Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Būsto valda" apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-265-800/2012 pagal ieškovo UAB „Midos“ ieškinį atsakovui UAB „Būsto valda“ dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį ir pagal atsakovo UAB „Būsto valda“ priešieškinį ieškovui UAB „Midos“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl rangos sutarties kainos ir darbų apimties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 1 skyriaus 1 punktą ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti PVC konstrukcijas, atlikti kitus sąmatoje numatytus darbus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje (T.1, b.l. 24-27). Techninės sąlygos, reikalingos medžiagos ir reikalingi darbai nurodyti sutarties priede Nr.1 (lokalinėje sąmatoje) (T.1, b.l. 28-29). Sutartimi nustatytų darbų kaina 27700,00 Lt (sutarties 2.1 p.). Pagal minėtos sutarties 3 skyrių atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 15000,00 Lt avansą per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo, o likusią 12700,00 Lt sumokėti visą arba dalimis per 7 kalendorines dienas po sutarties pasirašymo ir per 14 kalendorinių dienų nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo pagal išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą.

Taigi, kaip matyti iš 2010-06-16 sutarties, šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Pagal rangos sutartį atliktų darbų priėmimą nagrinėjamos bylos kontekste reglamentuoja CK 6.662 str., taip pat CK 6.694 str.

Dėl ieškinio reikalavimų iš dalies tenkinimo

Ieškovas 37721,10 Lt sumai 2010-09-24 išrašė ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą MID Nr. 392 (T.1, b.l. 31). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama, kad bendra darbų kaina pagal sutartį, nustatyta teismo, yra 27700,00 Lt. Byloje taip pat nėra ginčo, jog atsakovas pagal sutartį ieškovui yra sumokėjęs 21671,44 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nesumokėtą sumą už atliktus darbus - 6025,56 Lt.

Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimu nurodo, kad atsakovui prievolė visiškai apmokėti už atliktus darbus atsakovui atsirastų tik tada, jei būtų pasirašytas atliktų darbų aktas, patvirtintas abiejų šalių parašais. Pagal rangos sutarties 4 skirsnio 3 punktą atliktų darbų rezultatus rangovas turėjo perduoti užsakovui pagal darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovas, pripažinęs, jog dalis darbų yra atlikta, privalėjo pasirašyti šį aktą, o jame galėjo nurodyti išlygas dėl, jo nuomone, neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų. Tačiau šio CK 6.662 straipsnio 1 dalies reikalavimo atsakovas neįvykdė. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog šalys nėra pasirašę bendro darbų priėmimo – perdavimo akto. Byloje yra pateiktas 2010-09-24 įvykdytų darbų ir/ar gaminių priėmimo perdavimo aktas, pasirašytas ieškovo 37721,10 Lt sumai (T.1, b.l. 30), bei du skirtingi įvykdytų darbų ir/ar gaminių priėmimo perdavimo aktai 2010-09-14 27700,00 Lt sumai (T.1, b.l. 162) ir 2010-09-24 37721,10 Lt sumai (T.1, b.l. 169) su atsakovo pastabomis. Iš atsakovo 2010-09-27 rašto Nr. 3-849 (T.1, b.l. 35-36; 170-171), 2010-11-04 rašto Nr. 3-1097 (T.1, b.l. 174-175) ir šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu (T.2, b.l. 164-166) nustatyta, kad atsakovas aiškiai atsisakė priimti atliktus darbus.

Pažymėtina, kad iš šalių procesinių dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, matyti, jog ieškovo pagaminti PVC gaminiai buvo sumontuoti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ir nėra pakeisti iki šiol, o tai patvirtina, kad ieškovo darbų rezultatas buvo pradėtas naudoti pagal paskirtį (T.1, b.l. 14-23; T.2, b.l. 26-42). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, darbų priėmimui – perdavimui neįvykus pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda, pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (CK 6.200 str., CPK 2 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad CK 6.38 straipsnio pirmosios bei antrosios dalių normos imperatyviai nurodo, kad sutarties šalys privalo savo sutartines pareigas atlikti kuo ekonomiškiau ir bendrauti su kita šalimi. CK 6.662 straipsnis bei Sutarties 4 skirsnio 3 punktas nustato, kad ieškovas (rangovas) atliktą darbą privalo perduoti atsakovui (užsakovui) pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą, atsakovas (užsakovas) privalo priimti jam perduodamą darbą, o nesutikdamas su akte nurodytais duomenimis ir atsisakydamas pasirašyti šį dokumentą, privalo nurodyti aiškias tokio atsisakymo priežastis. Akivaizdu, jog minimų nuostatų tikslus vykdymas šalių ginčo teisiniuose santykiuose yra itin svarbus. Be to, sutarties šalys yra juridiniai asmenys, patyrę savo verslo srityse bei neatskiriamai su tuo susijusiuose klausimuose dėl sutarčių sudarymo, prievolinių teisinių santykių - įsipareigojimų bei teisių įgyvendinimo, sutartinės atsakomybės, tame tarpe rangos teisiniuose klausimuose. Todėl teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, vienašališkai ieškovo pasirašytą darbų perdavimo – priėmimo aktą vertino kaip įrodymą, kad sutartyje numatytus darbus ieškovas atliko (priešingai patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti). Šiuo atveju, šalims net ir pažeidus ginčo sutarties nuostatas bei CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus, susijusius su atliktų darbų priėmimu (nepasirašytas nei dvišalis, nei vienašalis atliktų darbų priėmimo ir (ar) perdavimo aktas), atsakovui atsirado pareiga sumokėti už atliktus darbus.

Teismas skundžiamame sprendime įvertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl nekokybiško darbų atlikimo, todėl apeliantas, nesutikdamas su teismo motyvais, privalėjo pagrįsti savo teiginius, nes, kaip buvo nurodyta šioje nutartyje anksčiau, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kur privalo būti patikrintas tiek skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas, tiek jo pagrįstumas (CPK 320 str.). Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis (CPK 14 str., 42 str., 178 str., 314 str.). Be to, kolegija pažymi, jog statybos darbams, kai statomas visas statybos objektas ar atliekama dalis statybos darbų objekte, įstatymai nustato darbų kokybės garantiją (CK 6.664 str.). Darbų kokybės garantija yra suteikiama visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims ir teisę pasinaudoti garantija turi statinio užsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepaneigė savo pareigos atsiskaityti su jo užsakymu gamybos ir montavimo darbus atlikusiu ieškovu.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimu priteistas palūkanas, nurodydamas, jog jam taip pat nėra pareigos mokėti palūkanas. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Ginčo šalys (duomenys neskelbtini) statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skirsnio 1 punkte nustatė 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną praleistą dieną, tačiau ieškovas prašė priteisti 7,94 proc. dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Sprendžiant palūkanų priteisimo klausimą turi būti vadovaujamasi specialiuoju, pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį turinčiu, anksčiau paminėtu įstatymu, numatančiu palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, nes pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komerciniai sandoriai - tai sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Palūkanos atlieka dvi funkcijas: mokėjimo ir kompensacinę. Atlikdamos kompensacinę funkciją palūkanos yra skirtos apsaugoti kreditoriaus interesus ir laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovas, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patyrė nuostolių, susidariusių dėl infliacijos, prarastos galimybės pinigus investuoti ar kitaip panaudoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 7,94 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl priešieškinio atmetimo

Atsakovas priešieškiniu ieškovo pareigą sumokėti atsakovui 997,20 Lt delspinigių už nelaiku atliktus darbus pagal sutartį kildino iš sutarties priede Nr.1 (lokalinėje sąmatoje) nustatyto termino 25 darbo dienas nuo avansinės įmokos gavimo (T.1, b.l. 28) bei atliktų darbų akto nepasirašymo. Teismas šį atsakovų reikalavimą atmetė, nurodydamas, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas turėjo aiškiai suprasti ir suprato, jog darbai laiku atlikti nebus, tačiau raštu nedavė rangovui jokių nurodymų, sutarties nenutraukė, faktiškai sutikdamas su vėlesne darbų pabaiga, todėl nėra pagrindo taikyti sutarties 9.2 p. numatytų delspinigių.

Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu rangovas daugiau nei du mėnesius vėluoja užbaigti šia sutartimi nustatytus darbus, ir tuo atveju, kai rangovas uždelsė atlikti darbus (jų etapus), tai jis privalo mokėti užsakovui 0,02 procentų delspinigius nuo sutartyje nurodytos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 9.2 p.).

Užsakovas turi teisę dėl svarbių priežasčių atsisakyti rangos sutarties bet kada, kol dar darbas nebaigtas, kartu sumokėdamas rangovui už atliktą darbą ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo (CK 6.658 str. 4 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos rangos sutartis nebuvo nutraukta, šalių susitarimo dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo pasirašyta nebuvo, atsakovas pretenzijų dėl termino praleidimo ieškovui nereiškė. Atsakovo nuomone, darbai turėjo būti užbaigti 2010 m. liepos 21 d. (t.y. 25 d. po avansinės įmokos sumokėjimo). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginį, jog avansinė įmoka buvo sumokėta 2010-06-16. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kada pagal sutartį terminas statybos darbas atlikti pagal sutartį, priešingai nei nurodo apeliantas, skaičiuojamas nuo avansinės įmokos gavimo dienos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis. CK 6.209 str. 3 d. numatyta, kai termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas nukentėjusioji šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai pasibaigus šiam terminui ji gali būti nutraukta. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas suprasdamas, jog darbai laiku atlikti nebus, jokių nurodymų raštu rangovui nedavė, papildomų sutarties įvykdymo terminų nenustatė, sutarties nenutraukė, faktiškai konkliudentiniais veiksmais sutikdamas su vėlesne darbų pabaiga (CK 1.71 str.). Esant šioms aplinkybėms, nenustačius konkretaus papildomo darbų atlikimo termino, nenutraukus sutarties, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas pažeidė sutarties reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą sumokėti delspinigius.

Teismas taip pat atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 2086,00 Lt darbų trūkumams ir defektams pašalinti, nes pagal šalių pasirašytą sutartį yra nustatyti garantiniai terminai atliktiems darbams ir medžiagoms, todėl atsakovas turi išbandyti visus įstatyme įtvirtintus garantinio šalinimo institutus, kurie įpareigoja tai atlikti rangovą, o tik šiam neatlikus kreiptis į teismą dėl patirtų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.664 str., 6.665 str.). Pagal CK 6.662 str. 2 d. atsakovas ieškovo darbų trūkumų faktu gali remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo metu pastebėjęs darbų trūkumus apie tai būtų aptaręs darbų priėmimo akte. Nagrinėjamu atveju ieškovo atliktų darbų priėmimas nebuvo įformintas darbų priėmimo-perdavimo aktais. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir kartu pažymi, jog užsakovo teisę išreikalauti iš rangovo išlaidas darbų trūkumams ištaisyti, įstatymas visais atvejais nustato tik tada, jeigu užsakovas pripažįsta, kad rangovas atliko darbą, kurį užsakovas turėjo omenyje, sutinka jį priimti ir sumokėti už jį, tačiau tas darbas turi trūkumų, kuriuos įmanoma pašalinti (CK 6.678 str., 6.680 str.). Atsakovas pats pripažįsta, kad nepriėmė atliktų darbų ir nepateikė įrodymų, kad sutinka jį priimti. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje vertinama faktinė situacija nėra ta, kuri reglamentuota CK 6.662 straipsnyje, nes klausimą dėl darbų (langų, langų montavimo ir kt.) trūkumų atsakovas kelia nesant atliktų darbų įforminimo akto (T.1, b.l. 30, 35-36; 170-171).

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo priteisti 605,00 Lt už ekspertizės atlikimą, 1000,00 Lt ekspertų sudarytos sąmatos defektams pašalinti atlikimo išlaidas, nes ekspertizės atlikimas buvo inicijuotas atsakovo, apeliantas neįrodė šių išlaidų būtinumo, teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo nei pateikta ekspertų išvada, nei ekspertų sudaryta sąmata.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas turėjo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Kadangi byla nagrinėjama pagal bendrosios ieškininės teisenos taisykles, viešojo intereso šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė, todėl sprendžiama, kad pats apeliantas pasirinko tokį savo proceso teisių įgyvendinimo būdą, tai yra nesutikti su ieškiniu, teismo išvadomis, tačiau nepateikti jo teiginius, atsikirtimus ir argumentus patvirtinančių įrodymų.

Remdamasi nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais bei anksčiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.