Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (atlieka bausmę Alytaus kalėjime), teistas:

1) 2012 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 19 parų areštu;

2) 2012 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant per 4 mėnesius išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2013 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) 2013 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 6 mėnesių laisvės atėmimas;

4) 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2017 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba tęsti darbą. 2017 m. spalio 18 d. nutartimi 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu ir 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 1 metų laisvės atėmimas;

6) 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, skirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 18 d. nutartimi ir skirta galutinė bausmė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimas;

7) 2019 m. vasario 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 metais ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo (2020 m. sausio 17 d. paleistas iš Marijampolės PN);

8) 2024 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo pagal nuosprendžiu BK 259 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 paros), ir sulaikymo bei kardomojo kalinimo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio paskelbimo dienos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-28634-1018/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam priteista kas mėnesį mokėti po 150 eurų vaiko G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., išlaikymui iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, ir pagal 2023 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 2623- 1018/2023 jam priteista kas mėnesį mokėti po 250 eurų vaiko G. M. išlaikymui su priskaičiuota išlaikymo skola už 3 metus, šios pareigos nevykdė nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje be išmokų) iki (duomenys neskelbtini) mėnesio (E. M. suimtas nuo (duomenys neskelbtini) kitoje byloje), dėl ko (duomenys neskelbtini) mėnesiui susidarė 14 550 eurų skola vaiko motinai nukentėjusiajai L. D., taip tyčia vengė pareigos išlaikyti vaiką. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

Iš (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo E. M. parodymų matyti, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, kuo yra įtariamas supranta, dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta. Psichikos sutrikimų neturi, priklausomybių ligų centre gydęsis nėra, alkoholio ir narkotinių medžiagų šiuo metu nebevartoja. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių gali paaiškinti, kad savo dukros G. M. išlaikyti nevengia, tačiau vaiko motina jam neleido matytis su vaiku, su juo bendravo nepagarbiai ir jis net neturėdavo galimybės matytis su dukra, nors tą daryti norėjo. Nori pasakyti, kad jo dokumentai paimti iš jo nuo (duomenys neskelbtini), juos paėmė byloje dėl narkotikų, todėl negalėjo legaliai niekur įsidarbinti. Pajamas gaudavo dirbdamas nelegaliai, į mėnesį gaudavo apie 1800-2000 eurų. Kuomet jam bus atiduoti dokumentai, galės dirbti legaliai ir mokėti alimentus. Norėtų, kad vaiko motina atidarytų sąskaitą dukrai, jis ten pervestų pinigus. Nori pasakyti, kad tikrai nori išlaikyti dukrą, išėjęs iš įkalinimo įstaigos tikrai mokės nustatytą sumą, bet jam reikia oficialiai įsidarbinti ir atsistoti ant kojų. Daugiau nieko pasakyti negali.

Iš (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo E. M. parodymų matyti, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, kuo yra įtariamas supranta, dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių parodymus jau davė, jų laikosi ir keisti nenori. Kaip ir sakė, savo dukrą G. M. išlaikyti sutinka, sutinka užsidirbęs mokėti alimentus, kaip tik greitai bus įdarbintas per įkalinimo įstaigą, pirmadienį jau bus įdarbintas įmonėje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau ir – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“. Sutinka įsipareigoti mokėti priteistą alimentų sumą, kuomet išeis iš įkalinimo įstaigos, bei sutinka išėjęs iš įkalinimo įstaigos dirbti ir po truputį atlyginti susikaupusią sumą, taip pat sutinka, kad šis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu. Daugiau nieko pasakyti negali. Įtariamasis E. M., (duomenys neskelbtini) jam paskelbus apie galimybę pabaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, raštiškai įsipareigojo atlyginti pranešime apie įtarimą nurodytą susikaupusią skolą, kuri atsirado dėl teismo priteistų alimentų už dukros G. M. išlaikymą, tačiau šiuo metu skolos sumokėti galimybių neturi, kadangi atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, taip pat neturi jokio turto ar pajamų, tačiau skolą stengsis atlyginti įsidarbinęs po bausmės atlikimo. Taip pat įsipareigoja, atlikęs bausmę įkalinimo įstaigoje ir įsidarbinęs, mokėti teismo priteistą alimentų sumą – po 250 eurų į mėnesį iki G. M. pilnametystės.

Iš (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios L. D. parodymų matyti, kad augina mažametę dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Su buvusiu sugyventiniu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu negyvena jau virš trijų metų. (duomenys neskelbtini) mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vaiko išlaikymo, nes buvęs sugyventinis išėjo ir visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. 2023 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2623-1018/2023 buvusiam sugyventiniui, vaiko tėvui, priteistas išlaikymas po 250 eurų į mėnesį, tačiau jis teisme nepasirodė, pinigų nemokėjo. 2023 m. birželio mėnesį kreipėsi į antstolius ir jie 2023 m. rugsėjo 11 d. jai atsiuntė vykdomąjį raštą, kur nurodyta, kad buvęs sugyventinis jai skolingas 11 275 eurus (trijų metų periodas). Buvęs sugyventinis gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kontaktinio numerio neturi. Buvęs sugyventinis jai neskambina, su juo ryšio jokio nepalaiko. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką.

Iš (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustos nukentėjusiosios L. D. parodymų matyti, kad papildomai nori papasakoti, kad E. M. neapmokėjo jokios dalies skolos, kuri yra susikaupusi už vaiko išlaikymą, jis iš viso nemokėjo už dukros išlaikymą ir niekaip kitaip prie jo neprisidėjo. Pageidauja, kad jis atlygintų visą už vaiko išlaikymą susikaupusią skolos sumą, kuri susidariusi per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Nori pasakyti, kad susitaikyti su E. M. nesutinka, kadangi jis nerodė jokios iniciatyvos dėl bendravimo su jų bendra dukra, po įvykusių teismo posėdžių dėl vaiko išlaikymo jis ją visaip negražiai išvadino, kaltino, kad ji nori prisiteisti alimentus, po to net nesistengė pasimatyti su dukra, kai tai padaryti turėjo visas galimybes. Taip pat, sužinojusi, kad E. M. yra įkalinimo įstaigoje, norėjo sudaryti sąlygas jam bendrauti su dukra, kadangi jis yra biologinis tėvas ir turi teisę tai daryti, bei mano, kad dukra turi teisę pažinoti savo tėvą ir leisti su juo laiką. Pamatė, kad jis sukūrė naują ,,Facebook“ paskyrą ir per ją kreipėsi į jį dėl matymosi su dukra, tačiau po šios žinutės jam paskambino E. M. sugyventinė, ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, ir tai pasitaikė jau ne pirmą kartą, ir kaip E. M. nebuvo įkalinimo įstaigoje. Todėl susitaikyti šiame ikiteisminiame tyrime su E. M. nenori dėl jo nepagarbaus elgesio ir jokio pastangų nedėjimo dėl jų bendro vaiko ateities, taip pat ir todėl, kad šis asmuo neprognozuojamas. Yra skambinusi į policiją anksčiau, nes sulaukdavo grasinimų susidoroti su ja.

Iš L. D. (duomenys neskelbtini) protokolo-pareiškimo matyti, kad virš trijų metų buvęs sugyventinis E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kitų duomenų neturi, vengia išlaikyti jų bendrą mažametę dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (teismo nutartyje nurodyta, kad turi mokėti po 250 eurų). 2023 m. rugsėjo 11 d. antstolio vykdomojoje pažymoje nurodoma, kad E. M. skolingas 11 275 eurus (vienuolika tūkstančių du šimtai septyniasdešimt penki eurai). Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą E. M. atžvilgiu dėl vengimo išlaikyti vaiką.

Liudytoja L. D. pateikė (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kuris buvo prijungtas prie bylos.

Antstolio Roberto Vasiliausko kontora pateikė vykdomosios bylos Nr. 0179/23/33123, kuriame skolininkas E. M., dokumentus. 2024 m. spalio 24 d. pateiktoje pažymoje dėl priteistų lėšų vaikui išlaikyti skolos likučio suma vykdomojoje byloje 0179/23/33123: 14 550 eurų. Pateikti dokumentai prijungti prie bylos.

Iš Užimtumo tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad E. M. užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nedarbo draudimo išmokos negavo, darbo paiešką nutraukė, įsidarbinus savarankiškai, UŽT suteikus darbo rinkos paslaugas.

Iš Duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo matyti, kad E. M. dirbo mažojoje bendrijoje (toliau ir – MB) ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė 2022 m. gruodžio 1 d. teismo nutartį dėl laikinųjų priemonių taikymo, priteisiant iš E. M. po 150 eurų vaiko G. M. laikinam išlaikymui ir 2023 m. balandžio 25 d. teismo sprendimą, priteisiant iš E. M. po 250 eurų vaiko G. M. išlaikymui ir 9 000 eurų įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį. Pateikti dokumentai prijungti prie bylos.

Tarnybiniame pranešime dėl E. M., (duomenys neskelbtini) surašytame Vilniaus miesto 1 PK tyrėjos A. S., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurį asmuo atlieka Vilniaus kalėjime. Prie tarnybinio pranešimo pridėta 2024 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria E. M. palikta nepakeista 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminą nustatant 2 mėnesiams nuo sulaikymo ((duomenys neskelbtini)) dienos.

Baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 164 straipsnį, kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Aptariant šios nusikalstamos veikos sudėtį teismų praktikoje, pripažįstama, kad šios šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro vengimo požymis, kuris konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, Nr. 2K-7-68/2009, Nr. 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Tai patvirtina kaltinamojo visiškas prisipažinimas, liudytojos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kita rašytinė bylos medžiaga.

E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažįsta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas E. M. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog E. M. iki nagrinėjamos veikos padarymo anksčiau buvo teistas, kaltinamasis niekur nedirba. Administracine tvarka baustas. Duomenų apie psichiatrinį gydymą, įskaitą, priklausomybės ligų gydymą, įskaitą, byloje nėra.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. M. paskyrus BK 164 straipsnyje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – areštą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, nes kaltinamasis pagal kitą nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. M., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti E. M. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Bausmės pradžią E. M. skaičiuoti nuo faktinio arešto bausmės atlikimo dienos vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti, kad nuteistasis areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)). Nuteistasis privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.