- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- AS-858-770-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00012-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Litesko“
- Atsakovas
- Lietuvos metrologijos inspekcijai, Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Litesko“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atsakovams Lietuvos metrologijos inspekcijai, Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities sektoriui dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus patikrinimo akto dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2-7) į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus 2010 m. spalio 29 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3717 (T10) dalį, kurioje yra išdėstyti reikalavimai (nurodymas), susiję su Valstybės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 reikalavimų laikymusi; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ nuostatos, nustatančios metrologinę kontrolę nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsniui, 16 straipsniui, 2 straipsniui, 2 straipsnio 7 daliai, 2 straipsnio 15 daliai; 3) iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo sustabdyti Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus 2010 m. spalio 29 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3717 (T10) (toliau – ir Aktas) dalies, kurioje yra išdėstyti reikalavimai (nurodymas), susiję su Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-107) reikalavimų laikymusi, galiojimą; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas skundo surašymo ir padavimo išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias bylos nagrinėjimu.
Pareiškėjas nurodė, jog jis, negalėdamas naudoti teisėtai įrengtų (tiek pareiškėjo, tiek ir vartotojų lėšomis) ir metrologiškų patikrintų paskaitos prietaisų rodmenų, nuskaitomų ir perduodamų bevielio ryšio pagalba, bus priverstas tai pačiai funkcijai vykdyti priimti į darbą didelį skaičių darbuotojų, apskaitos duomenų surinkimui vaikštančių į vartotojų butus, kas reikšmingai padidintų šilumos, karšto vandens apskaitos kaštus, įtraukiamus į galutinių vartotojų mokamas šilumos, karšto vandens kainas. Be to, teisės aktų nustatyta tvarka realizuotos tiek pareiškėjo, tiek pačių vartotojų lėšomis realizuotos investicijos į nuotolinio metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų duomenų nuskaitymo įrangą taptų beprasmėmis, t. y. nesustabdžius skundžiamo akto dalies, pareiškėjui ir šilumos bei karšto vandens vartotojams būtų padaryta žala, kurios patenkinus skundo reikalavimus kompensuoti būtų neįmanoma arba labai sudėtinga.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (b. l. 65-66) priėmė pareiškėjo skundą, tačiau pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino. Teismas pažymėjo, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo padėčiai, nuostolių atsiradimas nelaikytinos ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo sprendimo galimai kilusi žala galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) numatytomis sąlygomis.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs pateiktą prašymą ir bylos medžiagą, sprendė, jog pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepateikė prašyme nurodytų argumentų įrodymų, o tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, vertintinos kaip prielaidos ir negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.
III.
Pareiškėjas UAB „Litesko“ atskiruoju skundu (b. l. 81-83) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nepatenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjo nuomone, šioje byloje tikslinga ir būtina reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti, nes ji būtų proporcinga siekiamam tikslui bei nepažeistų viešųjų interesų. Pažymi, jog skundžiama Akto dalis, kuri suponuoja, kad teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui, reiškia, kad pareiškėjas, negalėdamas naudoti teisėtai įrengtų (tiek pareiškėjo, tiek ir vartotojų lėšomis) ir metrologiškų patikrintų apskaitos prietaisų rodmenų, nuskaitomų ir perduodamų bevielio ryšio pagalba, būtų priverstas tai pačiai funkcijai vykdyti priimti į darbą papildomų darbuotojų, apskaitos duomenų surinkimui vaikštančių į vartotojų butus. Tai reikšmingai padidintų šilumos, karšto vandens apskaitos kaštus, įtraukiamus į galutinių vartotojų mokamas šilumos, karšto vandens kainas. Tą patvirtina ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Komisijos Šilumos skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. 05341, http//www.regula.lt/lt/posedziai/index.php?full=ves&i =4266) konstatavusi, jog matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija diegimas suteikia galimybę šilumos ir karšto vandens tiekimo įmonėms sumažinti šilumos, karšto vandens apskaitos kaštus (atitinkamai ir galutines šilumos, karšto vandens kainas vartotojams), sutaupant lėšas, išleidžiamas apskaitos duomenų surinkimui priimamo papildomų darbuotojų, vaikštančių į vartotojų butus, pagalba. Esant palankiam teismo sprendimui, papildomai priimtus darbuotojus reiktų atleisti, išmokant jiems išeitines kompensacijas, kas sudaro papildomus šilumos apskaitos kaštus. Tokiu būdu ne tik pareiškėjui, bet ir šilumos bei karšto vandens vartotojams būtų padaryta žala, kurios kompensuoti būtų neįmanoma arba labai sudėtinga.
Pabrėžia, jog nei Akto, nei atskirojo skundo surašymo metu nėra nustatyta, sureglamentuota Įsakymo Nr. V-107 įgyvendinimo tvarka ir metodai, t. y. iki šiol nėra jokio teisės akto ar patvirtintos tvarkos, kuri būtų taikoma matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipo patvirtinimui ir bandymų atlikimui. Atsižvelgiant į tai, net jei Akto nurodymas ir neprieštarautų Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymui (toliau – ir Metrologijos įstatymas), pareiškėjas net negali pradėti jo įgyvendinti (t. y. metrologiškai patikrinti šilumos apskaitos prietaisų su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija) dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Pažymi, jog, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais ir nevykdant Akto nurodymų, atsakovų pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, pagal kuriuos yra nagrinėjamos administracinių teisės pažeidimų bylos.
Paaiškina, jog analogiškose administracinėse bylose yra patenkinami pareiškėjo prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartys, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis bei Klaipėdos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis). Mano, jog būtent tokia priemonė būtų tikslinga ir proporcinga, siekiant realiai apginti įstatymų saugomus interesus. Pažymi, jog atsakovas analogiškose bylose pateiktuose atsiliepimuose taip pat nurodė, jog yra tikslinga sustabdyti Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktų galiojimą bei teismams pateikė atitinkamus prašymus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija (toliau – ir Inspekcija, LMI) atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 108-111) prašo laikinai sustabdyti viso ginčijamo LMI Telšių apskrities skyriaus Akto galiojimą. Mano, kad laikinas galiojimo sustabdymas garantuotų, kad administracinėn atsakomybėn būtų patrauktas tik kaltas asmuo ir kad laiku būtų parinkta tinkama atsakomybės priemonė. Taip pat tokia priemonė būtų tikslinga ir proporcinga siekiant realiai apginti įstatymų saugomus interesus, vartotojų interesus. Sustabdžius Akto galiojimą, būtų užtikrintas tinkamas LMI vykdomos teisinės metrologinės priežiūros procesas, viešojo intereso apsauga.
Pažymi, jog LMI Telšių apskrities skyrius, vadovaudamasis Metrologijos įstatymu, LMI nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-216 „Dėl teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 139 „Dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pagal savo kompetenciją, pagrįstai ir teisėtai priėmė nurodymus pareiškėjo, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjo, atžvilgiu dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo. Patikrinimo metu atsitiktinai patikrinus pasirinktus daugiabučių namų gyventojų butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, naudojamus atsiskaityti už suvartotą karštą vandenį, nustatyta, kad iš patikrintų 11 vandens skaitiklių 4 naudojami be galiojančių metrologinės patikros žymenų. Pabrėžia, kad Telšių mieste 2010 m. spalio 29 d. daugiabučių gyvenamų namų butuose buvo įrengti vartotojams nuosavybės teise priklausantys 5998 karšto vandens buitiniai skaitikliai, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie atliktą minėtų skaitiklių metrologinę patikrą. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas įrengia gamintojo AXIS industries karšto skaitiklius WFH-36 (Qn=l,5 m /h), kurie pažymėti ženklu CE, įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą (reg. Nr. 1-2035:2005), jų pirminę patikrą atlieka VĮ Kauno metrologijos centras. Šių skaitiklių galimas duomenų perdavimas radijo ryšiu (belaidis) bei parametrų nuskaitymas naudojant optinę sąsają su rankiniu prietaisu duomenų surinkimui. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, LMI Telšių apskrities skyriaus pareigūnai pareiškėjui nurodė: 1) išsiaiškinti, kiek butuose įrengtų buitinių karšto vandens skaitiklių neturi galiojančių patikros žymenų ir spręsti karšto vandens skaitiklių patikros klausimą; 2) įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V-107 reikalavimus; 3) apie priimtas priemones ir nurodymų vykdymo eigą raštu informuoti LMI Telšių apskrities skyrių iki 2010 m. gruodžio 28 d. Pažymi, kad minėti nurodymai buvo priimti vadovaujantis Metrologijos įstatymo ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Nurodo, jog LMI Telšių apskrities skyrius veikė neperžengdamas savo kompetencijos ribų ir nepažeisdamas teisinės valstybės principo.
Paaiškina, jog Akto 1-ojo reikalavimo vykdymas yra susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame įtvirtinta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, bei su Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Tuo pačiu pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 16 straipsnio 4 dalimi ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 163 punktu, karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis ir Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 5 dalies reikalavimu, kad atsiskaitomieji prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas bei šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje, LMI reikalauja iš karšto vandens tiekėjų, kad jie teisės aktuose nurodytose vietose įrengtų teisinės metrologijos reikalavimus atitinkančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus, juos metrologiškai prižiūrėtų (atlikinėtų jų metrologines patikras) ir su vartotojais atsiskaitytų tik pagal šių atsiskaitomųjų prietaisų rodmenis.
LMI nesuprantama, kodėl pareiškėjas, kaip subjektas, atsakingas už teisinės metrologijos reikalavimų laikymąsi, nevykdo imperatyvių įstatymų reikalavimų, o tokia situacija, kai pareiškėjas naudoja tokių skaitiklių rodmenų duomenis, vertintina kaip karšto vandens vartotojų interesų pažeidimas. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 tenkino atsakovo LMI apeliacinį skundą toje dalyje, kurioje LMI Vilniaus apskrities skyrius nurodė UAB „Vilniaus energija” vykdyti analogiškus patikrinimo akto reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija nusprendė, kad vartotojai su karšto vandens tiekėju UAB „Vilniaus energija” atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių), įrengtų butuose, rodmenis, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji ir padarė išvadą, jog šiems prietaisams taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, kurio pažeidimus UAB „Vilniaus energija” atžvilgiu tada ir konstatavo LMI Vilniaus apskrities skyrius. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas minėtą bylą ir priimdamas nutartį dėl pažeidimo, neatsižvelgė į tai, kad namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė, nors UAB „Vilniaus energija” šia aplinkybe argumentavo teisinės metrologijos reikalavimų nevykdymą. Pabrėžia, jog pareiškėjas savo skunduose dėl LMI duotų nurodymų nenaudoti metrologiškai nepatikrintų skaitiklių rodmenų duomenų atsiskaitymams su vartotojais, nepagrįstai teigia, kad visiems vartotojams (skaitiklių savininkams) nepateikus įrodymų, patvirtinančių jiems priklausančių skaitiklių metrologinės patikros atlikimą, karšto vandens apskaičiavimui pareiškėjas būtų priverstas taikyti Vandens vartojimo normoje RSN 26-90 nustatytą normatyvą – 92 1 per parą 1 žmogui. LMI nesutinka su skunduose pateikiamais klaidinančiais pareiškėjo teiginiais, jog nurodymą užtikrinti vartotojams priklausančių skaitiklių patikrą LMI pareigūnai turėtų adresuoti tų skaitiklių savininkams ir tokį teiginį vertina kaip sudaromą prielaidą įstatymų reikalavimams nevykdyti.
Paaiškina, jog Akto 2-ojo reikalavimo vykdymas yra susijęs su Įsakymu Nr. V-107, kuriuo vadovaujantis šilumos energijos ir/ar karšto vandens tiekėjo įrengiama matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema. Minėtame įsakyme taip pat nustatyta, kad teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui. Pažymi, jog, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktu, būtent Valstybinė metrologijos tarnyba formuoja metrologinio laidavimo politikos uždavinius ir organizuoja jų įgyvendinimą, tuo tarpu pagal Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalį LMI atlieka tik teisinę metrologinę priežiūrą ir su tuo susijusią rinkos priežiūrą. Pabrėžia, jog, atsižvelgiant į tokį nustatytą įstatyminį reguliavimą, LMI nesuteikta teisė komentuoti pareiškėjo teiginių dėl nenustatytos šio įsakymo reikalavimų įgyvendinimo tvarkos.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje priėmimo Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus 2010 m. spalio 29 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3717 (T10) dalies, kurioje yra išdėstyti reikalavimai (nurodymas), susiję su Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 reikalavimų laikymusi, galiojimo laikymo sustabdymo – taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.
Pabrėžtina, jog nors ir atsakovas LMI atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 108-111) prašo laikinai sustabdyti viso ginčijamo LMI Telšių apskrities skyriaus Akto galiojimą, tačiau atskirasis skundas yra pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta laikinai sustabdyti Akto dalies, kurioje yra išdėstyti reikalavimai (nurodymas), susiję su Įsakymo Nr. V-107 reikalavimų vykdymu, galiojimą, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik šioje dalyje ir įvertins pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir teisėjų kolegija nesprendžia ginčo iš esmės.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo n 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Teisėjų kolegija nurodo, jog Aktu pareiškėjas buvo įpareigotas įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į Įsakymo Nr. V-107 reikalavimus (b. l. 8-9). Pareiškėjas siekia, jog teismas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdytų Akto dalies dėl Įsakymo Nr. V-107 reikalavimų laikymosi galiojimą. Šis pareiškėjo prašymas motyvuojamas tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas, negalėdamas naudoti teisėtai įrengtų ir metrologiškai patikrintų prietaisų rodmenų, turėtų tai pačiai funkcijai vykdyti priimti į darbą papildomus darbuotojus, o tokie veiksmai reikšmingai padidintų šilumos, karšto vandens apskaitos kaštus, įtraukiamus į galutinių vartotojų mokamas kainas (b. l. 81-83).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-489/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą ir bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, vertintinos kaip prielaidos ir nagrinėjamu atveju negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Pareiškėjas nurodo, kad Akto dalies galiojimo nesustabdymas lems materialinių nuostolių atsiradimą ne tik jam, bet ir vartotojams, bei naujų teisinių ginčų atsiradimą. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant analogiško pobūdžio prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Lietuvos metrologijos inspekcijos teritorinio skyriaus patikrinimo akto atžvilgiu, ne kartą buvo pažymėta, kad palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo akto galimai kilusi žala, galėtų būti atlyginta LR CK numatytomis sąlygomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse byloje Nr. AS62-489/2011, Nr. AS143-560/2011, Nr. AS62-682/2011, Nr. AS62-571/2011). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog, netenkinus pareiškėjo prašymo ir nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, patirtos turtinės žalos, kurios atsiradimu pareiškėjas argumentuoja būtinybę laikinai stabdyti ginčijamo akto galiojimą, atlyginimas galėtų būti įgyvendintas teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis dėl žalos atlyginimo. Pabrėžtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik tada, kai jų nepritaikius, priimamo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o šiuo atveju pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių būtent šias aplinkybes, nepateikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios praktikos laikėsi ir iš esmės analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-644/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-489/2011, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2011).
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir būtinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė netaikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pažymėtina, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Litesko“ atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino pareiškėjo UAB „Litesko“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.