Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-31-935/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-460-1199/2024Nutartis · 2024-11-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. AN2-31-935/2025Nutartis · 2025-01-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-31
Bylos Nr.
AN2-31-935/2025
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00143-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-31-935/2025 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00143-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 14 d. nutarimu M. Š. (M. Š.) buvo nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį 60 Eur dydžio bauda;

- pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 375 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. Š. paskirta galutinė 375 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas devyniems mėnesiams.

M. Š. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas, nes jis 2023 m. liepos 9 d., 11.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus administracinio poveikio priemonės taikymo laikui jis neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) reikalavimų ir nesusigrąžino teisės vairuoti, taip pat viršijo didžiausią leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 76 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 127 punktų nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi M. Š. skundą tenkino iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, paskirtą Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, sutrumpino iki dviejų mėnesių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniame skunde Institucijos vyriausiasis tyrėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 14 d. nutarimą.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad KET 5 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Taigi yra preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino juose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taip pat ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Tuo pačiu darytina išvada, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino.

5. Institucijos vyriausiasis tyrėjas tvirtina, kad aplinkybė, jog M. Š. dėl jo teisių ir pareigų apimties suklaidino brolis, yra tik jo lengvabūdiško požiūrio į savo teises bei pareigas pasekmė ir neturėtų būti vertinama parenkant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Aplinkybė, kad M. Š. nereikėjo perlaikyti vairavimo egzamino, praeiti švietėjišką ir medicininę atestaciją bei kt., jis tik turėjo baigti papildomus vairuotojų mokymus ir pateikti prašymą AB „Regitra“, nėra pagrindas lengvinti jo teisinę padėtį, nes teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

6. Skunde pažymima, kad teisės aktai neįpareigoja nutarimą priimantį pareigūną papildomai asmeniui išaiškinti teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygas, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kiekvienas asmuo, kuriam taikyta administracinio poveikio priemonė, privalo būti rūpestingu, atsakingu ir domėtis teisės aktais, kaip eismo dalyvis (vairuotojas) juos išmanyti.

7. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant, tačiau tai, kad administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Aplinkybė, kad M. Š. per paskutinius penkerius metus baustas tik kartą, jam buvo skirtas įspėjimas, nors ir teigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau nelaikytina išskirtine. Taip pat taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindas tai, kad M. Š. yra sunku nuvykti į darbovietę, lankyti motiną, kuriai reikalinga priežiūra. Be to, byloje yra nustatyta, kad M. Š. turi brolį, kuris vairuoja automobilį, kas leidžia teigti, jog motina neliks be būtinos priežiūros.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, M. Š. sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, paskirtą Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, iki dviejų mėnesių. Taigi apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. pasisakys tik dėl to, ar M. Š. pagrįstai buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

9. Pastebėtina, kad administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

10. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi bendra taisyklė nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą yra tokia, kad šios administracinio poveikio priemonės trukmė yra nustatoma pagal įstatyme nustatytas ribas.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, kad administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos M. Š. buvo taikytos pagrįstai. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, leidžia teisės pažeidėjui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Be jokios abejonės, faktas, kad M. Š. dėl savo paties nerūpestingumo, pasibaigus administracinio poveikio priemonės, kuri jam buvo paskirta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą 2019 m. vasario 23 d., taikymo terminui, neįvykdė SEAKĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, apie kuriuos jis kaip transporto priemonės vairuotojas privalėjo žinoti, bei nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, nešalina jo atsakomybės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Tuo pačiu teigtina, kad faktas, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, buvo padarytas dėl nerūpestingumo, o ne tyčia, kai asmuo suvokia savo veiksmų pavojingumą ir nori taip veikti, rodo mažesnį tiek paties teisės pažeidėjo, tiek jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumą. Ši aplinkybė yra reikšminga nustatant administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtina įvertinti ir tai, jog M. Š. per daugiau nei ketverius metus nuo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo nebuvo trauktas teisinėn atsakomybėn už KET pažeidimų padarymą, nors per šį laiką, pasak paties teisės pažeidėjo, intensyviai naudojosi automobiliu. Pastebėtina ir tai, kad už jokius KET pažeidimus M. Š. nebuvo baustas ir po to, kai padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Administracinėn atsakomybėn nuo 2019 m. vasario 23 d. iki 2023 m. liepos 9 d. M. Š. administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, t. y. už tai, jog laiku nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadas, kad M. Š., kuris įprastai yra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių visiems privalomų elgesio taisyklių, padaryti teisės pažeidimai yra vertintini kaip atsitiktinio pobūdžio, jis geba daryti išvadas iš ankstesnio savo neteisėto elgesio.

14. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad M. Š. neneigė kaltės padaręs administracinius nusižengimus, niekaip neklaidino pareigūnų dėl savo veiksmų. Teisės pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, M. Š. dirba, rūpinasi savo garbaus amžiaus motina, kuriai yra nustatytas tik 15 procentų dalyvumo lygis, jis gyvena vietoje, iš kurios yra sudėtinga viešuoju transportu nuvykti tiek į darbą, tiek pas motiną (faktą, kad viešuoju transportu nuvykti į miestą iš teisės pažeidėjo gyvenamosios vietos yra sudėtinga, patvirtina viešai internete skelbiami duomenys). Teigtina, kad šios aplinkybės pačios savaime neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo konkrečiu atveju (jų pirmosios instancijos teismas niekaip skundžiamoje nutartyje ir nesureikšmino), tačiau jos yra vertintinos kartu su kitomis aplinkybėmis, aptartomis šio procesinio sprendimo 12-13 pastraipose.

15. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyti tikslai iš tikrųjų gali būti įgyvendinti M. Š., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatytas įstatyme. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka tiek paties teisės pažeidėjo, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų pusiausvyrą. Čia pabrėžtina ir tai, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas M. Š. nebuvo panaikintas, o tik sutrumpintas šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas, t. y. teisės pažeidėjas patirs neigiamas savo neteisėto elgesio pasekmes, kurios privers jį ateityje elgtis drausmingiau bei atidžiau.

16. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su Institucijos vyriausiojo tyrėjo teiginiu, kad M. Š. turi brolį, kuris, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, gali pasirūpinti jų motina. Vis tik ir M. Š. turi pareigą, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje, rūpintis savo motina, ypač tuo atveju, jeigu konkrečiu metu to negalėtų padaryti jo brolis ar kiti artimieji.

17. Apeliaciniame skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-305-957/2023 ir Nr. AN2-361-988/2023), kai panašiose situacijose teisės pažeidėjams, padariusiems administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių buvo paduoti apeliaciniai skundai, nebuvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Vis tik čia būtina atkreipti dėmesį į tai, kad abiem apeliaciniame skunde nurodytais atvejais teisės pažeidėjams ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas buvo pritaikę administracinių nusižengimų bylas išnagrinėję pirmosios instancijos teismai, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės tik padarė išvadas, kad dar labiau lengvinti teisės pažeidėjų, kurie anksčiau administracine tvarka buvo bausti net po keliasdešimt kartų, teisinę padėtį ir apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo. Taigi nurodyti apeliacinės instancijos teismo sprendimai buvo priimti ne tokiose pačiose situacijose ir sprendžiant ne tokius pačius klausimus (bent jau ne tuo pačiu apsektu), kaip nagrinėjamas atvejis.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis