Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „State Port Group“ ieškinį atsakovui UAB „Groupage Cargo Line“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas UAB „State Port Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Groupage Cargo Line“ 9669,81 Eur skolą, 1017,80 Eur delspinigių, 3000,00 Eur baudą, 8,3 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1 b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus, nurodė, kad prašo priteisti pagrindinės skolos 6641,20 Eur (9669,81-3000,00-28,61). Reikalavimo suma mažėja dėl to, kad per klaidą prie pagrindinės sumos pridėta prašoma priteisti bauda. Be to, dar minusuojamas 28,61 Eur suma, kadangi po ieškinio padavimo iš Lenkijos sulaukė mokesčio už kelius korekcijos, t. y. buvo sumažinta kaina. Todėl atitinkamai ieškovas 2015-09-04 išrašė ir pateikė atsakovui minusinę 28,61 Eur PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SPGNK3006900 bei mažina ieškinio reikalavimus šioje dalyje (t. 1 , b. l. 80-81).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo teismui pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo 28,61 Eur ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 1 d., 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Ieškovui išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-01-22 šalys sudarė tarpininkavimo LogPay sutartį Nr. 169, kurios pagrindu atsakovas buvo prijungtas prie sutartyje išvardintų LogPay Transport Services GmbH mokėjimo sistemų per DVB LogPay GmbH, pagal šią tarpininkavimo sutartį atsakovas ieškovui skolingas 4813,67 Eur sumą (t. 1, b. l. 7-19). 2015-01-22 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis Nr. 445, kurios pagrindu atsakovas buvo prijungtas prie degalinių sistemos UDS (International Diesel Service), priklausančios Kuwait Petroleum (Deutschland) GmbH tarpininkaujant ieškovui, pagal šią tarpininkavimo sutartį atsakovas ieškovui skolingas 1743,84 Eur sumą (t. 1, b. l. 20-29). Bei 2015-01-22 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. 442 dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo savarankiškai arba tarpininkaujant bendradarbiavimo partneriams organizuoti PVM susigrąžinimą kitose valstybėse. Pagal šią tarpininkavimo sutartį atsakovas ieškovui skolingas 112,30 Eur sumą (t. 1, b. l. 30-40). Ieškovas 2015-06-01 siuntė atsakovui pranešimą dėl susidariusio įsiskolinimo už kelius (t. 1 b. l. 41), 2015-04-03 pranešimą dėl įsiskolinimo už degalus ir kelius bei informavo, kad neatsiskaičius bus blokuojami aparatai (t. 1 b. l. 73). Atsakovas 2015-03-27 pateikė ieškovui pranešimą, kad nuo 2015-04-01 nutraukia su ieškovu pasirašytą sutartį Nr. 442 dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo (t. 1 b. l. 70).

Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų. Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti ginčų dėl atsiskaitymo. Tuo atveju, kai šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine - komercine veikla, ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šalies pasirinkimu vykdyti tik dalį prievolinių santykių ir nenumatė išimčių pagal naudingumo kriterijų.

Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, nepasinaudojo teise teikti išsamius paaiškinimus ar įrodymus, paneigiančius ieškinio reikalavimus, tik pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovas, prašydamas priteisti užmokestį už suteiktas paslaugas, turi įrodyti, kad šias paslaugas faktiškai suteikė.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos trys tarpininkavimo sutartys. CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi, sutartys sudaromos laisva sutarties šalių valia, todėl kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti. Atsakovas 2015-01-22 pasirašė tarpininkavimo LogPay sutartį Nr. 169, kurios pagrindu atsakovas buvo prijungtas prie sutartyje išvardintų LogPay Transport Services GmbH mokėjimo sistemų per DVB LogPay GmbH, taip pat pasirašė tarpininkavimo sutartį Nr. 445, kurios pagrindu atsakovas buvo prijungtas prie degalinių sistemos UDS (International Diesel Service), priklausančios Kuwait Petroleum (Deutschland) GmbH bei pasirašė sutartį Nr. 442 dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo, nereikšdamas pretenzijų dėl šių sutarčių sąlygų, taigi, su jomis sutikdamas. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas atsakovui išrašęs dvidešimt septynis mokestinius dokumentus, bendra apyvarta sudaro virš 34000,00 Eur, tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 6641,20 Eur skolos, kas patvirtina, kad santykiai buvo susiklostę, atsakovas sutartyse šalių suderintas sąlygas žinojo, vykdė mokėjimus ieškovui už suteiktas paslaugas (t. 2 b. l. 1-29). Šias faktines aplinkybes patvirtina ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2015-03-24 raštas dėl tarpusavio įsiskolinimo sudengimo pasirašytas tarp ieškovo, atsakovo bei UAB „Stateta“, iš kurio matyti, kad atsakovo permoka UAB „Stateta“ užskaitoma, kaip padengta skola ieškovui (t. 2 b. l. 32), 2015-04-10 atsakovo atliktas 2000,00 Eur pervedimas į ieškovo sąskaitą pagal sutartį Nr. 445 (t. 1 b. l. 29), 2016-08-29 pardavimo operacijų informacija, iš kurios matyti už kokias sumas atsakovui buvo teikiamos paslaugos (t. 2 b. l. 30) bei AB SEB banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina atsakovo atliktus mokėjimus į ieškovo sąskaitą (t. 2 b. l. 33-34). Jeigu atsakovo netenkino ieškovo teikiamos paslaugos, jis turėjo teisę pagal sutartyse nustatytas sąlygas reikšti pretenzijas. Sutarties Nr. 169 3.2.4. punkte susitartos 5 dienos, sutarties Nr. 445 4.5. punkte 10 dienų pretenzijoms pareikšti. Be to, sutartyse nurodyta, kad praėjus nurodytam terminui, pirkėjas praranda teisę teikti pretenzijas. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovo netenkino ieškovo teikiamos paslaugos ar kad buvo reiškiamos kokios nors pretenzijos. Todėl teismas daro išvadą, kad sutartyse sutartos sąlygos bei susiklostę bendradarbiavimo santykiai šalis tenkino. Taip pat iš bylos duomenų, ieškovo pateiktų įrodymų, bei iš pirmiau paminėtų faktų, nustatyta, kad priėmimo - perdavimo aktais, pasirašytais tarp šalių, atsakovui perduoti prietaisai ir kortelės, t. y. 2015-02-10 pagal sutartį Nr. 445 buvo perduota kuro kortelės ir PIN kodai suteikiantys galimybę atsakovui naudotis degalinių sistemos UDS (International Diesel Service), priklausančios Kuwait Petroleum (Deutschland) GmbH paslaugomis (t. 2 b. l. 36, 38). 2015-02-09 ir 2015-02-12 pagal sutartį Nr. 169 buvo perduota prietaisai už kelius, skirtingose valstybėse skirtingi prietaisai (t. 2 b. l. 35, 37). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino, kad 2015-05-25 ir 2015-06-08 priėmimo -perdavimo aktai, t. y. prietaisų ieškovui gražinimo aktai (t. 2 b. l. 39-43). Todėl įvertinus, jog tarp šalių pasirašytos sutartys, ieškovas perdavė atsakovui prietaisus ir korteles, reikalingus sutarčių įvykdymui, atsakovui atliekant mokėjimus už suteiktas paslaugas, darytina išvada, jog paslaugos buvo faktiškai teikiamos. Priešingų, neginčijamų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Ieškovas neprivalo įrodinėti jo teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Pripažintina, kad šiuo atveju atsakovas neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu jis prašo ieškinį atmesti. Be to, civiliniame procese taikytinas didesnės tikimybės įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodyta pripažįstama ta aplinkybė, kuri yra labiau tikėtina.

Atsakovas 2015-12-14 pateiktuose teismui papildomuose paaiškinimuose (t. 1, b. l. 68-69), nurodė, kad ieškovas 4813,67 Eur skolą kildina iš sutarties Nr. 169, tačiau ieškovas buvo užblokavęs visas atsakovo korteles, todėl atsakovas objektyviai negalėjo naudotis minėtomis kortelėmis, todėl pirko kurą bei kelių mokestį mokėjo iš savo lėšų.

Ieškovo atstovas neneigė, kad ieškovas 2015-03-31 informavo atsakovą, jog neatsiskaičius bus blokuojamos kuro kortelės (t. 1 b. l. 71). Bei 2015-04-03 ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl įsiskolinimo už degalus ir kelius, informavo atsakovą, kad neatsiskaičius už kelius, kelių aparatai 2015-04-03 bus blokuojami (t. 1 b. l. 73). Pagal sutartį Nr. 445 kuro kortelės užblokuotos 2015-04-01 (t. 2 b. l. 45-46). Pagal sutartį Nr. 169 atsakovui perduotos kortelės ir kelių apmokėjimo įrenginiai buvo užblokuoti 2015-04-17 (t. 2 b. l. 48-49). Tačiau atstovas akcentavo, kad pirmiausia buvo teikiama paslauga, po to prašoma už ją susimokėti. Šį faktą patvirtina sutartyse šalių sutartos sąlygos. Taip pat atstovas atkreipė dėmesį, kad šie santykiai yra specifiniai tuo, jog dalyvauja užsienio partneriai, kurie perskaičiuoja sumas, dažnai atlieka tikslinimus, duoda nuolaidas ar priešingai sumas padidina. Ieškovas sąskaitas stengdavosi išrašinėti du kartus per mėnesį, bet reikia sulaukti užsienio partnerių galutinai sutikslintų duomenų. Šias ieškovo atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina dalies skolos atsisakymas, kuomet jau po ieškinio padavimo ieškovas sulaukė mokesčio už kelius korekcijos (t. 1 b. l. 80). Šalių bendradarbiavimą bei pagal sutartį Nr. 169 susidariusį įsiskolinimą patvirtina į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovo buhalterė prašo ieškovo atsiųsti neapmokėtų sąskaitų sąrašą (t. 2 b. l. 47). Ieškovo atstovas pateikdamas eilę įrodymų byloje, paaiškino, kad pateikia visus ieškovo turimus dokumentus, susijusius su atsakovu. Teismas prieš išeidamas į sprendimų priėmimo kambarį, siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą bei sudaryti atsakovui galimybę susipažinus su įrodymais pateikti atsikirtimus, naujai pateiktus įrodymus išsiuntė atsakovo atstovui, kurie buvo įteikti asmeniškai 2016-09-23. Tačiau atsakovas neginčijo pateiktų įrodymų, papildomų paaiškinimų ar įrodymų paneigiančių ieškinio reikalavimus nepateikė. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pareiškęs prieštaravimus dėl išrašytų sąskaitų faktūrų, nėra. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo prašomą priteisti sumą, byloje nėra. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikoma, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos sąlygos, kurios yra būtinos asmens patraukimui civilinėn atsakomybėn už prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu pagal sutartį Nr. 169 ir liko skolingas ieškovui 4813,67 Eur, taip pat atsakovas neatsiskaitė su ieškovu pagal sutartį Nr. 445 ir liko skolingas ieškovui 1743,84 Eur todėl ieškovo reikalavimas dėl 6557,51 Eur skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2015-03-27 pateikė ieškovui pranešimą, jog nuo 2015-04-01 atsakovas nutraukia 2015-01-22 su ieškovu pasirašytą sutartį Nr. 442 (t. 1 b. l. 70). Sutarties Nr. 442 11.3 punkte šalių buvo susitarta, jog sutartis bet kurios iš šalių gali būti nutraukta, raštiškai informavus apie tai kitą šalį ne mažiau kaip prieš 30 dienų. Akivaizdu, kad atsakovas, pranešdamas ieškovui apie sutarties nutraukimą prieš keturias dienas, pažeidė sutarties sąlygas neišlaikydamas sutartyje nustatyto termino. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai. Tais atvejais, kai sutartis nutraukiama tinkamai neinformavus ieškovo (CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas), sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažintas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016). Byloje nustačius, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį, konstatuotina, jog sutartis Nr. 442 yra galiojanti.

Ieškovas pagal sutartį Nr. 442 prašo priteisti 112,30 Eur įsiskolinimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gautą PVM sumą galėjo įskaityti kaip atsakovo mokėjimą už kurą (PVM sutarties 5.3.p.ir 6.4.p.). Vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausantis PVM mokestis iš užsienio valstybių turėjo būti grąžintas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, ieškovas atsakovui laikotarpyje nuo 2015-03-04 iki 2015-04-02 imtinai išrašė tris minusines PVM sąskaitas faktūras. Iš pastarųjų ieškinyje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad PVM susigrąžinimo paslauga, įsigyjant kurą, nebuvo suteikta. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo atstovas, jis paaiškino, kad pagal sutartį Nr. 442 PVM susigrąžinimo nespėjo atlikti, ieškovas vertina, kad paslaugą suteikė kuro užsipylimu (t. 1 b. l. 133-134). Sutarties Nr. 442 5.1 punkte šalys susitarę, kad gavus susigrąžinamąjį PVM iš atitinkamos valstybės MI į UAB „State Port Group“ banko sąskaitą, ieškovas pateikia atsakovui sąskaitą už atitinkamos paslaugos įvykdymą, nurodydamas joje mokestį už suteiktą paslaugą ir susigrąžintą PVM Eur. Todėl teismas įvertinęs sutarties sąlygas, byloje esančius įrodymus, ieškovo atstovo paaiškinimus, daro išvadą, kad faktiškai PVM susigrąžinimo paslauga, įsigyjant kurą, nebuvo suteikta, dėl ko netenkinamas ieškovo prašymas priteisti 112,30 Eur įsiskolinimą.

CK 6.70 str. 1 d. nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nagrinėjamu atveju šalys raštu susitarė, jog už laiku neįvykdytą prievolę atsakovas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną turi mokėti iki 0,2 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos (sutarties Nr. 169 4.5 p.). Tokiu būdu, teismui pripažinus pagrįstu ieškovo pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 1017,80 Eur, delspinigių priteisimo. Bei ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur baudą dėl to, kad atsakovas nesilaikė šios sutarties Nr. 442 nuostatų ir sutarties vykdymo metu, nepranešęs ieškovui paskyrė kitą atstovą (ne ieškovo) dėl PVM sugrąžinimo iš kitų valstybių. Tokiu būdu ieškovas neteko galimybių ne tik vykdyti PVM sutartį, bet ir gauti susigrąžinamą iš užsienio valstybių PVM mokestį į savo atsiskaitomąją sąskaitą.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog sutarties Nr. 442 8.6 punkte šalys susitarė, kad atsakovas prieš mėnesį (30 kalendorinių dienų) privalo raštu informuoti ieškovą apie kito tarpininko įgaliojimą dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo valstybėms, kuriose ieškovui suteikta atstovavimo teisė. Bei sutarties 9.4 punkte nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sutarties 8.6 punktas, atsakovas įsipareigoja sumokėti 3000,00 Eur dydžio netesybų baudą.

Atsakovas teismui nei atsiliepime, nei pateiktuose papildomuose paaiškinimuose neginčijo ieškovo nurodyto fakto, kad nepranešęs ieškovui paskyrė kitą atstovą (ne ieškovo) dėl PVM sugrąžinimo iš kitų valstybių. Atsakovas nurodė, kad jis vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovu 2015-04-01, dėl to negalėjo pažeisti sutarties 8.6 ir 9.4 punktų ir netesybos negali būti taikomos.

Kadangi teismas šioje byloje pripažino, jog atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį Nr. 442 ir konstatavo, jog šalių pasirašyta sutartis yra galiojanti, atsakovui nepateikus jokių nenuginčijamų įrodymų, paneigiančių ieškovo reikalavimą dėl 3000,00 Eur baudos priteisimo, teismas tenkina ieškovo prašymą priteisti 3000,00 Eur baudą.

Atsakovas prašo sumažinti netesybų dydį, kuris yra akivaizdžiai neprotingas. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su šiuo atsakovo prašymu nesutinka. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Teismas vadovaudamasis suformuota teismų praktika, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nurodytas aplinkybes, t. y. iš kokių sutarčių bei pažeidimų kildinamos netesybos, sutartyse nustatytų netesybų sumų ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Taip pat nesant byloje įrodymų dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), įvertinęs faktą, kad atsakovas prašomus priteisti nuostolius sutarčių sudarymo metu galėjo protingai numatyti kaip tikėtinas prievolių neįvykdymo pasekmes sutartis pasirašė, dėl ko manytina, kad atsakovą visos sutarčių sąlygos tenkino. Todėl teismas įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, netenkina atsakovo prašymo dėl netesybų mažinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką aiškindamas, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti 8,3 % dydžio procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nurodo, kad taikytina šio įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-03-01, kadangi komerciniai sandoriai buvo sudaryti iki 2013-03-01.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę CK 6.210 straipsnio atžvilgiu. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato jo taikymą visiems tarp ūkio subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams. Šiuo atveju tarp šalių sudaryti sandoriai atitinka minėtame įstatyme nurodytus komercinio sandorio požymius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutartys tarp šalių pasirašytos ne iki 2013-03-01, kaip nurodo ieškovas, o 2015-01-22, todėl ginčui taikoma minimo įstatymo redakcija galiojanti nuo 2015-01-01. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Fiksuotoji palūkanų norma 2015-09-09 (ieškinio priėmimo diena) buvo 0,05 procento. Todėl teismas vertina, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 8,3 proc. metinių palūkanų. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes iš atsakovo priteistina po 8,05 proc. metinių palūkanų nuo skolos ir delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas byloje patyrė 321,00 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo (t. 1 b. l. 3), 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (t. 1 b. l. 46), kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Todėl iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 314,58 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo, 490,00 Eur išlaidų advokato pagalbai, viso 804,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 11,23 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-439-887/2016 pagal ieškovo UAB „State Port Group“ ieškinį atsakovui UAB „Groupage Cargo Line“ dėl skolos priteisimo dalyje dėl 28,61 Eur priteisimo.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „State Port Group“, įmonės kodas 302533815, buveinės adresas Alytus, Ulonų g. 2-1, iš atsakovo UAB „Groupage Cargo Line“, įmonės kodas 302541331, buveinės adresas Žarijų g. 2, Vilnius, 6557,51 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt septynis Eurus 51 ct) skolos, 1017,80 Eur (vieną tūkstantį septyniolika Eurų 80 ct) delspinigių, 3000,00 Eur (tris tūkstančius Eurų) baudos, iš viso 10575,31 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt septynis Eurus 31 ct), 8,05 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 804,58 Eur (aštuonis šimtus keturis Eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Groupage Cargo Line“, įmonės kodas 302541331, buveinės adresas Žarijų g. 2, Vilnius, 11,23 Eur (vienuolika Eurų 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinei (206 kab.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.