskelbtini). Ieškovui motina patarė, jog tas butas, esantis Vilniaus centre, yra puiki vieta gyventi ieškovui grįžus iš užsienio po mokslų bei darbo, taip pat atsidaryti kliniką. Ieškovas nurodo pasiūlymu labai susidomėjęs. Ieškovo teigimu, tuo metu minimas Butas priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau seserys (atsakovės L. S. ir R. A.) ieškovo motinai patikino, jog jos žadą Butą iš savivaldybės išpirkti ir parduoti ieškovui. Savivaldybė pradžioje Butui buvo nustačiusi 51 000 Eur kainą, o dar net neturėdamos dokumentų L. S. ir R. A. paprašė iš ieškovo 5 000 Eur avanso jo ketinimams patvirtinti. Tuo metu ieškovas tokios sumos savo sąskaitoje neturėjo, nes tuo metu įsirenginėjo nuomojamą būstą Vokietijoje. Atsižvelgęs į tai, šiuos pinigus jis pasiskolino iš draugo ir pervedė mamai. Ji balandžio 14 d. lygiomis dalimis padalino juos L. S. ir R. A. Pažymi, jog prieš pusantrų metų buvo toks tarp asmenų didelis pasitikėjimas, jog avansą kaip savo ketinimų įrodymą pervedė tada, kai jos dar nebuvo išpirkusios būsto iš Vilniaus miesto savivaldybės. Po to, kai L. S. ir R. A., būstą išpirko, ieškovas nurodo pradėjęs ruoštis Buto įsigijimui, domėtis finansavimo galimybėmis. Dėl įtempto darbo grafiko ligoninės priėmime, 55 ar 60 darbo valandų per savaitę, jis pagalvojo, jog negali sau leisti skirti laiko dar deryboms su bankais, todėl nusprendė, jog optimalus variantas šiuo atveju būtų kreiptis į paskolų tarpininkus. Nurodo, jog 2022 m. gegužės mėn. ieškovas su savo sužadėtine S. S. grįžo į Lietuvą apžiūrėti Buto bei susitikti su paskolų tarpininku. Ieškovas 2022 m. gegužės 9 d. su sužadėtine ir R. P. nuvyko apžiūrėti Buto, į vidų įsileido atsakovių motina N. A., kuri viską aprodė, ne kartą pakomentuodama, jog būstas bus puikus jaunai šeimai. Iš pokalbio ieškovui buvo akivaizdu, jog N. A. žinojusi, kad tikrasis būsto pirkėjas yra ieškovas. Taip pat per viešnagę Lietuvoje ieškovas nurodo susitikęs su Ž. B., kuri dirba paskolų paslaugas teikiančioje įmonėje. Per susitikimą buvo nuspręsta, jog įmonės siūlomos paslaugos atitinka ieškovo lūkesčius, siekiant įsigyti turto (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo pradėjęs rinkti informaciją, tačiau derybos su bankais, anot ieškovo, negalėjo būti pradėtos iš karto, kadangi tam reikėjo finansinių dokumentų, įrodančių jo finansines galimybes, taip pat reikėjo oficialiai įvertinti turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškina, jog jam reikėjo paruošti ir darbo sutartį, iš terminuotos pakeisti į neterminuotą, kad bankai palankiau žiūrėtų, viską išversti iš vokiečių į lietuvių kalbą, surinkti visus algalapius, kuriuos taip pat reikėjo versti ir pasirūpinti paskutiniuoju dokumentu – oficialiu turto įvertinimu. Nurodo, jog turto vertinimo procesas truko ilgiau negu mėnesį. Su vertintoju buvo susisiekta birželio 17 d., jam pateikta visa reikiama informacija, anot ieškovo, vertintojas patikino, kad procesas tęsis ne ilgiau dviejų savaičių, tačiau vertintojas bute apsilankė tik liepos 1 d., o vertinimo išvadas pateikė tik dar po trijų savaičių. Ieškovas nurodo, kad pats pasirengimas būsto pirkimui tęsėsi ilgiau negu buvo tikėtasi, atsižvelgusios į tai, seserys (L. S. ir R. A.) paprašė 60 000 Eur už Butą, kadangi jos rado kažką, kas joms tokią pinigų sumą pasiūlė. Ieškovas nurodo savo intereso Butą įsigyti neprarado ir iš karto pranešė, jog sutinka su šia nauja kaina. Belaukiant priimtiniausio banko atsakymo, atsakovės pranešė, jog jos nustatė galutinę, nebesikeičiančią sandorio datą turtui parduoti – 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas nurodo, jog likus savaitei iki termino, kai jis turėjo išpirkti butą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 23 d., su juo susisiekė bankas su teigiamu atsakymu, jog sutinka ieškovui paskolinti 48 000 Eur norimam turtui įsigyti. Ieškovo teigimu, ši žinia iš banko atėjo per vėlai, nes 2022 m. rugpjūčio 22 d. jį pasiekė žinia, jog sandoris neįvyks, nes atsakovės, kuriomis jis ir jo mama pasitikėjo, buvo pervedę avansą, paslapčiomis jau derėjosi su kitais pirkėjais ir iš jų gavo žymiai didesnį avansą. Ieškovo teigimu, dar tą pačią dieną atsakovės grąžino avansą. Ieškovas nurodo praradęs laiką renkant visą informaciją ruošiantis sandoriui, taip pat vykdamas į Lietuvą apžiūrėti būsto, bendravo su paskolų tarpininkais ir svarbiausia prarado galimybę įsigyti patį turtą, kuriame planavo gyventi, įsteigti kliniką. Ieškovas nurodo, jog paskutinėmis rugpjūčio dienomis bandė skambinti atsakovėms, tačiau nei viena iš jų nekėlė ragelio, bandė susisiekti žinutėmis, siūlė joms iki rugpjūčio 31 d. sumokėti ir didesnes kainas (80 000 Eur). Paaiškina, kad tokias sumas jis siūlė pasitaręs su paskolų tarpininke, kuri patikino, jog atsižvelgus į ieškovo finansines galimybes kredito unijos kelių dienų bėgyje tikrai galėtų suteikti tokią pinigų sumą. Tačiau rugpjūčio 31 d., kuriai tiek ieškovas ruošėsi, buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta su juo, o sudaryta su kitais žmonėmis. Ieškovas papildomai nurodo, kad su atsakovais tiesiogiai nėra bendravęs, į pabaigą bandė susisiekti, tačiau jie ignoravo. Visą laiką ieškovo interesus atstovavo jo mama R. P. Įgaliojimo mamai nebuvo išdavęs. Patikslina, kad 80 000 Eur sumą atsakovams pasiūlė jau po avanso grąžinimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. P. teismo posėdžio metu nurodo, jog žodiniais pasitarimais pasiūlymas pirkti Butą buvo pateiktas maždaug nuo 2016 m. – 2017 m. Paaiškina, jog keletą kartų siekusi įsigyti Butą, tačiau vis besikeičiant kainoms įsigyti būsto už didesnę sumą ji tuo metu sau negalėjusi leisti, o praėjus kažkiek laiko, kai buvo pasiruošusi įsigyti, 2021 m. pabaigoje atsakovai kreipėsi į savivaldybę, kuri nurodė, jog kaina vėl yra pasikeitusi, tačiau R. P. nurodo tuo metu jau galėjusi sau Butą leisti ir apie įsigijimą pradėjo galvoti pati. Paaiškina, kad 2022 m. vasarį prasidėjus karui, ji pagalvojo, kad Ž. P. yra karininkas, karo gydytojas ir tikimybė, kad jis turės atvažiuoti į Lietuvą gana didelė, todėl pasiūlė sūnui pačiam įsigyti šį Butą. Nurodo, jog jeigu pavyktų įsigyti Butą, jos sūnus ten pradžioje galėtų gyventi, vėliau gal ir kliniką įsisteigti. Nurodo, kad šiame name vienas butas priklausė R. P. mamai, kitos patalpos R. P. įmonei. Nurodo, jog Ž. P. Butu labai susidomėjo ir jie susitarė, jog R. P. jam padės, kadangi jis įtemptai dirba Vokietijoje. Paaiškina, kad Ž. P. fiziškai negalėdamas derėtis su bankais, nusprendė samdyti brokerę. Pažymi, kad turto vertintojas gerokai užtempė laiką ir pateikė dokumentus po daugiau nei mėnesio, nors žadėjo per dvi savaites, todėl pateikti duomenų kredito įstaigoms jie negalėjo, o šios atitinkamai suteikti paskolos. Kai Buto vertinimą ieškovas gavo, pateikė visus dokumentus bankui ir laukė atsakymo. R. P. žiniomis, buvo kreiptasi ne į vieną banko įstaigą. Paaiškino, jog pirmaisiais etapais apie kainų pokyčius daugiau bendraudavo su R. A. Po to, kai galutinai nusprendė, kad jiems kaina tinka ir Butą pirks, dar šiek tiek su R. A., o praėjus šiek tiek laiko su L. S. Santykiai buvo puikūs, visiškas pasitikėjimas, todėl be preliminarios sutarties ji pervedė avansą, siekiant ir pinigų, ir laiko sutaupyti. Nurodo, jog atsakovės žinojo ir buvo informuotos apie Ž. P., o ne R. P. ketinimus pirkti Butą. Nurodo, kad jai buvo žinoma, kad Butą reikės nupirkti greitai, žinojusi, kad N. A. atsakovai turėjo nupirkti kitą butą. Paaiškina, kad atsakovus pavasarį, tikslios datos nepamena, informavo apie tai, kad Butą pirks sūnus, o ne ji. Patvirtina, kad sudaryti preliminarią sutartį atsakovai buvo pasiūlę. Dėl Buto apžiūros tarėsi su N. A. per vieną iš seserų. Vienai iš seserų buvo nurodžiusi, kad Butą apžiūrės Ž. P. Pripažįsta, kad terminas pagrindiniai sutarčiai sudaryti kito dėl jos prašymų. Patvirtina, kad jokių dokumentų notarei iki rugpjūčio 31 d. nebuvo pateikusi, tik išsiaiškino kokių dokumentų reikia.
Ieškovo atsakovas Robertas Naruškevičius teismo posėdžio metu akcentuoja, kad ginčas kilo dėl to, jog su ieškovu vykusios derybos buvo nutrauktos, nes atsirado nauji Buto pirkėjai. Visas sandorio inicijavimas buvo iš ieškovo pusės. Paaiškina, dar kuomet 2018 m. šalys tarėsi dėl turto įsigijimo, kai vyko susirašinėjimai tarp savivaldybės ir atsakovų motinos, akivaizdu, kad šalys suprato, kad turtą įsigys būtent ieškovas ar trečiasis asmuo. Šiuo atveju, suderinus esmines sandorio aplinkybes – sumą, preliminarų laiką, šalis, sąlygas, kad turtas turi būti parduotas ieškovui, nekilo niekam abejonių, kad sandoris bus įgyvendintas ir kad tikrosios sandorio šalys yra ieškovas ir atsakovas. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais patikina, kad turtas turėjo būti įsigytas gaunant finansavimą, sandoris turėjo būti nuotolinis, o sandorio šalis turėjo būti Ž. P. Nurodo, tai, kad nebuvo sudaryta preliminarioji būsto pirkimo-pardavimo sutartis, nieko nekeičia, susirašinėjimai atspindi tikrąją šalių valią. Sutarimas buvo pasiektas, o susitarimo pasiekimą įrodo 5 000 Eur pervestas avansas, dar tuomet kai atsakovai iš savivaldybės nebuvo įsigiję Buto. Tarp šalių esantys santykiai buvo pagrįsti pasitikėjimu. Nurodo, jog atsakovai galėjo raštu informuoti apie kitą sandorį ankščiau, nelaukti, kada ieškovas tvarkysis paskutinius dokumentus.
Teismo posėdžio metu atsakovas K. S. (K. S.) paaiškina, kad L. S. yra jo žmona, R. A. yra jo žmonos sesuo, o N. A. jo žmonos ir R. A. mama. Nurodo, jog N. A. gyveno (duomenys neskelbtini) tame Bute, kurį vėliau pardavinėjo. Butas buvo be patogumų, šaltas, kiauras, kūrenamas pečiumi, kartais žiemos metu kai lauke būdavo -20 laipsnių temperatūros, patalpoje būdavo apie 0 laipsnių. Taigi, R. A. ir L. S. galvojo Butą išpirkti, todėl derėjosi su bankais dėl galimybių. Planavo arba įsigyti naują butą, arba seną suremontuoti, nes senajame gyventi yra sunku, ypač vyresnio amžiaus žmogui. Paaiškina, kad Ž. P. tuo metu nei pažinojo, nei su juo vedė kažkokias derybas. Viskas vyko per R. P. R. P. norą pirkti Butą jie sužinojo netyčia, kuomet L. S. su R. A. prašė turto vertintojo. Tuomet iš savivaldybės sužinojo, kad R. P. domėjosi Butu. Tas buvo žinoma maždaug nuo 2017 m. – 2018 m. Dėl realaus galimo sandorio viskas prasidėjo 2020 m. gruodį tarp R. A. ir R. P. Dialogo esmė visada buvo išpirkti turtą pirmumo teise ir jį vėliau parduoti. Paaiškina, kad atsakovai vis dėlto pagalvojo, jog šio Buto nebenori, todėl nusprendė jį parduoti ir šiek tiek užsidirbti naujo buto įrengimui. Pagal planą kovą – balandį, visus suteiktus leidimus naujo būsto įrengimui turėjo, tikėjosi tarp šalių greito sandorio. Anot atsakovo, R. P. patikino, jog nėra jokių problemų ir sandoris bus greitas, kadangi tai bus pirkimas arba iš nuosavų, arba iš jos turimos įmonės lėšų. Pažymi, jog tuo metu jo žmona laukėsi, todėl R. P. žinojo, kad tai yra labai svarbu, kad sandoris turi būti įvykdytas greitai. Pirmą kartą apie Ž. P. ir apie kreditavimo galimybes sužinojo tik balandžio mėnesio 27-28 dienomis. Nurodė, kad vėliau, R. P. teigimu, šis sandoris jai asmeniškai turėjo būti nenaudingas. Tuomet suprato, kad turės notarinės sutarties pasirašymo datą nukelti. Turto kaina tuo metu buvo 56 500 Eur. Pabrėžia, kad pirkėjai akivaizdžiai žinojo, jog atsakovai iš sandorio siekia užsidirbti naujo būsto remontui. Nurodo, kad gegužės 9 d. atvykus į Lietuvą Ž. P. buvo planas sudaryti sandorį, bet galiausiai išaiškėjo, kad to nebus. Birželio 2 d. buvo pasiūlytas pasirašymas nuotoliniu būdu. Buvo sutarta, kad galutinis pasirašymo terminas liepos 20-29 dienomis, pasiūlė atsisakyti sandorio, nes atsakovai jau nebetikėjo, jog apskritai Butą šiems pirkėjams parduos. Tačiau L. S. pasiūlė dar šiek tiek palaukti. Vis dėl to šalys sutarė, kad paskutinis terminas rugpjūčio 18 d. R. P. atsakovus patikino, kad per tris savaites turi viskas įvykti. Atsakovo teigimu, sandoris ir vėl neįvyko. Paklausus notarės, ar ji gavo dokumentus, notarė patikino, kad jokių pirkėjų dokumentų dar nepateikta. Nors buvo sutarę, kad rugpjūčio 18 d. yra paskutinis terminas sandoriui, tačiau rugpjūčio 23 d. ir vėl iš notarės sužinojo, kad niekas nevyksta, atsižvelgus į tai, telefonu pasakė R. P., kad įdės skelbimą parduoti Butą. Tuomet pradėjo skambinti pirkėjai, atsakovai pasakė apie tai R. P. Atsakovai sulaukė Buto pirkimo pasiūlymo, kuris buvo žymiai naudingesnis. Pasakius R. P., už kokią kainą jiems yra siūloma parduoti Butą, R. P. supyko. Atsakovai aiškiai suprato, kad ilgiau derybos vykti negali. Su naujais pirkėjais pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, jie sumokėjo avansą. Pažymi, kad R. P. irgi siūlė pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas nurodo, jog rugpjūčio 31 d. vis dėlto pasirašė sandorį su naujais pirkėjais. Nurodo, jeigu būtų žinoję, kad tiek pastangų ir laiko prireiks sudaryti šį sandorį su ieškovu, jie net nebūtų dėl šio sandorio taręsi. Pažymi, kad galutinis terminas buvo rugpjūčio 31 d., o po rugpjūčio 18 d. sutarto termino, nusprendė palaukti dar šiek tiek.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas Rapolas Kasparavičius teismo posėdžio metu nurodo, jog atsakovų įsitikinimu, atsakovai elgėsi sąžiningai, dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų sudarytas sandoris. Aplinkybė, kad ieškovui buvo pasiūlyta pirkti Butą, ir noras įsigyti Butą buvo iškart po jo įsigijimo iš savivaldybės, pagrindžia byloje pateikti įrodymai. Vasario 4 d. L. S. ir R. A. nebuvo įsigijusios Buto iš savivaldybės, tačiau buvo aiškiai iškomunikuojama, kad Butą norima parduoti kuo greičiau. Tam buvo gyvenimiškos aplinkybės, buvo poreikis turėti lėšų, kad būtų galimybė įrengti būstą N. A. Atsižvelgus į tai, Butą atsakovai norėjo parduoti už 5 000 Eur daugiau, negu buvo pirkta iš savivaldybės. Pažymi, kad atsakovai iš savivaldybės Butą įsigijo už 51 500 Eur, kad kaina bus didinama 5 000 Eur buvo sutarta dar 2022 m. sausio mėn. Sandoris su savivaldybe neįvyko taip gerai, kaip buvo tikėtasi, tačiau dar kovo 23 d. buvo išsiųstas el. laiškas R. P., klausiant ar ji yra vis dar suinteresuota pirkti būstą, atsakovai pasiūlė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį balandžio 1 arba 8 dienomis. Tuo metu atsakovės dar nebuvo įsigijusios Buto, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Butą buvo norimą parduoti kuo skubiau. Balandžio 12 d. būsimos pardavėjos pasiūlė R. pasirašyti rezervavimo sutartį bei sumokėti 5 000 Eur sumos avansą. R. P., būdama patyrusi verslininkė, nepasirašė rezervavimo sutarties, tiesiog pervedė pinigus ir atsakovus įvėlė į pabaigos neturinčias derybas. Buto finansavimas gautas tik po 5 mėnesių, nors pradžioje Butą turėjo pirkti R. P. iš karto. Atsakovai balandžio 21 d. Butą įsigijo iš savivaldybės. Gegužės 9 d. Ž. P. su sužadėtine, R. P. apsilanko Bute. Pažymi, kad atsakovai norėjo Butą kuo greičiau parduoti, tačiau iš R. P. vis buvo kažkokie trukdžiai. Ieškovui buvo siūloma sandorį sudaryti ir nuotoliniu būdu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Anot atstovo, tik bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad ieškovas Ž. P. neturėjo pinigų tam Butui įsigyti. Visa komunikacija vyko tik iš atsakovų pusės, jie buvo aktyvūs. Pabrėžia, kad liepos 29 d. atsakovai suprato, kad reikia elgtis griežtai, nurodė pirkėjams per dvi dienas pateikti visus dokumentus notarei. Notarė tokių dokumentų per dvi dienas negavo. Atsakovai visa tai matė kaip vengimą įsigyti arba kaip neturėjimą lėšų Butui įsigyti. Atstovo teigimu, rugpjūčio 8 d. R. P. iš atsakovų išsireikalavo dar pratęsti terminą iki rugpjūčio 30 d. Rugpjūčio 16 d. notarei jokių dokumentų ir vėl nebuvo pateikta. Po šių veiksmų atsakovai nutraukė derybas ir tą pačią dieną gražino avansą (rugpjūčio 22 d.). Atstovo teigimu, atsakovai buvo sąžiningi, nuolatos derinosi, buvo aktyvūs. Pabrėžia, kad derybos visuomet vyko su R. P., o Ž. P. figūruoja tik gegužės 9 d. vizite, N. A. tuometiniuose namuose, kuomet jis su savo mama ir sužadėtine ten lankėsi. Teigia, kad Ž. P. nėra tinkamas ieškovas šioje byloje, todėl ieškove turėtų būti R. P. Pažymi, kad ieškovas Ž. P. tame pačiame name įsigijo kitą būstą, todėl vertimų, eksperto ir kitos išlaidos buvo panaudotos kitam Buto pirkimo sandoriui sudaryti.
Teismo posėdžių metu liudytoja N. A. paaiškina, kad R. P. dar prieš Covid pandemiją planavo nupirkti Butą, o N. A. pasakė, kad ji jai galės mokėti nuomą. N. A. nesutiko. Pablogėjus sveikatai, Butą nusprendė pirkti jos dukros atsakovės L. S. ir R. A. Jos, žinodamos situaciją, kad R. P. nori Butą įsigyti, nusprendė nupirkti, suteikti mamai patogumus ir už šiuos pinigus įsigyti kitą būstą, kuriame liudytoja gyventų. Sutarė, kad balandžio 21 d. Butą R. išpirks. Girdėjo, kai R. P. buvo siūlomą pasirašyti notarinę sutartį, patvirtinimui, kad ji tikrai Butą pirks. Anot N. A., R. P. patikino, kad viskas vyks greitai. R. P. savo žodžio nevykdė, vėliau nurodė, kad dėl nepalankių priežasčių Butą pirks sūnaus vardu. Tuo laiku kaimynas siūlė daug didesnę sumą, tačiau atsakovės atsisakė, nes buvo jau sutarę. Nurodo, kad buvo atvažiavę apžiūrėti Buto su kažkokiu vyru ir moterimi. Butą N. A. aprodė. Nei tas vyras, nei ta moteris apie Buto pirkimą nieko nesakė. N. A. nurodo Bute gyvenusi 30 metų, išsikraustė 2022 m. rugpjūčio 30 d. Būstas buvo nuomojamas iš valstybės. Nurodo, kad R. P. su N. A. net nesisveikindavo. Su R. P. ji apskritai nebendravo dėl Buto pirkimo.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. S. paaiškina, jog su Ž. P. yra susižadėję, kartu gyvena. Nurodo, jog Ž. nuo už praeitų metų pavasario dažnai kalbėdavo, jog nori įsigyti Butą (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su juo, 2022 m. gegužės 9 d. apžiūrėjo Butą (duomenys neskelbtini). Butą aprodė N. A. Vasaros pabaigoje sužinojo, kad Butas buvo parduotas kitiems asmenims. Bute lankėsi tik vieną kartą. Apžiūroje dalyvavo ji, Ž. P., R. P. ir N. A., kuri aprodė Butą. Tikslas įsigyti Butą buvo jame, kai grįš į Lietuvą, gyventi, taip pat svarstė dėl klinikos įsteigimo.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai R. A., L. S. ir K. S. 2022 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). R. A. asmeninės nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre šio sandorio pagrindu buvo registruota ½ dalis Buto, o L. S. ir K. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kita ½ dalis Buto. Iki 2022 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo Butas nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, buvo valdomas patikėjimo teise savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir 2015 m. liepos 13 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuomojamas atsakovių L. S. ir R. A. mamai N. A.. Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad Butą iš Vilniaus miesto savivaldybės atsakovai įsigijo už 51 500 Eur sumą. Nekilnojamojo turto registre 2022 m. balandžio 4 d. paskaičiuota jo vidutinė rinkos vertė nurodyta 55 000 Eur.
Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad jau kurį laiką (nuo 2020 m.) susidomėjimą pirkti šį Butą turėjo ir trečiasis asmuo R. P., nes name, kuriame yra Butas, yra registruota jai priklausanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitą patalpą nuosavybės teise valdė jos motina. Apie tai buvo žinoma ir atsakovėms, dėl ko dar iki Buto įsigijimo iš Vilniaus miesto savivaldybės jos kreipėsi į R. P., prašydamos patikslinti, ar R. P. vis dar yra suinteresuota šio Buto įsigijimu. Tą patvirtina 2022 m. vasario 4 d. susirašinėjimas su R. P., 2022 m. kovo 23 d. atsakovės R. A. el. laiškas R. P. R. P., atsakydama į atsakovės 2022 m. kovo 23 d. el. laišką, patvirtino savo suinteresuotumą pirkti šį Butą, nurodydama, kad laiką Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai pas notarą sudaryti gali parinkti pati atsakovė R. A.. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė R. A. tokia data nurodė 2022 m. balandžio 1 ar 8 dieną.
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad šiomis dienomis Buto atsakovai R. P. nepardavė, nes dėl užtrukusio Buto įsigijimo iš Vilniaus miesto savivaldybės proceso to padaryti negalėjo. To atsakovai negalėjo padaryti ir iki 2022 m. balandžio 21 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, tačiau nepaisant to, atsakovai ir toliau derėjosi su R. P. dėl Buto jai pardavimo. Tą liudija į bylą pateikti įrodymai, kad 2022 m. balandžio 14 d. R. P. atsakovų 2022 m. balandžio 12 d. prašymu sumokėjo 5 000 Eur avansą už Buto jai rezervavimą. Byloje tarp šalių taip pat iš esmės nekilo ginčo, kad dar prieš avanso sumokėjimą atsakovai su R. P. žodžiu buvo aptarę Buto kainą, už kurią jie sutiktų parduoti Butą R. P. – 56 500 Eur. Nors ši kaina, kaip ir R. P. įsipareigojimas pirkti Butą, nebuvo aptartas tarp šalių raštu sudarytoje preliminarioje Buto pirkimo-pardavimo sutartyje, teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsakovai su R. P. žodžiu dar iki avanso sumokėjimo buvo sutarę būtent tokią kainą. Viena vertus, ji artimiausia Nekilnojamojo turto registre nurodytai Buto rinkos vertei, fiksuotai 2022 m. balandžio 4 d. (55 000 Eur). Kita vertus, ją pagrindžia atsakovų paaiškinimai, kodėl tokią Buto kainą kaip Buto pardavėjai jie su trečiuoju asmeniu sulygo. Butas iš Vilniaus miesto savivaldybės įgytas už 51 500 Eur. Jį įgiję, atsakovai ketino jį iš karto parduoti, nes jame gyvenusiai N. A. pirko kitą būstą, kuriam įrengti reikėjo papildomų lėšų (5 000 Eur). Tokias aplinkybes pagrindžia ir atsakovės R. A. 2022 m. sausio 4 d. elektroninis laiškas R. P.. Patikimų ir pakankamų įrodymų, kad atsakovai su trečiuoju asmeniu R. P. avanso mokėjimo momentu žodžiu buvo sulygę mažesnę Buto kainą (50 000 Eur), ką nurodė ieškovas, byloje nėra.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovų nuosavybės teisė į Butą buvo registruota Nekilnojamojo turto registre 2022 m. balandžio 26 d. Kitą dieną po nuosavybės teisės į Butą išviešinimo, atsakovė L. S. kreipėsi į notarę su prašymu rezervuoti laiką Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai pas notarę sudaryti. Byloje nėra duomenų apie konkretaus laiko pas notarę rezervavimą, tačiau byloje yra duomenys – atsakovų paaiškinimai, kad suteikti papildomo laiko pasiruošti sudaryti Buto pirkimo-pardavimo sutartį paprašė trečiasis asmuo R. P. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovų paaiškinimais, nes juos pagrindžia kiti byloje surinkti duomenys apie R. P. apsisprendimą Butą iš atsakovų pirkti ne pačiai, o jį pasiūlyti pirkti ieškovui. Iš ieškovo, trečiojo asmens R. P. paaiškinimų nustatyta, kad pasiūlymą pirkti Butą iš atsakovų ieškovui pateikė ne atsakovai, o R. P. Ieškovo teigimu, tai įvyko 2022 m. pavasarį. Tą iš esmės liudija ir tai, kad paskolinti 5 000 Eur avansui sumokėti ieškovas pas byloje nedalyvaujantį trečiąjį asmenį paprašė 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. gegužės 9 d. atvyko apžiūrėti Butą, jį apžiūrėjęs ėmėsi veiksmų forminti dokumentus, reikalingus Butui įsigyti. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad konkretus laikas pas notarą Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti 2022 m. balandžio 27 d. ar iš karto po to nebuvo nustatytas R. P. prašymu dėl pasikeitimų, susijusių su tuo, kas iš atsakovų pirks Butą.
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovams tikėtina buvo žinoma, kad Buto pirkimo-pardavimo sutarties šalimi galimai bus ne R. P., o ieškovas. Tą liudija atsakovų paaiškinimai, liudytojos N. A. parodymai, kad atsakovams buvo žinoma apie ieškovo lankymąsi Bute, taip pat finansavimo šaltinių Butui pirkti ieškovo vardu paiešką iš R. P. atsakovams teiktos informacijos. Kad Buto pirkimo-pardavimo sutarties šalimi galimai bus ne R. P., o ieškovas, gyvenantis Vokietijoje, liudija ir tai, kad 2022 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku atsakovė R. A. informavo R. P. apie galimybę forminti Buto pirkimo-pardavimo sutartį nuotoliniu būdu, skatino suderinti laiką ir pradėti ruošti Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad toks laikas Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti iki 2022 m. liepos 29 d. atsakovų ir R. P. ir/ar ieškovo buvo suderintas.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2022 m. liepos 29 d. atsakovai informavo R. P., kad Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pas notarę yra rezervuotas laikas 2022 m. rugpjūčio 18 d. 10 val., nurodė, kad notarė prašė per dvi darbo dienas atsiųsti pirkėjo paso kopiją, pateikti duomenis, kokiu būdu bus įsigyjamas Butas. Iš atsakovų, trečiojo asmens R. P. paaiškinimų nustatyta, kad notarės prašyti duomenys jai nei per dvi darbo dienas, nei vėliau taip ir nebuvo pateikti. 2022 m. rugpjūčio 6 d. atsakovei L. S. susisiekus su R. P. telefonu, R. P. nurodė, jog jai nepavyks sutvarkyti dokumentų Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 2022 m. rugpjūčio 8 d. atsakovai informavo R. P., kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. 16 val. yra rezervuotas naujas laikas pas notarą. 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė L. S. pasiklausė notarės, ar yra atsiųsti Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingi dokumentai, jai tą pačią dieną buvo atsakyta, kad tokie dokumentai nepateikti. To nei ieškovas, nei trečiasis asmuo R. P. byloje neginčijo.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai 2022 m. rugpjūčio 11 d. patalpino skelbimą dėl Buto pardavimo www.aruodas.lt, kuriame nurodė Buto pardavimo kainą 69 000 Eur. Apie tai jie telefonu informavo R. P. ir pasiūlė pirkti Butą už nuo 55 600 Eur iki 60 000 Eur padidintą kainą. Su tuo R. P. sutiko. Patalpinus skelbimą www.aruodas.lt, atsakovai sulaukė susidomėjimo jų parduodamu Butu. 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsakovai, gavę informaciją iš notarės apie tai, kad notarei Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingi dokumentai iki šiol nepateikti, 2022 m. rugpjūčio 21 d. su byloje nedalyvaujančiais trečiaisiais asmenimis R. Š. ir K. J.-Š., kurie susidomėjo Buto pirkimu taip pat pagal skelbimą, sudarė rankpinigių sutartį, kuria įsipareigojo sudaryti Buto pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo rankpinigių sutarties sudarymo dienos, o 2022 m. rugpjūčio 22 d. grąžino R. P. jos sumokėtą 5 000 Eur avansą. Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad Butą rankpinigių sutarties šaliai – byloje nedalyvaujantiems R. Š. ir K. J.-Š., atsakovai pardavė 2022 m. rugpjūčio 31 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartimi už 75 000 Eur sumą. Dėl to ginčo tarp šalių nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahento doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Kita vertus, šios straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009).
Preliminarioji sutartis yra sudaroma ikisutartinių santykių stadijoje. Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi. Kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ribojami jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).
Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminarios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33-34 punktai).
Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovai nei su trečiuoju asmeniu R. P., nei su ieškovu nebuvo sudarę rašytinės preliminariosios Buto pirkimo-pardavimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. CK 1.73 straipsnio 2 dalis numato, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį, 1.93 straipsnio 1 dalį formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Į bylą pateikti susirašinėjimai tarp atskirų atsakovų ir trečiojo asmens R. P., įvertinus tai, kad tokie dokumentai nėra patvirtinti jų parašais, negali būti prilyginami rašytinei sandorio formai. Susirašinėjimo tiesiogiai tarp atsakovų ir ieškovo dėl Buto pirkimo-pardavimo sąlygų byloje nėra. Jo nebuvus pripažįsta ir ieškovas.
Tačiau tarp šalių nagrinėjimu atveju kyla ginčas kaip vertinti tarp atsakovų ir trečiojo asmens R. P. ir/ar ieškovo vykusias derybas dėl Buto pirkimo-pardavimo – kaip toli ar netoli pažengusias, nes, ieškovo įsitikinimu, toli pažengusių derybų dėl Buto prikimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas, nepaisant preliminarios sutarties nesudarymo fakto, leistų spręsti ir dėl šalies civilinės atsakomybės, jeigu ji derėjosi nesąžiningai. Šiuo klausimu teismas sprendime pasisako plačiau.
Byloje nustatyta, kad atsakovai derybas dėl Buto pirkimo-pardavimo pradėjo su trečiuoju asmeniu R. P. dar iki Buto įgijimo nuosavybės teise. Derybų metu atsakovai iš karto atskleidė, už kokią kainą jie sutinka parduoti Butą trečiajam asmeniui R. P., taip pat išreiškė valią, kad Butą jie nori parduoti kuo greičiau po to, kai jį įsigys. Nors procesiniuose dokumentuose aplinkybes dėl atsakovų siekio kuo greičiau parduoti Butą trečiasis asmuo R. P., ieškovas ginčijo, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma vienareikšmiškai liudija, kad atsakovai Butą trečiajam asmeniui R. P. siekė parduoti iš karto po Buto įsigijimo ir tai aiškiai jai atskleidė. Tą liudija atsakovų notarinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiko derinimas su trečiuoju asmeniu R. P. dar iki Buto įsigijimo, kreipimasis į notarą dėl Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiko rezervavimo kitą dieną po Buto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu, atsakovų konkrečių galutinių terminų Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai pas notarą sudaryti nustatymas nuo 2022 m. liepos 29 d., kuomet trečiasis asmuo R. P. ir/ar ieškovas taip ir nesudarė su atsakovais notarinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties iš karto po Buto įgijimo. Tą liudija taip pat logiški, nuoseklūs, įrodymais pagrįsti atsakovų paaiškinimai, kodėl jie siekė Buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti kuo greičiau po Buto įsigijimo: Bute iki jo įsigijimo gyveno atsakovių L. S., R. A. motina N. A., kuriai po Buto įsigijimo buvo būtina užtikrinti gyvenimo sąlygas kitame bute, tam atsakovams reikėjo piniginių lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu R. P. pripažino žinojusi, kad Butą atsakovai nori parduoti kuo greičiau po Buto įsigijimo iš savivaldybės, taip pat pripažino žinojusi to priežastis.
Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. el. laišku atsakovai nustatė trečiajam asmeniui R. P. galutinį terminą Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti – 2022 m. rugpjūčio 31 d. Šią aplinkybę ieškovas ir trečiasis asmuo R. P. prašo vertinti kaip liudijančią toli pažengusiais derybas tarp atsakovų ir ieškovo, tačiau su tokiu ieškovo, trečiojo asmens R. P. vertinimu teismas nesutinka. Teismo vertinimu, ieškovas, trečiasis asmuo R. P. pastarąją aplinkybę vertina atsietai, neatsižvelgdami į aplinkybių visumą. Tiek byloje nustatytos aplinkybės apie Buto pardavimo trečiajam asmeniui R. P. kainos – 56 500 Eur nustatymą dar iki Buto įsigijimo, vėliau jos keitimą į 60 000 Eur 2022 m. rugpjūčio mėn., su kuo trečiasis asmuo R. P. sutiko, tiek aplinkybės apie asmens, kuriam bus parduodamas Butas – trečiajam asmeniui R. P. ar ieškovui, neapibrėžtumą, tiek aplinkybės, liudijančios termino, kada turi būti įforminta Buto pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka, nustatymo aplinkybės liudija, kad tarp atsakovų ir trečiojo asmens R. P. ir/ar ieškovo vykusios derybos dėl Buto pirkimo-pardavimo pagal pažangos laipsnį negali būti prilyginamos laipsniui, kuomet šalis susaisto preliminarioji sutartis. Esant preliminariai sutarčiai, šalis aiškiai prisiima įsipareigojimus Butą parduoti už konkrečią sulygtą kainą konkrečiu terminu konkrečiam asmeniui.
Nagrinėjamu gi atveju tiek Buto pardavimo kaina, tiek Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas, tiek Buto pirkėjas iki pat avanso grąžinimo 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo atviru derybų objektu, kas liudija ne buvus pasiektą šalių sutarimą dėl konkrečių Buto pirkimo-pardavimo sąlygų, o besitęsiančias derybas dėl jų. Šiose derybose ieškovo ir trečiojo asmens R. P. interesas buvo įgyti nuosavybės teisę į Butą, iš esmės neteikiant esminės reikšmės Buto kainai ir/ar Buto įsigijimo iš atsakovų momentui. Gi atsakovų interesas šiose derybose buvo parduoti Butą iš karto po Buto įsigijimo iš savivaldybės ar kaip galima anksčiau po to už ne mažesnę nei 56 500 Eur kainą. Nurodytas išvadas pagrindžia derybose dalyvavusių asmenų elgesys joms bevykstant, taip pat joms pasibaigus. Pavyzdžiui, Butą iš atsakovų nusprendus pirkti ne trečiajam asmeniui R. P., o jos sūnui ieškovui, kam atsakovai esminės reikšmės neteikė, nei trečiasis asmuo R. P., nei ieškovas nerodė reikiamų pastangų patenkinti jiems žinomą Buto pardavėjų interesą sudaryti notarinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį kaip galima anksčiau (dėl Buto vertinimo į turto vertintoją R. P. kreipėsi tik 2022 m. birželio 17 d., o turto vertinimą gavo tik 2022 m. rugpjūčio 2 d.; byloje nėra duomenų apie R. P. ir/ar ieškovo pastangas užtikrinti Buto pirkėjams reikalingo turto vertinimo atlikimą per įmanomai trumpiausią laiką; byloje nėra ir kitų įrodymų, rodančių trečiojo asmens R. P. ir/ar ieškovo pastangas Buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti kaip galima anksčiau; byloje ieškovas ir trečiasis asmuo apeliuoja tik į subjektyvias priežastis (darbo krūvį, darbą užsienyje, su tuo susijusius sunkumus gaunant reikiamus dokumentus paskolai gauti, atostogų laikotarpį, kt.), kliudžiusias Buto pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą įforminti iš karto po Buto įgijimo iš savivaldybės ar kaip galima anksčiau po to). Atsakovams informavus R. P. apie ketinimą parduoti Butą byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims, R. P. nurodė, kad ieškovas Butą būtų pirkęs ir už dar didesnę kainą. Gi atsakovai, supratę, kad trečiasis asmuo R. P. nekreipia dėmesio į jų esminį interesą Butą parduoti kaip galima greičiau po jo įsigijimo iš savivaldybės, ėmėsi veiksmų vienašališkai nustatyti jų interesus atitinkantį terminą Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai pas notarę sudaryti, o trečiajam asmeniui R. P. ir/ar ieškovui ir toliau nededant reikiamų pastangų šį atsakovų interesą užtikrinti, derybas su trečiuoju asmeniu R. P. ir/ar ieškovu nutraukė, grąžindami R. P. jos sumokėtą 5 000 Eur avansą. Kad derybose dėl Buto pirkimo-pardavimo esminis atsakovų interesas buvo parduoti Butą kaip galima greičiau po Buto įsigijimo iš Savivaldybės liudija ir tai, kad Butą byloje nedalyvaujantiems asmenims atsakovai pardavė pasinaudodami laiku, rezervuotu pas notarę Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai su trečiuoju asmeniu R. P. ir/ar ieškovu sudaryti. Nesikeičiantį interesą Butą parduoti kaip galima anksčiau atsakovai įtvirtino ir 2022 m. rugpjūčio 21 d. rankpinigių sutartyje, pažymėdami, kad Buto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rankpinigių sutarties pasirašymo.
Teismo vertinimu, būtent šio atsakovų intereso Butą parduoti iš karto po jo įsigijimo iš savivaldybės ar kaip galima anksčiau nepaisymas iš trečiojo asmens R. P. ir ieškovo pusės buvo priežastimi, lėmusia derybų dėl Buto pirkimo-pardavimo nutraukimą iš atsakovų pusės 2022 m. rugpjūčio 22 d. Tai, kad atsakovai dar iki nutraukiant derybas su trečiuoju asmeniu R. P. ir/ar ieškovu, ėmėsi veiksmų ieškoti kito pirkėjo, 2022 m. rugpjūčio 11 d. patalpindami skelbimą www.aruodas.lt, nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo. Byloje nustatyta, kad atsakovams 2022 m. liepos 29 d. rezervavus pas notarę 2022 m. rugpjūčio 18 d. laiką Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai su trečiuoju asmeniu R. P. ir/ar ieškovu sudaryti, trečiasis asmuo R. P. pati informavo atsakovus, jog reikiami dokumentai Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. nebus parengti. Todėl atsakovai ne tik rezervavo kitą laiką Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai pas notarę sudaryti – 2022 m. rugpjūčio 31 d., bet ir ėmėsi veiksmų ieškoti kitų pirkėjų, apie ką informavo trečiąjį asmenį R. P. telefoninio pokalbio metu. Byloje nėra įrodymų, kad iki atsakovams nutraukiant derybas su trečiuoju asmeniu R. P., R. P. ar ieškovas buvo patikinę atsakovus, jog Buto pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovais tikrai sudarys 2022 m. rugpjūčio 31 d. Priešingai, byloje surinkti įrodymai liudija, kad atsakovams pasiteiravus pas notarą 2022 m. rugpjūčio 16 d., paaiškėjo, kad jokie dokumentai, reikalingi Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, notarui iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. nėra pateikti. Pažymėtina, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad informacija, kad kredito įstaiga sutinka ieškovui suteikti 48 000 Eur kreditą Butui įsigyti, patį ieškovą pasiekė tik 2022 m. rugpjūčio 23 d., t. y. po to, kai derybas su trečiuoju asmeniu R. P. ir/ar ieškovu atsakovai, turėdami tam objektyvų pagrindą – derybų eigoje įgytą pagrįstą nepasitikėjimą trečiojo asmens R. P. ir/ar ieškovo ketinimu pirkti Butą, buvo nutraukę.
Teismas taip pat trumpai pažymi, kad ieškovas nepagrįstai spekuliuoja aplinkybe, jog atsakovų elgesys nutraukiant derybas 2022 m. rugpjūčio 22 d. yra nesąžiningas vien dėl to, kad po jų nutraukimo 2022 m. rugpjūčio 23 d. paaiškėjo, kad kredito įstaiga visgi sutinka finansuoti Buto įsigijimą ieškovui, o iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas, jo teigimu, būtų spėjęs parengti reikiamus dokumentus Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Viena vertus, ieškovo teiginys, kad jam iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. būtų pakakę laiko parengti reikiamus dokumentus Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, grindžiamas ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, subjektyviu samprotavimu, kas negali būti laikoma įrodymu civiliniame procese. Kita vertus, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, jog aplinkybė, kad atsakovai Buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti buvo rezervavę laiką pas notarą 2022 m. rugpjūčio 31 d., liudija tik atsakovų siekį patenkinti jų jau pažeistą interesą Butą parduoti trečiajam asmeniui R. P. ir/ar ieškovui iš karto po Buto įsigijimo iš savivaldybės ar kaip galima anksčiau po to. Kaip minėta, šis atsakovų siekis negali būti prilyginamas atsakovų įsipareigojimui Butą parduoti trečiajam asmeniui R. P. ir/ar ieškovui, kaip ir negali būti prilyginamas ieškovo ar trečiojo asmens įsipareigojimui jį iš atsakovų nupirkti, įtvirtinamam CK 6.154 straipsnyje nustatyta tvarka, už kurio nesilaikymą įstatymas numato galimybę taikyti civilinę atsakomybę.
Ieškovas ieškiniu šioje byloje prašo priteisti 15 000 Eur dydžio restitucinius nuostolius, kuriuos apskaičiuoja kaip skirtumą tarp Buto pardavimo kainos, už kurią Butas buvo parduotas byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims, ir Buto kainos, už kurią Butą buvo sutikę pirkti trečiasis asmuo R. P. ir/ar ieškovas. Taip pat ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 1 598,46 Eur turėtų išlaidų, iš jų 145,20 Eur už UAB „Kovertas“ atliktą Buto vertinimą, 500 Eur už UAB „Paskolų tarpininkai“ tarpininkavimą gaunant kreditą, 106,26 Eur už dokumentų vertimą, 847 Eur už teisines paslaugas rengiant ikiteisminę pretenziją atsakovams.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Kovertas“ 2022 m. liepos 20 d. išrašė ieškovui sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. VIL00009 už Buto vertinimą 145,20 Eur sumai, tačiau jos apmokėjimo (ieškovo išlaidų patyrimo fakto) įrodymo byloje nėra. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad UAB „Paskolų tarpininkai“ ieškovui išrašė 2022 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą faktūrą serija CPB 2022-1494 500 Eur sumai už tarpininkavimo paslaugas pagal sutartį Nr. 2022/8/5-857, tačiau jos apmokėjimo (ieškovo išlaidų patyrimo fakto) įrodymo byloje nėra. Pažymėtina, kad į bylą taip pat nėra pateikta tarpininkavimo sutartis, kuri leistų nustatyti, kad pagal sutartį Nr. 2022/8/5-857 ieškovui buvo teiktos tarpininkavimo paslaugos būtent dėl Buto įsigijimo. Į bylą yra pateiktas 90,26 Eur mokėjimas UAB „Vertimų karaliai“ už vertimo paslaugas, tačiau pagal 2022 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimą šios sumos mokėtojas (išlaidas patyręs asmuo) yra ne ieškovas, o trečiasis asmuo R. P. Į bylą yra pateiktas taip pat 16 Eur mokėjimas UAB „Vertimų karaliai“ už vertimo paslaugas, kuris buvo atliktas 2022 m. rugpjūčio 17 d. Taip pat iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki ieškinio pareiškimo šioje byloje ieškovas, atstovaujamas advokatų profesinės bendrijos „Constat“ pagal teisinės pagalbos sutartį, teikė atsakovams pretenziją, už jos parengimą išrašė ieškovui 2022 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą Nr. 22/09-107 847 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo. Taigi, ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina pirmiausia, kad jis yra faktiškai patyręs tik 863 Eur (847 Eur + 16 Eur) iš jo nurodytų išlaidų (CPK 178, 185 straipsniai, 6.249 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą). Be to, kasacinis teismas yra pripažinęs ir nesąžiningos šalies gautos naudos priteisimo nukentėjusiajai šaliai galimybę. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat gali būti tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybos dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turi šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už nepagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50-52, taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucinių nuostolių taisyklė tam tikrais atvejais gali būti naudojama kaip lūkesčio intereso pažeidimu sukeliamų nuostolių apskaičiavimo metodas. Tokiu atveju priteisiami nuostoliais neturi peržengti kompensacinės atsakomybės ginamos ribos. Restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Sprendžiant dėl reikalaujamų priteisti restitucinių nuostolių dydžio turi būti nustatoma grynoji nauda, atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ieškovo įrodinėtų atsakovų neteisėtu (nesąžiningų) veiksmų nutraukiant derybas dėl Buto pirkimo-pardavimo su trečiuoju asmeniu R. P. ir/ar ieškovu. Vien tai sudaro pagrindą ieškovo reikalavimą dėl 15 000 Eur restitucinių nuostolių ir įrodytų kaip ieškovo patirtų 16 Eur vertimo išlaidų atmesti kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, CK 6.163 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad ieškovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už ikiteisminės pretenzijos parengimą priskirtinos prie išlaidų, susijusių su ginčo sprendimu ikiteismine tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau ir joms priteisti būtina sąlyga yra neteisėti atsakovų veiksmai, kurių ieškovas neįrodė (CK 6.246 straipsnis, 6.163 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).
Siekdamas pasisakyti dėl pagrindinių šalių procesiniuose dokumentuose akcentuotų aplinkybių, teismas mano esant pagrindą papildomai pasisakyti dėl prašomų priteisti restitucinių nuostolių paskaičiavimo nepagrįstumo. Kaip minėta, ieškovas ieškiniu šioje byloje prašo priteisti 15 000 Eur dydžio restitucinius nuostolius, kuriuos apskaičiuoja kaip skirtumą tarp Buto pardavimo kainos, už kurią Butas buvo parduotas byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims, ir Buto kainos, už kurią Butą buvo sutikę pirkti trečiasis asmuo R. P. ir/ar ieškovas. Tačiau dėl kokių priežasčių ieškovas iš byloje nedalyvaujančių trečiųjų asmenų atsakovų gautą didesnę sumą už Buto pardavimą sutapatina su atsakovų gauta nauda, prilygintina ieškovo patirtiems nuostoliams, ieškovas ieškinyje nepagrindžia. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo R. P. derybose dėl Buto pirkimo-pardavimo su atsakovais buvo sulygę iš pradžių 56 500 Eur, vėliau 60 000 Eur Buto kainą. Būtent tokia suma Butas buvo įvertintas ir UAB „Medicinos Bankas“ pateikiamoje standartinėje informacijos apie kreditą formoje. Į bylą ieškovas nėra pateikęs patikimų ir pakankamų įrodymų, kad Buto vertė buvo kitokia, derybų metu ji kito (pvz., augo), ieškinio negrindė ir tuo, kad dėl jos kitimo per derybas (pvz., augimo) jis prarado galimybę už mažesnę su atsakovais sulygtą sumą įgyti didesnės vertės turtą. Todėl ir šiuo aspektu, nevertinant to, kad ieškovas neįrodė neteisėtų (nesąžiningų) atsakovų veiksmų derybose dėl Buto pirkimo-pardavimo, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių atsakovų gauta papildoma 15 000 Eur suma už Buto pardavimą po derybų dėl Buto pirkimo-pardavimo su trečiuoju asmeniu ir/ar ieškovu nutraukimo galėtų būti prilyginama ieškovo nuostoliams, jo praradimams dėl lūkesčio įsigyti Butą už 60 000 Eur neužtikrinimo. Teismo vertinimu, tiesmukas CK 6.249 straipsnio 2 dalies pritaikymas nagrinėjamai situacijai neatitinka nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo, nei civilinės atsakomybės kompensacinės paskirties, nes byloje nėra įrodymų, kad tai, jog Butą atsakovai pardavė byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims 15 000 Eur brangiau lėmė konkrečius ieškovo praradimus.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 374 Eur žyminio mokesčio, turėjo 4 997,30 Eur advokato pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme. Trečiasis asmuo R. P. byloje patyrė 968 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, ieškovo ir trečiojo asmens ieškovo pusėje R. P. šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidoms jiems neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Atsakovai patyrė 4 961 Eur advokato pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme, tame tarpe 847 Eur už atsakymo į ikiteisminę pretenziją parengimą. Pažymėtina, kad pastarosios 847 Eur atsakovų patirtos išlaidos negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, nurodytoms CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 98 straipsnyje, todėl jų teismas iš atsakovo nepriteisia (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Kitos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos - 4 114 Eur, kurios pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, abejoti jų dydžio pagrįstumu, vertindamas bylos pobūdį, apimtį, teismas neturi pagrindo, iš ieškovo priteisiamos atsakovams lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Valstybė šioje byloje patyrė 56,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš ieškovo, nes jo ieškinys yra atmestas (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja
nutaria:
ieškovo Ž. P. ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo Ž. P., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S. (K. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 4 114 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Ž. P., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 56,99 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Mokėjimo dokumentą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.