Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

2018 m. vasario 14 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Kurį laiką bendras gyvenimas klostėsi neblogai, tačiau netrukus paaiškėjo, kad atsakovas turi įsiskolinimų pirmajai sutuoktinei dėl vaiko išlaikymo. Atsakovas faktiškai niekur nedirbdavo, piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas neblaivus yra ne kartą padaręs administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos baustas piniginėmis baudomis. 2008 m. E. B. tiek jos, tiek tuo metu dar nepilnametės dukters G. B. atžvilgiu panaudojo smurtą. Atsakovas niekada neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės kūrimo, neišlaikė dukros. Nuo 2008 m. atsakovas šeimoje gyveno su pertraukomis, o nuo 2009 metų pradžios santuokinio gyvenimo nebegyvena, E. B. yra išsikraustęs su savo daiktais į jo tėvams priklausiusį namą. Jo tėvai yra mirę, ar atsakovas yra susitvarkęs paveldėjimo dokumentus nežino. Santuoka faktiškai yra tik formalumas, nes jokie santykiai jų nebesieja. 2017 m. rugsėjo pradžioje iš antstolės Vaivos Šimkienės gavo 2017-08-30 patvarkymą, kuriuo išieškojimas už E. B. skolas, buvo nukreiptas į jos, kaip sutuoktinės, darbo užmokestį. Kadangi atsakovas šeima nesirūpino, kartu negyveno, jai visiškai nežinomi jo kreditoriai. Mano, kad atsakovas savo neatsakingu elgesiu pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Atsakovas savo netinkamu elgesiu blogino šeimos materialinę padėtį, nuolat kėlė rūpesčių dėl savo girtavimo, vairavimo neblaiviame stovyje, smurto šeimoje, jis nebuvo lojalus šeimai, neprisidėjo prie dukros materialinio išlaikymo. Supranta, kad santuoką reikėjo nutraukti gerokai anksčiau, tačiau norėjo, kad dukra užaugtų pilnoje šeimoje, tikėjosi, kad atsakovas metams bėgant taps atsakingesnis, įsidarbins.

Ieškovės vardu yra registruotas 1 kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nors šis butas įgytas 1994-04-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. jiems jau gyvenant santuokoje, tačiau buto pirkimui yra panaudotos ieškovės asmeninės lėšos už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį neįrengtą ieškovė buvo gavusi iki santuokos gyvenamųjų namų statybos kooperatyve „Statyba“. Tai buvo dviejų kambarių butas, tačiau jį reikėjo įsirengti savo lėšomis, kurių neturėjo, todėl šį butą pardavė, ir gautus pinigus panaudojo mažesnio, bet įrengto buto įsigijimui. Atsakovui yra žinoma, kad butą įsigijo iš asmeninių lėšų, gautų už parduotą butą, dėl ko atsakovas niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo, teigdamas, kad butas yra jos, todėl jį išlaikyti turi būtent ji. Laiko, kad butas, nors ir įgytas ir santuokos metu, tačiau už asmeninius ieškovės pinigus, yra asmeninė jos nuosavybė, ir prašo teismą jį pripažinti asmenine nuosavybe. Kadangi viena leido dukrą į studijas, neturėdama galimybės mergaitės išlaikyti iš savo gaunamo darbo užmokesčio, ieškovė yra paėmusi vartojimo kreditą iš AB Swedbank. Kredito grąžinimo terminas 2020-05-07. Su kreditoriumi atsiskaitinėja laiku. Nutraukus santuoką toliau vykdys prisiimtus finansinius įsipareigojimus asmeniškai. Apie atsakovo kreditorius UAB „Lateko lizingas“ ir AB „SB lizingas“ sužinojo gavusi antstolės Vaivos Šimkienės patvarkymą. Ką atsakovas pirko, ar kokias paslaugas gavo iš kreditorių jai nėra žinoma, nes tai vyko be jos žinios ar sutikimo. Atsakovas, sudarydamas sutartis su šiomis lizingo bendrovėmis galėjo sudaryti sutartis tenkindamas ne šeimos, tačiau asmeninius savo poreikius. Šios skolos pripažintinos asmeninėmis atsakovo skolomis, kurias jis ir turėtų vykdyti asmeniškai (b. l. 3-6).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei papildomai teismui pateikė įrodymus dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo aplinkybių. Nurodė, kad anksčiau, dar iki santuokos sudarymo, dirbo prekybinėje bazėje prekių žinove. Tuomet darbovietė paskyrė jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo visiškai neįrengtas. Kadangi neturėjo pakankamai pajamų butui įsirengti nusprendė šį butą parduoti ir nusipirkti jau įrengtą butą. Dokumentai dėl jai paskirto buto galutiniai buvo parengti tik 1997 metais, todėl pirkimo-pardavimo sandoris su pirkėjais taip pat buvo įregistruotas tik 1997 metais, nors faktiškai butas buvo parduotas ir didžioji dauguma pinigų (2000,00 JAV dolerių) gauta dar 1993 metais, t. y. iki santuokos sudarymo. Gavusi avansą už butą nusipirko kitą, mažesnį, įrengtą 1 kambario butą, už kurį sumokėjo tais pinigais. Už butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1900,00 Lt, t. y. pilnai užteko gautų pinigų ir papildomai pridėti nieko nereikėjo. Vartojimo kreditą iš AB „Swedbank“ paėmė dukters studijoms, nes iš gaunamo darbo užmokesčio neišgalėjo išleisti jos į studijas, nors duktė buvo pažangi mokinė, labai gerai mokėsi. Gautą kreditą įsipareigoja grąžinti pati, laiku moka įmokas.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu.

Tretieji asmenys UAB „SB Lizingas“ ir AB „Swedbank“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 41-42, 57, 60).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. paaiškino, kad ieškovę pažįsta nuo vaikystės. Apie 1993 metus jis gyveno (duomenys neskelbtini) name. Žmonos teta A. G. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), buvo jau garbaus amžiaus, neturėjo vaikų, kas ją (duomenys neskelbtini) prižiūrėtų, dėl ko norėjo parsikraustyti arčiau jų. Tuomet jie su žmona išgirdo, kad šalia jų ieškovė pardavinėjo butą. Susitikus su ieškove apžiūrėjo butą, jis buvo visiškai neįrengtas. Susitarė su ieškove, kad jis duos jai pinigų, kad nusipirktų kitą butą, nes tuo metu ji neturėjo kur gyventi ir pasirašė susitarimą dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo. Įrengė butą giminaičiams ir kai teta pardavė savo butą (duomenys neskelbtini) grąžino jam sumokėtus pinigus. Pinigus perdavė tą pačią dieną, kurią buvo sudarytas susitarimas. Pasirašant susitarimą dalyvavo žmona ir jos teta, kuriai ir buvo perkamas butas.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. K. paaiškino, kad ieškovę žino tik tiek, kad abi yra iš to pačio kaimo. 1993 metais kartu su vyru padėjo tetai nusipirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Su ieškove vyras pasirašė susitarimą dėl buto pirkimo ir davė avansą už butą, taip pat tam, kad ieškovė galėtų nusipirkti butą sau, nes neturėjo kur gyventi. Labai ilgą laiką nebuvo galima priduoti to daugiabučio namo, dėl ko labai užsitęsė pačio pirkimo-pardavimo sandorio įforminimas pas notarą. Kuomet buvo sutvarkyti dokumentai, tai truko maždaug penkerius metus, ieškovė įformino pirkimo‑pardavimo sutartį asmeniškai su teta A. G., kuri šiuo metu yra mirusi. Tuo metu, kai sutartis buvo pasirašyta pas notarą, butas jau buvo pilnai įrengtas ir jos teta jau ilgą laiką gyveno tame bute.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė V. B. ir E. B. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono valdybos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės V. B. vardu, 1994-04-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ pažymos nei ieškovė, nei atsakovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių (b. l. 11-12). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pastovias pajamas (b. l. 13-14). Ieškovė 2015-05-11 sudarė su AB „Swedbank“ vartojimo kredito sutartį, kuria jai buvo suteiktas 2490,00 Eur kreditas vartojimo reikmėms 5 metų laikotarpiui (b. l. 26). 2017-08 30 antstolė Vaiva Šimkienė priėmė patvarkymą, kuriuo buvo areštuotos ieškovės, kaip E. B. sutuoktinės, gaunamos pajamos ir pasiūlyta kreditoriui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo (b. l. 28), duomenų, kad kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl turto dalies nustatyto byloje nėra. 2018-10-14 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šalių nepilnametės dukters G. B. ir nutarimu ieškovei išaiškinta, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ji gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka (b. l. 21). Analogiškas nutarimas buvo priimtas ir 2009-01-26 dėl ieškovės V. B. sumušimo (b. l. 23-24). Abu kartus atsakovas E. B. policijos pareigūnams prisipažino smurtavęs prieš šeimos narius. 2009‑01-26 jis pasirašytinai įspėtas dėl netinkamo elgesio ir informuotas apie gresiančią atsakomybę (b. l. 25).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas E. B. tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl jos sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo E. B. kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pagrindine santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo netinkamą elgesį: savo veiksmais blogino šeimos materialinę padėtį, nuolat kėlė rūpesčių dėl savo girtavimo, vairavimo neblaiviame stovyje, smurto šeimoje, nebuvo lojalus šeimai, neprisidėjo prie dukros materialinio išlaikymo. Paaiškino, kad 2009 metų pradžioje atsakovas išsikraustė su savo daiktais ir nuo to laiko jie santuokinio gyvenimo nebegyvena, atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo, nesidomėjo dukters asmeniniu gyvenimu. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas byloje nepaneigė. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo E. B. abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Ieškovė paaiškino, kad nežino, kur tiksliai gyvena ir dirba (jei dirba) atsakovas. Su šeima atsakovas nepalaiko jokių ryšių. Ieškovės nurodytas byloje aplinkybes patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai.

Esant aptartai situacijai, teismas vertina, kad atsakovas E. B. nebuvo lojalus savo sutuoktinei V. B., nerėmė šeimos, pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą E. B. (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašo, kad nutraukus santuoką palikti santuokos metu turėtas pavardes B. ir B.. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: V. B. – „B.“, E. B. – „B.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).7

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad santuokos metu, t. y. 1994-04-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ieškovės V. B. vardu buvo registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Butą ieškovė prašo pripažinti asmeninės nuosavybės teise, nes jis buvo įgytas už asmenines lėšas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes ieškovė grindė teismui pateiktomis rašytinėmis sutartimis, susitarimais (b. l. 65-70) bei liudytojų parodymais. Iš 1993-04-19 susitarimo tarp ieškovės ir S. K. matyti, kad šalys susitarė, jog ieškovė parduos, o S. K. pirks butą, esantį (duomenys neskelbtini), kai bus sutvarkyti buto dokumentai. Sutarta 2500,00 JAV dolerių buto kaina. Susitarimo pasirašymo dieną S. K. sumokėjo ieškovei 2000,00 JAV dolerių avansą (b. l. 65). 1994-04-20 tarp J. B. ir ieškovės V. B. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo‑pardavimo sutartis, buto kaina sulygta 1900,00 Lt (b. l. 66). Teismo posėdžio metu liudytojai K. K. ir S. K. patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes, t. y., kad 1993 metais pasirašė su ieškove susitarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir jai, susitarimo sudarymo dieną perdavė 2000,00 JAV dolerių avansą, likusią sumą – 500,00 JAV dolerių jai buvo sumokėti 1997 metais pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pas notarą metu.

Nagrinėjamu atveju, nors ginčo butas buvo įgytas 1994-04-20, t. y. santuokos metu, tačiau sprendžiant klausimą dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovei teigiant, kad butas buvo nupirktas iš jos asmeninių lėšų, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra oficialus rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas apie tai, kad nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 1994-04-20, įregistruota ieškovės V. B. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas (įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią), todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

Vadovaujantis bylos rašytine medžiaga, ieškovės, jos atstovės bei liudytojų paaiškinimais darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad ji savo asmeninėmis lėšomis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisė. Viešo registro duomenys byloje nebuvo ginčijami ir paneigti. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovės ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas – pripažįstama, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės V. B. nuosavybė.

Dėl kreditorinių prievolių padalijimo

Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi įsiskolinimų UAB „Lateko lizingas“ ir UAB „SB lizingas“, kurių išieškojimas vykdomas antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdomosiose byloje Nr.0071/07/08562 ir 0071/16/05119. Ji turi prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 15-035391-GV. Ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovo įsipareigojimai kreditoriams UAB „Lateko lizingas“ ir UAB „SB lizingas“ po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovei po santuokos nutraukimo liktų prievolė pagal vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“.

Kreditorius UAB „Lateko lizingas“ sutiko su ieškiniu ir santuokos nutraukimo pasekmėms neprieštaravo, tuo tarpu kiti kreditoriai, UAB „SB lizingas“ ir AB „Swedbank“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Kadangi šalys kartu negyvena nuo 2009 metų, ginčo dėl atsakovo kreditorinių įsipareigojimų byloje nekilo, nėra duomenų, kad atsakovo įsipareigojimai buvo sudaryti šeimos interesais, todėl jo įsipareigojimai kreditoriams UAB „Lateko lizingas“ ir UAB „SB lizingas“ po santuokos nutraukimo laikytini asmenine atsakovo E. B. prievole. Ieškovės V. B. įsipareigojimai kreditoriui AB „Swedbank“ laikytini asmenine ieškovės V. B. prievole (CK 3.114 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 418,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 418,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš atsakovo priteistina 20,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra proporcingos patenkintų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo E. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. B. palikti santuokinę pavardę – „B.“, atsakovui E. B. – „B.“.

Po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą kreditoriams UAB „Lateko lizingas“ ir UAB „SB lizingas“, bei tuo pagrindu antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0071/07/08562 ir Nr. 0071/16/05119, asmeninėmis E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2015-05-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 15-035391-GV, asmenine V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 418,00 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,32 Eur (dvidešimt eurų 32 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.