Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Midos“ atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-146-800/2011 pagal ieškovės UAB „Midos“ ieškinį atsakovei UAB „Būsto valda“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčijama 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi, tenkindamas atsakovės atskirąjį skundą, Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį ir ja taikytus ribojimus panaikino. Teismas nurodė, kad su atsakovės atskiruoju skundu dėl 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovės ilgalaikis turtas yra 1 689 435 Lt, trumpalaikis turtas – 3 657 793 Lt, atsakovė dirba pelningai, neturi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, jos atžvilgiu nėra pareikštų teisminių reikalavimų, bendrovės veiklos civilinė atsakomybė apdrausta 7 000 000 Lt vertės suma. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui nėra, todėl taikyti suvaržymus atsakovės atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui, t.y., CPK 144 str. normos pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas teisme reiškiamo pagrindinio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgdamas į galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvuotas, nenurodomos galimos grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove, vertintinas sprendžiant klausimą dėl reiškiamo materialaus teisinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau negali turėti jokios įtakos vertinant pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą. Vertindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą pirmosios instancijos teismas koncentravosi į reikalavimo sumos dydį, ginčijamoje nutartyje konstatuodamas, jog reikalavimo suma, atsižvelgiant į gerą turtinę atsakovės padėtį, nelaikytina didele. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Atskirojo skundo argumentas, jog duomenys apie atsakovės įstatinį kapitalą yra pasenę, atmestinas, kadangi, iš vienos pusės, nepasikeitęs įstatinio kapitalo dydis nurodytas 2010 m. spalio 29 d. aiškinamajame rašte, iš kitos pusės, ginčijamoje nutartyje teismas apskritai nesirėmė šiuo atsakovės turtinę padėtį atspindinčiu kriterijumi. Nors ieškovė pagrįstai nurodo, jog civilinės atsakomybės draudimas nelaikytinas alternatyvia turto areštui laikinąja apsaugos priemone, civilinės atsakomybės draudimas itin didelei sumai reikšmingai sumažina atsakovės nemokumo ar staigaus finansinės padėties pablogėjimo galimybes, o kartu ir galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo riziką. Atmestinas ir ieškovės argumentas, jog antstolės pateiktos užklausos duomenys patvirtina atsakovę neturint nekilnojamojo turto. Kaip matyti iš byloje esančios užklausos turinio, užklausa suformuluota klaidingai nurodant, jog paieška atliekama pagal fizinį asmenį, todėl ji nepaneigia atsakovės pateiktuose 2010 m. gruodžio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose pateiktų duomenų apie visą eilę atsakovės valdomų nekilnojamojo turto objektų, taip pat teismo įvardintų atsakovės finansinės atsakomybės dokumentuose nurodytų duomenų apie atsakovės ilgalaikio turto vertę. Įvertinus nurodytas aplinkybes nereikšmingu, neįtakojančiu ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog atsakovei priklausančios transporto priemonės yra nevertingos. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas byloje reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo sumą pagrįstai nagrinėjamu atveju įvardijo kaip nedidelę, todėl ginčijamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.