Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-17 nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023-11-09 10.00 val. Atsakovui pasiūlyta iki 2023-10-30 nurodyti prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo motyvus, pateikti jį pagirndžiančius įrodymus, tačiau nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti teismo sprendimą, surašant sutrumpintus motyvus.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3000 Lt (868,86 Eur) sumos. Atsakovas jam perduotas pinigines lėšas įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, pagal paskolos grąžinimo grafiką. Sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovui suteiktos paskolos grąžinimo pradžia yra (duomenys neskelbtini), t. y. pagal sutarties 3.1 punktą pirmoji ketvirtinė įmoka turėjo būti sumokėta iki (duomenys neskelbtini), toliau mokant eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolos grąžinimo grafiką. Ieškovas siuntė atsakovui įspėjimus dėl skolos apmokėjimo, tačiau iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas su ieškovu pilnai neatsiskaitė. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo bei su ieškiniu sutiko (CPK 178 straipsnis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Šalių Sutarties 4.2 ir 4.2.1 punktuose nustatyta, kad paskolos davėjas turi teisę pareikalauti grąžinti išduotą paskolą ir sumokėti palūkanas bei delspinigius anksčiau nustatyto termino, jei paskolos gavėjas pažeidžia sutarties sąlygas (Sutarties 3.5 punktas). Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį mokėti joje nurodytas įmokas. Tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas nutraukti nurodytą sutartį anksčiau termino (CK 6.217 straipsnio 4 dalis, sutarties 4.2.1 punktas). Nutraukus sutartį tenkinamas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 854,38 Eur negrąžintos paskolos (Sutarties 4.2 punktas, CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

10. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Minėtos Sutarties 1.1.3. ir 3.2 punktai nustato, jog atsakovas turi pareigą mokėti nustatytą 5 procentų dydžio ir už ketvirtį paskaičiuotą palūkanų sumą. Iš teismui pateiktos atsakovo įsiskolinimo ataskaitos matyti, kad atsakovui paskaičiuotos palūkanos yra 433,75 Eur. Ieškovo reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas, iš atsakovo ieškovui priteisiama 433,75 Eur palūkanų (CK 6. 872 straipsnio 1 dalis).

11. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutartį atsakovas už kiekvieną pavėluotą dieną įsipareigojo mokėti 0,04 procentų delspinigius (Sutarties 3.3 punktas). Prašoma priteisti iš atsakovo delspinigių suma paskaičiuota ne daugiau kaip už paskutines 180 dienų, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, skaičiuojant pagal paskolos grąžinimo grafiką bei jame nurodytas ketvirtines įmokas, kurių mokėjimo terminas praleistas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo ieškovui priteisiama 71,35 Eur delspinigių.

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-223/2011; Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1359,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

13. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1113/2001; Nr. 3K-7-61/2011).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į ieškinį, kuriame pareiškė šį prašymą, atsakovas nenurodė jokių jo motyvų, nepateikė prašymą pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas pasiūlė juos pateikti iki 2023-10-30. Visgi atsakovas buvo pasyvus ir nei prašymo motyvų, nei įrodymų nepateikė.

15. Kaip jau nurodyta aukščiau, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra išimtis iš bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl jam taikyti turi būti pagrindas. Atsakovui, net teismui suteikus papildomą laiką, prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nemotyvavus ir nepagrindus, be to, Sodros duomenimis atsakovui gaunant vidutines (duomenys neskelbtini) pajamas per mėnesį (trijų paskutinių mėnesių laikotarpiu), o įsiskolinimui tesiekiant (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir sprendimo vykdymą išdėstyti. Todėl atsakovo prašymas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį tenkinus, 31 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis) priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

17. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,28 Eur ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020-01-23) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo, į. k. 191722967 ir atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, į. k. 191722967, iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 854,38 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 38 ct) negrąžintos paskolos, 433,75 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus 75 ct) palūkanų, 71,35 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 35 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1359,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-09-01 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 44,28 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir pašto išlaidų). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

(duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.