Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Marytės Švažienės,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus atstovei Dangirutei Kolesnik,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriui dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus 2010-10-29 teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3717(T10) dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akte Pareiškėjai yra nurodoma, įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą, atsižvelgti į VMT direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo reikalavimus (Nurodymas), t.y. (1) matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus; (2) matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus; (3) teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui.

Pagal Metrologijos įstatymo 18 str., matavimo priemonių įvertinimas ir patvirtinimas atliekamas techninių reglamentų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; matavimo priemonių, kurioms netaikomi techniniai reglamentai, tipo įvertinimo ir patvirtinimo tvarką nustato VMT, t. y. jei matavimo priemonei įvertinti netaikomas techninis reglamentas ar kitas teisės aktas arba tokio teisės akto nėra, tai tokios matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo tvarką privalo nustatyti VMT. Pažymi, jog nei Akto surašymo metu, nei skundo surašymo metu nėra nustatyta/sureglamentuota minėto VMT įsakymo įgyvendinimo tvarka ir metodai, t. y. nėra jokio teisės akto ar VMT patvirtintos tvarkos, kuri būtų taikoma matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipo patvirtinimui ir bandymų atlikimui. VMT išleidus įsakymą ir nenustačius šiuo įsakymu nustatytų reikalavimų įgyvendinimo tvarkos, atsirado teisinio reguliavimo spraga. Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradėta nagrinėti administracinė byla Nr. 1-4530/2010 pagal 2010 m. gruodžio 17 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skundą VMT dėl įpareigojimo VMT parengti ir patvirtinti matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu bandymų ir įvertinimo tvarką. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad tiek Akto surašymo metu, tiek šio skundo surašymo metu, Inspekcijos Akte nustatytas Pareiškėjai nurodymas, įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą, atsižvelgti į VMT direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo reikalavimus, iki įgalioti viešojo administravimo subjektai įgyvendins jiems pavestas įstatymuose pareigas (t. y. parengs įsakymo reikalavimus įgyvendinti reikalingus teisės aktus ir/ar tvarkas), negali būti įgyvendintas dėl objektyvių nuo Pareiškėjos nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, Akte nustatytas Inspekcijos nurodymas turi būti panaikintas. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą pažymėjęs, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-11-05, 2003-03-04, 2003-03-17 ir 2003-07-04 nutarimai). Akivaizdu, jog nesant VMT įsakymo reikalavimų įgyvendinimui būtinų teisės aktų/nustatytų tvarkų, Inspekcijos Akte nustatytas nurodymas Pareiškėjai atsižvelgti į įsakymo reikalavimus, kurie šiuo metu apskritai nėra įmanomi įgyvendinti, pažeidžia minėtą teisinio saugumo principą, o tuo pačiu Pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyrius, kurio surašytas/priimtas privalomas nurodymas Pareiškėjai, t.y. 2010-10-29 teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-3717(T10), yra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje priimdamas administracinius aktus privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reglamentuoja individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, t. y. (1) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; (2) individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; (3) individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Kaip matyti iš ginčijamo Akto, Inspekcijos vykdyto patikrinimo metu nebuvo patikrintos jokios Pareiškėjai priklausančios nuotolinio duomenų perdavimo sistemos, t. y. patikrinimo metu nebuvo nustatyti jokie 2010-11-15 Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V-107 pažeidimai.

Pagal ūkio ministro 2011-04-27 įsakymu Nr. 4-264 patvirtintų Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 11.5. p., duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus Inspekcija gali tik dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų. Analogiška nuostata, t. y. privalomus vykdyti nurodymus Lietuvos metrologijos inspekcija gali duoti, t. y. priimti individualius administracinius sprendimus Pareiškėjos atžvilgiu, tik nustačius konkrečius teisės aktų pažeidimus, išplaukia ir iš jau minėto Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. Taigi, Inspekcija, nenustačius jokio pažeidimo, negalėjo duoti jokių nurodymų įsakymo atžvilgiu.

Minėto pobūdžio pažeidimai patikrinimo metu netgi negalėjo būti nustatyti, t. y. Akte išdėstyti reikalavimai/nurodymai, susiję minėtu įsakymu, yra niekuo nesusiję su Inspekcijos atliktu patikrinimu. Kaip matyti iš Akto, Inspekcija savo patikrinimą pradėjo ir baigė 2010 m. spalio 29 d. O Akte minimas VMT direktoriaus įsakymas priimtas 2010 m. lapkričio 15 d., t. y. daugiau nei po dviejų savaičių po Inspekcijos atlikto patikrinimo.

Taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Metrologijos įstatymo 18 str., matavimo priemonių įvertinimas ir patvirtinimas atliekamas techninių reglamentų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; matavimo priemonių, kurioms netaikomi techniniai reglamentai, tipo įvertinimo ir patvirtinimo tvarką nustato VMT, t. y. jei matavimo priemonei įvertinti netaikomas techninis reglamentas ar kitas teisės aktas arba tokio teisės akto nėra, tai tokios matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo tvarką privalo nustatyti VMT.

Matavimo priemonių esminius ir savituosius reikalavimus ir jų atitikties įvertinimo procedūras, tiekimo Lietuvos rinkai ir naudojimo pradžios sąlygas reglamentuoja Matavimo priemonių techninis reglamentas, patvirtintas VMT direktoriaus 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31 (toliau – Reglamentas), tačiau remiantis Reglamento 1, 2 punktais šis Reglamentas taikomas tik jo 1 punkte išvardintoms matavimo priemonėms, t. y. vandens skaitikliams (MP-001 priedas), dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams (MP-002 priedas), aktyviosios elektros energijos skaitikliams (MP-003 priedas), šilumos skaitikliams (MP-004 priedas), matavimo sistemoms, skirtoms nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį, kiekiui matuoti (MP-005 priedas), automatinėms svarstyklėms (MP-006 priedas), taksometrams (MP-007 priedas), matams (MP-008 priedas), matmenų matavimo priemonėms (MP-009 priedas) ir išmetamųjų dujų analizatoriams (MP-010 priedas). Nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo sistemų ar matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu, kaip matavimo sistemos, esminiai reikalavimai, jų atitikties įvertinimo procedūros, tiekimo Lietuvos rinkai ir naudojimo pradžios sąlygos šiuo Reglamentu nėra nustatomos. Tokiu atveju, remiantis Metrologijos įstatymo 18 str., nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo sistemų ar matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu, kaip matavimo sistemos, tipo įvertinimo ir patvirtinimo tvarką privalo nustatyti VMT.

Kaip jau buvo minėta skunde, nei Akto surašymo metu, nei skundo surašymo metu, minėto VMT direktoriaus įsakymo įgyvendinimo tvarka ir metodai nebuvo nustatyti/sureglamentuoti, t. y. Akto surašymo metu negaliojo ne tik pats įsakymas, bet taip pat nebuvo jokio teisės akto ar VMT patvirtintos tvarkos, kuri galėtų būti taikoma naujų matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu tipo patvirtinimui ir bandymų atlikimui. Pažymi, kad kaip matyti iš VMT direktoriaus sudarytos darbo grupės dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo paspartinimo (toliau – Darbo grupė) 2011 m. kovo 10 d. susirinkimo protokolo, dar 2011 m. kovo mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo įsakymo įsigaliojimo, buvo tik bandoma aiškintis, kokią sistemą, kokias sistemos dalis reikia vertinti, norint „įteisinti“ (jau daugelį metų visoje Lietuvoje visose energetikos sektoriuose tiekėjų ir pačių vartotojų įrengiamas) matavimo priemones, įvardintas kaip sistemas su nuotoliniu duomenų perdavimu (pagal 2010-11-15 įsakymą Nr. V-l07 priėmusios VMT supratimą).

Be to, pastebi, jog ginčijamas Aktas nėra užantspauduotas Metrologijos inspekcijos antspaudu, jame taip pat nėra numatyta šio akto apskundimo tvarka, kaip to reikalaujama Viešojo administravimo įstatymo 8 str.

Visos šios aplinkybės dar kartą įrodo, kad ginčijamas Aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (tarp jų Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 p., turi būti panaikintas.

Patikrinimo metu pasirinktinai patikrinus daugiabučių namų gyventojų butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, naudojamus atsiskaityti už suvartotą karštą vandenį, nustatyta, kad iš patikrintų 11 vandens skaitiklių 4 naudojami be galiojančių metrologinės patikros žymenų. Pažymi, kad Telšių mieste 2010 m. spalio 29 d. daugiabučių gyvenamų namų butuose buvo įrengti vartotojams nuosavybės teise priklausantys 5998 karšto vandens buitiniai skaitikliai, tačiau Pareiškėja nepateikė duomenų apie atliktą minėtų skaitiklių metrologinę patikrą, nors jų rodmenis Pareiškėja naudoja atsiskaitymams už karštą vandenį su buitiniais vartotojais.

Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Pareiškėja įrengia gamintojo UAB „AXIS industrines“ karšto vandens skaitiklius WFH-36 (Qn=l,5 m³/h), kurie pažymėti ženklu CE, įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą (reg. Nr. 1-2035:2005), jų pirminę patikrą atliko VĮ Kauno metrologijos centras. Šių skaitiklių duomenis galima perduoti radijo (belaidžiu) ryšiu bei parametrus nuskaityti naudojant optinę sąsają su rankiniu prietaisu duomenims surinkti.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, LMI Telšių apskrities skyriaus pareigūnai Pareiškėjui nurodė: 1) išsiaiškinti, kiek butuose įrengtų buitinių karšto vandens skaitiklių neturi galiojančių patikros žymenų ir spręsti karšto vandens skaitiklių patikros klausimą; 2) įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V-107 reikalavimus; 3) apie priimtas priemones ir nurodymų vykdymo eigą raštu informuoti LMI Telšių apskrities skyrių iki 2010-12-28.

Pažymi, kad minėti nurodymai priimti vadovaujantis Metrologijos įstatymo ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Šis teismas ne kartą pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, o plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14~l 166/2005). Šis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal viešojoje teisėje veikiančius teisėtumo, įstatymų viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principus viešojo administravimo subjektai privalo veikti neperžengdami įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribų, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009). Pažymi, kad LMI Telšių apskrities skyriaus pareigūnai veikė neperžengdami savo kompetencijos ribų ir nepažeisdami teisinės valstybės principo. Tuo pačiu akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 77-2975; 2009, Nr. 75-3062) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, LMI Telšių apskrities skyriaus pareigūnai taip pat nepažeidė.

Akto 1-ojo reikalavimo vykdymas yra susijęs su Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., kuriame įtvirtinta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, bei su Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas.

Tuo pačiu pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 16 str. 4 dalimi ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (Žin., 2010, Nr. 127-6488) 163 p., karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Nesuprantama, kodėl Pareiškėja, kaip subjektas, atsakingas už teisinės metrologijos reikalavimų laikymąsi, nevykdo imperatyvių įstatymo reikalavimų ir nepaaiškina, kodėl jis neprisiima tiek Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos atsakomybės matavimo priemonės naudotojui, tiek Įstatyme ir Taisyklėse nustatytos prievolės tiekėjui savo lėšomis įrengti karšto vandens skaitiklius. Pareiškėjas pažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimus visų pirmiausia tuo, kad jis neįrengia šių skaitiklių. Be to, Taisyklių 175 p. nurodyta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje.

Vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis ir Įstatymo 16 str. 5 d. reikalavimu, kad atsiskaitomieji prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas, bei šio Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje, LMI reikalauja iš karšto vandens tiekėjų, kad jie teisės aktų nustatyta tvarka įrengtų teisinės metrologijos reikalavimus atitinkančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus, juos metrologiškai prižiūrėtų (atlikinėtų jų metrologines patikras ir kt.) ir su vartotojais atsiskaitytų tik pagal šių atsiskaitomųjų prietaisų rodmenis. Nesuprantama, kodėl Pareiškėja, kaip subjektas, atsakingas už teisinės metrologijos reikalavimų laikymąsi, nevykdo imperatyvių įstatymų reikalavimų, o tokia situacija, kuomet Pareiškėja naudoja tokių skaitiklių rodmenų duomenis, vertintina kaip karšto vandens vartotojų interesų ir teisinės valstybės principo pažeidimas.

Pažymi, kad Konstitucinis Teismas dar 1997 m. gegužės 6 d. nutarime yra konstatavęs, kad viešuoju interesu laikytinas valstybės pripažintas ir teismo ginamas interesas, kurio įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Iš konstitucinių ir administracinių bylų turinio galima spręsti, kad viešiesiems interesams priskirtinos įvairiausios visuomenei objektyviai reikšmingos vertybės, kaip antai, vartotojų interesai kurioje nors srityje.

Taip pat pažymi, kad Taisyklių 173 p. karšto vandens tiekėjams įtvirtinta pareiga prižiūrėti karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius. Teisės aktai nenustato kitokio patikros organizavimo reglamentavimo, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise nepriklauso karšto vandens tiekėjui.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. A444 -1178/2010 tenkino atsakovo – LMI – apeliacinį skundą toje dalyje, kurioje LMI Vilniaus apskrities skyrius nurodė UAB „Vilniaus energija“ vykdyti analogiškus patikrinimo akto reikalavimus: „atsiskaitymui su karšto vandens vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti vandens skaitiklius, kurių atliktas techninių reglamentų nustatytas metrologinis patikrinimas-metrologinė patikra“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, įvertinusi tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, nusprendė, kad vartotojai su karšto vandens tiekėju – UAB „Vilniaus energija“ –atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių), įrengtų butuose, rodmenis, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, padarė išvadą, kad šiems prietaisams taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, kurio pažeidimus UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu tada ir konstatavo LMI Vilniaus apskrities skyrius.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas minėtą bylą ir priimdamas nutartį dėl pažeidimo, neatsižvelgė į tai, kad namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė, nors UAB „Vilniaus energija“ ir šia aplinkybe argumentavo teisinės metrologijos reikalavimų nevykdymą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl Pareiškėjos pareigos atlikti metrologinę skaitiklių patikrą bei sistemiškai analizuojant teisinę metrologiją reglamentuojančius teisės aktus, LMI nesupranta, kodėl Pareiškėja nesilaiko imperatyvių įstatymų nuostatų.

Atkreipia dėmesį, kad Akto 2-asis nurodymas buvo – „įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V-107 reikalavimus“. Atsižvelgiant į tai, kad iš duoto nurodymo turinio akivaizdžiai matyti, kad jo tikslas yra atkreipti dėmesį į ateityje įrengiamas matavimo sistemas su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu, visiškai nesuprantamas Pareiškėjos teiginys, kad patikrinimas buvo pradėtas ir baigtas 2010 m. spalio 29 d., o Akte minimas Įsakymas buvo priimtas 2010 m. lapkričio 15 d., t. y. daugiau nei po dviejų savaičių po LMI atlikto patikrinimo. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad Akte išdėstyti reikalavimai, susiję su minėto įsakymo reikalavimų laikymusi, yra niekuo nesusiję su 2010 m. spalio 29 d. LMI atliktu patikrinimu, todėl turi būti panaikinti (skundo 2 psl.). Be to, iš Akte surašytų išvadų taip pat neabejotinai aišku, kad patikrinimo metu Įsakymo pažeidimų nustatyta nebuvo.

LMI tuo pačiu tik atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis įsakymu šilumos energijos ir/ar karšto vandens tiekėjo įrengiama matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, – atitinkamai įforminant patikros rezultatus. Minėtame įsakyme taip pat nustatyta, kad teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui. LMI tuo pačiu pastebi, kad, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 9 str. 3 d. 1 p., būtent Valstybinė metrologijos tarnyba formuoja metrologinio laidavimo politikos uždavinius ir organizuoja jų įgyvendinimą, o pagal Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalį LMI atlieka tik teisinę metrologinę priežiūrą ir su tuo susijusią rinkos priežiūrą. Atsižvelgiant į tokį nustatytą įstatyminį reguliavimą, LMI išsakė pastebėjimą: Pareiškėjai įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į įsakymo reikalavimus, negali būti vertinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad LMI Telšių apskrities skyriaus duoti nurodymai Pareiškėjai yra pagrįsti, teisėti ir Pareiškėja turi juos vykdyti, o taip pat Akte nustatytais terminais turėjo informuoti LMI Telšių apskrities skyrių apie jų vykdymo eigą.

Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundas tenkintinas.

2010 m. spalio 29 d. Inspekcijos pareigūnai atliko UAB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) patikrinimą, kurio metu buvo tikrinama, kaip Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, bei surašė teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3717 (T10) (b. l. 8-9, 71). Akte konstatuota, kad pažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 19965, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966) 17 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. reikalavimai. Iš faktiškai patikrintų 11 karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymenų naudojami 4 skaitikliai (36 proc.). Nėra duomenų, kiek naudojamų buitinių karšto vandens skaitiklių turi galiojančią patikrą. Taip pat šiuo aktu duoti nurodymai Pareiškėjai: vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 19965, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966) 22 str. 2 d. 2 p., Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų (Žin., 2001, Nr. 60-2157; 2002, Nr. 127-5756; 2006, Nr. 125-4773; 2009, Nr. 79-3315) 9.5 p. išsiaiškinti, kiek butuose įrengtų buitinių karšto vandens skaitiklių neturi galiojančių patikros žymenų ir spręsti karšto vandens skaitiklių patikros klausimą. Apie priimtas priemones ir nurodymų vykdymo eigą raštu informuoti LMI Telšių apskrities skyrių iki 2010-12-28. Įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į 2010-11-15 VMT direktoriaus įsakymo Nr. V-107 reikalavimus.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl akto dalies, kurioje duoti nurodymai pareiškėjai „Įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į 2010-11-15 VMT direktoriaus įsakymo Nr. V-107 reikalavimus“.

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę: 1) raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą; 2) uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu laiku nepašalinamas pažeidimas; 3) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir (ar) nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-216 „Dėl teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 139 „Dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti „Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatai“ (redakcija, galiojusi iki 2011 m. birželio 8 d., neteko galios 2011 06 02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-138 (nuo 2011 06 08) (Žin., 2011, Nr. 69-3308), kurių 9.5. punkte numatyta, kad Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę: <...> 9.5. duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tinkamai įvykdyti. To paties įsakymo 10 punkte numatyta, kad inspektoriai, vykdydami savo pareigas, turi Metrologijos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.

Iš paminėtų teisės aktų reikalavimų matyti, kad Inspekcijos pareigūnai duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams turi teisę tik nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą. Patikrinimo akte nurodyta pareiškėjai: „Įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į 2010-11-15 VMT direktoriaus įsakymo Nr. V-107 reikalavimus“. Tai reiškia, kad patikrinimo metu turėjo būti nustatyta, jog pareiškėja neatsižvelgia ar kitaip nevykdo 2010-11-15 VMT direktoriaus įsakymo Nr. V-107 reikalavimų. Nei patikrinimo akto aprašomojoje dalyje, nei išvadose tokie pažeidimai nekonstatuoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog galioja tik paskelbti įstatymai. Ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti. Oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų. Demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje taip pat atsispindi teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Remiantis minėtu principu, negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Taigi, įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas, svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Priešingu atveju pats įstatymas netektų autoriteto ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisinę tvarką. Juose išreikštos teisės normos reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui (BK 3 ir 7 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas l994 m. balandžio 21 d. nutarime yra pripažinęs, kad retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1434-11).

Analogiški reikalavimai keliami ne tik įstatymams, bet ir kitiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų vadovų bei kolegialių institucijų norminiai teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti „Valstybės žiniose“.

2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ įsigaliojo 2010 m. lapkričio 19 d. (Žin., 2010, Nr. 135-6918; Žin., 2010, Nr. 141). Vadinasi, Įsakymas patikrinimo metu negaliojo, todėl pareiškėja iki patikrinimo, tai yra iki 2010 m. spalio 29 d., negali būti laikoma pažeidusi šio teisės akto reikalavimus, o nenustačius pažeidimo Inspekcija neturėjo teisės duoti privalomo nurodymo, susijusio su Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V-107 laikymusi.

Teismas atmeta atsakovo atstovės argumentus, kad tai yra tik informacinio pobūdžio perspėjimas ir pareiškėjos informavimas apie naujai priimtą teisės aktą. Iš viso patikrinimo akto struktūros matyti, kad teiginys „Įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į 2010-11-15 VMT direktoriaus įsakymo Nr. V-107 reikalavimus“ yra toje akto dalyje, kur surašyti nurodymai, todėl kitaip vertinti šį teiginį, kaip privalomą nurodymą, nėra jokio pagrindo.

Teismas taip pat atmeta atsakovo atstovės argumentus, kad patikrinimo aktas skundžiamoje dalyje nesukelia teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹⁰ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad patikrinimo akte nustatytas nurodymas pareiškėjai „Įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į 2010-11-15 VMT direktoriaus įsakymo Nr. V-107 reikalavimus“ yra neteisėtas, todėl patikrinimo aktas šioje dalyje naikintinas.

Pareiškėja teismo prašo priteisti skundo surašymo ir padavimo išlaidas, taip pat susijusias su bylos nagrinėjimu ir atstovavimo išlaidas.

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 6 dalis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85) kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku (2004-03-26 nutarimas) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

Byloje yra pateiktas žyminio mokesčio kvitas (b.l. 29), kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, byloje nėra. Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas, todėl pareiškėjai priteistinos šios išlaidos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p. teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti ir panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus 2010-10-29 teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3717(T10) dalį dėl nurodymo: „Įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į 2010-11-15 VMT direktoriaus įsakymo Nr. V-107 reikalavimus“.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.