- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-43-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- E. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, draudimo išmokos, procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, juo prašė priteisti iš atsakovės 24 591,69 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog 2017 m. kovo 3 d. pasibaigusiose varžytynėse įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). 2017 m. kovo 27 d. antstolė surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo nuosavybės teisės į Butą buvo perduotos ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad varžytynėse nupirktame Bute gyveno buvusi savininkė A. Ž. su šeima, siekdamas užsitikrinti nupirkto turto apsaugą nuo sugadinimo ir/ar kitų galimų rizikų iki buvusio savininko išsikėlimo/iškeldinimo, ieškovas 2017 m. kovo 24 d. su atsakove akcine bendrove (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ sudarė Būsto draudimo sutartį pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 67DNB dėl Buto draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimo nuo kitų rizikų. Buvusiai Buto savininkei A. Ž. prašant laiko Buto atlaisvinimui ir perdavimui ieškovui, su A. Ž. buvo susitarta, kad ji iš Buto savo jėgomis išsikraustys ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 31 d., ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė susitarimą, kuriuo A. Ž. įsipareigojo iki nurodyto termino atlaisvinti Butą, apmokėti piniginius įsipareigojimus, kylančius iš Buto naudojimo ir tarp šalių pasirašomu priėmimo - perdavimo aktu jį perduoti. Tik 2017 m. birželio 3 d. ieškovas gavo Buto raktus, tačiau Buto priėmimo – perdavimo aktas apsirašytas nebuvo. Ieškovas nurodė, jog patekus į įsigytą ir trečiojo asmens A. Ž. atlaisvintą Butą, paaiškėjo, kad Butas iš esmės yra sugadintas: išardyti iš išimti 3 mansardoje esantys langai (stoglangiai); nuimta ir išvežta 13 vnt. šildymo radiatorių; išardyta iš išvežta Buto šildymo sistema (dujinis katilas su įranga); išardyta ir išvežta elektros instaliacija (rozetės, jungikliai, laidai, automatiniai saugikliai, kt.); išardyta ir išvežta grindų danga. Išardant aukščiau nurodytas Buto dalis buvo apgadintos buto sienos, lubos, kita apdaila. Ieškovas nurodė, jog dėl Buto apgadinimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2017 m. birželio 16 d. atsakovė sudarė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, draudiminės žalos atlyginimo įvykiui buvo suteiktas žalos bylos numeris 1857434. Tačiau 2018 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovą apie tai, kad jokia draudimo išmoka ieškovui mokama nebus. Atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindu atsakovė nurodė tai, kad draudimo sutartimi buvo apdraustas nekilnojamasis turtas - Butas, o ne jame esantys kilnojamieji daiktai, kuriems draudimo apsauga netaikoma. Ieškovas su atsakovės sprendimu nesutinka, mano, kad įvykis pripažintinas draudžiamuoju ir ieškovui išmokėtina draudimo išmoka. Mano, jog atsakovė neteisi sudedamąsias, neatskiriamas Buto dalis sudarančias Buto funkcionalumo ir galėjimo naudoti pagal paskirtį dalį, vertindama kaip savarankiškus kilnojamuosius daiktus, kurie draudimo sutartimi draudžiami nebuvo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog ieškovas pranešė, kad 2017 m. birželio 1 d. įvyko ieškovo nurodytas įvykis – Bute, buvusi šeimininkė (trečiasis asmuo - A. Ž.) demontavo, kaip pati nurodė teisėsaugos pareigūnams, jai priklausančią šildymo sistemos įrangą, pasiėmė dujinį katilą, radiatorius, šildymo sistemą jungiančius vamzdžius, grindų laminatą, 3 stoglangius, elektros instaliacijos dalis (jungiklius, saugiklius ir kita). 2017 m. birželio 7 d. AB „Lietuvos draudimas“ buvo užregistruota žalos byla pagal riziką – vagystė ir piktavališkas pastato apgadinimas. Atsakovė nurodė, jog prašė ieškovo pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, susijusius su įvykiu, kurie leistų nustatyti deklaruoto įvykio – vagystė ir piktavališkas pastato apgadinimas – aplinkybes. Nurodė, jog papildomus duomenis gavo; 2017 m. birželio 13 d. Klaipėdos apskrities VPK savo nutarime konstatavo, kad dėl minėto įvykio ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nurodė, jog ieškovas neturi teisės gauti draudimo išmokos, draudimo sutartyje naudos gavėju nurodomas bankas, iki šiol naudos gavėjas sutikimo dėl draudimo išmokos ar jos dalies sumokėjimo ieškovui nedavė. Taigi, ieškinys pagal jame suformuluotus reikalavimus yra atmestinas jau vien dėl to, kad yra pareikštas asmens neturinčio subjektinės teisės reikalauti draudimo išmokos sau. Atsakovė nesutiko su aplinkybe, kad ieškovas nebuvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, nurodė, jog ieškovas ir/ar jo sutuoktinė vien atsakovės draudimo įmonėje sudaro draudimo sutartis nuo 2004 metų, todėl draudimo santykiai jiems nėra naujiena. Pastebėjo, jog draudimo liudijime yra aiškiai nurodyta pagal kokias draudimo taisykles yra sudaroma draudimo sutartis, draudimo liudijime nurodoma, jog pasirašydamas sutartį ir/ar sumokėdamas draudimo įmoką draudėjas patvirtina, kad yra supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam yra įteikta jų kopija. Nurodė, jog ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį nurodė, kad apdraudžiamas pastatas yra nuolat gyvenamas būstas, nes šią subjektyvaus pobūdžio aplinkybę geriausiai žino būtent draudėjas. Akivaizdu, kad iki ginčo įvykio minėtame apdraustame Bute draudėjas su savo šeimos nariais nuolat negyveno. Taip pat nurodė, jog draudimo nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos („vagystės ir piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veikos“) esmė yra ta, kad apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo susiję asmenys (t. y. su draudėju jokių sąsajų neturintys asmenys). Mano esant akivaizdu, kad trečiasis asmuo su ieškovu susijęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo konstatuota nei „vagystė“, nei „piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų“ ir nustatyta kaip ginčo įvykio sukėlėjas yra ginčo Bute gyvenęs asmuo, todėl remiantis draudimo taisyklių A dalies IV skyriaus 4.17 punktu pagrįstai buvo priimtas sprendimas – draudimo išmokos nemokėti (nedraudžiamasis įvykis). Nurodė, jog ieškovo nurodyta žala dėl Bute buvusių daiktų negali būti atlyginama, nes nėra teisinio pagrindo patvirtinančio ieškovo nuosavybes teises į tuos daiktus, kurie nurodomi kaip prarasti dėl ginčo įvykio. Kadangi daiktai priklausė kitam asmeniui (pagal prima facie įrodymą Klaipėdos VPK nutarimą), draudimo išmokos išmokėjimo atveju atsirastų neteisėto praturtėjimo situacija. Be to, atsakovė mano, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ 24 551,69 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 1 358 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui E. J.. Grąžino ieškovui E. J. 26,37 Eur žyminio mokesčio permoką (2018 m. liepos 11 d. Luminor lėšų pervedimo nurodymas Nr. 692).
3.1. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažino, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal šalių sudarytą draudimo sutartį. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Butas, kuriam taikoma draudimo apsauga, buvo apgadintas trečiojo asmens A. Ž., kuri išsikeldama išmontavo ir išsivežė Buto šildymo sistemą ir dujų katilą, elektros instaliaciją, 3 stoglangius, išardė grindis, dėl kurių Buto nėra galimybės naudoti pagal paskirtį.
3.2. Konstatavo, kad Buto apgadinimai yra užfiksuoti atsakovės parengtame Akte. Draudimo liudijimas bei Draudimo taisyklės patvirtina, jog Butas buvo apdraustas nuo piktavališko sugadinimo dėl trečiojo asmens tyčios, o Draudimo taisyklėse nėra nurodyti reikalavimai trečiojo asmens veiksmus visais atvejais pripažinti nusikalstamais baudžiamosios teisės prasme.
3.3. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog atstatyti Butą į buvusią padėtį reikalingos 24 591,69 Eur išlaidos, dalis šių išlaidų yra patirta (dėl stoglangių montavimo), ieškovo nurodomas išlaidas pripažino pagrįstomis.
3.4. Teismas, įvertinęs šalių sudarytoje draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą (40 Eur), ir Draudimo taisyklėse įtvirtintas draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo taisykles (Draudimo taisyklių A.VI dalies 1.1.1. punktas, A.VII dalies 1 punktas, B.IV dalies 1 punktas, 2 punktas), ieškovo prašomą priteisti draudimo išmokos sumą sumažino besąlyginės išskaitos dydžiu (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Ieškovas (draudėjas) neturi subjektinės teisės reikalauti draudimo išmokos sau, nes tokią teisę (gauti draudimo išmoką) turi būtent naudos gavėjas AB DNB bankas (po reorganizacijos dabar Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, kodas: 304870069; registracijos adresas: Konstitucijos pr. 21A, 03601 Vilnius).
4.2. Ieškovo reiškiamas reikalavimas yra susijęs tik su pastatų draudimu (dėl jokių kitų draudimo paslaugų ieškovas nebuvo sudaręs draudimo sutarties), tačiau sprendime nurodyta definicinė norma (dėl „susijusių asmenų“) yra taikytina ne pastatų draudimui, o asmens civilinės atsakomybės draudimo paslaugoms).
4.3. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo konstatuota „piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų“, o žalą sukėlė su draudėjui (ieškovu) susijęs asmuo, todėl remiantis Taisyklių A dalies IV skyriaus 4.12. ir 4.17 p. pagrįstai buvo priimtas sprendimas draudimo išmokos nemokėti (nedraudžiamasis įvykis).
4.4. Ieškovas neatliko savo procesinės pareigos įrodyti nuostolio dydį (ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti), tačiau pirmosios instancijos teismas šį faktą ignoruoja.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Pirmosios instancijos teismo nagrinėto ginčo atveju ieškovo ir atsakovės sudaryta Draudimo sutartis nėra kylanti iš ieškovo įsipareigojimų kreditoriui Luminor bank AS pagal tarp ieškovo ir Luminor bank AS sudarytas sutartis. Kaip buvo nurodyta ieškinyje, Draudimo sutarties sudarymas buvo sąlygotas ne įsipareigojimų kreditoriui buvimo, o ieškovo tikslo apsisaugoti nuo galimos žalos nupirkus nekilnojamąjį daiktą, kuriame gyveno buvęs turto savininkas iki nekilnojamojo daikto atlaisvinimo momento.
5.2. Naudos gavėjo nurodymas Draudimo sutartyje nesuabsoliutina tik naudos gavėjo teisės pareikšti reikalavimą į draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio ir nepaneigia draudėjo teisės reikalauti draudimo išmokos.
5.3. Ieškovo teisė pareikšti reikalavimą dėl žalos padarytos draudiminiu įvykiu atlyginimo, atsakovei (draudikui) turint svertus mokėjimų be naudos gavėjo sutikimo neatlikti, negali būti paneigiama.
5.4. Ieškovo negalėjimas disponuoti Buto nuosavybės teisės turinį sudarančiomis teisėmis, eliminuoja civilinių sandorių, susijusių su daikto valdymo ir naudojimu sudarymo galimybę, dėl ko 2017 m. balandžio 5 d. susitarimas dėl nekilnojamojo turto perdavimo (atlaisvinimo) nelaikytinas sandoriu, jį sudariusį asmenį paverčiančiu su ieškovu susijusiu asmeniu.
5.5. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo įrodyta ir pagrįsta tai, kad buvusios Buto būklės atkūrimo apimtys ir dėl to išlaidos yra didesnės nei fiksuota Turto sunaikinimo, sugadinimo akte.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2017 m. kovo 27 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą (el. b. t. 1, b. l. 13, 70). 2017 m. kovo 24 d. ieškovas su atsakove sudarė Būsto draudimo sutartį pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 67DNB (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d.) (toliau – Draudimo taisyklės), kuria buvo apdraustas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); draudimo liudijime naudos gavėju nurodomas AB DNB bankas (el. b. t. 1, b. l. 10-12). 2017 m. birželio 16 d. atsakovė parengė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (toliau – Aktas), kuriame nurodoma, jog įvykio data – 2017 m. birželio 1 d., pažymėta, jog žalos padarymo metu patalpa buvo gyvenama ir ja naudojamasi (gyveno A. Ž.), pateiktas įvykio aprašymas: atvykus į butą 2017 m. birželio 1 d. rasti išimti trys stoglangiai, nuimta ir išvežta 13 radiatorių, elektros instaliacijos elementai, išvežtas grindų laminatas (el. b. t. 1, b. l. 133-134). Akte užfiksuoti apgadinimai (e. b. t. 1, b. l. 134). 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu AB ,,Lietuvos draudimas“ informavo ieškovą, jog draudimo išmoka nebus mokama, nurodė, jog apžiūros metu nustatyta, kad buvusi buto savininkė išsikraustydama išsinešė radiatorius, dujinį katilą, grindis, kištukinius lizdus, lempas, saugiklius ir stoglangius; policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, požymių; ieškovas pagal Turto pardavimo iš varžytynių aktą įgijo tik Butą, t. y. nekilnojamąjį daiktą, kilnojamieji daiktai nėra nurodyti; taip pat rėmėsi Draudimo taisyklių A. IV dalies 1 punktu, 4.17 punktu, nurodė, jog įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju ir išmoka negali būti mokama (el. b. t. 1, b. l. 138). Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu A. Ž. sudarė 2017 m. balandžio 5 d. susitarimą, kuriuo ankstesnė Buto savininkė A. Ž. įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 31 d. atlaisvinti Butą ir pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, padengti iki atlaisvinimo susidariusias eksploatacines išlaidas (el. b. t. 1, b. l. 86-87). Iš byloje pateikto ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo turinio matyti, jog Butas ieškovui per susitarime nurodytą terminą perduotas nebuvo (el. b. t. 1, b. l. 132). Byloje pateiktos varžytynėse parduodamo Buto fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos įrengtos ir baldais apstatytos Buto erdvės (kambarys su baldais vaikui, kiti kambariai, vonios kambarys, virtuvė ir kt.); šios nuotraukos pateiktos kartu su skelbimu apie Buto varžytynes (el. b. t. 1, b. l. 71-83). Byloje pateiktos fotonuotraukos (kortelės antraštė ,,2017 m. birželio 5 d. perimto buto, (duomenys neskelbtini)), kuriose užfiksuotos neįrengtos Buto erdvės (patalpos be dalies grindų dangos, radiatorių, rozečių, stoglangių) (el. b. t. 1, b. l. 89-131). Iš 2017 m. birželio 13 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), požymių (el. b. t. 1, b. l. 139- 143).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti 24 591,69 Eur draudimo išmoką. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog draudžiamojo įvykio nebuvo.
10. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas 2017 m. kovo 23 d. sudarė Būsto draudimo sutartį (TIA Nr.413650011) pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 67DNB (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d.) (toliau – Taisyklės). Kolegija akcentuoja, kad šioje draudimo sutartyje naudos gavėju yra nurodytas AB DNB bankas (po reorganizacijos dabar Luminor Bank AS Lietuvos skyrius).
11. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui išsprendus klausimą dėl draudimo išmokos ieškovui priteisimo 2017 m. kovo 24 d. Būsto draudimo sutarties pagrindu, buvo nuspręsta ne tik dėl ieškovo bei atsakovės, bet ir dėl Būsto draudimo sutartyje nurodomo naudos gavėjo materialiųjų teisių ir pareigų. Nors naudos gavėjas nėra draudimo sandorio šalimi (jis nesudaro draudimo sutarties, neišreiškia savo valios dėl jos sąlygų, nekontroliuoja jos vykdymo), jam yra suteikta / nustatyta teisė į draudimo išmoką. Šiuo atveju, kaip anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas naudos gavėjo pozicijos, šią teisę galbūt nepagrįstai pripažino ieškovui ir taip eliminavo naudos gavėjo teisę į draudimo išmoką.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad naudos gavėjas Luminor Bank AS nepagrįstai nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti įtakos jo materialiosioms teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
15. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą naudos gavėjo. Šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas yra išimtinė pirmosios instancijos teismo kompetencija.
16. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.