Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui A. K. ir adv. Andriui Budvyčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltstata“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui UAB „Baltstata“ dėl šalių sudarytos krovinio pervežimo sutarties Nr. 2008/05 pripažinimo transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Baltstata“ atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas pagal į bylą pateiktas pažymas. Nurodė, kad dėl prarasto krovinio jo savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 101 097,84 Lt žalą. Dėl didžiosios padarytos žalos atlyginimo dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ yra pareiškęs ieškinį atsakovui Kelmės rajono apylinkės teisme. Šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl draudimo neatlygintos 10 procentų krovinio vertės atlyginimo. Būtent šią sumą ieškovas UAB „Baltstata“ sumokėjo savo užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris savo ruožtu atsiskaitė su siuntėju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi ieškinys reiškiamas atgręžtinio reikalavimo tvarka, t. y. ieškovas UAB „Baltstata“ reikalauja tų patirtų nuostolių, kuriuos pats jau yra atlyginęs. Nurodė, kad atsakovo pagrindinis argumentas šioje byloje buvo tai, jog tarp šalių buvo susiklostę ne vežimo, o transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas santykiai, tačiau ši aplinkybė byloje nebuvo įrodyta. Visų pirma, pats sutarties tikslas ir objektas numatė, jog tai yra krovinio pervežimo sutartis, sutarties 2.1.1, 2.1.2 punktuose šalys aiškiai susitarė, jog atsakovas atliks krovinio pervežimo paslaugą, o ieškovas įsipareigojo pateikti krovinius pervežimui bei sumokėti mokestį. Pagal sutarties 3.1.8 p. šalys imperatyviai numatė, jog vežėjas pilnai atsako už krovinio ar jo dalies praradimą nuo priėmimo dienos iki perdavimo gavėjui momento. Nuo sutarties sudarymo 2008 m. iki žalos atsiradimo momento buvo praėję beveik ketveri metai ir per šį laikotarpį sutartis nebuvo pakeista, priešingai, pats atsakovo direktorius teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis nebuvo pateikęs ieškovui jokio prašymo ar pranešimo apie sutarties pakeitimą, nors jam, pasitarus su teisininkais, buvo žinoma kokios yra keitimo sąlygos ir tvarka. Pagal Kelių transporto kodekso 28 str. 1 dalį užsakymu kroviniui pervežti yra laikomas siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti. Minėto straipsnio 2 dalis taip pat numato, jog užsakymo pateikimo būdą pasirenka pats siuntėjas. Šalių tarpusavio santykiai tęsėsi beveik ketverius metus ir susiklosčiusi praktika patvirtina, jog ieškovo užsakymai buvo pateikiami keletu būdų, priklausomai nuo faktinių aplinkybių. Pateikdamas daugkartinius užsakymus ieškovas tiesiog informuodavo atsakovo atstovą trumposiomis SMS žinutėmis. Iš atsakovo pateikto 2012-05-25 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad visose žinutėse nurodomas toks pats tekstas, t. y. krovinio gavėjo adresas arba pristatymo vieta bei pakrovimo arba iškrovimo laikas. Tokiu būdu ieškovas pateikdavo konkrečius užsakymus. Trečiasis asmuo, vairuotojas V. R. aiškiai patvirtino, jog jo viršininkas buvo direktorius A. K., nei vieno ieškovo darbuotojo jis nėra matęs ir jokių nurodymų, išskyrus dėl krovinio pristatymo laiko ir vietos, jis negaudavo. Tam tikrais atvejais užsakymai pervežimui buvo įforminami papildomai ir raštu. Šiuos užsakymus atsakovas pateikė nurodydamas, jog tai esą yra dvejopos sutartys, tačiau net ir pagal šiuos užsakymus – sutartis, pvz. 2011-06-06 užsakymas, šalys tęsė praktiką pateikti adresą ir laiką trumpąja žinute. Vairuotojas V. R. patvirtino, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susiklostę jokie dvejopi teisiniai santykiai, jų turinys, tarpusavio teisės ir pareigos visais atvejais buvo vienodi – atsakovas turėdavo pervežti ieškovo krovinius. CK 6.513 str. numato privalomą rašytinę transporto priemonių nuomos sutarties formą, tačiau tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Taip pat pagal CK 6.512 str. nuomotojas privalo perduoti nuomininkui transporto priemonę, tačiau nei viena iš atsakovui priklausančių transporto priemonių nebuvo perduota ieškovui, ieškovas net nebuvo fiziškai matęs transporto priemonių. Net ir nuomos atveju atsakomybė už nuomojamo daikto atsitiktinio praradimo riziką gali pereiti objektyviai tik nuo perdavimo-priėmimo momento. Visų transporto priemonių valdymu, naudojimu ir priežiūra rūpinosi atsakovas, jis buvo apdraudęs savo, kaip krovinių vežėjo, civilinę atsakomybę, buvo sudaręs automobilių ir krovinių apsaugos žodines sutartis su aikštelėmis, pasaugos mokestis įėjo į bendrą paslaugų kainą, atsakovas rūpinosi kelių mokesčių sumokėjimu ir kitais jo verslo organizavimo klausimais. Už automobilių saugojimą visais atvejais, kaip ir žalos atsiradimo atveju, buvo atsakingas atsakovas. Vairuotojas V. R. patvirtino, jog automobilį jis paliko „Abromikos" aikštelėje, nes ten visada visi statydavo mašinas, jis taip pat patvirtino, jog ieškovas niekada ne tik neduodavo nurodymų, kur automobilius palikti nakčiai, tačiau apie tai net ir nežinodavo. Todėl atsakovui tenka atsakomybė už tai, jog jis tinkamai neorganizavo automobilių ir krovinių apsaugos, o paaiškinimai, jog patys vairuotojai turėdavo nuspręsti, kur palikti automobilius nakčiai, tik didina atsakovo, kaip darbdavio atsakomybę. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad darbuotojai turėjo kokias nors pareigines instrukcijas, jog buvo patvirtintos darbo tvarkos taisyklės ir vairuotojai buvo supažindinti, kaip reikalaujama elgtis. Įvertinus tai, jog tiek transporto priemonės, tiek gabenami kroviniai buvo didelės vertės turtas, toks aplaidus ir nerūpestingas atsakovo elgesys nėra pateisinamas ir prilyginamas tyčiai. Byloje surinkti įrodymai taip pat paneigia atsakovo direktoriaus aiškinimus, jog jis nežinojo, jog automobilis buvo paliktas su kroviniu. Nagrinėjamu atveju svarbi ir LAT suformuota praktika, jog net tam tikri užsakovo nurodymai, pvz. vežti krovinį tam tikro tipo priekaba ir pan., neatleidžia vežėjo nuo atsakomybės ir pareigos elgtis rūpestingai bei imtis visų saugumo priemonių maksimaliai vežamo krovinio apsaugai. Atsakovo minimu LAT Senato nutarimu buvo aiškinti santykiai iki naujojo CK priėmimo, kuomet transporto priemonės nuomos sutartis nebuvo apskritai reglamentuota.

Trečiasis asmuo V. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Teismui pateiktas trečiojo asmens atstovės adv. V. P. prašymas bylą nagrinėti jai ir jos atstovaujamajam V. R. nedalyvaujant.

2013-03-14 vykusio teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. R. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko vairuotoju dirba nuo 2009 m. Jo vairuojama transporto priemonė neturėjo nei signalizacijos, nei kitų apsaugos priemonių. Apie tai, kad sausio 20 d. galės dirbti tik iki 15 val., jis vadovui buvo sakęs ir šis sutiko, tik nurodė tai dar suderinti su UAB „Baltstata“, kad reisai būtų sudėlioti tokiu būdu, kad 15 val. jis jau galėtų išvažiuoti į Kauną. Nurodė, kad darbo metu jis bendraudavo su UAB „Baltstata“ ekspeditoriumi A., tačiau jeigu būdavo kažkas įtartino, tuomet skambindavo savo įmonės vadovui. Tą savaitę į reisą jis išvyko viena diena anksčiau, visus nurodymus dėl pasikrovimo ir išsikrovimo gavo iš UAB „Baltstata“. Sausio 20 d. jis išsikrovė krovinį Klaipėdoje ir turėjo pasiimti kitą krovinį - granulės. Tačiau nuvykęs į pasikrovimo vietą pamatė, kad ten yra susidariusi mašinų eilė ir reikės ilgai laukti, apie ką jis telefonu informavo ekspeditorių, po ko jis sulaukė sargo skambučio ir pasikrovė be eilės. Per tą laiką, kol laukė eilėje, po pokalbio su ekspeditoriumi, jam paskambino direktorius A., kuriam jis pasakė, jog stovi eilėje. Grįžęs į Kelmę pastatė vilkiką degalinėje „Abromika“ ir išvažiavo. Su ekspeditorium A. jis dar prieš tris savaites buvo suderinęs, kad jis tą dieną pasikraus krovinį ir su juo grįš į Kelmę, kur laikydavo mašiną. Sausio 20 d. pastačius vilkiką degalinėje, apie pusę keturių jam paskambino A., kuris nurodė, jog užsakovas prašo krovinį pristatyti dar šiandien, tačiau priminus apie susitarimą, jis nurodė krovinį į vietą pristatyti pirmadienį iš ryto. Kur laikomos transporto priemonės, ekspeditoriai nežinojo ir to neklausdavo, jie tik nurodydavo, kur pasikrauti krovinį ir kur iškrauti. Po šio įvykio jam buvo paskirta nuobauda už tai, kad pastatė transporto priemonę nesaugomoje aikštelėje, dėl ko vyko teisminis ginčas, kurio metu buvo sudaryta taikos sutartis, o nuobauda panaikinta. Degalinėje „Abromika“ jie automobilius palikdavo visuomet, be krovinių savaitgaliui grįždavo labai retai. Vadovui jis buvo sakęs, kad reikėtų įdėti signalizaciją, ką jis žadėdavo padaryti. Dėl transporto priemonės statymo vietos visada kalbėdavo su savo įmonės vadovu. Kad sausio 20 d. jis paliks automobilį su kroviniu degalinės aikštelėje, vadovas tikrai žinojo. Nurodė, kad pirmojo paaiškinimo policijai tekstą jam sudiktavo direktorius A. K., jis pats nežinojo, nei kaip tas kaimas vadinasi, nei kurioje kelio atkarpoje yra degalinė, žinojo tik pačios degalinės pavadinimą.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje, trečiasis asmuo nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

Išklausius šalių atstovų ir trečiojo asmens V. R. paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2008-08-22 tarp ieškovo UAB „Baltstata“ ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta rašytinė Krovinio pervežimo sutartis Nr. 2008/5 (I t., b. l. 6-7). 2012-01-19 tarp trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis-užsakymas Nr. 2012-01-19/014, kurio pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pervežti krovinį - 24 t PET granulių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu maršrutu (I t., b. l. 108-109). Šiam užsakymui įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkė ieškovą UAB „Baltstata“, kuris pagal 2012-01-19 sudarytą vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. LIN 8 įsipareigojo pervežti krovinį (I t., b. l. 107). Ieškovas UAB „Baltstata“, remdamasis 2008-08-22 sudaryta sutartimi Nr. 2008/5, pervežimo užsakymui įvykdyti pasitelkė atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis minėtomis sutartimis, 2012-01-20 krovinys – 24 t granulių PET tarai gaminti Klaipėdoje buvo pakrautas į atsakovui priklausantį vilkiką Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovo naudojama puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. BT 571, kurį vairavo atsakovo darbuotojas, trečiasis asmuo V. R.. Tą pačią dieną vilkas kartu su kroviniu savaitgaliui buvo paliktas Kuršukų k., Kelmės r., esančioje degalinėje „Abromika“, iš kur laikotarpiu iki 2012-01-23 buvo pavogtas. Dėl vagystės Telšių apskrities VPK Kelmės r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 67-1-00046-12, kaltininkai iki šiol nenustatyti (I t., b. l. 73, 74, 80-85, 88-92). Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys savanorišku krovinių draudimu buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“, todėl draudikas, nustatęs, jog prarasto krovinio vertė sudaro 101 097,84 Lt, išmokėjo trečiajam asmeniui 90 988,06 Lt draudimo išmoką (iš krovinio vertės buvo išskaičiuota 10 proc. draudimo sutartyje numatyta franšizė) (I t., b. l. 11). Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitariančiam vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-02 pateikė reikalavimą per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos atlyginti žalą už prarastą krovinį, kurios nepadengia draudimo išmoka, t. y. 10 109,78 Lt (I t. b. l. 12). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-07 pateikė ieškovui UAB „Baltstata“ reikalavimą per 7 kalendorines dienas sumokėti 10 109,78 Lt, kad galima būtų atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pastarojo pateiktą žalos atlyginimo reikalavimą (I t., b. l. 9-10). Ieškovas 2012-03-23, 2012-03-30 ir 2012-04-10 mokėjimo nurodymais pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamą 10 109,78 Lt žalos atlyginimą (I t., b. l. 13-15).

Šioje byloje ieškovas regreso tvarka pareiškė atsakovui, kaip faktiniam krovinio vežėjui, reikalavimą dėl 10 109,78 Lt nuostolių dėl krovinio praradimo atlyginimo. Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti, kad tarp šalių 2008-08-22 sudaryta sutartis Nr. 2008/5 buvo ne vežimo, o transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, todėl jis nelaikytas vežėju ir nėra atsakingas už krovinio praradimą ir dėl to atsiradusius nuostolius.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 str.). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas. Sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrąjį turinį, nustačius, kas yra sutarties šalys, ir tikrąją jų valią – kokias tarpusavio teises ir pareigas šalys prisiėmė tarpusavio susitarimu, šiuo aspektu neturi esminės reikšmės tai, kaip šalys sutartį pavadino. Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.).

Iš 2008-08-22 tarp šalių sudarytos rašytinės krovinio pervežimo sutarties Nr. 2008/5 turinio matyti, kad pagal sudarytą sutartį šalys sulygo, jog „Vežėjas (.t.y. atsakovas) Užsakovui (t. y. ieškovui) atlieka krovinio pervežimo paslaugą“. Pagal sutarties nuostatas atsakovas prisiėmė šiuos konkrečius įsipareigojimus: pateikti transporto priemones atitinkančias sanitarinius, saugos ir kitus reikalavimus, atsižvelgiant į pervežamą krovinį (sutarties 3.1.1. p.), užtikrinti vežamo krovinio saugą (sutarties 3.1.2. p.), nustatytais terminais pateikti transporto priemones į krovinio pakrovimo vietą bei pristatyti krovinį kartu su atitinkamai įformintais dokumentais (sutarties 3.1.7 p.), pilnai atsakyti už krovinį ar jo dalies praradimą arba jo sugadinimą nuo krovinio priėmimo iki krovinio perdavimo gavėjui momento (sutarties 3.1.8.), mokėti baudą už vėlavimą pateikti transporto priemones ir/arba pristatyti krovinį gavėjui (sutarties 4.4. p.). Šie atsakovo sutartimi prisiimti įsipareigojimai atitinka pagrindines vežėjo pareigas (CK 6.808 str., 6.814 str. 1 d., 6.818 str., 1 d., 6.819 str. 1 d., 6.820 str.). Atitinkamai UAB „Baltstata“ pagal sutartį įsipareigojo pateikti krovinio vežimui reikalingus duomenis (sutarties 2.1.1. p.), už atliktas paslaugas sumokėti užmokestį (sutarties 2.1.2. p.), kas atitinka pagrindines siuntėjo pareigas. Sutarties turinio analizė akivaizdžiai rodo, kad šalių sudarytos sutarties tikslas ir esmė - saugiai ir laiku nuvežti krovinį į paskirties punktą. Taigi tiek sudarytos sutarties tikslas, tiek šalių prisiimtų tarpusavio įsipareigojimų turinys rodo, kad šalys 2008-08-22 sutartimi susitarė būtent dėl krovinio vežimo (CK 6.808 str.), o ne dėl transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas (CK 6.512 str.). Tai, jog tarp šalių minėtos sutarties pagrindu faktiškai buvo susiklostę ne krovinio vežimo, o transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas teisiniai santykiai, atsakovas grindžia tuo, jog atsakovui priklausanti transporto priemonė pagal ieškovo pareikalavimą būdavo perduodama ieškovo dispozicijon ir ją ieškovas naudodavo savo nuožiūra (savarankiškai nustatydavo transporto priemonės maršrutą, tiesiogiai teikdavo nurodymus transporto priemonę vairuojančiam vairuotojui dėl transporto priemonės naudojimo). Tačiau teismo posėdžio metu apklaustas buvęs atsakovo darbuotojas, trečiasis asmuo V. R. nurodė, kad jokių nurodymų, išskyrus dėl krovinių pasikrovimo ir iškrovimo vietos ir laiko, UAB „Baltstata“ ekspeditorius jam nėra davęs, dėl transporto priemonės su kroviniu statymo vietos ir kitų klausimų jis bendravo su savo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir klausė jo nurodymų. Į bylą pateiktame antstolio S. U. 2012-05-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina tik tai, kad ieškovas (jo darbuotojai) atsakovo darbuotojams SMS žinutėmis nurodydavo tiktai krovinių pakrovimo ir iškrovimo adresus (I t., b. l. 52-64). Teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su ieškovo atstovės paaiškinimais, jog tokiu būdu ieškovas, remdamasis šalių sudaryta ilgalaike sutartimi, pateikdavo konkrečius užsakymus dėl krovinių vežimo. Tai, jog šie užsakymai buvo teikiami ne atsakovo administracijai, o tiesiogiai atsakovo vairuotojams, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovui buvo perduota atsakovo transporto priemonės kontrolė ir jis tiesiogiai organizavo atsakovo vairuotojų darbą, kadangi konkrečios užsakymo dėl transporto priemonės pateikimo (sutarties 3.1.7.) tvarkos šalys sudarytoje sutartyje nebuvo nustatę, todėl laikytina, kad tai buvo abiems šalims priimtina užsakymo dėl krovinio pervežimo pateikimo forma. Atsakovas taip pat teigia, kad šalis siejo dvejopi santykiai, t. y. tam tikrais atvejais atsakovas teikė transporto priemonių nuomos, o tam tikrais atvejais ir krovinių vežimo paslaugas, ką įrodinėja į bylą pateiktomis tarp šalių 2011-06-06 ir 2012-01-06 sudarytomis rašytinėmis sutartimis krovinio pervežimui organizuoti (I t., b. l. 49-51). Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir šių sutarčių vykdymo metu šalių bendradarbiavimas vyko tokiu pačiu būdu, t. y. dėl krovinio pasikrovimo vietos adreso atsakovo vairuotoją trumpąja žinute informuodavo tiesiogiai ieškovo darbuotojas: pavyzdžiui, pagal 2011-06-06 šalių sudarytą sutartį krovinys turėjo būti pakrautas Savanorių pr. 124, Vilnius (I t.; b. l. 48), apie krovinio pakrovimo adresą atsakovo darbuotoją trumpąja žinute informavo ieškovo darbuotojas (I t., b. l. 53-55, 58). Todėl teismas sprendžia, kad tarp šalių 2011-06-06 ir 2012-01-06 sudarytos rašytinės sutartys nėra pakankamas įrodymas, jog šalis siejo dvejopi teisiniai santykiai. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas tiesiogiai atsakovui priklausančių transporto priemonių vairuotojams duodavo valdingus nurodymus dėl šių transporto priemonių naudojimo, atsakovas nepateikė. Iš atsakovo atstovo A. K. ir trečiojo asmens V. R. paaiškinimų taip pat nustatyta, kad apmokėjimu už kurą, transporto priemonės saugojimą, kelių mokesčių sumokėjimu ir pan. dalykais rūpinosi atsakovas ir tai įėjo į paslaugos kainą, kas nėra būdinga transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarčiai (CK 6.516 str.). Tai, jog šalys susitarė ne dėl konkretaus dydžio atlyginimo už krovinio pervežimą, o dėl apmokėjimo pagal nuvažiuotus atstumus (I t. b. l. 93), taip pat nėra pagrindas tarp šalių susiklosčiusius santykius vertinti kaip transporto priemonės nuomos santykius, kadangi sutarties šalys yra laisvos susitarti tiek dėl apmokėjimo už paslaugas dydžio, tiek dėl mokesčio už teikiamas paslaugas skaičiavimo tvarkos (CK 6.156 str. 1 d., 6.813 str. 1 d.). Be to, atsižvelgiantį tai, kad 2008-08-22 sutartis buvo skirta ilgalaikiams šalių santykiams reglamentuoti, apmokėjimas pagal nuvažiuotus kilometrus laikytinas objektyviu ir patogiu atlyginimo už paslaugas nustatymo ir apskaičiavimo būdu, atleidžiančiu šalis nuo pareigos kiekvieną kartą pateikiant konkretų paslaugos užsakymą susitarti ir dėl užmokesčio už paslaugas dydžio, o ne požymiu, įrodančiu transporto priemonių nuomos santykių tarp šalių egzistavimą. Dėl atsakovo nurodomos Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas apžvalgos, kurioje nurodoma, jog nuomos ir vežimo sutarčių atribojimo kriterijus yra atlyginimo pobūdis, t. y. jei vežant krovinius sutartimi yra nustatomas atlygis už nuvažiuotus kilometrus, tai tokios sutarties objektas yra automobilio nuoma, o jei sutartimi susitariama pervežti konkretų krovinį už konkretų atlyginimą, tai tokia sutartis laikytina vežimo sutartimi, pažymėtina, kad toje pačioje apžvalgoje yra nurodyta, kad pagal galiojančius įstatymus vykdant pervežimus nėra galimybės naudotis tokia paslauga kaip automobilio su vairuotoju nuoma, nes tai neatitinka Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės nutarimu Nr. 1170, reikalavimų. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434, kurios galiojo įvykio metu, tiesiogiai įtvirtinta, kad vežėjo kroviniams vežti naudojama kelių transporto priemonė turi būti valdoma ar naudojama nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomojama, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų (Taisyklių 5 p.). Taigi vežėjas krovinių pervežimui negali naudoti nuomojamos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas transporto priemonės. Be to, CK 6.514 str. nustato, kad transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Šiuo atveju šalys tokios sutarties nebuvo sudarę, o kaip minėta aukščiau, šalių 2008-08-22 sudaryta sutartis atitinka vežimo sutarties požymius. Pažymėtina ir tai, kad šalių bendradarbiavimas nuo 2008-08-22 sutarties sudarymo iki transporto priemonės su kroviniu vagystės tęsėsi ilgiau nei trejus metus. Byloje nėra duomenų, kad per visą šį laikotarpį atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl sutarties pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo, nors jis, kaip profesionalus krovinių vežimo paslaugų rinkos dalyvis, privalėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kokios pareigos ir atsakomybė kyla pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas bei įstatymus, o tai leidžia manyti, kad tarp šalių sudaryta sutartis atitiko tarp šalių faktiškai susiklosčiusius santykių bei jų prisiimtų įsipareigojimų turinį. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankami daryti išvadą, jog šalis siejo transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas. Priešingai, tiek šalių sudarytos sutarties turinys, tiek faktiškai susiklostę santykiai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalis siejo krovinių vežimo teisiniai santykiai, kur atsakovas veikė kaip vežėjas, o ieškovas – kaip užsakovas. Todėl atsakovo priešieškinis dėl šalių sudarytos krovinio pervežimo sutarties Nr. 2008/05 pripažinimo transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartimi atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys buvo prarastas krovinio pervežimo proceso, kuriame krovinio pervežimą faktiškai vykdė atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, metu, nenustatytiems asmenims pavogus be priežiūros su kroviniu visam savaitgaliui degalinės aikštelėje paliktą atsakovui priklausantį vilkiką. CK 6.820 str. 1 d. nustato, kad vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Pažymėtina, kad vagystės, grobimo, užpuolimo atveju vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik tuo atveju, jei įrodys teismui, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, tačiau negalėjo išvengti šių įvykių. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad krovinio praradimo aplinkybių jis negalėjo išvengti ir jų pašalinimas nuo jo nepriklausė. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovui priklausantis vilkikas kartu su kroviniu visam savaitgaliui buvo paliktas be priežiūros, nesaugomoje degalinės „Abromika“ aikštelėje. Iš trečiojo asmens V. R. paaiškinimų taip pat matyti, kad vilkike jokių spec. apsaugos priemonių (signalizacijos ar kt.), nebuvo, nors atsakovo vadovas ir buvo pažadėjęs tai padaryti. Iš šio asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu bei jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2012-01-24 liudytojo apklausos protokolas; I t., b. l. 80-81) matyti, kad degalinėje „Abromika“ vilkiką jis statydavo vadovo A. K. nurodymu, tai buvo įprasta vilkikų statymo vieta, šioje vietoje statydavo vilkikus ir su kroviniais. Atsakovo atstovo A. K. paaiškinimus apie tai, kad jis nežinojo, jog vairuotojas savaitgaliui grįš su brangiu kroviniu, paneigia trečiojo asmens V. R. paaiškinimai teismo posėdžio metu ir jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 80-81), jog vadovui apie tai, kad jis savaitgaliui grįš su kroviniu tikrai buvo žinoma. Teismas nesiremia V. R. 2012-01-23 rašytiniu paaiškinimu, adresuotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kuriame jis nurodė, kad apie krovinį, esantį mašinoje jis neinformavo vadovo A. K. (I t., b. l. 106), kadangi, kaip matyti iš V. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir byloje esančio 2012-01-24 liudytojo apklausos protokolo, šią aplinkybę į paaiškinimą jis įrašė vadovo A. K. nurodymu, nors faktiškai apie vilkike esantį krovinį A. K. buvo žinoma. Netikėti šiais trečiojo asmens paaiškinimai, kuriuos jis teisme davė prisiekęs, o ikiteisminio tyrimo metu būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismas neturi jokio pagrindo. Net ir darant prielaidą, kad atsakovo vadovui nebuvo žinoma apie tai, kad vairuotojas savaitgaliui grįžo su kroviniu, tai nepašalina atsakovo atsakomybės, kadangi būtent atsakovas, kaip faktinis krovinio vežėjas, turėjo pareigą užtikrinti vežamo krovinio apsaugą, vilkikai savaitgaliui nesaugomoje degalinės „Abromika“ aikštelėje buvo statomi atsakovo vadovo nurodymu, tai buvo įprastinė vilkikų statymo vieta, ir kaip matyti iš trečiojo asmens V. R. paaiškinimų, be krovinio savaitgaliui vilkikas grįždavo labai retai, taigi tai, kad vairuotojas savaitgaliui grįžo su kroviniu nebuvo išskirtinis atvejis atsakovo veikloje, kurio atsakovas negalėjo numatyti. Nepagrįstais laikyti ir atsakovo argumentai, kad už krovinio praradimą yra atsakingas ieškovas dėl tos priežasties, jog tai ieškovo atstovas nurodė vairuotojui krovinį į paskirties tašką nugabenti pirmadienį, tai yra po savaitgalio ir nesikreipė į atsakovą su prašymu paskirti kitą vairuotoją, kuris dar penktadienį būtų galėjęs nuvežti krovinį į paskirties vietą, t. y. tokias savo veiksmais prisėmė galimą riziką. Nors teismas sutinka, kad šiuo atveju žalos galima buvo išvengti, jeigu 2013-01-20 krovinio vežimą būtų perėmęs kitas vairuotas, tačiau teismo vertinimu, būtent atsakovas, kaip rūpestingas ir apdairus vežėjas, žinodamas, kad vairuotojas V. R. 2012-01-20 darbą baigs anksčiau (ir tam davęs sutikimą), turėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar vairuotojas iki darbo pabaigos spės nuvežti krovinį į paskirties vietą, o jam nespėjant, pasirūpinti, kad krovinio pervežimą perimtų kitas vairuotojas, nesant galimybės tai padaryti, pasirūpinti, kad krovinys savaitgaliui būtų paliktas saugioje vietoje, o to nepadarius, būtent jam ir kyla tokio neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmės. Visa tai rodo, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir pareigingas vežėjas, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, ir nesiėmė visų reikiamų priemonių išvengti vagystės, nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, todėl laikytina, kad krovinys buvo prarastas dėl atsakovo kaltės.

Pagal PET granulių pardavėjo UAB „Orion Global PET“, iš kurio krovinys buvo paimtas vežti, PVM sąskaitą-faktūrą (I t., b. l. 184-185), 24 t PET granulių vertė be PVM – 101 097,84 Lt. Ginčo dėl pavogto krovinio vertės byloje nėra. Todėl laikytina, kad dėl krovinio praradimo buvo padaryta 101 097,84 Lt žala (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 46 str.).

Esant vežimo teisiniams santykiams gabenamo krovinio vagystės atveju teisę į žalos atlyginimą turi krovinio savininkas (tiek siuntėjas, tiek gavėjas, tiek kitas asmuo, kuriam priklauso pavogtas krovinys ir kuris dėl to patyrė nuostolių). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2013-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma (II t., b. l. 4), išankstinio mokėjimo sąskaita Nr. OGP/PI/12/04 (sąskaitoje nurodant datą - 2012-12-11 yra padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, kadangi, kaip matyti iš gavimo spaudo, UAB DK „PZU Lietuva“ ji buvo gauta 2012-02-27, t. y. akivaizdu, kad draudimo kompanija negalėjo sąskaitos gauti anksčiau, nei buvo surašytas pats dokumentas) (II t. b. l. 5-6), išankstinės sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys 2012-01-12 mokėjimo dokumentai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašai (II t., b. l. 6-11) patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo avansu apmokėjęs už prarastą krovinį dar iki krovinio paėmimo vežti iš pardavėjo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytinas prarasto krovinio savininku, kuriam dėl krovinio praradimo buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad iš Telšių apskrities VPK Kelmės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus pranešimų apie ikiteisminio tyrimo eigą taip pat matyti, kad dėl 2012-01-20 – 2012-01-23 įvykdytos vilkiko su kroviniu vagystės nukentėjusiuoju buvo pripažintas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne krovinio pardavėjas UAB „Orion Global PET“ (I t., b. 1. 88-91), kas taip pat patvirtina, kad krovinio savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudikas UAB DK „PZU Lietuva“, remdamasis Vežamų krovinių savanoriško draudimo sutartimi, išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 90 988,06 Lt dydžio draudimo išmoką (I t., b. l. 11). Dėl nuostolių atlyginimo, kurių nepadengė draudimo išmokėta išmoka, t. y. 10 1097,84 Lt, krovinio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-02 pareiškė pretenziją susitariančiam vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 12), o pastarasis su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į ieškovą UAB „Balstata“, kuriam pagal 2012-01-19 krovinio vežimo sutartį Nr. LIN 8, buvo perleidęs krovinio pervežimą (I t., b. l. 9). Į bylą pateikti 2012-03-23, 2012-03-30 ir 2012-04-10 mokėjimo nurodymai (I t., b. l. 13-15) patvirtina, kad UAB „Balstata“ įvykdė šį reikalavimą ir pervedė susitariančiam vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 109,78 Lt sumą, kad pastarasis galėtų atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktą žalos atlyginimo reikalavimą. Ieškovo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 10 109,78 Lt sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad nors byloje nėra tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad krovinio savininkas ir siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo įtrauktas dalyvauti šioje byloje trečiuoju asmeniu, bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog jo reikalavimas dėl 10 109,78 Lt nuostolių atlyginimo buvo įvykdytas, savarankiško reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo šioje byloje nepareiškė, byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitose bylose būtų pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo krovinio pervežimo procese dalyvavusiems vežėjams, teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 109,78 Lt nuostoliai buvo atlyginti. Todėl ieškovas, atlyginęs krovinio siuntėjui dėl krovinio praradimo padarytus 10 109,78 Lt nuostolius, įgijo regreso teisę į faktinį vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurio kaltės krovinys buvo prarastas (CK 6.280 str. 1 d., Krovinio pervežimo sutarties Nr. 2008/5 3.1.8. ir 4.5. p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 10 109,78 Lt nuostolių atlyginimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas pilnai (CK 6.245 str., 6.246 str. 1 d., 6.247-6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.280 str., 6.820 str.).

Pateiktu ieškiniu ieškovas, remiantis CK 6.37 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovo taip pat prašo priteisti 8,06 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 d. 3 p. nustato, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis. Kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas būtent nuostolių atlyginimo klausimas, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas, nustatant palūkanų dydį, negali būti taikomas. Todėl palūkanų dydis, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, nustatytinas pagal CK 6.210 str. 2 d. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pateiktą ieškinį ieškovas apmokėjo 303,00 Lt žyminiu mokesčiu (b. l. 5). Nors teismo sprendimu ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas, nuo kurio buvo apskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis, ieškovui iš atsakovo priteistinas visas sumokėtas žymis mokestis. Į bylą pateikti įrodymai: pažyma, PVM sąskaitos–faktūros bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje faktiškai turėjo 3327,50 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (I t., b. l. 96-98, 101, 160-161, II t., b. l. 12-13). Todėl atsižvelgiantį tai, kad šiuo teismo sprendimu visiškai tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dėl kurio pagrįstumo kilo pagrindinis ginčas byloje, t. y. ieškovas yra bylą iš esmės laimėjusi šalis, teismas sprendžia, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui visas jo turėtas ir įrodytas 3327,50 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Duomenų, patvirtinančių 2012-03-07 ir 2012-07-25 PVM sąskaitų-faktūrų už teisines paslaugas (I t. b. l. 45-46) apmokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovas ir jo atstovė teismui nepateikė, todėl priteisti minėtose sąskaitose nurodytas sumas teismas neturi pagrindo (CPK 98 str. 1 d.). Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 37,20 Lt išlaidos už ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos į šią bylą, kopijų darymą (I t., b. l. CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 44,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 10 109,78 Lt (dešimt tūkstančių vieną šimtą devynis litus 78 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 303,00 Lt (tris šimtus tris litus) žyminio mokesčio, 3327,50 Lt (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis litus 50 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 37,20 Lt (trisdešimt septynis litus 20 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Baltstata“, į. k. 300591905.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). 44,69 Lt (keturiasdešimt keturis litus 69 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.