Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Z. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutarimo, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., 124¹ str. 2 d., ir nubaustas galutine subendrinta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams su automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nubaustas už tai, kad 2014-07-06 apie 12.10 val. Kirtimų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,7 promilės lengvas girtumo laipsnis, kai jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 127 str. 3 d., 130² str. numatytus teisės pažeidimus, vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, laikydamas jį rankoje. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 21 p. (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11), ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 2 d., 130² str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad V. Z., būdamas baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 ² straipsnį, vairavo automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,7 prom.) girtumo laipsnis, bei vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, laikydamas jį rankoje.

2015-06-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu V. Z. už šių pažeidimų padarymą nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams su automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Apeliaciniu skundu V. Z. ginčija jam paskirtas nuobaudas, akcentuodamas, jog skundžiamo nutarimo priėmimo dienai jis jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, o konfiskuota transporto priemonė jam nuosavybės teise nepriklauso.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes apylinkės teismas teisingai taikė ir aiškino ATPK 26 straipsnio 1 dalies ir 130² straipsnio nuostatas. V. Z. paskirta pagrindinė ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir papildoma nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas (ATPK 21 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai, 22 straipsnis). Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pažeidėjo veiksmai kvalifikuojami ir administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis pažeidimo padarymo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Bylos medžiaga nustatyta, jog pažeidimo padarymo metu, t. y. 2014-07-06, V. Z. turėjo teisę vairuoti automobilį, kadangi 2014-01-29 jis įvykdė įstatymų nustatytas sąlygas teisei vairuoti transporto priemones atgauti (b. l. 62-65). Taigi skundžiamu nutarimu jam pagrįstai ir vadovaujantis galiojančiais įstatymais buvo paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, kad keliais teismo sprendimais paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, vykdymo klausimas priskirtinas ne teismo, bet ATPK 225 straipsnio 2 dalyje nurodytų policijos pareigūnų kompetencijai, kurie vykdo teismo sprendimus vadovaujantis savo vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais tame tarpe ir kelių tam pačiam asmeniui priimtų teismo sprendimų vykdymo tvarką.

Kita V. Z. paskirta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, ATPK 130² straipsnio sankcijoje yra aprašyta kaip privaloma. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Šiuo atveju buvo konfiskuotas automobilis „Mercedes Benz Sprinter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo UAB „Rasrama“ nuosavybė. Pagal formuojamą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad minėtas automobilis paimtas prieš teisėto savininko (UAB „Rasrama“) valią ir juo V. Z. disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad UAB „Rasrama“ neatsakinga už automobilio panaudojimą.

Skundžiamame nutarime taip pat visiškai teisingai pažymėta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Apeliaciniame skunde V. Z. taip pat nurodo, jog po įvykio buvo nuvykęs į Vilniaus priklausomybės ligų centrą savo neblaivumui nustatyti, tačiau nepateikia jokių savo žodžius patvirtinančių dokumentų, kuriuos teismas galėtų įvertinti. Be to, reikėtų pažymėti, jog nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo dedamos visos pastangos V. Z. dalyvavimui užtikrinti – jis buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jam buvo skirtas atvesdinimas, su juo buvo susisiekta telefonu, tačiau V. Z. į bylos nagrinėjimą vis tiek neatvyko. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog V. Z. buvo tinkamai užtikrinta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, teikti jo manymu jį teisinančius įrodymus, išsakyti savo poziciją nagrinėjamu klausimu ir pan., tačiau jis sąmoningai, žinodamas apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą, teismo posėdyje nedalyvavo, tad apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą vadovaudamasis byloje esančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštaraujantis šiuo klausimu suformuotai teismų praktikai, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.