- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2YT-4887-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00429-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. G. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos dukra J. G..
2. Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama G. G.. Mama testamento nepaliko. Dėl ligos pareiškėjos mama paskutinius savo gyvenimo metus praleido Raseinių rajono, (duomenys neskelbtini), kur buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta. G. G. mirė būdama našle. Jos sutuoktinis ir pareiškėjos tėvas J. G. miręs (duomenys neskelbtini). Po G. G. mirties liko turtas: 0,29 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,75 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,46 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip gyvenamasis namas, malkinės, kluonas, tvartas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), 3,20 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Turtas G. G. vardu įregistruotas jau jai būnant našle, todėl jis laikomas jos asmenine nuosavybe.
3. Jau apgyvendinus mamą socialinės globos namuose, pareiškėja rūpinosi jos turtu, o po mamos mirties ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Ji yra vienintelė G. G. dukra. Po mamos mirties visą likusį turtą ji valdė ir tvarkė neišskirdama kažkokios turto dalies. Gyveno ir tebegyvena mamos vardu registruotame gyvenamajame name, pagal paskirtį naudoja ūkinius pastatus, rūpinasi žeme, miškų ūkio paskirties sklypu. Susidūrė su problema tuomet, kai reikėjo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir paaiškėjo, kad pastatai tebėra registruoti mamos vardu. Kuomet kreipėsi į notarų biurą, jai buvo paaiškinta, kad jau praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Siekdama įgyvendinti savo teisę į palikimą, dabar yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes dokumentais palikimo priėmimo fakto įrodyti neturi galimybės.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, yra kreopęsis į notarų biurą dėl G. G. palikimo priėmimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. Taigi, VĮ ,,Turto bankas“ yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjos G. G. palikimo perėmimo valstybei procedūros. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
5. Liudytojai E. P. ir R. P. patvirtino, kad J. G. po savo mamos G. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja G. G. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, palikėja G. G. buvo našlė, ji turi vieną dukterį J. G., paskutinė jos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad palikėjos G. G. sutuoktinis J. G. miręs (duomenys neskelbtini). Palikėja G. G. testamento nebuvo sudariusi. Palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: 0,29 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. gruodžio 29 d. apskrities valdytojo įsakymą Nr. 2133; 1,50 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. gruodžio 29 d. apskrities valdytojo įsakymą Nr. 2133; 0,75 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. gruodžio 29 d. apskrities valdytojo įsakymą Nr. 2133; 0,46 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. gruodžio 29 d. apskrities valdytojo įsakymą Nr. 2133; pastatai - gyvenamasis namas, UN (duomenys neskelbtini), malkinė, UN (duomenys neskelbtini), malkinė, UN (duomenys neskelbtini), kluonas, UN (duomenys neskelbtini), tvartas, UN (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pagal 1996 m. gruodžio 9 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 08-6140; 3,20 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. sausio 10 d. Valdybos potvarkį Nr. 31p.
7. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po G. G. mirties yra jos vaikai. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėja turėjo vieną dukrą J. G., kuri ir yra kaip pareiškėja juridinio fakto nustatymui šioje byloje. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, palikėja testamento sudariusi nebuvo. VĮ Turto banko duomenimis, jis kreipėsi dėl palikimo perėjimo valstybei, tačiau procedūra nebaigta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Palikėja G. G. daugiau įpėdinių neturi. Suinteresuotas asmuo dėl paveldėjimo liudijimo pareiškėjai išdavimo neprieštaraus, jei bus nustatyta, kad ji po palikėjos mirties perėmė jos turtą ir pradėjo faktiškai jį valdyti.
8. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
9. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
10. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kaip nurodė pareiškėja, ji dar palikėjai esant gyvai gyveno G. G. priklausančiuose namuose, jais rūpinosi. Palikėjos turtu, neišskirdama jokios dalies turto rūpinasi ir šiuo metu, jį prižiūri ir juo disponuoja kaip savu. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Iš aptarto laikytina, kad J. G. kaip palikėjos dukra perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjai. (CK 5.50 str. 2 d.)
11. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes J. G. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po G. G. mirties. Pareiškėja J. G. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad J. G. po G. G. mirties perėmė jai priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.
12. Pareiškėjai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai visos patirtos išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.