Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Groupage Cargo Line“, atstovaujamos advokato Mindaugo Badaro, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-439-887/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „State Port Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Groupage Cargo Line“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju ginčas iškilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis priteisti delspinigiai, bauda, bylinėjimosi išlaidos.Apeliantė (atsakovė UAB „Groupage Cargo Line“) skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iš jos priteistų netesybų dydis (0,2 procentų) yra akivaizdžiai per didelis, baudinio pobūdžio, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teigia, kad priteista delspinigių norma turėtų būti mažintina iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Su šia apeliacinio skundo nuostata negalima sutikti.Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 ir 6.258 straipsniai). Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015 m. sausio 22 d. ieškovė ir atsakovė (apeliantė) sudarė Tarpininkavimo LogPay sutartį Nr. 169 (toliau - Tarpininkavimo sutartis), pagal kurią tarpininkaujant ieškovei atsakovė buvo prijungta prie sutartyje išvardintų LogPay Transport Services GmbH mokėjimo sistemų per DVB LogPay GmbH, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Tarpininkavimo sutarties 4.1 – 4. 3 punktai). Pagal Tarpininkavimo sutarties 4.5 punktą, pirkėjas (t. y. atsakovė) pradelsęs sąskaitos apmokėjimą, privalo sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigių nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą. Apeliaciniame skundė nėra ginčijama skola už suteiktas paslaugas pagal Tarpininkavimo sutartį ir jos dydis. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jos 1 017,80 Eur delspinigių dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų ir nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką sutartyje numatytas netesybų dydis turėtų būti sumažintas iki 0,02 proc., arba 0,01 proc. už vieną dieną. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, jog apeliantė remiasi pernelyg senais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais netesybų klausimu, neįvertinusi naujai formuojamos praktikos apie vienintelio protingo netesybų dydžio nebuvimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, kuris yra vertinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš byloje esančio delspinigių paskaičiavimo nustatyta, kad ieškovė pagal Tarpininkavimo sutartį ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiavo atsakovei iš viso 1017,80 Eur delspinigių. Sprendžiant dėl netesybų dydžio atsižvelgtina į tai, kad ieškovės apskaičiuotų delspinigių suma nėra neprotingai didelė lyginant ją su atsakovės skolos suma, tai yra 4 813,67 Eur. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė savo įsipareigojimų pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras nevykdė atitinkamai 118, 110, 96, 89, 82 dienų. Taigi įsipareigojimai nebuvo vykdomi pakankamai ilgą laikotarpį, nors apeliantei buvo žinomos aplinkybės dėl sutartyje numatytos pareigos mokėti delspinigius. Būtina įvertinti ir tai, kad abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, todėl laisva valia pasirinkdama sutarties sąlygas dėl netesybų dydžio, atsakovė galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Be to, Tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. sausio 22 d., tačiau joje numatytą delspinigių dydį atsakovė pradėjo ginčyti tik ieškovei pareiškus reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo 2015 m. rugsėjo mėnesį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sutartas netesybų dydis šiuo konkrečiu atveju nėra neprotingai didelis, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino ieškovės apskaičiuotų delspinigių sumos.Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė ieškovei 3 000 Eur baudą, motyvuodamas tuo, jog atsakovė minėtos aplinkybės neginčijo bei nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, paneigiančių ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo. Nurodo, jog teismas įrodinėjimo pareigą dėl baudos priteisimo nepagrįstai perkėlė atsakovei. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliantės argumentai iš esmės pagrįsti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad ieškovė byloje pagrindė savo ieškinio reikalavimus, apeliantas ieškovės argumentų leistinais objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl ieškovės ieškinys skundžiamu sprendimu pagrįstai laikytas įrodytu.Nagrinėjamu atveju šalys 2015 m. sausio 22 d. sudarė rašytinę sutartį Nr. 442 Dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo (toliau – PVM sutartis), kurios 2 punkte numatė, kad PVM sugrąžinimas vykdomas tarpininkaujant tik vienam atstovui. PVM sutarties 9.4 punkte šalys sutarė, kad tuo atveju, jei yra neįvykdytas šios Sutarties 8.6 punktas, klientas (t. y. atsakovė) įsipareigoja sumokėti 3 000 Eur dydžio netesybų baudą už kiekvieną valstybę, kurioje liko neįvykdytas atitinkamas įsipareigojimas. Pagal šios sutarties 8.6 punktą klientas įsipareigoja raštu informuoti UAB „State Port Group“ (t. y. ieškovę) prieš mėnesį (30 kalendorinių dienų) apie kito tarpininko įgaliojimą dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo valstybėse, kuriose UAB „State Port Group“ pagal šią sutartį suteiktą atstovavimo teisė. Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 27 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog nuo 2015 m. balandžio 1 d. ji nutraukia su UAB „State Port Group“ 2015 m. sausio 22 d. pasirašytą sutartį Nr. 442 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo“, tokio sutarties nutraukimo pagrindu nurodydama jai nepriimtinus (neskaidrius) ieškovės darbuotojų veiksmus bei jų pasisakymus, verčiančius abejoti sąžiningu pareigų vykdymu. Toks pranešimas vertintinas remiantis PVM sutarties 11.3 punkto, reglamentuojančio sutarties nutraukimą, nuostatomis, tačiau sutarties nutraukimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir toks pranešimas negali būti sutapatinamas ir sistemiškai aiškinamas kartu su PVM sutarties 8.6 ir 9.4 punktų nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), tačiau nei viena iš šių sąlygų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė nesilaikė PVM sutarties 2 punkto nuostatos, ir PCM sutarties vykdymo metu, nepranešusi ieškovei, paskyrė kitą atstovą (ne ieškovės) dėl PVM susigrąžinimo iš kitų valstybių (įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes yra pats atsakovę). Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Objektyvių įrodymų, kad atsakovė, nepranešusi ieškovei paskyrė kitą atstovą, ieškovė į bylą nepateikė, nereiškė ir prašymo išduoti liudijimą šiems įrodymams išreikalauti (CPK 199 straipsnis). 2015 m. gruodžio 9 d. prašyme dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų prijungimo atsakovė nurodė, jog nuo 2015 m. balandžio 1 d. ji vienašališkai nutraukė sutartį, todėl nutraukus sutartį negalėjo pažeisti sutarties 8.6 p. nuostatų dėl kito tarpininko pasirinkimo. Tai nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė pripažino aplinkybę dėl kito atstovo (ne ieškovės) paskyrimo, kurios nereikia įrodinėti (CPK 187 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė (CPK 12, 178 straipsniai). Jau minėta, kad pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – „onus probandi“) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas dėl netesybų (baudos) priteisimo už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – „ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat“). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad ieškovė byloje nepagrindė savo reikalavimo, kuriuo jį prašė priteisti iš atsakovės 3 000 Eur baudą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl baudos priteisimo; ši sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo atmesti (CPK 185 straipsnis).Byloje taip pat ginčijimas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas, teigiama, kad neįvertinta aplinkybė, jog ir atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Nustatyta, kad ieškovė, paduodama ieškinį sumokėjo 321 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 4), turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 46). Atsakovė turėjo 2 057 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 87-89). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį, kurio prašė priteisti 9 669,81 Eur skolą, 1 017,80 Eur delspinigių, 3 000,00 Eur baudą, metines palūkanas ir ieškinio sumą nurodė 10 687,61 Eur. Ieškovė posėdžio metu patikslino, kad prašo priteisti 6 641,20 Eur (9 669,81 – 3 000-28,61=6 641,20) pagrindinės skolos, delspinigių 1 017,80 Eur ir 3 000,00 Eur baudą. 2016 m. vasario 28 d. teismui pateikė pareiškimą, jog atsisako ieškinio dalies 28,61 Eur sumai, nes šiai sumai po ieškinio padavimo sulaukė mokesčio už kelius korekcijos. Nurodė, jog reikalavimo suma mažėja dėl to, kad per klaidą prie pagrindinės sumos pridėta prašoma priteisti 3 000 Eur bauda. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pradiniame ieškinio pareiškime buvo nurodyta teisinga bendra ieškinio suma 10 687,61 Eur yra teisinga, ieškinio dalies (28,61 Eur) atsisakyta ne todėl, kad atsakovė ją patenkino, o dėl mokesčio korekcijos, nurodytą 9 669,81 Eur skolos sumą įskaičius 3000 Eur baudą vertina kaip aritmetinę klaidą, atitinkamai vertina, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 70 proc. nuo nurodytos ieškinio sumos (10 687,61 Eur) ir proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirsto bylinėjimosi išlaidas (santykis 70 : 30). Iš atsakovės ieškovei priteistina 227 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog nors šalys ir pateikė skirtingo dydžio jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nei vienos iš jų šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš atsakovės ieškovei priteistina 350 Eur, o iš ieškovės atsakovei 617,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Rekomendacijų 8.2 p., 8.16 p., 8.19 p.). Teisėjų kolegija taiko bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, kurį atlikus iš ieškovės atsakovei priteistina 40,10 Eur (617,10 – (227 + 350) = 40,10) bylinėjimosi išlaidų, ir naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 804,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pastebėtina, kad šalių mokėtinų bylinėjimosi sumų įskaitymas taikomas ir kasacine tvarka nagrinėjamose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016, 24 punktas). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,23 Eur. Proporcingai tenkintiems ir atmestiems reikalavimams perskirsčius išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei priteistina 7,86 Eur ir iki šios sumos mažintina pirmosios instancijos teismo priteista 11,23 Eur suma, o iš ieškovės valstybei priteistina 3,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija nutaria pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 3 000 Eur bauda ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti; atitinkamai pakeisti iš viso priteistą 10 575,31 Eur sumą ją sumažinant iki 7 575,31 Eur; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 804,58 Eur bylinėjimosi išlaidų; sumažinti iš atsakovės valstybei priteistą 11,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 7,86 Eur; o taip pat iš ieškovės priteisti atsakovei 40,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 3,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teisėjų kolegija vertina, jog iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, yra patenkinta 75 proc. materialinių reikalavimų ir 25 proc. jų atmesta. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovei (apeliantei) atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, valstybei priteistina iš atsakovės 31 Eur, o iš ieškovės – 70 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Prie šios sumos (70 Eur) pridėjus 3,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nutarties 31, 32 punktai), iš ieškovės valstybei priteistina 73,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei UAB „State Port Group“, įmonės kodas 302533815, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Groupage Cargo Line“, įmonės kodas 302541331, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) baudos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovei UAB „State Port Group“ iš atsakovės UAB „Groupage Cargo Line“ iš viso priteistą 10 575,31 Eur sumą sumažinti iki 7 575,31 Eur sumos; o priteistas valstybei iš atsakovės UAB „Groupage Cargo Line“ 11,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumažinti iki 7,86 Eur (septynių eurų 86 ct).

Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei UAB „State Port Group“ iš atsakovės UAB „Groupage Cargo Line“ 804,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „State Port Group“, įmonės kodas 302533815, atsakovei UAB „Groupage Cargo Line“, įmonės kodas 302541331, 40,10 Eur (keturiasdešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „State Port Group“, įmonės kodas 302533815, 73,37 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 37 ct), o iš atsakovės UAB „Groupage Cargo Line“, įmonės kodas 302541331, 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.