- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-230-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14867-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- Ž. P.-B., M. B., J. M., B. K., M. Š., A. Š., V. D., L. J., Ž. S., I. B., D. L., A. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams Ž. P.-B., M. B., J. M., B. K., M. Š., A. Š., V. D., L. J., Ž. S., I. B., D. L., A. G. įmonei, biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“, mažajai bendrijai „Divergentė“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės įmonės Turto banko, dėl teisės pakeisti patalpų paskirtį be atsakovų sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė, D. S. T., G. G., A. M., S. Č., Ž. Č., Ž. A., G. Č., B. T., P. S., D. Ž., E. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. A. (toliau – ieškovė) prašymą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo ir ieškovės ieškinį atsakovams Ž. P.-B., M. B., J. M., B. K., M. Š., A. Š., V. D., L. J., Ž. S., I. B., D. L., A. G. įmonei, biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“, mažajai bendrijai (toliau – MB) „Divergentė“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės įmonės Turto banko (toliau – atsakovai), dėl teisės pakeisti patalpų paskirtį be atsakovų sutikimo, paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
2. Atsakovas Ž. S. 2022 m. spalio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose buvo pateikęs prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki 2022 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo, nes apie 2022 m. spalio 24 d. posėdį nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jame bus nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 605 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 544,50 Eur už tripliką, 305,50 Eur už pasirengimą posėdžiams ir 121 Eur atstovavimą teisme.
3. Atsakovė A. G. individuali įmonė 2022 m. spalio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 980 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog teismas 2022 m. spalio 24 d. priteisė iš ieškovės teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, tačiau neišsprendė atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo. Teismui 2022 m. spalio 24 d. nutartimi atšaukus 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdį ir palikus ieškinį nenagrinėtu, atsakovės atstovei nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė vykdydama įstatymo numatytas prievoles privalėjo parengti bei pateikti procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį bei dubliką), dalyvauti arba būti atstovaujamu teismo posėdžiuose. Dėl ieškovės visiškai nepagristų veiksmų susidarė atsakovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios sudaro 980 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė atsakovui Ž. S. iš ieškovės 1 573,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei priteisti atsakovei A. G. individualiai įmonei iš ieškovės 980,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pareiškimas paliktas nenagrinėtas, o atsakovai savo procesiniuose dokumentuose yra išreiškę prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašymus dėl papildomos sprendimo pateikė nedelsiant po teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą priėmimo, todėl nutarė priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl ieškovės nesavalaikių procesinių dokumentų teikimo ir faktinių aplinkybių tikslinimo. Atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 5 punkto, 8.1 punkto, 8.3 punkto, 8.17 punkto, 8.19 punkto, 9 punkto papunkčiuose nurodytus dydžius, todėl priteistinos iš ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė R. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį ir atsakovų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti. Ieškovei neturint apeliacijos teisės dėl 2022 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutarties spręsti dėl šios nutarties ex offitio, nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsisakydamas priimti ieškinio patikslinimo pareiškimą ir palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą, teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą, nesilaikė ieškinio pagrindo ir jo keitimo civiliame procese doktrinos, neteisingai pritaikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą, dėl ko šalių ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, o ieškovė, esant nutarčiai neskundžiamai, prarado apeliacijos galimybę bei teisę tęsti pradėtą procesą teisme, nes civilinio proceso kodekso normos nesuteikia galimybės apeliacine tvarka skųsti teismo nutarties tiek dėl atsisakymo priimti ieškinio patikslinimą, tiek dėl ieškinio palikimo nenagrinėto.
1.2. Ieškovė pasinaudojo procesine teise ir pareiga patikslinti ieškinio reikalavimą teikdama jį teismui ir šis ieškovės veiksmas nesudaro pagrindo vertinti, kad tai turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimui. 2022 m. spalio 24 d. nutartimi teismas pradinį ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Nors nutartyje nurodyta, jog teismas remiasi CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, tačiau įvertinus nutarties turinį matyti, kad įrašydamas šią teisės normą, teismas padarė aiškią rašymo klaidą, kadangi nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turinio reikalavimų, todėl teismas rėmėsi ne CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, o to paties straipsnio 11 punktu. Teismas ieškovei nenurodė ieškinio trūkumų, nenustatė termino jiems pašalinti, todėl atsisakęs priimti ieškinio patikslinimo pareiškimą, privalėjo nagrinėti bylą pagal ieškovės pateiktą ieškinį ir jo reikalavimus, nes ieškovė nuo ieškinio neatsisakė ir teisminio proceso eigoje jokie priimto ieškinio trūkumai nebuvo nustatyti.
1.3. Teismas, priėmęs atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, rezoliucija nustatė prašymų nagrinėjimo tvarką rašytiniu procesu, tačiau pažeisdamas CPK 133 straipsnio 3 dalies reikalavimus informuoti šalis apie rašytinį procesą specialiame interneto tinklalapyje, nei rezoliucijoje, nei atskiru procesiniu dokumentu posėdžio datos ir laiko nenurodė, nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmė tuojau pat po atsakovų prašymų gavimo teisme, neišlaukęs net 20 dienų termino, skirto visiems proceso dalyvių prašymams dėl papildomo sprendimo, kaip tai numato CPK 277 straipsnio 2 dalis, ir tai apribojo ieškovės teisę ir galimybes pareikšti teismui savo nuomonę, argumentus iki nutarties priėmimo. Tokiu būdu teismas, neišsiaiškinęs ieškovės argumentų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą dėl atsakovų pareikštų prašymų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu ir tuo pažeidė ieškovės teisę į teisingą procesą.
1.4. Negalima sutikti su teismo išvada, kad atsakovai bylą laimėjo. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl ieškovės netinkamo elgesio procese, kaip kad 2022 m. lapkričio 4 d. nutartyje konstatavo teismas, bet dėl to, kad tolimesnis šios bylos nagrinėjimas tapo nebegalimas priėmus 2022 m. spalio 24 d. apeliacine tvarka neskundžiamą nutartį.
1.5. Ieškovei kyla abejonių dėl patirtų išlaidų realumo. Atsakovas Ž. S., būdamas advokatu, naudojosi kitos advokatų kontoros advokatės teisine pagalba, o A. G. įmonė naudojosi to paties atsakovo advokato Ž. S. padėjėjos paslaugomis. Iš teismui pateiktų atsakovų procesinių dokumentų turinio matyti, kad nesutikimo su ieškiniu argumentai yra analogiški, jie išdėstyti vienoda rašymo maniera ir beveik analogiškais sakiniais, nekeičiant tekstų turinio. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai buvo parengti ne kelių atstovų, o galimai vieno asmens, kas teismui suteikia teisę taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir išlaidas mažinti.
1.6. Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti faktą, kad ieškovė yra dieninio skyriaus mokymo įstaigos moksleivė, dėl šios priežasties niekur nedirba ir savarankiškų pajamų negauna, kas jos turtinę padėtį, nepanaikinus ar nepakeitus pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, žymiai apsunkintų.
Atsiliepimas
8. Atsakovė A. G. individuali įmonė atsiliepime į atskirąjį skundą (DOK-146441 ir DOK-146291) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovė būdama apdairi ir rūpestinga, be to atstovaujama advokato, tinkamą ieškinio dalyką ir pagrindą galėjo ir turėjo nurodyti tiek reikšdama ieškinį (ieškinys pareikštas 2021 m. rugsėjo 21 d.), tiek ir teikdama dubliką, tačiau to nepadarė ir ieškinio reikalavimus patikslino tik 2022 m. spalio 12 d. Dėl ieškovės visiškai nepagristų veiksmų susidarė atsakovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos pagrįstai priteistinos atsakovei iš ieškovės.
2.2. Atstovavimo išlaidas ir jų dydį pagrindžiantys įrodymai iki 2022 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo nebuvo pateikti ne dėl atsakovės neatidumo ar nerūpestingumo, tačiau dėl to, kad atsakovė objektyviai negalėjo žinoti apie tai, kad teismas nutartimi ieškinį paliks nenagrinėtą ir atšauks byloje jau paskirtą 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomą nutartį, nesprendė dėl naujo reikalavimo, o tik pašalino trūkumus, kurie nebuvo ir negalėjo būti išspręsti 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu. Akivaizdu, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl tariamai pažeistų ieškovės teisių neatitinka nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
2.3. Atsakovė yra atstovaujama advokato padėjėjos E. P., kurios praktikos vadovas yra advokatas M. Š.. Ieškovės atstovė tai galėjo patikrinti Lietuvos Respublikos advokatūros puslapyje, o ne remtis objektyviai nepatvirtintomis ieškovės prielaidomis bei spėlionėmis, tokiu būdu nepagrįstai klaidinant teismą.
2.4. Byloje yra 15 atsakovų iš kurių 6 pateikė į civilinės bylos nagrinėjimą procesinius dokumentus (atsiliepimus į ieškinį, triplikus bei kt.). Logiška ir dėsninga, kad atsakovai BĮ „Parkavimas Kaune“, A. G. įmonė, L. J., Ž. S., M. Š., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, rengiant procesinius dokumentus naudojo analogišką teisinį pagrindą bei argumentus teikiant atsikirtimus į ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė iš tikrųjų neatskleidė savo ketinimų atsakovams, juos galimai klaidino inicijuodama net du skirtingus balsavimus, į bylą nepateikė jokių projektinių pasiūlymų dėl paskirties keitimo.
2.5. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį. Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijoje nurodytus dydžius ir yra mažesni nei maksimalūs. Bylinėjimosi išlaidos susiję būtent su pačios ieškovės veiksmais, t. y. nesavalaikiu prašymų ir dokumentų pateikimu civilinėje byloje. Ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokatės), kuri galėjo ir turėjo išaiškinti savo klientei galimas pasekmes dėl laiku neatliekamų procesinių veiksmų. Ieškovė yra jauna, veiksni, darbingo amžiaus, turėjusi pakankamai lėšų įsigyti administracinės paskirties patalpas Kauno miesto centre ir atlikti patalpose rekonstrukcijos – remonto darbus. Akivaizdu, kad ieškovė turėjo pakankamai finansinių išteklių ir suvokė galimas finansinės pareigas susijusias tiek su turto įsigijimu, tiek su jo išlaikymu, todėl turėjo ir galėjo įvertinti ir kreipimosi į teismą teisines bei finansines pasekmes.
9. Atsakovas Ž. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, be to atstovaujama advokato, tinkamą ieškinio dalyką ir pagrindą galėjo ir turėjo nurodyti tiek reikšdama ieškinį, tiek ir teikdama dubliką, tačiau to nepadarė ir ieškinio reikalavimus patikslino tik praėjus daugiau nei metams po ieškinio pateikimo ir daugiau nei po 1,5 metų nuo atitinkamų faktinių aplinkybių atsiradimo. Dėl ieškovės netinkamo elgesio susidarė atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos atsakovui pagrįstai priteistos iš ieškovės. Ieškovės argumentai neva atsakovai nepateikė duomenų, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar jų padidėjimui įtakos turėjo pačios ieškovės veiksmai yra nieko nepagrįsti, bei klaidinantys teismą.
3.2. Atstovavimo išlaidas ir jų dydį pagrindžiantys įrodymai iki 2022 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo nebuvo pateikti dėl to, kad atsakovas objektyviai negalėjo žinoti apie tai, kad 2022 m. spalio 24 d. nutartimi bus nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą nutartį, kuria paskirstė bylinėjimosi išlaidas, palikus ieškovės ieškinį nenagrinėtu, tinkamai ir pagrįstai vadovavosi CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.
3.3. Tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys procesiniuose dokumentuose remiasi panašiais argumentai bei įrodymais, nes ieškovė tinkamai neatskleidė savo ketinimų butų ir kitų patalpų savininkams, nei inicijuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimus, nei pateikdama ieškinį teismui, todėl iš esmės atsakovai negalėjo tinkamai įvertinti ieškovės ketinamų atlikti remonto / rekonstrukcijos darbų poveikio tiek atsakovų, tiek trečiųjų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams ir savo atsiliepimuose vadovavosi bendrais įstatymų reglamentuojamais bei teismų praktikos suformuotais pagrindais dėl bendraturčių sutikimo ar nesutikimo.
3.4. Tai, kad atsakovas Ž. S. yra advokatas jokiu būdu neapriboja atsakovo teisės turėti atstovą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vien tai jog atsakovo profesija yra advokatas, tokiam asmeniui savaime nepanaikinamos CPK numatytos proceso šalių teisės bei garantijos būti atstovaujamam advokato, kaip ir nėra įpareigojimo save atstovauti. Juolab, kad byloje nagrinėjami klausimai nėra susiję su jo, kaip advokato, procesine veikla.
3.5. Įstatymai nenumato, kad šalių turtinė padėtis galėtų įtakoti kitos šalies priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą / neatlyginimą. Ieškovė byloje buvo atstovaujama advokatės ir jai turėjo būti žinomos kreipimosi į teismą teisinės pasekmės, įskaitant ir su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu susijusias pasekmes. Papildoma nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis nei maksimalūs Rekomendacijose nurodyti dydžiai. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl ieškovės nepagrįsto kreipimosi į teismą ir ieškovės nesavalaikio dokumentų teikimo, ieškinio dalyko tikslinimo, t. y. nerūpestingo bei aplaidaus elgesio nagrinėjant civilinę bylą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė yra dieninio skyriaus moksleivė (kurios nėra ieškovės pirmas ir vienintelis įgyjamas išsilavinimas), ne tik neįrodo prastos jos turtinės padėties, tačiau ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ar perkelti bylinėjimo išlaidų naštą atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi priėmė ieškovės atskirojo skundo dalį tik dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, o ieškovės atskirojo skundo dalį dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties atsisakė priimti. Ieškovė nutarties dalį dėl atsisakymo priimti dalį atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties, per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos galėjo skųsti Kauno apygardos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo (2022 m. lapkričio 11 d. nutartis ieškovės atstovei buvo išsiųsta 2022 m. lapkričio 14 d. per EPP). Atsižvelgiant į tai, jo ieškovė Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties neskundė, todėl nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. papildomos nutarties, kuria buvo priteistos iš ieškovės atsakovų bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas atskirojo skundo ribose.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
12. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė pažymą apie ieškovės mokymąsi Kauno taikomosios dailės mokykloje.
13. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde neformuluoja prašymo priimti šio įrodymo ir neargumentuoja jo priėmimo būtinybės, taip pat ieškovės pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina apeliantės pateikto naujo įrodymo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir priteisė iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidas, kai byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsakovams 2022 m. spalio 26 d. byloje pateikus prašymus priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pareiškimas paliktas nenagrinėtas, o atsakovai savo procesiniuose dokumentuose buvo išreiškę prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašymus dėl papildomos sprendimo pateikė nedelsiant po teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą priėmimo, todėl nutarė priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
17. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
18. Apeliantė teigia, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant jos teisę į teisingą procesą, nes buvo pažeistas CPK 133 straipsnio 3 dalies reikalavimas informuoti šalis apie rašytinį procesą, t. y. teismas nenurodė posėdžio datos ir laiko, nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmė tuojau pat po atsakovų prašymų gavimo teisme, net neišlaukęs 20 dienų termino, skirto visiems proceso dalyvių prašymams dėl papildomo sprendimo pateikti, kaip numato CPK 277 straipsnio 2 dalis, tuo apribodamas ieškovės teisę ir galimybes pareikšti teismui savo nuomonę, argumentus iki nutarties priėmimo. Tačiau šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
19. CPK 277 straipsnio 3 dalis nustato, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Taigi, įstatymas nenumato pareigos teismui pranešti apie gautą prašymą priimti papildomą sprendimą byloje dalyvaujantiems asmenims, įpareigoti pateikti atsiliepimą į tokį prašymą. Teismas turi teisę, bet ne pareigą prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, informuodamas šalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK numato pareigą apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka tik tokiu atveju, kai byla rašytinio proceso tvarka nagrinėjama iš esmės, o sprendžiant kitus procesinius klausimus, apie posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo išsprendimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, ir esant CPK 277 straipsnio 3 dalies nurodymui, jog tik nagrinėjat prašymą žodinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas atsakovų pareiškimus priimti papildomą teismo procesinį sprendimą rašytinio proceso tvarka apie tai nepranešdamas bylos šalims, nepažeidė proceso teisės normų. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas suteikia galimybę papildomą sprendimą (nutartį) skųsti apeliacine tvarka (CPK 277 straipsnio 4 dalis). Šia procesine teise ieškovė pasinaudojo ir savo nuomonę nagrinėjamu klausimu išdėstė atskirajame skunde (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
20. Vertinant apeliantės skundo argumentus dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir pagrįstumo bei CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti juos pagrįstais. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė A. G. individuali įmonė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme patyrė už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2021 m. spalio 21 d. pateiktas atsiliepimas į ieškinį DOK Nr. 134078), tripliko parengimą (2022 m. kovo 7 d. pateiktas triplikas DOK Nr. 30052) ir advokato padėjėjos dalyvavimo teismo posėdžiuose, t. y. iš viso atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 980 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas Ž. S. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme patyrė už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko pateikimą (2021 m. spalio 22 d. pateiktas atsiliepimas į ieškinį DOK Nr. 134280; 2022 m. kovo 7 d. pateiktas triplikas DOK Nr. 29847), pasirengimą teismo posėdžiams ir advokatės atstovavimą teisme, t. y. iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).
22. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai teikdami į bylą atsiliepimus į ieškinį ir dublikus, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovų atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiantys įrodymai iki pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. atsakovai negalėjo žinoti apie tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi paliks ieškovės ieškinį nenagrinėtą ir atšauks byloje jau paskirtą 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdį. Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovai neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
23. CPK 94 straipsnis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso, pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad civilinę bylą nutraukus ar ieškinį palikus nenagrinėtu, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
24. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas detalizuotas CPK 98 straipsnyje. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
25. Apeliantė skunde nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad atsakovai bylą laimėjo ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo ieškovės elgesio. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, jog ieškovės pirminis ieškinys teisme gautas 2021 m. rugsėjo 21 d., kartu su ieškiniu pateikta schema dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų apjungimo, taip pat buvo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 18 d. pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį. Bylai ruoštasi paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė 2022 m. vasario 17 d. teikdama teismui dubliką nenurodė, kad bylos faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, t. y. patalpos sujungtos į vieną objektą, apjungimo faktas yra įregistruotas viešame registre, objektui suteiktas vienas unikalus numeris, pakeistas nekilnojamojo turto adresas. Šias aplinkybes ieškovė nurodė tik 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdyje, pateikus nekilnojamojo turto registro išrašą bei jos atstovei posėdžio metu išreiškus prašymą tikslinti reikalavimą. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas konstatavus, kad teismui atsisakius priimti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio tikslinimo, pagal pirminį ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus tinkamai išnagrinėti bylą iš esmės nėra galimybės, nėra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas dėl šios nutarties 11 punkte nurodytų priežasčių. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis, ieškovei per įstatyme nustatytą terminą dėl jos nepateikus atskirojo skundo, yra įsiteisėjusi. Esant tokiai procesinei situacijai (ieškinį palikus nenagrinėtą) negalima vertinti kitaip nei, kad atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo tenka ieškovei ir ji turi pareigą jas atlyginti priešingą teisinį suinteresuotumą byloje turėjusiems asmenims.
26. Visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai dėl atsakovų patirtų išlaidų realumo. Pažymėtina, tai, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje nustatytame reglamentavime nėra numatyta išimčių, jog būtų galima mažinti ar visai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų šaliai, kurio profesija yra advokatas, arba, kad tokiai šalia būtų apribota galimybė pasinaudoti kvalifikuotoms teisinėms paslaugoms. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka, nesvarbu kokia jo būtų profesija, turi teisę pasirinkti advokatą, kuris jam atstovautų ar gintų jo interesus (Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1, 4 dalys). Joks teisės aktas nenumato išimčių, draudžiančių šaliai, turėti atstovą teisme, nepaisant to, ar pati šalis turi teisinį išsilavinimą ar ne. Tai, kad atsakovė A. G. individuali įmonė buvo atstovaujama advokato padėjėjos E. P., kuri dirba advokatų kontoroje S. & Partners, taip pat nesudaro pagrindo nepriteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidų, nes kaip minėta, šalis gali savo atstovu pasirinkti bet kurį advokatą ar advokato padėjėją, kuris jam atstovautų. Teismas gali sumažinti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgęs į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad šioje byloje patirtos atsakovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamų ieškovės procesinių veiksmų, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai buvo priteistos iš ieškovės. Šiuo atveju mažinti bylinėjimosi išlaidas remiantis tuo, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos sukels didelę finansinę naštą ieškovei, nes ieškovė mokinasi ir jos turtinė padėtis pasunkės, nėra jokio teisinio pagrindo.
27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.