Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato Ryčio Paukštės, apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-217/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams K. J. ir K. B., trečiasis asmuo A. Ž., dėl darbo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2015 m. birželio 4 d. tarp Koncerno ir K. J. sudarytą darbo sutartį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas K. B. neturėjo teisinių įgaliojimų sudaryti koncerno vardu darbo sutartį su K. J., koncernas niekada nepatvirtino tokios sutarties, jis viršijo savo kaip koncerno valdybos pirmininko įgaliojimus, įtvirtintus ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje, kurie bendrovės valdybos pirmininkui suteikia teisę sudaryti darbo sutartį tik su bendrovės valdybos in corpore išrinktu vadovu, šiurkščiai pažeisdamas šią ABĮ nuostatą, dėl to tokia darbo sutartis yra niekinė ir negaliojanti CK 1.80 ir 1.92 straipsnių pagrindu. K. B. sudarė darbo sutartį dėl generalinio direktoriaus funkcijų ėjimo su asmeniu, kuris koncerno valdybos nėra išrinktas koncerno vienasmeniu valdymo organu, todėl tiek K. B., tiek K. J., sudarydami darbo sutartį, elgėsi nesąžiningai. 2015-06-16 buvo sušauktas koncerno visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkė buvo papildyta klausimu dėl koncerno valdybos atšaukimo, ieškovės manymu, atsakovai ėmėsi įvairių neteisėtų priemonių užkirsti kelią įgyvendinti šiai akcininkų teisei, tam, kad jie galėtų išsilaikyti savo pozicijoje. Vienas tokių neteisėtų veiksmų – nutarimas, kuriuo valdybos pirmininkas pavedė K. J. vykdyti koncerno vadovo funkcijas. Koncerno generalinio direktoriaus pareigų reglamente įtvirtinta, kad išrinktam koncerno generaliniam direktoriui negalint eiti savo pareigų, jas eina ekonomikos ir finansų direktorius. K. J. nėra koncerno ekonomikos ir finansų direktorius, todėl negalėjo būti paskirtas laikinai vykdyti koncerno generalinio direktoriaus funkcijas. K. J. nedelsdamas 2015-06-04 pradėjo imtis aktyvių veiksmų koncerno vardu: leido koncerno generalinio direktoriaus įsakymus, davė nurodymus darbuotojams, taip sukeldamas dvivaldystės situaciją koncerne, sudarinėti ir nutraukinėti koncerno vardu sutartis, viešinti informaciją viešuose šaltiniuose. Darbo sutartis buvo pasirašyta atgaline data, t. y. 2015-06-03, ji nebuvo pateikta koncernui ar registruota. Apie darbo sutarties sudarymą koncernas sužinojo tik 2015-06-09. Abu atsakovai tuo metu, kai koncerno valdyba patvirtino koncerno struktūrinę valdymo schemą ir normatyvinį pareigybių sąrašą, t. y. 2014-10-03, buvo koncerno valdybos nariai, todėl jiems turėjo būti puikiai žinoma koncerno valdymo struktūra ir normatyvinis pareigybių sąrašas, taip pat tai, kad darbo sutartis prieštarauja šiems koncerno vidiniams dokumentams. Darbo sutartis atitinka tariamo sandorio požymius, yra niekinė ir negaliojanti CK 1.86 straipsnio pagrindu. Darbo sutartis sudaryta ne siekiant sukurti darbo teisinius santykius, o tik neteisėtu būdu dėl savanaudiškų paskatų, siekiant išlaikyti ir perimti faktinį koncerno valdymą, fiktyviai sukuriant tam teisinį pagrindą. Atsakovas K. J. su ieškiniu nesutiko, prašė paskirti ieškovei 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijama sutartis jau seniai pasibaigusi ir niekas jos nevykdo nuo 2015-06-23. Generalinio direktoriaus pareigų reglamente kalbama apie „automatišką“ generalinio direktoriaus pavadavimą itin trumpam laikui ir kol šiuo klausimu nėra priimtas joks kitas įmonės teisės aktuose numatytas nutarimas, tačiau tai nereiškia, kad ši nuostata riboja valdybos pirmininko teisę skirti laikinu įmonės vadovu kitą tinkamą asmenį. Atsakovui terminuota darbo sutartimi generalinio direktoriaus funkcijas buvo pavesta eiti tik laikinai – iki paties artimiausio valdybos posėdžio, kuriame būtų išrinktas naujas įmonės vadovas, tad jokie įmonės teisės aktai, įstatymai pažeisti nebuvo. Nuo 2015-06-23 atsakovas K. J. nevykdo koncerno generalinio direktoriaus funkcijų ir yra tik koncerno valdybos narys, o darbo sutartis, kuria buvo įformintas jo, kaip generalinio direktoriaus, funkcijų vykdymas, yra de facto nutraukta nuo 2015-06-23. Ieškovė, neatskleidusi teismui esminių faktinių aplinkybių, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pati ieškovė pripažįsta, kad pagal koncerno Valdybos reglamento 3.5.1.2 ir 3.5.2.6 punktus, valdybos pirmininkas turi teisę tiek paskirti laikinai einantį generalinio direktoriaus pareigas, tiek ir pasirašyti su tokiu asmeniu darbo sutartį. 2015-06-04 koncerno valdybos pirmininko pareigas ėjusio atsakovo K. B. nutarimas pavesti atsakovui koncerno valdybos nariui K. J. vykdyti koncerno generalinio direktoriaus funkcijas su visais koncerno vadovo įgaliojimais yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė pati nurodo, kad atsakovas K. J. nuo pat jo paskyrimo aktyviai veikė kaip koncerno generalinis direktorius, o atsakovas K. B. privalėjo su asmeniu, vykdančių generalinio direktoriaus funkcijas, sudaryti ir sudarė darbo sutartį, todėl atsakovai veikė teisėtai, savo kompetencijos ribose. Atsakovas K. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, paskirti ieškovui 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovams. Nurodė, kad paskirdamas atsakovą K. J. laikinai einančiu generalinio direktoriaus pareigas, vadovavosi jam, kaip tuometiniam valdybos pirmininkui, taikytinu koncerno Valdybos reglamentu, bet ne generalinio direktoriaus pareigų reglamentu. Jo, kaip valdybos pirmininko, 2015-06-04 sprendimas nebuvo užginčytas teisme, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovė ginčija darbo sutartį su atsakovu K. J.. Pati ieškovė pripažįsta, kad sutartis buvo sudaryta įgyvendinant valdybos pirmininko 2015-06-04 sprendimą, atsakovas K. J. iki jo atšaukimo realiai vykdė generalinio direktoriaus funkcijas nepaisydamas neteisėtų trukdžių iš kai kurių akcininkų pusės. Atsakovas K. B. nesutinka su ieškovės teiginiais, kad darbo sutartis, 2015-06-04 sudaryta tarp koncerno ir atsakovo K. J., buvo pasirašyta atgaline data. Tą pačią dieną, t. y. 2015-06-04, esant įtemptai situacijai, nebuvo galimybės užregistruoti darbo sutartį koncerne, tad darbo sutartis buvo išsiųsta per kurjerių tarnybą į koncerno buveinę registruoti. 2015-06-05 kurjeriui atvykus į koncerno buveinę, apsaugos darbuotojai neleido kurjeriui įteikti dokumentų, nurodydami, jog koncerne nėra kas juos registruoja. A. B., kuriam nutarimu buvo atšauktas pavedimas vykdyti generalinio direktoriaus funkcijas, 2015-06-05 nurodė visoms koncerno referentėms nebūti koncerno buveinėje, kad raštai nebūtų registruojami, todėl darbo sutartį kurjeriui pavyko įteikti tik 2015-06-08. 2015-06-03 data dėl korektūros klaidos buvo parašyta klaidingai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas K. J. eina koncerno valdybos nario pareigas ir gauna metinį atlygį, sudarant darbo sutartį buvo nurodytas kiek didesnis nei minimalus darbo užmokestis. Atsakovas K. J. realiai vykdė darbo sutartį, t. y. veikė kaip koncerno generalinis direktorius, todėl darbo sutartis negali būti laikoma sudaryta tik dėl akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė; atsakovų reikalavimą paskirti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) baudą atmetė; priteisė iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui K. J. 2760,32 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.Teismas nurodė, kad atsakovai pateikė į bylą įrodymus (antstolio 2015-09-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), pagrindžiantį bylos aplinkybes, kad atsakovai nebuvo įleisti į koncerno patalpas, kur ketino įregistruoti darbo sutartį, todėl teismas atmetė ieškovės teiginius, jog atsakovas K. B. neturėjo teisinių įgaliojimų sudaryti koncerno vardu darbo sutartį su K. J., nes koncernui nepatvirtinus tokios sutarties, ji negalioja CK 1.92 straipsnio pagrindu. Ieškovės reikalavimas nuginčyti darbo sutartį grindžiamas CK 1.86 straipsnio, numatančiu galimybę ginčyti sandorius, sudarytus dėl akių, privalo būti pagrįstas darbo sutarties realiu nevykdymu. Ieškovė pati nurodo, kad atsakovas K. J. nuo pat jo paskyrimo aktyviai veikė kaip koncerno generalinis direktorius, t. y. realiai vykdė sudarytą darbo sutartį. Atsakovas K. J. privalėjo ir vykdė jam pavestas funkcijas, o atsakovas K. B., vykdydamas ABĮ, Bendrovės įstatų ir DK reikalavimus, privalėjo su asmeniu, vykdančiu generalinio direktoriaus funkcijas, sudaryti ir sudarė darbo sutartį, todėl teismas sprendė, kad atsakovai veikė teisėtai, jiems priskirtos kompetencijos ribose. Teismas laikė nustatytomis bylos aplinkybes, kad K. B., 2015-06-04 paskirdamas atsakovą K. J. laikinai einančiu generalinio direktoriaus pareigas, pats tuomet būdamas valdybos pirmininku, vadovavosi koncerno Valdybos reglamentu, tačiau nesivadovavo Generalinio direktoriaus pareigų reglamentu, nes šis reglamentas buvo taikomas generaliniam direktoriui, o ne valdybos pirmininkui. Atsakovas K. B. niekada nebuvo koncerno generaliniu direktoriumi ir šių funkcijų neatliko. 2015-06-04 koncerno valdybos pirmininko pareigas ėjusio atsakovo K. B. nutarimas pavesti atsakovui koncerno valdybos nariui K. J. vykdyti koncerno generalinio direktoriaus funkcijas su visais koncerno vadovo įgaliojimais yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. UAB (duomenys neskelbtini) valdybos darbo reglamento, patvirtinto 2015-01-21 valdybos protokolu Nr. 294-15-02, 3.5.1.2 ir 3.5.2.6 punktais, nustatyta, kad valdybos pirmininkas turi teisę paskirti laikinai einantį generalinio direktoriaus pareigas, taip pat pasirašyti su tokiu asmeniu darbo sutartį. K. B., vadovaudamasis ABĮ 37 straipsnio 4 punktu ir Koncerno įstatų 7 straipsnio 37 dalimi, pasirašė 2015-06-04 darbo sutartį su atsakovu K. J.. 2015-06-04 priimtas valdybos pirmininko K. B. nutarimas nėra nuginčytas, todėl jo teisiniu ir faktiniu pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Nenuginčijus valdybos pirmininko nutarimo, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ir ginčijamą 2015-06-04 darbo sutartį, kuria šis nutarimas buvo įgyvendintas. 2015-06-23 priimtas koncerno valdybos sprendimas paskirti A. B. laikinai vykdyti bendrovės generalinio direktoriaus funkcijas, nuo tada atsakovas K. J. nevykdo koncerno generalinio direktoriaus funkcijų ir yra tik koncerno valdybos narys, o darbo sutartis, kuria buvo įformintas jo, kaip generalinio direktoriaus, funkcijų vykdymas, yra de facto nutraukta nuo 2015-06-23. Reikalavimas darbo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia netekęs prasmės, nes dėl pasikeitusių aplinkybių teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, ginčijama sutartis jau seniai pasibaigusi ir niekas jos nevykdo nuo 2015-06-23. Teismas konstatavo, kad ginčydama sandorį, ieškovė neprašo restitucijos ar bet kokių kitų teisinių pasekmių, nesiekia pasinaudoti nei vienu iš CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, todėl ieškinys vertintinas kaip deklaratyvus ir atmestinas. Ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė ir neįrodė, kokias jos teises pažeidžia ginčijama darbo sutartis ir kokias savo teises ieškovė šioje byloje gina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokato Ryčio Paukštės, prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-04-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai išplėstai aiškina ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatą ir Koncerno įstatų 7 straipsnio 37 dalies, taip pat Valdybos darbo reglamento 3.5.2.6 punkto nuostatas, taip pat nepagrįstai neatskyrė dviejų savarankiškų procesų, kurie yra reglamentuojami skirtingomis teisės normomis, t. y. bendrovės vadovo skyrimas ir pavaduojančio asmens skyrimas. Nei ABĮ, nei Koncerno įstatai, nei Valdybos darbo reglamentas, nei bet kuris kitas teisės aktas nesuteikia įgaliojimų koncerno valdybos pirmininkui sudaryti darbo sutartį su asmeniu, kuris nėra koncerno valdybos paskirtas koncerno vadovu, o yra tik koncerno vadovą pavaduojantis asmuo, kol koncerno vadovas laikinai negali vykdyti savo funkcijų.Teismas nepagrįstai nurodo, kad pati ieškovė pripažįsta, jog pagal koncerno Valdybos darbo reglamento 3.5.1.2 ir 3.5.2.6 punktus, valdybos pirmininkas turi teisę paskirti laikinai einantį generalinio direktoriaus pareigas, pasirašyti su tokiu asmeniu darbo sutartį. Tokios aplinkybės koncernas niekada nepripažino. Toks klaidingomis interpretacijomis grįstas teismo sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu.Teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybių, kad buvęs koncerno valdybos pirmininkas, darbo sutartimi priėmęs K. J. į darbą koncerne, kurio pareigybė nebuvo įtvirtinta koncerno valdybos patvirtintose koncerno struktūrinėje valdymo schemoje ir darbuotojų pareigybių sąraše, vienašališkai pakeitė koncerno valdybos patvirtintą struktūrinę valdymo schemą ir praplėtė koncerno valdybos patvirtintą koncerno darbuotojų pareigybių sąrašą de facto įtvirtindamas naują pareigybę koncerno struktūroje – laikinas generalinio direktoriaus funkcijų vykdymas.Teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė ir aiškino ABĮ 37 straipsnio 4 dalį, Koncerno įstatų 7 straipsnio 37 dalį, Valdybos darbo reglamento 3.5.2.6. punktą, CK 1.82 ir 1.92 straipsnių nuostatas. Valdybos pirmininko įgaliojimai sudarant darbo sutartį buvo apriboti tiek ABĮ 37 straipsnio 4 dalies, tiek Koncerno įstatų 7 straipsnio 37 dalies nustatant koncerno valdybos pirmininko įgaliojimus pasirašyti darbo sutartį tik su koncerno valdybos išrinktu nuolatiniu koncerno vadovu, o buvęs koncerno valdybos pirmininkas K. B. nesilaikė šių apribojimų, kas sudaro CK 1.82 ir 1.92 straipsniuose įtvirtintus pagrindus pripažinti tokią darbo sutartį negaliojančia.Teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad buvęs koncerno valdybos pirmininkas neprivalėjo laikytis Generalinio direktoriaus pareigų reglamento nuostatų, susijusių su generalinį direktorių pavaduojančio asmens skyrimu, neatitinka bendrovės valdybos pirmininko lojalumo bendrovei, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų (CK 2.87 str. 1 d., 2 d.). Bendrovės valdybos pirmininkas neturi teisės nepaisyti valdybos išreikštos valios dėl bendrovės vadovą pavaduojančio asmens, kuriam laikinai yra suteikiami bendrovės vadovo įgaliojimai ir funkcijos, skyrimo tvarkos.Teismas neįvertino atsakovų argumentų dėl valdybos pirmininko pareigos laikytis Generalinio direktoriaus pareigų reglamento nuostatų taikymo prieštaringumo. Atsižvelgiant į tai, kad keliose civilinėje bylose buvęs koncerno valdybos pirmininkas K. B. išdėsto visiškai priešingas pozicijas dėl valdybos pirmininko pareigos laikytis Generalinio direktoriaus pareigų reglamento nuostatų, tokie argumentai turėjo būti vertinami itin kritiškai.Teismas, aiškindamas, kad ginčijama darbo sutartis de facto yra nutraukta, todėl reikalavimas pripažinti darbo sutartį niekine ir negaliojančia neturi prasmės, pažeidžia imperatyvias DK 124 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nei DK, nei joks kitas įstatymas neįtvirtina darbo sutarties de facto nutraukimo kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindo. Kol darbo sutartis nepasibaigia vienu iš DK 124 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, tokia darbo sutartis yra galiojanti ir sukelianti (arba gali sukelti) teisinius padarinius.Teismas nepagrįstai koncerno reikalavimą pripažinti darbo sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu pripažino nepagrįstu remdamasis argumentu, kad atsakovas K. J. realiai vykdė darbo sutartį. Jis faktiškai įgyvendino koncerno vadovo įgaliojimus prieš darbo sutartyje įtvirtintą jo įgaliojimų pradžios datą, o po sutartyje įtvirtintos įgaliojimo pradžios datos šių funkcijų nebevykdė. Darbo sutarties pasirašymas yra neteisėto bandymo perimti koncerno valdymą epizodas, siekiant fiktyviai pagrįsti K. J. galimybę eiti koncerno vadovo pareigas. Abi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintos darbo sutarties fiktyvumo sąlygos byloje yra įrodytos.Teismas nepagrįstai ieškinį įvertino kaip deklaratyvų ir atmestiną, nurodydamas, kad koncernas nepagrindė, kokias jo teises pažeidžia ginčijama darbo sutartis ir kokias savo teises šioje byloje gina; nenuginčijus valdybos pirmininko nutarimo, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ir ginčijamą darbo sutartį; ginčydama sandorį, ieškovė neprašo restitucijos ar bet kokių kitų teisinių pasekmių, nesiekia pasinaudoti nei vienu iš CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų. Tokie sprendime pateikti teismo argumentai prieštarauja CK 5 straipsnio, CK 1.138 ir 1.78 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms. Darbo sutartis yra savarankiškas juridinis faktas, kuris gali būti ginčijamas savarankiškais teisės aktuose įtvirtintais pagrindais.Atsižvelgiant į tai, kad 2015-06-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jame užfiksuotų aplinkybių ir teismo sprendime nurodytų aplinkybių, kurias neva šis protokolas įrodo, data skiriasi, 2015-06-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra minimos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytų aplinkybių egzistavimą, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai konstatavo įrodytomis aukščiau nurodytas aplinkybes ir jomis rėmėsi sprendime.Atsakovas K. J., atstovaujamas advokato Giedriaus Murausko, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Valdybos pirmininko teisė skirti laikinai vadovo pareigas einantį asmenį neturėtų prasmės, jei pavadavimas visada būtų pagal Generalinio direktoriaus pareigų reglamentą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad valdybos pirmininkas turėjo teisę skirti laikinai vadovo pareigas einantį asmenį ir jo šiuo atveju nevaržė Generalinio direktoriaus pareigų reglamento nuostatos, kurios skirtos kitam pavadavimo atvejui.Valdybos pirmininko sprendimas skirti atsakovą laikinai vadovo pareigas einančiu asmeniu negali būti niekinis, tik nuginčijamas. Nagrinėjamu atveju valdybos pirmininko sprendimas nebuvo nuginčytas ir todėl yra teisėtas ir galiojantis, o ieškovė negali grįsti jo tariamu neteisėtumu ginčijamos darbo sutarties neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju laikinai vadovo pareigas einančio asmens darbo pobūdis akivaizdžiai atitinka darbo santykių turinį, atitinkamai su juo privalėjo būti pasirašyta darbo sutartis, priešingu atveju valdybos pirmininkas būtų pasielgęs neteisėtai ir padaręs administracinį teisės pažeidimą. Nepagrįsti ieškovės argumentai, neva darbo sutartis yra galiojanti ir sukelianti (arba gali sukelti) teisinius padarinius. Ieškovės valdybai paskyrus naują bendrovės vadovą, atsakovo terminuota darbo sutartis pasibaigė, nes nebeliko laikinos funkcijos, t. y. atsirado juridinių faktų visuma, esanti terminuotos darbo sutarties pabaigos pagrindu. Ieškovė tinkamai neįformino darbo sutarties pabaigos ir taip pažeidė savo pareigą tą padaryti.Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų išvadą, kad K. J. faktiškai vykdė koncerno generalinio direktoriaus funkcijas po darbo sutartyje įtvirtinto darbo pradžios momento. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas K. J. negalėjo atvykti į koncerno patalpas, o jo galimybės vykdyti koncerno vadovo pareigas buvo ribotos.Nuo 2015-06-23 priimto koncerno valdybos sprendimo paskirti A. B. laikinai vykdyti bendrovės generalinio direktoriaus funkcijas, atsakovas K. J. nevykdo koncerno generalinio direktoriaus funkcijų, ir yra tik koncerno valdybos narys, o darbo sutartis yra de facto nutraukta nuo 2015-06-23. Ieškinys yra ne tik nepagrįstas, bet ir netekęs prasmės, nes dėl pasikeitusių aplinkybių teismo sprendimas net negalėtų būti įvykdytas, byloje nėra ginčijami jokie darbo sutarties galiojo metu sudaryti sandoriai, neprašoma restitucijos ar kitokio ieškovės teisių gynimo.Teismas civilinėje byloje Nr. e2-547-872/2015, nagrinėdamas 2014-10-13 koncerno valdybos pirmininko K. B. nutarimo Nr. 1560-14-69 dėl pavedimo A. B. laikinai vykdyti koncerno l. e. p. generalinio direktoriaus funkcijas, teisėtumą, nustatė, kad valdybas pirmininkas turi teisę vienasmeniškai skirti asmenį, laikinai vykdantį koncerno vadovo funkcijas.Atsakovas K. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovas K. B., 2015-06-04 paskirdamas atsakovą K. J. laikinai einančiu generalinio direktoriaus pareigas, vadovavosi jam, kaip tuometiniam valdybos pirmininkui, taikytinu Koncerno valdybos reglamentu. Atsakovas K. B. nesivadovavo Generalinio direktoriaus pareigų reglamentu, nes šis reglamentas buvo taikomas generaliniam direktoriui, o ne valdybos pirmininkui.Juridinių asmenų valdymo organų sprendimai gali būti tik nuginčijami. Atsakovo K. B., kaip valdybos pirmininko, 2015-06-04 sprendimas nebuvo užginčytas jokiame teisme, taigi neaišku, kokiu pagrindu ieškovė ginčija darbo sutartį su K. J.. Kaip pripažįsta ir pati ieškovė, ši sutartis buvo sudaryta įgyvendinant valdybos pirmininko 2015-06-04 sprendimą, atsakovas K. J. iki jo atšaukimo realiai vykdė generalinio direktoriaus funkcijas nepaisydamas neteisėtų trukdžių iš kai kurių akcininkų pusės.Pirmininko teisė skirti laikinai vadovo pareigas einantį asmenį neturėtų prasmės, jei pavadavimas visada būtų pagal Generalinio direktoriaus pareigų reglamentą, todėl valdybos pirmininkas turėjo teisę skirti laikinai vadovo pareigas einantį asmenį, ir šiuo atveju jis nebuvo varžomas Generalinio direktoriaus pareigų reglamento nuostatos, kurios yra skirtos visiškai kitam pavadavimo atvejui.Ieškovės valdybai paskyrus naują koncerno vadovą, su atsakovu sudaryta terminuota darbo sutartis pasibaigė, kadangi nebeliko laikinos funkcijos, t. y. atsakovo atžvilgiu atsirado juridinių faktų visuma, kuriai esant terminuota darbo sutartis pasibaigė. Teisingai įforminti darbo santykių pabaigą yra darbdavio, t. y. koncerno, pareiga, o naują vadovą paskyręs valdybos nutarimas yra tam visiškai pakankamas pagrindas. Todėl ieškovės argumentai, kad darbo sutartis yra galiojanti ir sukelianti tam tikrus teisinius padarinius, yra atmestini.2016 m. rugsėjo 5 d. Kauno apygardos teisme gauti ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato Ryčio Paukštės, rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, kuriuos ieškovė prašo priimti ir į juos atsižvelgti bylą nagrinėjant iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Teisėjų kolegija atsisako priimti 2016 m. rugsėjo 5 d. Kauno apygardos teisme gautus ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) rašytinius paaiškinimus, vertindama, jog tai apeliacinio skundo papildymas, kurio pateikimą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui draudžia CPK 323 straipsnio nuostatos; o taip pat tai, jog tai nėra nauji įrodymai, teikiami CPK 314 straipsnio nustatyta tvarka.Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės – ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė arba koncernas) ieškinį atsakovams K. B. ir K. J. dėl 2015-06-04 tarp koncerno ir K. J. sudarytos darbo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-09-19 koncerno neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinkta koncerno valdyba: L. L., K. J., K. B., V. S. ir R. R.. 2014-09-26 valdybos posėdžio metu koncerno valdybos pirmininku išrinktas valdybos narys K. B.. Valdybos pirmininkas K. B. 2013-06-04 nutarimu Nr. 1574-15-04 atšaukė pavedimą A. B. vykdyti koncerno generalinio direktoriaus pareigas (taip pat laikinai pavestas valdybos pirmininko 2014-10-13 nutarimu) ir pavedė koncerno valdybos nario pareigas einančiam K. J. nuo 2015-06-03 jas laikinai vykdyti, iki kol galios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutartimi („Liteko“ duomenimis, Vilniaus apylinkės teismo 2014-10-07 nutartis civ. byloje Nr. 2-41505-110/2014, todėl klaidingai nurodyta data vertintina kaip rašymo apsirikimas) taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ne ilgiau, nei koncerno įstatų nustatyta tvarka bus paskirtas naujas koncerno generalinis direktorius. 2015-06-04 tarp koncerno ir K. J. sudaryta terminuota darbo sutartis laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų 2014-10-08 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi, galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau, nei koncerno valdyba įstatuose nustatyta tvarka išrinks naują koncerno generalinį direktorių (Darbo sutarties 2 p.). Nuo 2015-06-23 priimto koncerno valdybos nutarimo (valdybos posėdžio protokolas Nr. 305-15-12, 7 darbotvarkės klausimas) paskirti A. B. laikinai vykdyti bendrovės generalinio direktoriaus funkcijas K. J. nevykdo koncerno generalinio direktoriaus funkcijų. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėstai aiškina ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatą ir Koncerno įstatų 7 straipsnio 37 dalies bei Valdybos darbo reglamento 3.5.2.6 punkto nuostatas, taip pat nepagrįstai neatskyrė dviejų savarankiškų procesų, kurie yra reglamentuojami skirtingomis teisės normomis, t. y. bendrovės vadovo skyrimas ir pavaduojančio asmens skyrimas. Nurodo, kad nei ABĮ, nei Koncerno įstatai, nei Valdybos darbo reglamentas, nei bet kuris kitas teisės aktas nesuteikia įgaliojimų koncerno valdybos pirmininkui sudaryti darbo sutartį su asmeniu, kuris nėra koncerno valdybos paskirtas koncerno vadovu, o yra tik koncerno vadovą pavaduojantis asmuo, kol koncerno vadovas laikinai negali vykdyti savo funkcijų. CK 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas yra vienas juridinio asmens organas, jeigu taip nurodyta juridinio asmens steigimo dokumente. Atsižvelgiant į CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, juridinio asmens organų sprendimai (nagrinėjamu atveju – 2015-06-04 valdybos pirmininko nutarimas skirti K. J. laikinai vadovo pareigas einančiu asmeniu) negali būti niekiniai, tik nuginčijami. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio, reglamentuojančio valdybos kompetenciją, 2 dalis nustato, kad valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka, atšaukia ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama (to paties straipsnio 4 dalis).Koncernų įstatų (įregistruotų Juridinių asmenų registre 2013-11-18) 7 straipsnio 22 dalies 2 punkte nurodyta, jog valdyba skiria ir atšaukia bendrovės vadovą. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis (Įstatų 7 str. 37 d.). To paties straipsnio 36 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovą renka, atšaukia ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Taigi, nei ABĮ, nei koncerno įstatuose nėra reglamentuota asmenų skyrimo laikinai vykdyti bendrovės vadovo funkcijas tvarka tais atvejais, kai valdybos paskirtas bendrovės vadovas dėl tam tikrų priežasčių laikinai negali vykdyti savo funkcijų. Tokiu atveju bendrovės vadovą pavaduojančių asmenų skyrimo tvarką atitinkami bendrovės organai turi teisę įtvirtinti lokaliniuose teisės aktuose, ir tai atitinka ABĮ 34 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju koncerno valdybos darbo reglamento, patvirtinto 2015-01-21 valdybos protokolu Nr. 294-15-02, kuriuo valdybos pirmininkas K. B. rėmėsi priimdamas 2013-06-04 nutarimą, o jo pagrindu sudaryta ginčo darbo sutartis, 3.5 punkte įtvirtintos valdybos pirmininko papildomos teisės, tarp jų – paskirti asmenį laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas dėl bendrovės vadovo ligos, ar jam negalint eiti pareigų dėl kitų svarbių priežasčių (Valdybos darbo reglamento 3.5.1.2 p.), pasirašyti darbo sutartį, įskaitant jos pakeitimus ar papildymus, su bendrovės vadovu (Valdybos darbo reglamento 3.5.2.6 p.).Generalinio direktoriaus pareigų reglamente, patvirtintame 2015-01-21 valdybos protokolu Nr. 294-15-02, numatyta, kad generalinio direktoriaus nesant ar jam negalint eiti pareigų, jas atlieka ekonomikos ir finansų direktorius.Tokiu atveju esant skirtingoms lokalinėms normos (šios nutarties 21 ir 22 p.), teisėjų kolegijos manymu, teisinga būtų vadovautis teisės normų kolizijos taisykle, kuomet galioja aukštesnės galios teisės norma, o nagrinėjamu atveju tai būtų koncerno Valdybos darbo reglamentas. Remiantis Darbo kodekso (toliau – DK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šis kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su nurodytame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu bei gynyba, o atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato ne tik šis kodeksas, bet ir kiti įstatymai bei Vyriausybės nutarimai (DK 1 str. 2 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl DK yra nustatytos išimtys su bendrovės vadovu sudaromoms darbo sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005, kt.). Viena iš nurodytų išimčių yra ta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet CK ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 punktas, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 3, 4 dalis). Bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokių aplinkybių ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2001-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1200/2001; kt.). Vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimo ir faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog valdybos pirmininkas K. B. elgėsi teisėtai, kai valdybos darbo reglamento tvarka paskyręs laikiną vadovą, paskirto laikinai eiti vadovo pareigas K. J. teisių apimtį įforminęs valdybos pirmininko nutarimu, kuris nėra nuginčytas, todėl teisėtas ir galiojantis, su laikinai paskirtu vadovo pareigas einančiu asmeniu sudarė terminuotą darbo sutartį, joje aiškiai nurodžius aplinkybes, kurioms esant terminuota darbo sutartis pasibaigia. Pažymėtina, jog šios aplinkybės ir buvo priežastis, sąlygojusi tokios sutarties sudarymą. Pasibaigus K. J. duotam pavedimui, su juo pasibaigė ir terminuota darbo sutartis (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010, 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, darbo sutarties su K. J. nutraukimas yra formalus veiksmas, neturintis reikšmės terminuotos darbo sutarties šalių santykių pabaigai. Byloje apeliantė, prašydama pripažinti 2015-06-04 tarp koncerno ir K. J. sudarytą darbo sutartį niekine ir negaliojančia, nereiškė jokių kitų reikalavimų dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo ar dėl to jos patirtų kitokio pobūdžio teisės pažeidimų. Iš dalies būtų galima sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas neatskyrė bendrovės vadovo skyrimo ir pavaduojančio asmens skyrimo, tačiau tai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas ne aiškino ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatą ir Koncerno įstatų 7 straipsnio 37 dalies bei Valdybos darbo reglamento 3.5.2.6 punkto nuostatas, o jas perrašė (citavo) skundžiamame sprendime, kartu su jomis taip pat cituodamas ir Valdybos darbo reglamento 3.5.1.2 punktą, kuriame numatyta, kad valdybos pirmininkas turi teisę paskirti laikinai einantį generalinio direktoriaus pareigas asmenį, ir nurodė, kad jų pagrindu valdybos pirmininkas pasirašė 2015-06-04 darbo sutartį su atsakovu. Teisėjų kolegija šios nutarties 16, 17 ir 20 punktuose aptarusi minėtas teisės, lokalines normas, 26 punkte pateikė išvadą, jog valdybos pirmininkas K. B., sudarydamas terminuotą darbo sutartį, elgėsi teisėtai.Nei ABĮ, nei koncerno lokaliniai teisė aktai nereguliuoja darbo sutarties su laikinai vadovo pareigas einančiu asmeniu, t. y. terminuotos darbo sutarties sudarymo klausimų. Todėl taikant analogiją pagal Valdybos darbo reglamento 3.5.2.6 punkto nuostatas, o taip pat vadovaujantis Valdybos darbo reglamento 3.5.1.2 punkto, DK 93, 98 straipsnių nuostatomis, kai darbdavys ar jo įgalioti asmenys neturi teisės leisti dirbti nesudarius darbo sutarties, ir kai nagrinėjamu atveju laikinai vadovo pareigas einančio asmens darbo pobūdis atitinka darbo santykių turinį, valdybos pirmininkui priėmus nutarimą pavesti laikinai vykdyti koncerno generalinio direktoriaus pareigas K. J., valdybos pirmininkas su laikinai vadovo pareigas einančiu asmeniu darbo sutartį sudarė teisėtai. Priimdamas nutarimą pavesti asmeniui laikinai vykdyti koncerno generalinio direktoriaus pareigas ir jo pagrindu sudarydamas terminuotą darbo sutartį, valdybos pirmininkas K. B. įgyvendino koncerno valdybos jam pavestą organizacinę funkciją ir turimą papildomą teisę, o tokios situacijos nėra pagrindo vertinti kaip vienašališko koncerno valdybos patvirtintos struktūrinės valdymo schemos pakeitimo ir patvirtinto darbuotojų pareigybių sąrašo praplėtimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nes paskyrus laikiną vadovą, pasikeičia tik asmeninė valdymo organų sudėtis, bet ne pati struktūra. Vadovaujantis šios nutarties 25, 26 punktuose pateikta bendrovės ir jos vadovo darbo santykių specifika, esant galiojančiam 2015-06-04 valdybos pirmininko nutarimui, aplinkybė dėl darbo sutartyje įtvirtinto darbo pradžios momento (Darbo sutarties 14 p.) nesuteikia pagrindo pripažinti darbo sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, nes ginčijamos sutarties realus vykdymas bylos medžiaga nepaneigtas. Byloje nustačius, kad valdybos pirmininkas elgėsi teisėtai, kai Valdybos darbo reglamento nustatyta tvarka paskyręs laikiną vadovą sudarė su juo terminuotą darbo sutartį, vertinant bendrame bylos aplinkybių kontekste apeliantės argumentai, kad darbo sutarties pasirašymas yra neteisėto bandymo perimti koncerno valdymą epizodas, vertintina kaip subjektyvi, įrodymais nepagrįsta jos nuomonė. Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.