- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-13
- Bylos Nr.
- AN2-328-954/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00797-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Pareiškėjas
- V. U.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. (V. U.) (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-5012-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22155906799 ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-5012-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22155906799 (toliau – nutarimas) V. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 500 eurų pinigine bauda už tai, kad policijos pareigūnui pareikalavus, jog būtų atskleistas teisės pažeidimas, UAB „B“ vadovas nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris 2020 m. gegužės 9 d. 17:51 val. (duomenys neskelbtini), vairavo įmonei priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas 2025 m. liepos 10 d. skundu, kuris Institucijoje gautas 2025 m. liepos 25 d., be kita ko, prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių. Skundžiama apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodyti tik itin abstraktūs ir visiškai nemotyvuoti teiginiai, kurių pagrindu, V. U. nuomone, turėtų būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla. Nesutikimas su Institucijos padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas.
3. Skunde apygardos teismui V. U. prašo išsamiai išnagrinėti Kauno apylinkės teismui paduotą skundą (esant reikalui išreikalauti papildomus prašomus įrodymus) ir šį skundą bei panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir grąžinti bylą į apylinkės teismą klausimui iš esmės spręsti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, panaikinti administracinio nusižengimo nutarimą, nes nepadarytas ANK pažeidimas, nutraukti ANK teiseną, neskirti jokios baudos ir ją panaikinti, papildomai įsitikinti dėl pažeidimo fakto buvimo apskritai, ir ar tai atitinka 431 straipsnio 2 dalį ar 1 dalį ir patikrinti galiojančią ANK redakciją ir jos taikymo teisėtumą iš esmės arba galimo pareigūnų piktnaudžiavimo arba grąžinti nagrinėti galimo minėto pažeidimą priėmusiai institucijai užtikrinant jo visas teises. Be to, jei teismas pritartų ir matytų papildomų aplinkybių išsiaiškinimo būtinybę, surengti žodinį teismo posėdį ir suteikti galimybę jame dalyvauti nuotolinėmis prisijungimo priemonėmis iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo. Galimai institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo nutarimą, leisti savanoriškai panaikinti administracinio nusižengimo protokolą ir / ar nutarimą, įvertinus visas aplinkybes ir netaikyti paskirtos baudos, ją panaikinti bei leisti pateikti savo poziciją ir leisti pasinaudoti visomis kitomis teisėmis, kurias numato ANK, ir tik po to priimti teisėtą nutarimą arba jį palikti panaikintą. Be to, priimti prašymą-skundą ir galimai papildomai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl visų aplinkybių išsiaiškinimo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Papildomai prašo informaciją, susijusią su jo baudžiamuoju procesu, pripažinti nevieša, siekiant apsaugoti jo privatų gyvenimą, vadovaujantis ANK 570 straipsniu.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas paviršutiniškai ir neišsamiai išnagrinėjo visus prašymo motyvus, apskritai beveik neįsigilino į pateikiamus argumentus ir prašymus, neteisingai taikė naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, nenurodė jokios praktikos, kuria remiasi, be to akcentuoja tai, kad prašymą išsprendė 2025 m. birželio 12 d. nutartimi, bet to prašymo teismas apskritai negalėjo svarstyti, nes jame nebuvo prašymo atnaujinti skundo terminą, be to, nebuvo pateikti išsamesni motyvai, kurie nurodyti naujausiame prašyme.
3.2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas konstatuoja tik kelias skundo detales, bet apie jas visas nepasisako, ir akcentuoja tai, kas sutrukdė pažeidėjui kreiptis į teismą, nors turėjo išreikalauti papildomus įrodymus. Pažymi, kad sužinojęs apie nutarimus iš karto kreipėsi į atitinkamas institucijas tiek dėl išsamesnių duomenų, tiek dėl skundų ir kt. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo teiginiai motyvuoti, surašyti faktiniai duomenys, tačiau teismas neįsigilino. Teismas peržengia savo atsakomybės ribas nurodydamas, jog netiria naujų įrodymų, kadangi nėra apskritai jokio įrodymo, jog gavo užklausą pateikti vairuotojo duomenis. Be to, skundo dėl analogiško pažeidimo jam buvo surašytas dar vienas protokolas, o tai jau dvigubo baudimo taisyklės pažeidimas, kas iš esmės prieštarauja įstatymams.
3.3. Pareiškėjo teigimu, nurodant, kad skundui naikinamasis terminas yra 6 mėnesiai, apylinkės teismas vadovaujasi vėl kitomis aplinkybėmis. Per penkis metus nėra gavęs nei vieno baudos nutarimo ir tik juos gavęs jau būnant įkalinimo įstaigoje aktyviai pradėjo vykdyti savo asmenines procesines teises. ANK nenumato jokių konkrečių terminų dėl termino atnaujinimo. Šis 6 mėnesių terminas yra tik praktinis kelių teismų sprendimas, bet ne LAT suformuota praktika, ypatingai dėl to, kai yra padaryti esminiai ANK pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti.
3.4. Skunde teigiama, kad niekur nenurodoma kada tiksliai ir kaip jam buvo įteiktos užklausos pateikti duomenis. Pareiškėjas nesutinka ne tik su minėtu pažeidimu, bet ir su tuo, kad apskritai reikia tikslių duomenų apie pranešimų įteikimą. Nurodo, kad neturėjo jokios kitos informacijos, todėl ir rašo šį skundą, jog galėtų operatyviai pasinaudoti savo teisėmis.
3.5. Pareiškėjas pažymi, kad ANK XXXVIII skyriuje įtvirtintas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas šiuo atveju yra būtinas, nes kitaip eliminuojamos pareiškėjo bet kokios galimos teisės. Vienas iš bylos atnaujinimo pagrindų, nustatytas ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte – padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimt, šiuo atveju yra akivaizdus. Papildomai yra visi 4 punkto pagrindai, kai paaiškėjo kitų aplinkybių. Be to, šiame procese galima įžvelgti ir pareigūnų piktnaudžiavimą.
3.6. Nurodo, kad aptariamo reikalavimo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, įteikimas yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. Negavus pareigūno reikalavimo ir apie tokią pareigą nežinant, negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės (LAT 2024 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. ANB-482-4-68-3-00757-2023-7). Nesant bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis), nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (LAT nutartys Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Akivaizdu, kad vien fakto, jog Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas tarkime elektroninio pašto adresu, nepakanka pripažinti, kad nubaustasis buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad jis gavo Institucijos siųstą pranešimą.
3.7. Skunde pažymima, kad analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Nors BPK ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08). Aptarta praktika suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas buvo įteiktas.
3.8. Taip pat skunde paminėta, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).
Šalies argumentai
3.9. Pareiškėjas nurodo, kad akivaizdžiai negalėjo pasinaudoti savo teisėmis pagal įstatymą: susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; pateikti paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus; naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Jei Institucijos atstovas būtų paskyręs atvesdinimą ar net jo paiešką, tikrai būtų sužinojęs apie jo kitus teisminius procesus ar buvimą kalėjime.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ričardas Kiaulakis prašo palikti galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, paliekant galioti Kauno apskrities VPK priimtą nutarimą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad procesiniai dokumentai (protokolas, pranešimai ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK 22155906799 buvo išsiųsti jų priėmimo dieną el. paštu, kuris nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Toks procesinių dokumentų išsiuntimas atitinka ANK 573 dokumentų išsiuntimo ir įteikimo tvarką. Institucija apelianto skundo teiginius vertina kaip jo gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės, sušvelninti savo padėtį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
pareiškėjo V. U. skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
6. Remiantis ANK 623 straipsniu, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ANK nėra numatytas, paprastai yra laikoma, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jei termino praleidimas buvo nulemtas nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių. Šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatuota ir apylinkės teismo, tokių aplinkybių nenustatyta.
7. Tačiau nors paminėta ANK 623 straipsnyje išdėstyta nuostata ir suteikia teisę prašyti atnaujinti terminą, tačiau tuo pačiu įpareigoja asmenis šia savo procesine teise naudotis operatyviai ir sąžiningai. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti procesiniai terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami. Proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių veiksmų atlikimo terminus, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys buvo tikrai svarbios. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais.
8. Pareiškėjas termino praleidimą iš esmės grindžia aplinkybe, kad nei apie nutarimo priėmimą, nei apie įpareigojimą pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, nežinojo, šių dokumentų elektroniniu paštu negavo, o apie juos sužinojo būdamas įkalinimo įstaigoje ir nedelsdamas pasinaudojo teise į apeliaciją.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija 2020 m. gegužės 20 d. pranešimu informavo UAB „A“, kurios vadovu buvo pareiškėjas, kad automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso UAB „A“, 2020 m. gegužės 9 d., 17 val. 51 min., (duomenys neskelbtini), buvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įmonė privalo pranešti apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šis pranešimas įmonei išsiųstas Juridinių asmenų registre deklaruotu įmonės el. paštu – (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Analogiški pranešimai tuo pačiu el. paštu įmonei buvo siųsti ir rugsėjo 22 d. bei gruodžio 9 d. 2022 m. sausio 20 d., tačiau reikalauti duomenys nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, Institucija surašė V. U. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „B“ vadovu, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nenurodė reikalaujamų duomenų apie asmenį, t. y. padarė ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šis administracinio nusižengimo protokolas tą pačią dieną buvo išsiųstas pareiškėjui, vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. 2022 m. kovo 17 d. rašytinio proceso tvarka Institucija priėmė nutarimą, kuriuo pažeidėjui skirta bauda, ir kuris jam išsiųstas tą pačią dieną tuo pačiu elektroninio pašto adresu. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 4 dalimi, el. paštu pareiškėjui išsiųstas nutarimas laikomas įteiktu po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną, taigi dvidešimties dienų terminas pateikti apeliacinį skundą baigėsi 2022 m. balandžio 7 d. Tuo tarpu skundą pareiškėjas pateikė 2025 m. liepos 25 d., t. y. nustatytą 20 kalendorinių dienų apskundimo terminą praleidęs daugiau nei tris metus.
10. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai laikytasi procesinių dokumentų įteikimo reikalavimų, svarbu tai, kokiu ir kokiuose registruose nurodytu elektroniniu paštu nutarimas administracinėn atsakomybėn patrauktam V. U. buvo siunčiamas. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent toks elektroninio pašto adresas, kuriuo jam skirtus procesinius dokumentus siuntė Institucija, buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti (ANK 573 straipsnio 1dalis), todėl toks nutarimo išsiuntimas atitinka nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas neginčija fakto, jog minimas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)@gmail.com priklauso jam, tačiau skunde apylinkės teismui nurodė, jog ilgiau nei penki metai šiuo elektroniniu paštu beveik nesinaudojo ir kad nepamena, kada paskutinį kartą šį elektroninį paštą kur nors nurodė ir galimai patvirtino. Šiuo aspektu pažymėtina, jog būtent šį savo elektroninio pašto adresą pareiškėjas faktiškai naudojo, t. y. teikė prašymus, dokumentus, gavo teismo siunčiamus procesinius dokumentus, jo atžvilgiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2020 m. birželio 17 d. – 2023 m. vasario 23 d. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-x-9xx/2023. Įvertinus tai yra akivaizdu, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie elektroninio pašto nenaudojimą neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, taigi nėra teisinga. Pažymėtina ir tai, jog ANK 573 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti nurodomą elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.
11. Pastebėtina, kad konkrečios datos, kuomet, pareiškėjo teigimu, apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą sužinojo bei tokio sužinojo aplinkybių, pareiškėjas nenurodo nei skunde apygardos, nei apylinkės teismui. Įvertinus nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes laikytina, kad skundo apygardos teismui argumentas, jog Institucijos jam el. paštu siųsto protokolo ir nutarimo negavo, o apie tokius jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus sužinojo būdamas įkalinimo įstaigoje, yra deklaratyvus. Pareiškėjas taip pat teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Institucijos siųsto el. laiško jam įteikimą, tačiau administracinio nusižengimo byloje pateikti administracinių nusižengimų registro duomenys apie el. laiško išsiuntimą šį argumentą paneigia. Duomenų apie tai, kad Institucijos per administracinių nusižengimų registro funkcionalumą pareiškėjui siųstas laiškas buvo nepristatytas ir grąžintas Institucijai, nėra, todėl laikytina, kad V. U. 2022 m. kovo 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje jo priėmimo dieną jo elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas tinkamai ir laikoma, kad nutarimas jam buvo įteiktas 2022 m. kovo 18 d.
12. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai, jo valstybės registruose deklaruotu ir faktiškai naudojamu el. paštu, o skunde nėra nurodyta, jokių objektyvių priežasčių, tokių nenustatė ir teismas, dėl kurių pareiškėjas galėjo tokio el. laiško negauti ar neturėti galimybės su juo laiku susipažinti, konstatuojama, kad tenkinti V. U. skundo jame nurodytais ir pripažinti skundo padavimo terminą praleistą dėl svarbių objektyvių priežasčių pagrindo nėra.
13. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo egzistuojant būtinybę atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 ir 4 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėjui išaiškintina, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ANK 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes (ANK 660 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos.
V. U. skunde nereiškia prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pastebi tokią galimybę, suteikiant teisę nagrinėjime jam dalyvauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, jei bylą dėl skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas, arba kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ar liko neįvertintos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo motyvų, dėl ko, jo manymu, žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra būtinas, todėl įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Šiuo aspektu taip pat reikia pažymėti, jog apygardos teismas nenustatė pagrindų klausimo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo išsprendimui reikalauti papildomų dokumentų ar kreiptis į LAT dėl ANK normų prieštaravimo Konstitucijai. Pakartotinai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta naujų įrodymų ir nenurodyta reikšmingų ir pagrįstų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie nebuvo įvertinti ar buvo įvertinti netinkamai ir kurie sudarytų prielaidas rinkti byloje papildomą medžiagą. Atsižvelgiant į skundo argumentus taip pat pastebėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikta ir naudojama medžiaga, susijusi su pareiškėjo atžvilgiu vykstančius ar įvykusiu baudžiamuoju procesu, todėl nėra objektyvaus pagrindo spręsti dėl šios medžiagos pripažinimo nevieša.
14. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nenustatyta pagrindų atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo V. U. skundas atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.