- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1745-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laugrita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltstata“
- Trečiasis asmuo
- V. R., uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laugrita“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-673/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltstata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laugrita“, tretieji asmenys V. R. ir uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“, dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laugrita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltstata“ dėl krovinio pervežimo sutarties pripažinimo transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartimi.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 10 109,78 Lt nuostolių atlyginimo, 8,06 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-01-19 krovinio pervežimo sutarties-užsakymo pagrindu siuntėjo UAB „Terekas“ PET granulių gabenimui nurodytu maršrutu pasitelkė UAB „Linorta“. Atitinkamai ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl krovinio pervežimo. Tarp ieškovės ir atsakovės 2008-08-22 sudarytos krovinio pervežimo sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti krovinio pervežimo paslaugą – paimti krovinį ir jį pristatyti gavėjui. Reisui atlikti siuntėjui perduota reikiama transporto priemonė – vilkikas VOLVO, vairuotojas V. R.. 2012-01-20 – 2012-01-23 atsakovės krovininis automobilis kartu su puspriekabėje buvusiu kroviniu pagrobti iš Kelmės rajone esančios degalinės teritorijos. Krovinys buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ vežamų krovinių savanorišku draudimu. Krovinio siuntėjui kreipusis į draudimo kompaniją dėl draudimo išmokos už prarastą krovinį išmokėjimo, krovinio praradimas pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Gabento krovinio vertė be PVM – 101 097,84 Lt. Siuntėjui išmokėta draudimo suma nepadengia visos prarasto krovinio vertės (draudimo sutartyje numatyta 10 proc. franšizė), dėl ko pareikalauta atlyginti likusią žalos dalį. Ieškovė tiesiogiai vežimo nevykdė, todėl niekaip negalėjo kontroliuoti ar įtakoti krovinio praradimo, įvykusio dėl trečiųjų asmenų veiksmų. 10 109,78 Lt ieškovė pervedė UAB „Linorta“, reikalaujamas nuostolių atlyginimas UAB „Terekas“ šiai dienai padengtas visiškai. Atsakomybė už atsiradusių nuostolių atlyginimą, kaip faktiniam krovinio vežėjui, tenka atsakovei. Atsakovės atsakomybė atsiranda iš tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties, kurios 3.1.8. atsakovė įsipareigojo pilnai atsakyti už krovinio ar jo dalies praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo iki krovinio perdavimo gavėjui momento. Vilkikas buvo pagrobtas iš Kelmės rajone esančios degalinės, jam esant paliktam nesaugomoje teritorijoje, todėl akivaizdu, kad atsakovė nesiėmė jokių atsargumo priemonių, kurios buvo būtinos krovinio išsaugojimui. Vežėjo kaltė preziumuojama, ieškovei nereikia jos papildomai įrodinėti. Kaltės nebuvimo faktą turėtų įrodyti atsakovė.
Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti, kad tarp šalių 2008-08-22 buvo sudaryta transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis. Nurodė, kad nesutinka, jog 2008-08-22 sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vežimo teisiniai santykiai. Minėtos sutarties pagrindu atsakovas ieškovui už užmokestį perdavė laikinai naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais vilkikais Volvo FH su puspriekabe ir Scania R124LA su puspriekabe Schmitz S01, suteikiant šių transporto priemonių vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas. Faktinis šalių sudarytos sutarties vykdymas patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ne vežimo, o transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas teisiniai santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Laugrita“ 10 109,78 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 303,00 Lt žyminio mokesčio, 3327,50 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 37,20 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Baltstata“; likusioje dalyje ieškinį atmetė; atsakovės UAB „Laugrita“ priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „Laugrita“ 44,69 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2012-01-19 tarp trečiojo asmens UAB „Terekas“ ir UAB „Linorta“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis-užsakymas, kurios pagrindu UAB „Linorta“ įsipareigojo pervežti krovinį UAB „Terekas“ nurodytu maršrutu. Šiam užsakymui įvykdyti UAB „Linorta“ pasitelkė ieškovę UAB „Baltstata“, kuri pagal 2012-01-19 sudarytą vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. LIN 8 įsipareigojo pervežti krovinį. Ieškovė užsakymui įvykdyti pasitelkė atsakovę UAB „Laugrita“. 2012-01-20 krovinys Klaipėdoje buvo pakrautas į atsakovei priklausantį vilkiką Volvo FH12, su atsakovės naudojama puspriekabe SCHMITZ, kurį vairavo atsakovės darbuotojas, trečiasis asmuo V. R.. Tą pačią dieną vilkas kartu su kroviniu savaitgaliui buvo paliktas Kuršukų k., Kelmės r., esančioje degalinėje „Abromika“, iš kur laikotarpiu iki 2012-01-23 buvo pavogtas. Dėl vagystės Telšių apskrities VPK Kelmės r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaltininkai iki šiol nenustatyti. UAB „Terekas“ krovinys savanorišku krovinių draudimu buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“, todėl draudikas, nustatęs, jog prarasto krovinio vertė sudaro 101 097,84 Lt, išmokėjo trečiajam asmeniui 90 988,06 Lt draudimo išmoką (iš krovinio vertės buvo išskaičiuota 10 proc. draudimo sutartyje numatyta franšizė). Trečiasis asmuo UAB „Terekas“ susitariančiam vežėjui UAB „Linorta“ 2012-03-02 pateikė reikalavimą per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos atlyginti žalą už prarastą krovinį, kurios nepadengia draudimo išmoka, t. y. 10 109,78 Lt. UAB „Linorta“ 2012-03-07 pateikė ieškovei UAB „Baltstata“ reikalavimą per 7 kalendorines dienas sumokėti 10 109,78 Lt, kad galima būtų atsiskaityti su UAB „Terekas“ pagal pastarosios pateiktą žalos atlyginimo reikalavimą. Ieškovė 2012-03-23, 2012-03-30 ir 2012-04-10 mokėjimo nurodymais pervedė UAB „Linorta“ reikalaujamą 10 109,78 Lt žalos atlyginimą.
Teismas nurodė, kad tiek sudarytos sutarties tikslas, tiek šalių prisiimtų tarpusavio įsipareigojimų turinys rodo, kad šalys 2008-08-22 sutartimi susitarė būtent dėl krovinio vežimo, o ne dėl transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas. Trečiojo asmens V. R. parodymai, antstolio 2012-05-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad ieškovė (jos darbuotojai) atsakovės darbuotojams SMS žinutėmis nurodydavo tiktai krovinių pakrovimo ir iškrovimo adresus. Tokiu būdu ieškovė, remdamasis šalių sudaryta ilgalaike sutartimi, pateikdavo konkrečius užsakymus dėl krovinių vežimo. Tai, jog šie užsakymai buvo teikiami ne atsakovės administracijai, o tiesiogiai atsakovės vairuotojams, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovei buvo perduota atsakovės transporto priemonės kontrolė ir ji tiesiogiai organizavo atsakovės vairuotojų darbą. Transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Šiuo atveju šalys tokios sutarties nebuvo sudarę. Šalių bendradarbiavimas nuo 2008-08-22 sutarties sudarymo iki transporto priemonės su kroviniu vagystės tęsėsi ilgiau nei trejus metus. Byloje nėra duomenų, kad per visą šį laikotarpį atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl sutarties pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankami daryti išvadą, jog šalis siejo transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas. Todėl atsakovės priešieškinis nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovė neįrodė, kad krovinio praradimo aplinkybių ji negalėjo išvengti ir jų pašalinimas nuo jos nepriklausė. Atsakovei priklausantis vilkikas kartu su kroviniu visam savaitgaliui buvo paliktas be priežiūros, nesaugomoje degalinės aikštelėje. Vilkike jokių spec. apsaugos priemonių nebuvo. Atsakovės atstovo A. K. paaiškinimus apie tai, kad jis nežinojo, jog vairuotojas savaitgaliui grįš su brangiu kroviniu, paneigia trečiojo asmens V. R. paaiškinimai teismo posėdžio metu ir jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Net ir darant prielaidą, kad atsakovės vadovui nebuvo žinoma apie tai, kad vairuotojas savaitgaliui grįžo su kroviniu, tai nepašalina atsakovės atsakomybės, kadangi būtent atsakovė, kaip faktinis krovinio vežėjas, turėjo pareigą užtikrinti vežamo krovinio apsaugą, vilkikai savaitgaliui nesaugomoje degalinės „Abromika“ aikštelėje buvo statomi atsakovės vadovo nurodymu, tai buvo įprastinė vilkikų statymo vieta, be krovinio savaitgaliui vilkikas grįždavo labai retai, taigi tai, kad vairuotojas savaitgaliui grįžo su kroviniu nebuvo išskirtinis atvejis atsakovės veikloje, kurio atsakovė negalėjo numatyti. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir pareigingas vežėjas, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, ir nesiėmė visų reikiamų priemonių išvengti vagystės, nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, todėl krovinys buvo prarastas dėl atsakovės kaltės. Krovinio vertė be PVM – 101 097,84 Lt. Ginčo dėl pavogto krovinio vertės byloje nėra. Todėl dėl krovinio praradimo buvo padaryta 101 097,84 Lt žala. UAB „Terekas“ buvo avansu apmokėjęs už prarastą krovinį dar iki krovinio paėmimo vežti iš pardavėjo, todėl UAB „Terekas“ laikytinas prarasto krovinio savininku, kuriam dėl krovinio praradimo buvo padaryta žala. Nors byloje nėra tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad krovinio savininkas ir siuntėjas UAB „Terekas“, bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog jo reikalavimas dėl 10 109,78 Lt nuostolių atlyginimo buvo įvykdytas, savarankiško reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo šioje byloje nepareiškė, byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „Terekas“ kitose bylose būtų pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo krovinio pervežimo procese dalyvavusiems vežėjams, teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, jog UAB „Terekas“ 10 109,78 Lt nuostoliai buvo atlyginti. Todėl ieškovė, atlyginusi krovinio siuntėjui dėl krovinio praradimo padarytus 10 109,78 Lt nuostolius, įgijo regreso teisę į faktinį vežėją UAB „Laugrita“, dėl kurio kaltės krovinys buvo prarastas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Laugrita“ apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 48-52) prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Baltstata“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Nei vienas iš teismui pateiktų dokumentų akivaizdžiai, objektyviai ir neginčijamai nepatvirtina aplinkybės, kad trečiasis asmuo UAB „Terekas“ buvo sumokėjęs UAB „Orion Global Pet“ būtent už prarastą krovinį ir tokiu būdu patyrė žalą. Mokėjimo nurodymai, sąskaitų išrašai nėra patvirtinti kredito įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Terekas“ buvo suinteresuotas gauti nuostolių atlyginimą bei nėra UAB „Terekas“ ir UAB „Orion Global Pet“ dvišalio skolų suderinimo akto ar kito dokumento dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo, ar UAB „Orion Global Pet“ vienašalio patvirtinimo dėl 2013-01-11 UAB „Terekas“ pažymos teisingumo, ši pažyma vertintina kritiškai. Joje nėra duomenų, kada ir kokiomis sumomis, kokia tvarka ir eiliškumu buvo atlikti įskaitymai, kokios yra pažymoje nurodytų sąskaitų sumos, ar bendra įskaitomų sąskaitų sumą nėra didesnė už galimai padarytus mokėjimus. Nesant įrodytos UAB „Terekas“ teisės į žalos atlyginimą pavogus krovinį, ieškovė neturėjo pareigos atlyginti reikalaujamos 10109,78 Lt, o jeigu atlygino, tai darė savo rizika ir sąskaita. Pats teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovės reikalavimo pagrįstumą.
Šalies argumentai
2. Teismas neteisingai kvalifikavo tarp apeliantės UAB „Laugrita“ ir ieškovės UAB „Baltstata“ susiklosčiusius faktinius santykius, nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens V. R., kuris suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimais, kurie akivaizdžiai prieštaravo byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Faktinis sudarytos sutarties vykdymas patvirtina, kad tarp šalių susiklostė ne vežimo, o transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas teisiniai santykiai. 2012-01-19 ieškovės direktorius A. S. tiesiogiai apeliantės vairuotojui V. R. davė nurodymą automobiliu Volvo 2012-01-20/2012-01-23 laikotarpiu pervežti krovinį maršrutu UAB „Orion Global Pet“, (duomenys neskelbtini) - UAB „Terekas“, (duomenys neskelbtini), vėliau patikslino UAB „Putokšnis“, (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu 2012-01-20/2012-01-23, ieškovei esant faktiniam automobilio valdytojui (naudotojui), automobilis su jame esančiu kroviniu buvo pavogtas, dėl automobilio ir krovinio vagystės iškelta baudžiamoji byla, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilio su kroviniu vagystės momentu būtent ieškovė buvo teisėtas automobilio valdytojas ir naudotojas, todėl apeliantė konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstai nelaikytina vežėju, apeliantei negali kilti civilinė atsakomybė atlyginti žalą už prarastą krovinį.
3. Teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės mokėjimo nurodymai nėra patvirtinti kredito įstaigos. 2013-03-14 pažymoje ir PVM sąskaitoje faktūroje APB Nr. 1262 nurodyta, kad 500 Lt plius PVM suma priskaičiuota už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje bei kelionės išlaidas. Tačiau pažymoje nėra išskirta, kokia suma sudaro kelionės išlaidas, taip pat nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys patirtų kelionės išlaidų faktą ir dydį. Taip pat kritiškai vertintina 2012-11-07 pažyma ir PVM sąskaitos faktūros Nr. VRS 12/144 ir VRS 12/130, nes ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų kelionės ir pašto išlaidų faktą ir dydį, taip pat 200 Lt už „kitas teisines paslaugas“, tačiau jos neįvardijamos, todėl kyla abejonių dėl jų turinio ir pagrįstumo. Visiškai nesutampa 2012-11-07 pažymos ir PVM sąskaitų faktūrų Nr. VRS 12/144 ir VRS 12/130 turinys, todėl šie įrodymai nesudaro pagrindo spręsti pateiktų bylinėjimosi išlaidų fakto ir dydžio pagrįstumo.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Baltstata“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 55-59) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti 2012-03-23, 2012-03-30 ir 2012-04-10 mokėjimo įrodymai patvirtina, jog susitariančiam vežėjui UAB „Linorta“ buvo pervesta 10 109,78 Lt suma, kad ši galėtų atsiskaityti su UAB „Terekas“. UAB „Terekas“, šios aplinkybės byloje taip pat neginčijo. Pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog UAB „Terekas“ atsiskaitė už prekes, kurios buvo pavogtos, o UAB „Baltstata“ atlygino draudimo neatlygintą žalos dalį. Atsakovė siekia iškreipti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir jų visumą. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis ir faktinių aplinkybių interpretavimu sau palankia linkme. Kelmės rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-67-471/2013 pagal UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Laugrita“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, 2013-04-30 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisė regreso tvarka reikalaujamą 90 988,06 Lt žalą. Teismas padarė analogiškas išvadas, jog faktinis krovinio vežėjas UAB „Laugrita“ yra atsakingas už prarastą krovinį. Atsakovė skunde nurodo tą pačią, pirmosios instancijos teismo jau ištirtą ir įvertintą argumentą, jog esą tarp šalių susiklostė transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, tačiau ši aplinkybė byloje nebuvo pagrįsta jokiais esančiais įrodymais. Visos priteistos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos, realiai patirtos ir pagrįstos reikalingais, vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, dokumentais. Tvirtinti bankinių pavedimų išrašų kredito įstaigos antspaudu nei teisės normos, nei teismų praktika nenumato. Atsakovės pasvarstymai dėl esą išlaidų dydį ir faktą nepagrindžiančių į bylą pateiktų rašytinių dokumentų yra netinkama interpretacija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl įrodymų vertinimo, ieškovės teisės pareikšti ieškinį
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes ieškovės į bylą pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad trečiasis asmuo UAB „Terekas“ buvo sumokėjęs UAB „Orion Global Pet“ būtent už prarastą krovinį ir tokiu būdu patyrė žalą, ieškovė neturėjo pareigos atlyginti reikalaujamos 10109,78 Lt.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu, motyvais bei išvadomis.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Terekas“ buvo siuntėju krovinio, kuris buvo prarastas (pavogtas) jo pervežimo metu. Draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Terekas“ 90 988,06 Lt draudimo išmoką už prarastą krovinį, išskyrus 10 proc. draudimo sutartyje numatytą franšizę – 10 109,78 Lt (1 t., b. l. 11). 2012-01-19 UAB „Linorta“ užsakymo dėl krovinio pervežimo vykdymui ieškovė pasitelkė atsakovę UAB „Laugrita“, galiojant tarp jų sudarytai 2008-08-22 sutarčiai Nr. 2008/5 dėl krovinių pervežimo (1 t., b. l. 6-7, 107-108). Ieškovė 2012-03-23, 2012-03-30 ir 2012-04-10 mokėjimo nurodymais pervedė susitariančiam vežėjui UAB „Linorta“ reikalaujamą 10 109,78 Lt nuostolių atlyginimo dalį, kurios nepadengė draudimo suma (1 t., b. l. 13-15), kad šis galėtų atsiskaityti su prarasto krovinio savininku UAB „Terekas“, ši aplinkybė ir nuostolių dydis apeliantės nėra ginčijami. Atsakovė neginčija aplinkybės ir bylos duomenys patvirtina, kad krovinys buvo pakrautas į atsakovės transporto priemonę, kurią vairavo trečiasis asmuo (atsakovės darbuotojas) V. R. ir paliko visam savaitgaliui nesaugomoje degalinės teritorijoje Kelmės rajone. Krovinys iš degalinės teritorijos pavogtas nenustatytų asmenų, dėl įvykio iškelta baudžiamoji byla. Byloje esantys duomenys: 2013 m. sausio 11 d. pažyma, tarptautinių pavedimų, mokėjimo nurodymų kopijos, sąskaitų išrašai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Terekas“ buvo iš anksto sumokėjęs 101 097, 84 Lt už krovinį, kuris vėliau prarastas (2 t. b. l. 4, 5-6, 9-11). Apeliantės abejonės dėl UAB „Terekas“ pažymos, kuri laikytina vienu iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių, kad į apmokėtą 978 627, 09 Lt sumą įeina ir už pavogtą krovinį sumokėta 101 097, 84 Lt be PVM suma, teisingumo ir pakankamumo įrodinėjimo aspektu yra nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 178 str.). Apeliantė nepateikė byloje jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad prarasto krovinio savininke buvo UAB „Terekas“, todėl pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kokią sutartį buvo sudariusi ieškovė ir atsakovė –krovinio vežimo (CK 6.808 str.) ar transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas (CK 6.512 str.).
Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 str.). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas. Sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrąjį turinį, nustačius, kas yra sutarties šalys, ir tikrąją jų valią – kokias tarpusavio teises ir pareigas šalys prisiėmė tarpusavio susitarimu, šiuo aspektu neturi esminės reikšmės tai, kaip šalys sutartį pavadino. Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovės UAB „Baltstata“ ir apeliantės UAB „Laugrita“ buvo sudaryta rašytinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 2008/5 (1 t. b. l. 6-7), kuria šalys susitarė, jog vežėjas UAB „Laugrita“ užsakovui UAB „Baltstata“ atlieka krovinio pervežimo paslaugas. Sutartimi apeliantė įsipareigojo pateikti transporto priemones atitinkančias sanitarinius, saugos ir kitus reikalavimus, atsižvelgiant į pervežamą krovinį (3.1.1. p.), užtikrinti vežamo krovinio saugą (3.1.2. p.), nustatytais terminais pateikti transporto priemones į krovinio pakrovimo vietą bei pristatyti krovinį kartu su atitinkamai įformintais dokumentais (1.7 p.), pilnai atsakyti už krovinį ar jo dalies praradimą arba jo sugadinimą nuo krovinio priėmimo iki krovinio perdavimo gavėjui momento (3.1.8.) ir kt.. UAB „Baltstata“ sutartimi įsipareigojo pateikti krovinio vežimui reikalingus duomenis (2.1.1. p.), už atliktas paslaugas sumokėti užmokestį (2.1.2. p.). Atsižvelgiant į aptartas krovinio pervežimo sutarties Nr. 2008/5 nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys 2008-08-22 sutartimi susitarė būtent dėl krovinio vežimo (CK 6.808 str.), o ne dėl transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas (CK 6.512 str.). Transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis turi būti rašytinė, tačiau UAB „Laugrita“ nepateikė įrodymų, kad tokia sutartis buvo sudaryta (CK 6.513 str.). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad tai, jog UAB „Baltstata“ mokėjo apeliantei už nuvažiuotus kilometrus patvirtina, kad tokios sutarties objektas buvo automobilio nuoma. Pirmosios instancijos teismas išsamiai sprendime pasisakė dėl apeliantės nurodomos Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas apžvalgos, kad pagal galiojančius įstatymus vykdant pervežimus nėra galimybės naudotis tokia paslauga kaip automobilio su vairuotoju nuoma, nes tai neatitinka Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės nutarimu Nr. 1170, reikalavimų. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir plačiau dėl jų nepasisako. Apeliantas teigdamas, kad trečiasis asmuo V. R. suinteresuotas bylos baigtimi, konkrečiai nenurodė kuriems įrodymams jo paaiškinimai prieštarauja. Trečiojo asmens paaiškinimus apylinkės teismas vertino atsižvelgdamas į visumą įrodymų, teisingai.
CK 6.820 str. 1 d. nustato, kad vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. UAB „Terekas“ krovinio pervežimo procese dalyvavo trys vežėjai - atsakovė UAB „Laugrita“, kaip faktinis krovinio vežėjas bei UAB „Linorta“ ir ieškovė UAB „Baltstata“ kaip susitariantys vežėjai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Terekas“ krovinys buvo prarastas krovinio pervežimo proceso, kuriame krovinio pervežimą faktiškai vykdė apeliantė UAB „Laugrita“, metu. Vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis) ir laikytina, jog įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantei priklausantis vilkikas kartu su kroviniu visam savaitgaliui buvo paliktas nesaugomoje degalinės aikštelėje, ir tai buvo įprasta atsakovės vilkikų statymo vieta, kitos saugomos teritorijos atsakovė neturėjo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė UAB „Laugrita“ nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir pareiginga vežėja, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, ir nesiėmė visų reikiamų priemonių išvengti vagystės, nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, todėl laikytina, kad krovinys buvo prarastas dėl atsakovės kaltės.
LITEKO sistemos duomenimis Kelmės rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-67-471/2013 pagal UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Laugrita“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, 2013-04-30 sprendimu ieškovei iš UAB „Laugrita“ priteista 90 988,06 Lt žalos atlyginimas, Šiaulių apygardos teismo 2013-11-08 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-646-440/2013 sprendimas paliktas galioti. Byloje dalyvavo tos pačios šalys, buvo nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, sprendime bei nutartyje konstatuota, kad faktinis krovinio vežėjas buvo UAB „Laugrita“, kuri yra atsakinga už prarastą krovinį, todėl tų pačių aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 str.2 p.). Ieškovė, atlyginusi UAB „Terekas“ nuostolius dėl franšizės -10 109,78 Lt, turėjo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą apeliantei, kurią pasitelkė kroviniui pervežti ir dėl kurios kaltės krovinys prarastas (CK 6. 257 str., 6. 280 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 3327,50 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis laikė ieškovės byloje patirtas 3327,50 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pateiktos ieškovės advokatės pažymos apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bankinių pavedimų išrašai (1 t. b. l. 96-98, 101, 160-161, 2 t. b. l. 12-13), pagrindžia išlaidų dydį. Tai, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių kelionės ir kitas išlaidas, nepaneigia, kad jos faktiškai patirtos. Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo advokatės išlaidų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės atstovė parengė ieškinį, atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, dalyvavo 6 teismo posėdžiuose (jų bendra trukmė 6 val.), pateikė 3 pažymas dėl bylinėjimosi išlaidų, advokatei buvo būtina vykti į kitą vietovę, nes kontora registruota Vilniuje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos priteista 3327,50 Lt suma, neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad išlaidos nepagrįstos ar aiškiai per didelės.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės atstovės prašymu iš apeliantės priteistinos 484 Lt išlaidos už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 50-53) (CPK 93 str., 98 str. ).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Laugrita“ (j. a. kodas - 300042924) 484 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovei UAB „Baltstata“ (j. a. kodas – 300591905).