- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- I-29-621/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01627-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- M. U.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. U. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslinto, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 40-TE-478 ir 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 40-TE-499.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 118). 2017 m. sausio 23 d. gautas pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 121).
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog 2014 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 40-TE-1260 buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Dėl šio įsakymo panaikinimo kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1323-289/2016 jo prašymą tenkino iš dalies – panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 40-TE-1260 „Dėl jaunesniojo policininko M. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“; grąžino skubiai pareiškėją M. U. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos I-ojo būrio patrulio pareigas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2016-06-03 įsakymu Nr. 40-TE-478 atleido M. U. iš vidaus tarnybos nuo 2016 m. birželio 2 d. Įsakyme nurodoma, kad tai daroma vykdant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1323-289/2016. Atleidimo pagrindu nurodomas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktas (kai panaikinama pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų). Kartu nustatyta, kad M. U. vidaus tarnybos stažas 2016-06-02 yra 3 m. 7 mėn. 28 d.; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrius įpareigotas išmokėti jam dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 40-TE-499 naujai išdėstyta 2016-06-03 įsakymo Nr. 40-TE-478 preambulė, nurodant, kad vykdomas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016-05-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1323-289/2016, nustatyta, jog M. U. vidaus tarnybos darbo stažas 2016-06-02 yra 4 m. 8 mėn. 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. 40-TE-478, nors iš dalies ir pataisytas 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 40-TE-499, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kartu panaikinant ir įsakymą Nr. 40-TE-499. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas iš esmės neįvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-1323-289/2016 ir M. U. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos I-ojo būrio patrulio pareigas negrąžino. Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kodėl nėra grąžinamas į iki atleidimo užimtas pareigas vykdant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1323-289/2016. Tik papildomai paprašius paaiškinimo 2016-06-07 raštu, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-12-31 įsakymu Nr. 5-V-1236 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ buvo panaikintos visos patrulių pareigybės ir nuo 2016-01-01 patrulių (statutinio valstybės tarnautojo, pareigybių grupė – 15) pareigybių nebėra. Nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate nėra ir jokių kitų 15 pareigybių grupės pareigybių. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-06-03 įsakymas Nr. 40-TE-478 dėl jo atleidimo yra tik formalus „atsirašymas“ neva vykdant Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-1236 buvo patvirtintas naikinamų pareigybių sąrašas, tačiau pareigūnai, dirbę šiame sąraše numatytose pareigybėse, nebuvo atleisti. Tiesiog jų pareigybės buvo pervardintos pagal naują sąrašą ir tie patys asmenys toliau atliko ir atlieka savo tarnybines pareigas. Jam nežinoma, kokiu būdu buvo įvykdytas minėtų pareigūnų perkėlimas į naujas pareigybes – konkurso, pervedimo ar pan., tačiau šiuo metu žemiausia pareigybė yra vyriausiojo patrulio, todėl net pradedantis darbinę karjerą asmuo iš karto tampa ne patruliu, o vyriausiuoju patruliu. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jeigu tos pareigos panaikintos, pareigūnas skiriamas į lygiavertes pareigas. Jeigu ir šių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu pagrindu pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Jau minėto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 4, 11, 14, 15 ir 16 punktus galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas neįvykdė nei vieno iš šių reikalavimų. Prieš priimant 2016 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 40-TE-478, pareiškėjui nebuvo nei žodžiu, nei raštu pasiūlyta užimti kokias nors kitas pareigas. Tuo pačiu nebuvo prašoma ir pareiškėjo atsisakymo eiti pasiūlytas pareigas. Pareiškėjas nebuvo statuto numatytu terminu įspėtas apie būsimą atleidimą. Mano, jog Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nevykdo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto reikalavimų, neįvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-1323-289/2016 grąžinti skubiai M. U. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos I-ojo būrio patrulio pareigas, grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 22 straipsnis numato esant tarnybiniam būtinumui pareigūno perkėlimą ne tik į lygiavertes ar žemesnes, bet ir į aukštesnes pareigas, perkėlimą į kitą toje pat apskrityje esančią vidaus reikalų įstaigą (padalinį) ir pan. Spręsdamas pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 40-TE-478 neišsprendė ir vidutinio darbo užmokesčio už nušalinimo nuo tarnybos laiką išmokėjimo klausimų, nors tai padaryti jį įpareigoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio 6 dalis.
Pareiškėjo atstovas advokatas Ž. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškėjo skundą, prašo jį tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tačiau šis straipsnis gali būti taikomas įspėjus asmenį prieš du mėnesius iki atleidimo. Pagal byloje esančią medžiagą M. U. jokios pareigos nebuvo siūlomos, buvo vadovautasi formaliu pagrindu, jog jo pareigybė buvo panaikinta ir jis buvo atleistas. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas būtų įgyvendintas.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Reorganizacijos metu pareiškėjas jau buvo atleistas, priėmus teismui sprendimą, nebuvo jo kategorijos pareigybių, todėl negalėjo būti siūlomos kitos pareigos. Šiuo metu yra laisva 41 vyriausiojo patrulio pareigybė visoje apskrityje. Po M. U. atleidimo į jo vietą buvo priimtas G. S.. M. U. pareigybė (vieta) nebuvo panaikinta, vietoje jo buvo priimtas G. S..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. U. patikslintas skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 40-TE-478 ir 2016 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 40-TE-499 teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 40-TE-478 pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 2 d. buvo atleistas iš užimamų (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos I-ojo būrio patrulio) pareigų Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu (kai panaikinama pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų) ir vykdant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1323-289/2016.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 40-TE-499 naujai išdėstyta 2016 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 40-TE-478 preambulė, nurodant, kad vykdomas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1323-289/2016, nustatyta, jog M. U. vidaus tarnybos darbo stažas 2016 m. birželio 2 d. yra 4 m. 8 mėn. 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. I-1323-289/2016 pareiškėjo M. U. skundą ir patikslintą skundą tenkino iš dalies, panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 40-TE-1260 „Dėl jaunesniojo policininko M. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžino skubiai pareiškėją M. U. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeitė – priteisė pareiškėjui M. U. iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 9 800,94 Eur atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. (įskaitytinai) ir vidutinį darbo užmokestį po 25,86 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2016 m. birželio 1 d. iki pareiškėjo grąžinimo į tarnybą. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Taigi, minėta įsiteisėjusia LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatyti faktai, kad įsiteisėjus ankstesnėje administracinėje byloje Nr. 1323-289/2016 (teisminis procesas Nr. 3-64-3-00021-2015-7) priimtam teismo sprendimui, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 40-TE-1260 „Dėl jaunesniojo policininko M. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir skubiai grąžintas pareiškėjas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigas, yra atkurta iki šio įsakymo priėmimo buvusi padėtis (pareiškėjas faktiškai yra grąžintas į tarnybą).
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-1236 buvo patvirtintas naikinamų pareigybių sąrašas, tačiau pareigūnai, dirbę šiame sąraše numatytose pareigybėse, nebuvo atleisti, tiesiog jų pareigybės buvo pervadintos ir tie patys asmenys toliau atlieka tarnybines pareigas. Šiuo metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniuose žemiausia pareigybė yra vyriausiojo patrulio, net pradedantis darbo karjerą asmuo iš karto paskiriamas ne patruliu, o vyriausiuoju patruliu.
Vidaus tarnybos statuto (ginčui aktuali teisės akto teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01) (toliau – ir Statutas) 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jeigu tos pareigos panaikintos, pareigūnas skiriamas į lygiavertes pareigas. Jeigu ir šių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą.
Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. O Statuto 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu pagrindu pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos.
Kiekvienu konkrečiu atveju teisingam ginčo išsprendimui būtina nustatyti sąlygas, patvirtinančias atleidimo pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje būtina išaiškinti, ar patrulio pareigybė iš tikrųjų buvo panaikinta, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga.
Teismų praktikoje, nagrinėjant tokias bylas, laikomasi pozicijos, kad pirmiausia turi būti įvertinta, ar yra realiai įvykęs statutinio valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, teismas, nevertindamas ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2015 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-osios kuopos 1-ojo būrio pareigybių sąrašas buvo: 6 vyriausieji patruliai, 7 vyresnieji patruliai ir 6 patruliai (b. l. 122). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 5-V-1125 „Dėl Šaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ Šaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ajame būryje buvo įsteigta 13 vyriausiojo patrulio pareigybių, C lygio, 3–5 kategorijos (b. l. 32–34). 2015 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr. 40-TE-1404 „Dėl tarnybos eigos“ nuo 2015 m. gruodžio 18 d. Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ajame būryje buvę pareigūnai (pagal jų prašymus) buvo perkelti į vyriausiojo patrulio pareigas (b. l. 57–74). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.5-V-1236 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ panaikintos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-osios kuopos 1-ojo būrio 2 vyriausiųjų patrulių, 7 vyresniųjų patrulių ir 6 patrulių pareigybės (b. l. 45).
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 40-V-265 matyti, kad juo buvo patvirtintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio (statutinis valstybės tarnautojas, pareigybės grupė – 13) pareigybės aprašymas (17 pareigybių) (b. l. 112–116). Teismas pažymi, kad patrulio paskirtis ir veiklos sritys, nurodyti atsakovo 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-332 patvirtinto Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigybės aprašymo Pareigybės charakteristikoje (prijungta administracinė byla Nr. 1323-289/2016, I t., b. l. 70–72), iš esmės yra tokie patys kaip ir atsakovo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-V-265 patvirtinto Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo Pareigybės charakteristikoje (b. l. 115–116). Be to, pažymėtina, kad atsakovo 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų“ Nr. 5-V-1125 patvirtinta Pirmosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės kategorija išliko tokia pati, t. y. C 3–5 (b. l. 33). Dėl aukščiau pateiktų argumentų atsakovo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-V-265 aprašyta ir patvirtinta Šiaulių apskrities Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybė negali būti pripažinta naujai steigiama. Šioje Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo Pareigybės charakteristikoje pakeistas tik pareigybės pavadinimas – nurodytas vyriausiasis patrulis, jokių papildomų specialiųjų reikalavimų ar papildomų funkcijų nenurodyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog patrulio pareigybė buvo pervadinta į vyriausiojo patrulio pareigybę, šios pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išliko.
Pažymėtina, jog atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalie, 11 punktą galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės pareigūno perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad lygiavertėmis pareiškėjo užimamoms pareigoms gali būti laikomos tik to paties lygio ir tos pačios kategorijos pareigos. Tai reiškia, kad tik tokios pareigos, joms esant laisvoms laikotarpiu nuo tada, kai pareigūnas (pareiškėjas) buvo įspėtas apie užimamų pareigų panaikinimą, iki tada, kai pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, atsakovo privalėjo būti pasiūlytos pareiškėjui, vykdant Statuto 66 straipsnio 6 dalyje nustatytą reikalavimą. Nesant tokių pareigų arba pareiškėjui atsisakius jas užimti, pareiškėjui turėjo būti pasiūlytos žemesnio lygio arba žemesnės kategorijos pareigos (žr., pvz., 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1793/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. liepos 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-272/2013, aiškindama iš esmės analogiškas teisės normas konstatavo, kad „aptariamoje Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoje įtvirtinama institucijos (įstaigos) pareiga būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, galėtų užimti. Šios darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu.“
Teismas atsižvelgdamas į šią teismo praktiką bei išdėstytas teisės normas vertina, kad Vidaus reikalų statutinė įstaiga atleisdama pareigūną pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą privalėjo būti aktyvi, atsižvelgti į pareigūno teisėtus lūkesčius, dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos pareigūno teisės ir socialinės garantijos, siūlyti pareigūnui tokias konkrečias laisvas lygiavertes pareigas arba žemesnes pareigas, kurias šis pareigūnas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir įstaigos pertvarkymus, galėtų užimti.
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 16 d. rašto Nr. 40-S-45390(1.16) (b. l. 13) matyti, kad 2016 m. birželio 15 dieną, t. y. pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu, Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo laisvos 9 vyriausiojo postinio ir net 37 vyriausiojo patrulio pareigybės, tačiau nei viena pareigybė pareiškėjui pasiūlyta nebuvo. Atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų, kad apskritai buvo svarstomas klausimas dėl kokios nors laisvos lygiavertės ar žemesnės pareigybės pasiūlymo pareiškėjui M. U., ir kad buvo objektyviai nustatyta, jog nei vienos iš esamų pareigų jam nebuvo galimybės pasiūlyti dėl jo neatitikimo toms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų ar kitų teisės aktuose nustatytų priežasčių. Atsakovo teismui nurodytas argumentas, kad pareiškėjui kitos pareigos nebuvo siūlomos todėl, kad nebuvo lygiaverčių ar žemesnių, kurias pagal pareigybės aprašymą jis galėtų užimti, pareigų nepagrįstas jokiais konkrečiais ir juolab objektyviais duomenimis.
Byloje įrodyta, kad tokio pasiūlymo pareiškėjui atsakovas nepateikė. Teismas konstatuoja, kad konkrečių pareigų pareiškėjui nepasiūlymas yra esminis procedūrinis pažeidimas. Atsakovas netinkamai įgyvendino Statute numatytą pareigą pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą atleidžiamam statutiniam valstybės tarnautojui pasiūlyti kitas to paties lygio ir kategorijos arba žemesnes pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. 40-TE-478 ir 2016 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 40-TE-499 laikytini neteisėtais, todėl naikintini.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnyje nurodyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Panaikinus skundžiamus aktus lieka neįvykdyta Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-1323-289/2016 dalis dėl pareiškėjo M. U. grąžinimo į pareigas, todėl teismas pakartotinai nebesprendžia šio klausimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. U. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 40-TE-478 ir 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 40-TE-499.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.