- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-162-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04341-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-162-544/2015
2015 m. kovo 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5307-812/2014 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei E. M., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, AB „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. M. prašė priteisti iš atsakovės E. M. 9590,67 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje iš atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nuotekomis buvo aplietas ieškovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini), įvykio metu registruotas ieškovės tėvo Rimučio P. G. vardu. Ieškovę apie buto apliejimą informavo kaimynė 2013-03-08 vakare. AB (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad buto apliejimo šaltinis buvo atsakovės bute (duomenys neskelbtini), į kurį, atsakovei jame negyvenant, avarinė tarnyba kelias dienas negalėjo patekti ir likviduoti avarijos. Per šį laiką nuotekos nuolat tekėjo į ieškovės butą, todėl viena atsakovė, o ne visi daugiabučio namo gyventojai, atsakinga už ieškovei kilusią žalą. Ieškovė kreipėsi į atsakovės draudiką AB „Lietuvos draudimas“, tačiau draudimo bendrovė atsisakė išmokėti žalos atlyginimą, nes nenustatyta atsakovės kaltė dėl buto apliejimo užsikimšus bendrojo naudojimo nuotekų stovui. Buto apliejimu ieškovei padaryta žala. Dėl būsimų butui padarytų sugadinimų pašalinimo kaštų apskaičiavimo ieškovė kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kuris įvertino buto remonto kaštus 9590,67 Lt suma, kurią ir prašo priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei D. M. iš atsakovės E. M. 3047,59 Lt (882,64 EUR) nuostolių atlyginimo, atsakovei iš ieškovės - 471,93 Lt (136,68 EUR) bylinėjimosi išlaidų bei teismo išlaidas valstybei. Nustatė, kad ieškovės butui yra padaryta žala, nes po avarijos buto lubos, sienos bei grindys buvo apibėgę, apsemtos nuotekomis. Ieškovės butas užpiltas nuotekomis iš atsakovės nuosavybės teise valdomo buto po to, kai, užsikimšus bendro naudojimo virtuviniam nuotekų stovui, stovo turinys išsiveržė per atsakovės buto virtuvės kriauklės angą ant grindų, tokiu būdu užpylė ieškovės butą. Žala ieškovės butui buvo padaryta ne staiga, o kurį laiką nuotekoms tekant į atsakovės butą ir po to skverbiantis per bendro naudojimo konstrukcijas į žemiau esantį ieškovės butą. Nustatė, kad nuotekų pratekėjimo šaltinis – atsakovės buto virtuvės kriauklė, prijungta prie bendrojo naudojimo nuotekų stovo, kurios saugaus eksploatavimo (užsandarinimo) atsakovė, ilgą laiką negyvendama bute, neužtikrino. Aplinkybė, kad daugiabutį namą eksploatuojanti AB „Panevėžio butų ūkis“ nustatė nepatenkinamą namo buitinių nuotekų vamzdyno būklę, atsakovės atsakomybės nešalina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nenustatė jokių jos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie patvirtintų aplinkybę, jog nesugeba naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. AB „Panevėžio butų ūkis“, ištyręs avarijos priežastis, 2013-07-23 rašte Nr. 2-535 nurodė, kad 2013-03-08 buvo užsikišęs bendro naudojimo nuotekų stovas, t.y. butas buvo užlietas ne dėl jos veiksmų ar nerūpestingumo, o dėl bendro naudojimo nuotekų stovo užsikimšimo. Ji tuo metu bute negyveno ir nesinaudojo nuotekų stovu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendro naudojimo nuotekų stovas būtų užsikimšęs dėl jos neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Avarijos priežastis ne jos kriauklės, o bendro nuotekų vamzdžio užsikimšimas. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog nesvarbu dėl kokių priežasčių užsikimšo virtuvinis nuotekų stovas. Teismo sprendimo išvada, jog pakanka paties fakto, kad nuotekos į ieškovės butą nutekėjo iš atsakovės buto, nepagrįsta nei įstatymo nuostatomis, nei logiškais samprotavimais, kadangi negalėjo ir negalės užtikrinti, kad namo savininkų bendrijos narių bendrai naudojama nuotekų sistema neužsikimš. Kriauklės sumontavimo ar jos eksploatavimo aprašymuose nėra nuorodos į teismo minimą užsandarinimą.
Nurodo, kad šioje byloje ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą, nes namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (valdytojai).
Teigia, kad lokalinė sąmata, sudaryta juridinio asmens, vykdančio atitinkamus apdailos darbus, gali būti vertinama kaip komercinis pasiūlymas, o ne objektyvus nuostolių paskaičiavimas. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės buto grindys yra blogos būklės ne dėl nuotekų pratekėjimo, bet dėl jų nusidėvėjimo ir uždengimo linoleumu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. M. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės buto virtuvės kriauklė prijungta prie bendrojo naudojimo nuotekų stovo, kurios saugaus eksploatavimo (užsandarinimo) apeliantė, ilgą laiką negyvendama bute, neužtikrino. Jei atsakovė būtų pasirūpinusi ir užsandarinusi savo buto virtuvės kriauklės prieigą prie bendro naudojimo nuotekų stovo, tai, užsikimšus bendro naudojimo virtuviniam nuotekų stovui, jo turinys (nuotekos) nebūtų patekęs į jos buto virtuvės kriauklę, o laikui bėgant nebūtų išsiveržęs ant grindų ir užpylęs ieškovės butą.
Žala butui buvo padaryta ne staiga, o kurį laiką nuotekoms tekant į apeliantės butą ir iš ten skverbiantis per bendro naudojimo konstrukcijas į žemiau esantį jos butą. Apeliantei tinkamai naudojantis savo turtu, tokių pasekmių būtų buvę išvengta. Užsandarinus apeliantės buto virtuvės kriauklę, prijungtą prie bendrojo naudojimo nuotekų stovo, nuotekos nebūtų patekę į kriauklę ir laikui bėgant išbėgusios ant grindų. Tinkamai rūpinantis butu tiek jame gyvenant, tiek periodiškai bute lankantis buvo galima išvengti nuotekų susikaupimo ir tokių pasekmių. Todėl E. M. yra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Žalos dydžiui įtakos turėjo būtent tai, kad į apeliantės butą buvo patekta tik po kelių parų po sužinojimo apie avariją, o per tą laiką jos bute esančios nuotekos ir toliau skverbėsi į jos butą, kol nebuvo išvalytas apeliantės butas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.).
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėtas iš R. P. G. pagal 2013-06-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (b. l. 20-23, 30-33). Atsakovei E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25), jis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2013-10-18 (b. l. 113-114). 2013-03-28 AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką nesant civilinės atsakomybės sąlygų, nes nebuvo nustatyta draudėjos veiksmų, galėjusių įtakoti įvykio priežastį (b. l. 13).
Šalių butai yra name, kuriame 2002-01-22 yra įregistruota (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija (b. l. 60-63). 2006-04-01 ši bendrija su AB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. 16-887 dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 16-888 (b. l. 81-86). 2012-05-15 statinio kasmetinės apžiūros akte Nr. A202-96 buvo nustatyta namo buitinių nuotekų vamzdyno nepatenkinama būklė, su aktu buvo supažindintas namo bendrijos pirmininkas, tačiau butų savininkai neišsprendė vamzdyno remonto klausimo (b. l. 97). 2013-03-08 AB (duomenys neskelbtini) Avarinės tarnybos operatyvinės veiklos žurnale registruotas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), gedimo aprašymo skiltyje nurodyta „kanalizacija“. Tą pačią dieną avarija likviduota – užsikimšęs bendrojo naudojimo buitinių nuotekų stovas išvalytas per namo rūsyje esančią reviziją ir lauko nuotekų šulinį (b. l. 16, 100, 101-102,147).
Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę (CK 6.245 – 6.249 str.). Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 str. 1 d.). CK 6.266 str. nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t.y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.).
Atsakovė E. M. apeliaciniame skunde teigia, jog nėra tinkama atsakove byloje, kadangi ieškovės butas buvo aplietas dėl nuotekų vamzdžio užsikišimo, kuris priklauso visų butų savininkams. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės neginčijo atsakovė, kad ieškovės butas užpiltas nuotekomis iš atsakovės nuosavybės teise valdomo buto po to, kai, užsikimšus bendro naudojimo virtuviniam nuotekų stovui, stovo turinys išsiveržė per atsakovės buto virtuvės kriauklės angą ant grindų, o po to užpylė ir aukštu žemiau buvusį ieškovės butą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žala ieškovės turtui buvo padaryta ne staiga, o tam tikrą laiką nuotekoms tekant į atsakovės butą ir po to skverbiantis per bendro naudojimo konstrukcijas į žemiau esantį ieškovės butą. Esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovės E. M. aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji, nors ilgą laiką negyveno bute, neužtikrino virtuvės kriauklės, prijungtos prie bendro naudojimo nuotekų stovo, saugaus eksploatavimo (užsandarinimo). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė E. M. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir būtent tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.263 str.). Nors atsakovė teigia, kad butas buvo užlietas ne dėl jos veiksmų ar neveikimo, o dėl bendro naudojimo nuotekų stovo užsikimšimo ir už žalą turi atsakyti namo bendrija, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Nepriklausomai nuo to, dėl kieno tiesioginių veiksmų ar neveikimo užsikimšo virtuvinis nuotekų stovas, jeigu atsakovė, išvykdama iš buto, būtų ėmusis saugumo priemonių, kad nebūtų padaryta žalos kitų butų savininkų turtui, žalos būtų buvę galima išvengta arba ji būtų buvusi ženkliai mažesnė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuotekų pratekėjimo į atsakovės butą, o vėliau – ir į ieškovės butą, vieta buvo atsakovės buto virtuvės kriauklė, prijungta prie bendrojo naudojimo nuotekų stovo. Todėl pagal ieškovės ieškinį tinkama atsakove yra būtent E. M., kurios nepakankamas rūpinimasis būtu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovei padarytos žalos yra nustatytas.
Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 3047,59 Lt žalą, su kurios dydžiu apeliantė nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, pagrįstai vadovavosi AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. kovo 18 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, jo priedais bei UAB (duomenys neskelbtini) 2013-12-04 lokaline sąmata, sudarytą pagal 2013 m. spalio mėn. kainas (b. l. 17-19, 11-12, 88-89, 117-144). Pažymėtina, kad ieškovė pagal pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) 2013-12-04 lokalinę sąmatą prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 9590,67 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas sumažino buto sugadinimo šalinimų kainą iki 3047,59 Lt. Kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus ir motyvus, kurių pagrindu nusprendė sumažinti žalos dydį, išsamiai jį apskaičiavo, vadovavosi realumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, ginčydama nustatytos žalos dydį ir teigdama, jog yra CK 6.270 str. numatytos aplinkybės, šalinančios jos atsakomybę, jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokį padarytos žalos dydį ar minėtų aplinkybių buvimą, nepateikė, nors tai padaryti bylos nagrinėjimo metu turėjo visas galimybes (CPK 178 str.). Apeliantės tvirtinimai, kad žalos dydis padidėjo dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo, nes ji tik kitos dienos ryte po pranešimo apie buto apliejimą ėmėsi avarijos padarinių šalinimo, bei samprotavimai apie ieškovės bute vykdyto remonto įtaką, yra pagrįsti tik apeliantės prielaidomis, o ne objektyviais ir patikimais įrodymais. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų žalos apskaičiavimo taisyklių nepažeidė, o nustatydamas ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis (CPK 185 str.). Todėl skundo argumentai, kad ieškovės buto grindys yra blogos būklės ne dėl nuotekų pratekėjimo, bet dėl jų nusidėvėjimo, dėl ko žalos dydis yra kitoks, šiuo aspektu vertinami deklaratyviais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovei 3047,59 Lt dydžio žalą, kurią ieškovė įrodė.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai – ieškovei, kuri šių išlaidų turėjo 400 Lt (115,85 Eur), ir ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio (b. l. 172).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.