- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-423-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Etoner“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Linikodas“
- Kategorijos
vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Etoner“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Etoner“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linikodas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 1210,00 Eur skolą už atsakovės neatliktus programavimo darbus, 93,69 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savo kliento UAB „Serpantinas“ naudai 2015 m. spalio mėnesį per atsakovę UAB „Linikodas“ užsisakė atlikti papildomus programavimo darbus delniniam kompiuteriui, susiejant šią sandėlio programą su buhalterine apskaitos programa NAVISION. Pažymėjo, kad sutarties sąlygos buvo nurodytos ir suderintos telefonu ir elektroniniu paštu, o atsakovė įsipareigojo programavimo darbus atlikti per 3 savaites. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pateiktą avansinę sąskaitą apmokėjo 2015-10-29, tačiau atsakovė sutartų darbų neatliko. Pabrėžė, kad atsakovės testavimui pateikta programa neatitiko sutartų sąlygų ir dizaino, atsakovė pagal ieškovės pateiktas pastabas žadėjo programą pataisyti, tačiau savo pažadų neįvykdė ir sutartų darbų tinkamai neatliko.
Atsiliepimas
2. Atsakovė savo atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė yra sukūrusi specializuotą programinį produktą „Sandėlinukas“, skirtą darbui tik su delniniais kompiuteriais. Ši programa pagal savo funkcionalumą ir technines galimybes yra skirta tik darbui pačiame įrenginyje, todėl nėra ir negali būti sandėlio programa. Atsakovės teigimu, ji su ieškove niekada nėra sutaręs ir negalėjęs sutarti dėl susiejimo su buhalterine programa NAVISION, nes tokios apskaitos programos atsakovė neturi savo produktų ir paslaugų sąraše, o apskaitos programos Microsoft Dynamics NAV, kuri valdo ir pačio sandėlio procesus, diegimu gali užsiimti tik sertifikuoti specialistai. Pažymėjo, kad ieškovė programavimo paslaugas programos „Sandėlinukas“ funkcionalumui papildyti užsakinėjo netiksliai, neturėjo pilnos ir išsamios techninės specifikacijos, o užsakymas paslaugoms atlikti atsakovei buvo pateiktas tik „rankiniu būdu pieštas“. Atsakovė akcentavo, kad ieškovės programavimo užsakyme niekur nėra minima apie užsakomus naujus darbus, t. y. integraciją su apskaitos programa NAVISION. Atsakovė pabrėžė, kad perspėjo ieškovę apie jo savavališkai keičiamas pirminio susitarimo sąlygas, kas reikalauja esminių programavimo Sandėliukas korektūrų bei papildomo programuotojų darbo, kuris pradžioje nebuvo sutartas. Atsakovės nuomone, atsakovė pilnai ir tinkamai įvykdė pirminius programavimo ir delninuko vizualizacijos darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. 2015-10-29 atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. R000036933 už „programinę įrangą „Sandėlinukas“ papildomas funkcijas“ ieškovė pateiktą sąskaitą apmokėjo.
4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodyti duomenys apie užsakomus darbus buvo nekonkretūs ir neišsamūs, nenurodyta, kokias tikslias funkcijas turėtų atlikti programos „Sandėlinukas“ patobulinimas, t. y. neaptarta ar duomenys iš programos turės būti importuojami ar eksportuojami (ar atliekami abu veiksmai), nebuvo nurodyta kokiu formatu programa turėtų pateikti duomenis apie prekių kiekius ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė, būdama savo srities profesionalė, gavusi užsakymą, būtų domėjusi programos „Sandėlinukas“ pakeitimų tikslu, prašiusi detalizuoti jai pateiktą užduotį ar suabejojusi dėl užsakymo neaiškumo. 2015-10-29 išrašytoje išankstinio apmokėjimo sąskaitoje nėra detalizuota, už kokius papildomus programavimo darbus ši sąskaita išrašyta. Taigi, iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, už kokius konkrečius programavimo darbus, pervesdama avansą sumokėjo ieškovė. Ieškovės pirminis užsakymas nebuvo pakankamai tikslus, o užsakymo detalės buvo pateikiamos programavimo darbų vykdymo metu. Byloje esanti medžiaga nedetalizuoja, kokius konkrečius darbus atliko atsakovė, tačiau bylos medžiaga pagrindžia, kad atsakovė atlikinėjo programos „Sandėlinukas“ pakeitimo darbus.
5. Tarp šalių nėra ginčo, kad programavimo darbai pagal visus ieškovės papildymus nebuvo užbaigti. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, kurie sudarydami žodinę rangos sutartį turėjo suvokti pasirinktos sutarties formos privalumus bei trūkumus. Žodinė rangos sutartis yra pasibaigusi – teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad programos „Sandėlinukas“ pakeitimus yra atlikusi kita įmonė, todėl ieškovė nebeturi intereso, kad atsakovė įvykdytų visus programavimo darbus iki galo, o atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog rangos sutartį yra pati nutraukusi.
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė atsakovei iš anksto yra sumokėjusi už dalį darbų, o atsakovė dalį programavimo darbų atliko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį pareiškė ieškovė, o atsakovė šioje byloje priešieškinio nėra pareiškusi, pirmenybė teiktina ieškovės pareigai įrodyti, kokį konkretų užsakymą prieš sumokėdamas avansą ji buvo pateikusi atsakovei. Iš teismui pateiktų duomenų nėra pakankamai aišku, koks buvo pirminis ieškovės užsakymas, neįmanoma nustatyti dėl kokios apimties darbų sumokėtas avansas. Įvertinus tai, jog bent dalį darbų atsakovė yra atlikusi, negalima vienareikšmiškai daryti išvados, jog atsakovė neatliko darbų už kuriuos buvo sumokėtas avansas, todėl nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės sumokėtą avansą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Etoner“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018-04-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
7.1. Ieškovė pirko papildomas programavimo paslaugas iš atsakovės, nes įsigytą programinę įrangą „Sandėliukas“ reikėjo priderinti prie ieškovės naudojamos operacinės sistemos.
7.2. Atsakovė darbus turėjo atlikti per 2-3 savaites, tačiau darbai buvo atlikti gerokai vėliau.
7.3. Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė atliko ieškovės užsakyme nurodytus darbus, taip pat ieškovė nėra priėmusi jokių atsakovės atliktų darbų.
7.4. Atsakovė į bylą pateikė 2016-09-02 sąskaitą- faktūrą, kuri ieškovei nebuvo pateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
10. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė programavimo darbų rangos sutartis. Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti programavimo darbus, t. y. sukurti papildomus programos „Sandėlinukas“ funkcionalumus, o apeliantė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-10-29 apeliantė atsakovei mokėjimo nurodymu pervedė 1210,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Dok. Nr. Dok data Suma AVANS2015-10-29 2015.10.29 1210.00“. 2015-10-29 atsakovė apeliantei išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. R000036933 už „programinę įrangą „Sandelinukas“, papildomas funkcijas“. Tarp šalių kilo ginčas dėl pradinio apeliantės užsakymo apimties ir įvykdymo. Apeliantės teigimu atsakovė neįvykdė pradinio jos užsakymo, o atsakovės teigimu pradinis užsakymas buvo atliktas.
11. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog būtent apeliantė siekdama įrodyti, jog atsakovė neatliko jos pradinio darbų užsakymo privalėjo pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus, tai yra, pirmiausia nurodyti koks buvo pradinis užsakymas. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu įrodinėjimo pareigos paskirstymu, bei padaryta išvada, jog apeliantė nepateikė įrodymų, koks buvo jos pradinis užsakymas atsakovei. Apeliantei neįrodžius, koks buvo pradinis užsakymas atsakovei, nėra galimybės daryti išvados, jog pradinis užsakymas buvo neįvykdytas. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog atsakovė tam tikrus darbus apeliantei atliko, vadinasi apeliantė turėjo pareigą už atliktus darbus atsiskaityti su atsakove (Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nurodė, jog atsakovė taip pat pažeidė sutartyje nustatytą sutarties įvykdymo terminą. Šalys buvo susitarusios, jog atsakovė programavimo darbus turėtų atlikti per 2-3 savaites, tačiau darbai buvo atlikti gerokai vėliau. Civilinio kodekso 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl atsakovės vėlavimo atlikti sutartus darbus apeliantė patyrė nuostolius bei kad dėl šios priežasties atsisakė priimti atsakovės atliktus programavimo darbus. Byloje iš vis nėra duomenų, jog atsakovė būtų nepriėmusi atsakovės atliktų darbų. Atsakovė atliko specifinius programavimo darbus, kurių nepriėmimas iš esmės turėtų vykti programinę įrangą grąžinus į pirminę iki darbų atlikimo padėtį, byloje tokių duomenų nėra pateikta. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.
15. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų.
16. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Atsakovė nepateikė duomenų, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo teismas nesprendžia.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.