- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-831-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12493-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“
- Atsakovas
- KAM-BUD Sp
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,
apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ ieškinį atsakovui KAM-BUD Sp.z.o.o. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Milsta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo KAM-BUD Sp.z.o.o. 8 861,03 Eur skolos, 441,23 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir UAB „Liepvalda“ 2017-04-10 sudarė statybos rangos sutartį Nr. S-LPV-1704-010, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Šia rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti sutarties priede Nr. 1 numatytus statybos darbus, darbams panaudojant savo statybines medžiagas. Statybos rangos darbų vykdymui pagal pagrindinę sutartį ieškovas pasitelkė subrangovą. Ieškovas ir A. A. K. Kam-Bud System sudarė statybų rangos sutartį Nr. MIL170410_1, kuri vėliau buvo išskirta į dvi atskiras sutartis – statybų rangos sutartį Nr. MIL170410_1 su A. A. K. Kam-Bud System ir statybų rangos sutartį Nr. MIL170410_2 su A. A. K. vadovaujama įmone – atsakovu KAM-BUD Sp.z.o.o. Pagal šalių sutarties 9.1. punktą, atsakovas KAM-BUD Sp.z.o.o. įsipareigojo padengti dalį darbų atlikimo metu ieškovo patirtų išlaidų statybos aikštelės aptvėrimui, apsaugai, elektros ir vandentiekio įvadui, t. y. sumokėti genrangovo mokestį. Atsakovas, atsižvelgiant į šalių sutarties 9.1 punktą, yra skolingas ieškovui 7 651,97 Eur dydžio genrangovo mokesčio pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL17-511. Atsakovas taip pat turi sumokėti ir 1 209,06 Eur už parduotas prekes (polistirolą) pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL17-431. Atsakovas neturi teisinio pagrindo naudotis sulaikymo teise, nes ieškovas atsakovui nesumoka 31 373,06 Eur sumos pagal šalių sudarytą rangos sutartį dėl paties atsakovo kaltės, o genrangovo mokestis yra fiksuoto dydžio ir patirtų išlaidų nereikia įrodinėti, be to analogiškas mokestis numatytas ir ieškovo su UAB „Liepvalda“ sutartyje. Kadangi atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškovu pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, ieškovas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, atsakovui taip pat paskaičiavo 441,23 Eur palūkanų. Atsakovui buvo išrašyta ir PVM sąskaita-faktūra Nr. MIL17-516, 3 630 Eur sumai už prekių iškrovimo darbus, bet reikalavimo dėl šios skolos priteisimo ieškovas nereiškia, kadangi ji buvo išrašyta pagal žodinį susitarimą.
3. Atsakovas KAM-BUD Sp.zo.o. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas pagal sutarties 9.1 punktą turi įrodyti, jog jis tikrai patyrė išlaidas statybos aikštelės aptvėrimui, apsaugai, elektros ir vandentiekio įvadui, o tokių įrodymų byloje nėra, be to, genrangovo mokestį grindžianti sąskaita-faktūra atsakovui nebuvo laiku įteikta, įmonė negali jos įtraukti į savo buhalterinę apskaitą. Atsakovas pirko iš ieškovo polistirolą už 1 209,06 Eur, tačiau išrašyta sąskaita-faktūra yra netiksli, be to, atsakovas naudojasi teise sulaikyti savo prievolės pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą vykdymą ieškovui, kadangi ieškovas atsakovui pagal šalių sutartį nesumoka 31 373,06 Eur. Pirkinys nesusijęs su šalių pasirašyta statybos rangos sutartimi, todėl šioje dalyje ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas ir dėl apmokėjimo už statybines medžiagas ieškovas turi kreiptis į teismą pagal atsakovo buveinę Lenkijos Respublikoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovo buvo priteista 1 209,06 Eur skola už parduotas statybines medžiagas, 8 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 202,70 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovo atsakovo naudai teismas priteisė 957 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
5. Teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 1 209,06 Eur skolą už parduotą polistirolą ir likusioje dalyje ieškinį atmesdamas, nurodė, jog ieškovas buvo tarpininkas tarp statytojo UAB „Liepvalda“ ir realiai statybos darbus atlikusios bendrovės atsakovo KAM-BUD Sp.zo.o. Ieškovas nepateikė įrodymų ir nenurodė, kokias prekes iškrovė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti 3 630 Eur už iškrovimo darbus. Ieškovo reikalaujamas genrangovo mokestis yra nepagrįstas ir nelogiškas. Ieškovas realiai sutarties 9.1 punkte numatytų darbų neatliko, be to nėra aišku, už ką darbus vykdęs rangovas turi mokėti užsakovui. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad dalį statybinių medžiagų – polistirolą, įsigijo iš ieškovo. Kadangi pagal šalių sutartį atsakovui pritrūkus statybinių medžiagų, ieškovas pašalino kliūtį toliau vykdyti darbus ir patiekė statybinę medžiagą, ieškovas pagrįstai reikalauja 1 209,06 Eur skolos už parduotas statybines medžiagas. Šalys sutartyje numatė piniginės prievolės neįvykdymo padarinius, todėl netesybų priteisimas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, reikš nepagrįstą praturtėjimą. Prašydamas palūkanų ieškovas piktnaudžiauja teise, nes pagal statybos rangos sutartį atsakovui nėra sumokėta visa suma už atliktus rangos darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas UAB „Milsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 651,97 Eur dydžio genrangovo mokestį pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL17-511 bei 441,23 Eur dydžio metines palūkanas ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinio reikalavimų turinį, esmę ir bylos aplinkybes. Teismas vertino ir atmetė reikalavimą dėl 3 630 Eur sumos pagal atsakovui išrašytą sąskaitą-faktūrą už prekių iškrovimo darbus priteisimo, nors šio reikalavimo ieškovas nereiškė. Ieškovui ir atsakovui sudarant sutartį buvo susitarta, kad sutarties 9.1. punkte numatytų darbų ieškovas faktiškai neatliks. Šis punktas buvo įtrauktas tam, kad tarp šalių kilus ginčui ieškovas turėtų pagrindą išreikalauti atsakovui be pagrindo sumokėtą genrangovo mokestį. Atsakovas jokių darbų ar kitokių veiksmų, už kuriuos jam buvo sumokėtas sąmatoje įtrauktas genrangovo mokestis neatliko. Atsakovas nepaaiškino už ką jam buvo sumokėtas genrangovo mokestis, be to, atsakovas pagal šalių sutartį būdamas rangovu, neturi pagrindo gauti genrangovo mokesčio. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir mokėjimo tvarka genrangovo mokestis yra nustatytas taip pat ir pagrindinėje rangos sutartyje tarp ieškovo ir UAB „Liepvalda“. Visos šalys šį fiksuotą mokestį turėjo mokėti, mokėjo ir privalo sumokėti viena kitai be jokio papildomo įrodinėjimo, nes tokio pačio dydžio fiksuotą pinigų sumą yra gavusios be jokio pagrindo. Tai, kad buvo susitarta dėl genrangovo mokesčio patvirtina ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2492-866/2018 teismo posėdžio metu atsakovo atstovo duoti paaiškinimai. Šalių susitarimas mokėti viena kitai tam tikrą mokestį (genrangovo mokestį) nėra ir negali būti laikomas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymų normoms. Šalių sutartis nereglamentuoja piniginės prievolės pagal PVM sąskaitų-faktūrų neįvykdymo padarinių (netesybų), todėl ieškovas turėjo teisinį pagrindą vadovautis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ir reikalauti jo pagrindu priteisti palūkanas. Reikalavimas priteisti iš atsakovo palūkanas negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise, nes ieškovas pagrįstai teisės aktų nustatyta tvarka gina savo pažeistas teises nuo atsakovo neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
8. Atsakovas KAM-BUD Sp. z. o. o. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad tai, jog genrangovo mokestį sudarantys darbai buvo numatyti sutartyje, nereiškia, jog ieškovas šiuos darbus atliko ir patyrė su tuo susijusias išlaidas. Sutartyje buvo aiškiai nurodytas šio mokesčio tikslas ir apmokėjimo aplinkybės – jis sumokamas užsakovui patyrus išlaidas įrenginėjant statybų aikštelės aptvėrimą, apsaugą, elektros ir vandentiekio įvadą. Ieškovui reikalaujant šio mokesčio iš atsakovo realiai nepatyrus išlaidų, atsakovas neturi pagrindo apmokėti ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, nes ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Ieškovas yra stipresnioji tarp šalių sudarytos sutarties šalis, jis rengė sutartį, todėl galėjo numatyti atsakovui akivaizdžiai nepalankias sąlygas, su kuo atsakovas, kaip silpnesnioji sutarties pusė, turėjo sutikti. Atsakovas pagal šalių sutartį neatliko jokių darbų, tik pardavė ieškovui prekes, todėl atsakovo funkcijoms pagal sutartį atlikti nereikėjo statybų aikštelės aptvėrimo, apsaugos, elektros ir vandentiekio įvado, t. y. išlaidų, kurios pagal sutartį turėjo sudaryti genrangovo mokestį. Ieškovo ir UAB „Liepvalda“ sudarytos sutarties sąlygos nėra susijusios su šalių ginču. Ieškovas nepagrįstai remiasi atsakovo atstovo duotais paaiškinimais, kadangi tai tėra asmeninė nuomonė apie sutartį. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas spręsdamas dėl genrangos mokesčio priteisimo, neatsižvelgė į šalių sudarytos sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, taip pat netinkamai aiškino ir vertino sutarties 9.1. punktą, šalių tikrąją valią ir ketinimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo pateikti konkrečius įrodymus apie faktiškai patirtas išlaidas statybos aikštelės aptvėrimui, apsaugai, elektros ir vandentiekio įvadui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais.
12. Byloje nustatyta, kad UAB „Liepvalda“ kaip pagrindinis užsakovas 2017-04-10 sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Milsta“, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (II t., e. b. l. 6). Statybos rangos darbų vykdymui pagal pagrindinę sutartį, ieškovas UAB „Milsta“ sudarė, iš esmės savo turiniu tapačias, dvi sutartis su dviem, to paties savininko Lenkijos įmonėmis, t. y. KAM-BUD Sp.z.o.o. ir KAM-BUD System, pagal kurias faktiškai buvo išskirtos darbams reikalingos medžiagos, kurias turėjo pateikti atsakovas KAM-BUD Sp.z.o.o., ir darbai, kuriuos turėjo atlikti KAM-BUD System (I t., e. b. l. 9-27).
13. Ieškovas atsakovui 2017-05-26 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MIL17-431 1 209,06 Eur sumai už polistirolį, 2017-10-05 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MIL17-511 9 258,88 Eur sumai, nurodant, jog tai genrangos mokestis pagal sutartį (mokestis be PVM – 7 651,97 Eur), PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MIL17-516, 3 630 Eur sumai už prekių iškrovimo darbus (I t., e. b. l. 50-52). Atsakovas 2017-11-15 raštu nurodė ieškovui, jog sąskaitų nėra gavęs, įmonės pavadinimas nurodytas netiksliai, todėl atsakovas atsisako jas priimti ir nesutinka jų apmokėti (I t., e. b. l. 53). Atsižvelgiant į atsakovo raštą, išrašytos PVM sąskaitos – faktūros 2018-07-27 buvo patikslintos ir atsakovas paragintas jas sumokėti (I t., e. b. l. 55-56), tačiau atsakovas tą padaryti atsisakė (I t., e. b. l. 58-59).
14. Ieškovo atsiskaitymo tvarka atsakovui už patiektas medžiagas numatyta šalių sutarties 7.6. punkte. Pagal sutarties 7.6.1. punktą, 90 proc. kiekvienos ieškovo pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros sumos sumokama atsakovui bankiniu pavedimu per 45 darbo dienas nuo dienos, kurią ieškovas pasirašo atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą. Pagal sutarties 7.6.3. punktą likę 10 proc. kiekvienos ieškovo pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros sumos sumokama per 45 darbo dienas nuo dienos, kurią ieškovas gauna iš atsakovo sutarties 10.2. punkto reikalavimus atitinkančią galiojančią garantinio laikotarpio garantiją/laidavimą. Kadangi atsakovas sutarties 10.2. punkto reikalavimus atitinkančios galiojančios garantinio laikotarpio garantijos/laidavimo nepateikė, ieškovas sulaikė 31 373,06 Eur.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi, įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, kad yra bylai reikšmingų prejudicinių faktų, turi byloje jais vadovautis.
16. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
17. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2492-866/2018 pagal ieškovo KAM-BUD Sp.z.o.o. ieškinį atsakovui UAB „Milsta“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo. Ieškiniu ieškovas prašė pripažinti šalių 2017-04-10 sutartį Nr. MIL170410_2 negaliojančia ab initio nuo jos sudarymo ir laikyti šią sutartį pirkimo - pardavimo sutartimi, priteisti 45 471, 36 Eur dydžio įsiskolinimą bei 3 511, 05 Eur delspinigių. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018-07-03 sprendimu ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš UAB „Milsta“ ieškovui buvo priteista 14 098, 30 Eur skolos bei 71, 84 Eur palūkanų, kitoje dalyje teismas ieškovo ieškinį atmetė. Byloje buvo nustatyta, jog KAM-BUD Sp.z.o.o., vadovaudamasis šalių sutarties 9.3. punktu, pagal kurį šalių priešpriešinėms prievolėms yra taikomas įskaitymas, atsakovui nepateikus sutartyje aptartos garantijos/laidavimo, įskaitė į atsakovui pagal sutartį mokėtinas sumas genrangovo mokestį 9 258,88 Eur sumą (pagal PVM sąskaitą – faktūrą MIL17-431), 1 209,06 Eur sumą už pirktą polistirolą (pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL17-431) ir 3 630 Eur sumą už prekių iškrovimo darbus (pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL17-516). Teismas sprendė, jog kadangi bendra sutarties kaina yra 313 730, 59 Eur, vadovaujantis sutarties 7.6.3. punktu, atsakovas turi teisę sulaikyti 31 373,06 Eur, tačiau 14 097,94 Eur sumos pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. MIL17-431, MIL17-511, MIL17-516 UAB „Milsta“ įskaityti negalėjo, nes tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šių PVM sąskaitų-faktūrų, todėl šią sumą (14 097,94 Eur) priteisė KAM-BUD Sp.z.o.o. Atsižvelgiant į tai, UAB „Milsta“ pareiškė ieškinį KAM-BUD Sp. z. o. o. dėl neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. MIL17-431 ir Nr. MIL17-511 (be PVM).
18. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl atsakovo 1 209,06 Eur skolos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL17-431 už pirktą polistirolą priteisimo, tačiau atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą dėl 7 651,97 Eur genrangovo mokesčio pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MIL17-511.
19. Pagal sutarties 9.1. punktą atsakovas įsipareigojo padengti dalį darbų atlikimo metu ieškovo patirtų išlaidų statybos aikštelės aptvėrimui, apsaugai, elektros ir vandentiekio įvadui. Šių atsakovo dengiamų išlaidų dydis šalių sutarimu buvo fiksuotas ir sudaro 2,5 proc. skaičiuojant nuo atsakovo atliktų darbų ir sutarties 5 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovo priimtų darbų sumos be PVM. Atsakovas šiame punkte numatytas išlaidas įsipareigojo apmokėti sutarties 9.3. punkte nustatyta tvarka.
20. Pagal sutarties 9.3 punktą, atsakovo ieškovui mokėtinas genrangovo mokestis (nurodytas sutarties 9.1. punkte) yra įskaitomas į ieškovo atsakovui pagal sutartį mokėtinas sumas, t. y. šalių priešpriešinėms prievolėms yra taikomas įskaitymas ir toks įskaitymas nėra laikomas šalių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu.
21. Šiuo atveju kadangi atsakovo atliktų darbų ir sutarties 5 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovo priimtų darbų suma be PVM buvo 313 730,59 Eur, atsakovo mokėtinas genrangovo mokestis sudaro 7 651,97 Eur (be PVM). Genrangovo mokesčio dydis byloje nėra ginčijamas, tačiau atsakovo teigimu, ieškovui faktiškai neatlikus sutarties 9.1. punkte nurodytų darbų, ieškovas neturi teisės jo reikalauti. Tuo tarpu ieškovas nurodo, jog šalys šiuo punktu susitarė dėl neįrodinėtinų išlaidų. Taigi byloje kilo ginčas dėl minėtos sutarties sąlygos aiškinimo.
22. Jei kyla šalių ginčas dėl sutarties aiškinimo, taikytinos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2011-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).
23. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, svarbu įvertinti šalis siejusius sutartinius santykius ir jų tarpusavio ryšį. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tiek šios, tiek Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2492-866/2018 duomenimis nustatyta aplinkybė, jog ieškovas UAB „Milsta“ veikė kaip UAB „Liepvalda“ ir atsakovo tarpininkas, kadangi darbų užsakovas UAB „Liepvalda“ statybos rangos darbų vykdymui pasitelkė rangovą UAB „Milsta“, kuris statybos rangos sutarties su UAB „Liepvalda“ vykdymui atitinkamai pasitelkė to paties savininko dvi Lenkijos įmones – atsakovą KAM-BUS Sp.z.o.o. ir KAM-BUD System. Visos 3 statybos rangos sutartys (ieškovo ir UAB „Liepvalda“, ieškovo ir Lenkijos įmonių) savo turiniu yra faktiškai identiškos, tačiau faktinis atsakovo atliktų darbų pagal sudarytą statybos rangos sutartį su ieškovu priėmėjas yra užsakovas UAB „Liepvalda“.
24. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog dėl genrangovo mokesčio šalys niekada nesitarė. Sutarties 9.1. punktas neginčijamai patvirtina, kad šalių pasirašytoje sutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai aptartas minėtas genrangovo mokestis, jo dydis bei mokėjimo tvarka. Atsakovui šios sąlygos turinys buvo (turėjo būti) aiškus ir suprantamas, šios sąlygos įstatymų nustatyta tvarka jis neginčijo. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir mokėjimo tvarka genrangovo mokestis yra nustatytas taip pat ir pagrindinėje rangos sutartyje tarp ieškovo ir UAB „Liepvalda“, bei ieškovo ir KAM-BUD System sutartyje. Civilinės bylos Nr. e2-2492-866/2018 duomenys patvirtina, kad UAB „Liepvalda“, vykdydamas sutarties 9.1. punktą, išrašė UAB „Milsta“ PVM sąskaitas-faktūras rangos mokesčiui viso už 8 655,09 Eur (su PVM) (civilinės bylos Nr. e2-2492-866/2018 II t., e. b. l. 123-127). Sąskaitose pažymėta, jog šalių priešpriešiniams įsiskolinimams atlikta užskaita pagal sutarties 9.3. punktą.
25. Ieškovas nurodo, jog visos sutarčių šalys fiksuotą genrangovo mokestį mokėjo ir privalo sumokėti viena kitai, nes tokio pačio dydžio fiksuotą pinigų sumą yra gavusios be pagrindo. Ieškovo teigimu, pagal sutarties 9.1. punktą, šalys susitarė dėl neįrodinėtinų ieškovo išlaidų, kurių dydis nustatytas fiksuoto dydžio pinigine suma, sutampančia su sąmatoje nurodytu ir atsakovui sumokėtu genrangovo mokesčiu. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo pateiktoje medžiagų sąmatoje, nurodant bendrą 313 730,59 Eur mokėtiną sumą už medžiagas, yra įtrauktas ir 7 651,97 Eur dydžio generalinės rangos mokestis (eilutė „genrangovo mokesčiai 2,5 proc.“) (I. e. b. l. 28). Atitinkamai ir UAB „Milsta“ pateiktoje sąmatoje UAB „Liepvalda“ bei KAM-BU System pateiktoje sąmatoje UAB „Milsta“, nurodant bendrą pagal sutartį mokėtiną sumą, yra įtrauktas ir atitinkamo dydžio genrangovo mokestis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovu, jog bylos duomenys patvirtina, jog tiek pagal užsakovo UAB „Liepvalda“ ir UAB „Milsta“ sutartį, tiek pagal ieškovo ir atsakovo sutartį, šalys įsipareigojo viena kitai sumokėti fiksuoto dydžio genrangovo mokestį.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovui nepateikus įrodymų apie faktiškai atliktus sutarties 9.1 punkte numatytus darbus ir patirtas išlaidas, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo Sutarties 9.1. punkte nurodyto genrangovo mokesčio. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į šalių sutarties nuostatas, genrangovo mokestis nėra siejamas su konkrečiomis ieškovo patirtomis išlaidomis ir jų dydžiu. Šalių sutartyje nenumatyta ieškovo pareiga pateikti sutarties 9.1. punkte patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus ar atitinkamas sąskaitas. Pagal nurodytą punktą, genrangovo mokestis siejamas tik su konkretaus dydžio procentu nuo atsakovo faktiškai atliktų ir ieškovo priimtų darbų sumos. Sutiktina su ieškovu, jog pagal 9.1. punkto turinį ir esmę, šalys susitarė dėl neįrodinėtinų ieškovo išlaidų. Tai reiškia, kad fiksuoto dydžio genrangovo mokestis buvo viena iš sudedamųjų atsakovo įsipareigojimų pagal rangos sutartį ieškovui dalis.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl genrangovo mokesčio priteisimo, neatsižvelgė į faktines šalis siejančias aplinkybes, sutarties tikslus, jų nevertino, vadovavosi iš esmės formaliu pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Bylos aplinkybės patvirtina, kad šalys susitarė dėl konkretaus dydžio genrangovo mokesčio, kuris nėra siejamas su ieškovo faktiškai patirtomis išlaidomis. Ieškovui, kaip tarpininkui, pagal pagrindinę sutartį sumokėjus užsakovui UAB „Liepvalda“ genrangovo mokestį, atsakovas, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, privalo šį mokestį sumokėti ieškovui. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra apmokėjęs ieškovo PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MIL17-511 dėl 7 651,97 Eur genrangovo mokesčio, todėl ši suma priteisiama ieškovui iš atsakovo.
28. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 441,23 Eur palūkanų už laiku neapmokėtas patikslintas PVM sąskaitas – faktūras Nr. MIL17-511 ir Nr. MIL17-431 priteisimo. Palūkanų dydį ieškovas apskaičiavo remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu.
29. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
30. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 ir 3 straipsniuose numatyta, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jeigu skolininkas vėluoja atsiskaityti su kreditoriumi, jog skolininkas mokėtų 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, tiek ieškovas, tiek atsakovas yra ūkio subjektai, sudarę statybos rangos sutartį.
31. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).
32. Šiuo atveju šalių sudarytos sutarties nuostatos nereglamentuoja piniginių prievolių pagal neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras neįvykdymo padarinių (netesybų). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas pagrįstai palūkanas už neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras skaičiavo remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovas, prašydamas palūkanų, piktnaudžiauja teise, nes nėra visiškai atsiskaitęs su atsakovu. Kaip minėta, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu konstatuota, jog ieškovas yra pagrįstai pagal šalių sutartį sulaikęs 31 373,06 Eur.
33. Ieškovas nurodė, jog pagal ieškovo 2018-07-27 raštą, atsakovas patikslintą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL17-511 apmokėti turėjo per 45 dienas nuo rašto pateikimo dienos, todėl atsakovui vėluojant atsiskaityti 222 dienas, prašomos priteisti palūkanos sudaro 372,33 Eur. Patikslintą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL17-431 atsakovas apmokėti turėjo per 7 dienas nuo rašto pateikimo dienos, atsakovui vėluojant atsiskaityti 260 dienų, prašomos priteisti palūkanos sudaro 68,90 Eur. Bylos duomenys patvirtina, jog nurodytą 2018-07-27 raštą atsakovas gavo, PVM sąskaitos-faktūros ir jose nurodytos sumos atsakovui buvo žinomos. Byloje nėra duomenų, jog prašomų priteisti palūkanų dydis būtų apskaičiuotas nepagrįstai, todėl spręstina, jog ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteisiamos 441,23 Eur palūkanos už laiku neapmokėtas patikslintas PVM sąskaitas – faktūras Nr. MIL17-511 ir Nr. MIL17-431.
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 651,97 Eur dydžio genrangovo mokestį pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL17-511 ir 441,23 Eur dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus dėl 1 209,06 Eur skolos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MIL17-431 už pirktą polistirolį ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Tenkinus ieškinį pilna apimti, atitinkamai perskirstomos ir pirmosios instacijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
35. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš viso 1 357 Eur (247 Eur žyminis mokestis ir 1 350 Eur už advokato teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidas.
36. Pateikdamas apeliacinį skundą ieškovas taip pat prašo priteisti 1 412 Eur bylinėjimosi išlaidas (182 Eur žyminis mokestis ir 1 230 Eur advokato teisinės paslaugos). Viso atsakovo procesinės išlaidos sudaro – 1 539 Eur. Šios išlaidos priteisiamos ieškovo naudai iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškovo UAB „Milsta“ reikalavimai atsakovui KAM-BUD Sp.z.o.o., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
„Priteisti ieškovui UAB „Milsta“ (įmonės kodas 302301329) iš atsakovo KAM-BUD Sp.z.o.o. (įmonės kodas 363823186) 7 651,97 Eur genrangovo mokesčio, 1 209,06 Eur skolos, 441,23 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 302,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 357 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovui UAB „Milsta“ (įmonės kodas 302301329) iš atsakovo KAM-BUD Sp.z.o.o. (įmonės kodas 363823186) 1 412 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.