Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2133-1165/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
1-2133-1165/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16791-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2133-1165/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16791-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei I. B.,galimai laiduotojai J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. P. 2023 m. gegužės 9 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. gegužės 9 d. 17 val. 15 min. jam buvo nustatytas 2,36 promilių apsvaigimas nuo alkoholio, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 17 val. 13 min. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) km, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. gegužės 9 d. buvo nuvažiavęs prie PPC „(duomenys neskelbtini)“, darbo reikalais, vairavo automobilį pats, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti. Automobilį buvo pasiskolinęs iš sūnėno dieną prieš įvykį, darbo reikalams. Susitiko draugą. Kadangi automobilyje buvo pasidėjęs butelį alkoholio, kurį nusipirko iš vakaro, susitarė jį išgerti. Tokia mintis kilo spontaniškai. Su draugu išgėrė butelį degtinės. Baigė gerti apie 16 val. ir prieš 17 val. jis nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Jo manymu, vairavo kaip įprastai. Mano, kad buvo sustabdytas, nes kažkas pranešė apie kokį nors eismo taisyklių pažeidimą. Buvo sustabdytas už (duomenys neskelbtini). Pareigūnams nurodė, kad vartojo alkoholį. Jo blaivumas buvo tikrintas du kartus, su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Tai ne pirmas kartas, kai sėda prie vairo neblaivus, prieš 10 metų buvo baustas administracine tvarka už tai. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį laiduoti sutinka žmona, su ja susituokė (duomenys neskelbtini) m. Ji nežinojo, kur ir kokiu tikslu jis važiavo įvykio dieną. Su ja sutaria gerai, ji jam daro teigiamą įtaką, turi tvirtą charakterį. Po įvykio su ja kalbėjosi, žmona jį drausmino. Ji dvejus metus dirba ligoninėje slaugytoja. Turi du pilnamečius vaikus, su jais palaiko ryšius, tačiau finansiškai vaikai jam nepadeda. Pragyvena iš atsitiktinių darbų, baudos bausmė jam būtų didelė našta. Labai gailisi nusikaltęs, pasižada daugiau taip nebesielgti.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Galima laiduotoja J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei, palaiko. Ji yra kaltinamojo žmona, susituokė (duomenys neskelbtini) m., kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus, turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Mano, kad gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, ji jam visiškai uždraus vairuoti, kontroliuos jį ir stebės. Po įvykio sutuoktinio sūnėnui nurodė pasiimti automobilio ir daugiau kaltinamajam nebeskolinti. Nepateisina tokių dalykų, nežinojo, kad jis važiavo būdamas neblaivus. Įvykio metu ji buvo darbe. Bet po įvykio kaltinamasis jai viską papasakojo, labai išgyveno, verkė, gailėjosi dėl savo poelgio. Ji yra dirbanti (duomenys neskelbtini) dvejus metus. Prieš tai 40 metų taip pat vykdė darbo veiklą. Darbdavys ją charakterizuoja teigiamai, darbas jai sekasi gerai. Jos sutuoktinis dirba pavienius darbus, ieškosi nuolatinio darbo. Jis yra ramus žmogus, atsižvelgia į jos nuomonę. Mano, kad tikrai galės daryti jam teigiamą įtaką. Jų šeimos pajamos sudaro apie 800 Eur.

Liudytojas E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gegužės 9 d. apie 17.10 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dešinėje kelio pusėje) važiuojamoje dalyje sustabdė motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, kurią būdamas neblaivus vairavo A. P.. Priėjus prie automobilio ir kalbantis su A. P., nuo jo sklido alkoholio kvapas, matėsi, jog buvo neblaivus. Apie 17.15 val. vairuotojui alkotesteriu buvo patikrintas neblaivumas ir nustatytas 2,36 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis. Apie 17.40 val. pakartotinai atliko patikrinimą alkotesteriu ir vairuotojui buvo nustatytas 2,66 promilių sunkus neblaivumo laipsnis. Taip pat patikrino vairuotoją per POLIS II naršyklę ir nustatė, kad A. P. vairavo automobilį, kai jam teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta. Vairuotojo nesulaikė, o transporto priemonė „Opel Zafira“ buvo priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 44–47).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jo dėdė. Automobilį „Opel Zafira“ jam paskolino gegužės mėnesio pradžioje. Šiuo automobiliu jis nevažinėja, turi kitą. Dėdė paprašė paskolinti automobilį darbo reikalams. Nežinojo, kad jis neturi teisių, su dėde bendrauja mažai. Kad A. P. kartais išgeria, jis žinojo, tačiau kad išgėręs vairuot7 automobilį, tikrai nesitikėjo. Automobilį pirko maždaug prieš du metus už savo pinigus. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį, kadangi jis reikalingas ūkio reikalams (b. l. 50–52).

2023 m. gegužės 9–10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) km buvo apžiūrėtas, aprašytas ir fotolentelėje užfiksuotas pilkos spalvos automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio rida – 234 896 km. Daiktadėžėje rastas automobilio registracijos liudijimas bei privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurie paimti ir supakuoti į voką Nr. 1. Automobilio galo dešinės pusės žibintas apgadintas, taip pat galo kairėje pusėje matomos apgadintos plastmasės. Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelis įvykio vietos apžiūros metu paimti, jis nutransportuotas, adresu: Kaunas, Technikos g. 18A (b. l. 16–18).

Iš 2023 m. gegužės 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai: 1. Vaizdo įraše „PSS-20230509-170925UTC+0300“ matyti, kaip policijos pareigūnai sustabdo automobilį, kuriame prie vairo sėdi A. P.. Pareigūnas pradaro vairuotojo dureles, pareikalauja, jog jis užgesintų variklį ir pasiteirauja vairuotojo, ar vartojo alkoholio. A. P. atsako, jog taip, vartojo. Pareigūnas pareikalauja, jog vairuotojas paduotų automobilio raktelius ir išliptų iš automobilio pasitikrinti blaivumą. Pareigūnas nusiveda A. P. iki policijos automobilio, paklausia, prieš kiek laiko gėrė alkoholio, vairuotojas atsako, jog prieš kelias valandas. Vaizdo įrašo 3 min. 10 s. pareigūnas patikrina A. P. alkotesteriu ir nustato 2,36 promilių neblaivumą. Po to pareigūnas nusiveda A. P. iki automobilio galo ir atlikęs asmens apžiūrą uždaro į laikino sulaikymo patalpą. Toliau matyti, kaip pareigūnas nueina iki sustabdyto automobilio, atlieka transporto priemonės apžiūrą. Vaizdo įraše „PSS-20230509-173641UTC+0300“ matyti, kaip policijos pareigūnas išlipa iš automobilio ir nueina iki laikino sulaikymo patalpos, kurioje sėdi A. P., patikrinti antrą kartą asmens neblaivumą alkotesteriu. Vaizdo įrašo 2 min. 01 s. pareigūnas patikrina A. P. neblaivumą ir užfiksuoja 2,66 promilių (b. l. 36–38).

2023 m. gegužės 18 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas: BPC: 112. Vyras: Laba diena. BPC: Laba diena. Vyras: prieš mane važiuoja galimai neblaivus asmuo. BPC: Aha, kokiu keliu, čia kur važiuojat? Vyras: Čia (duomenys neskelbtini), dabar prie (duomenys neskelbtini), BPC: kuria kryptimi važiuojat? Vyras: Dabar jisai važiuoja link (duomenys neskelbtini). BPC: link (duomenys neskelbtini). Tai čia ne (duomenys neskelbtini) keliu nusukot? Vyras: dabar nusuko link „(duomenys neskelbtini)“. BPC: link „(duomenys neskelbtini)“ nusuko, tai važiuoja link „(duomenys neskelbtini)“ palaukit, kuria kryptimi važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) ar nuo (duomenys neskelbtini)? Vyras: nuo (duomenys neskelbtini). BPC: nuo (duomenys neskelbtini). Ar ne? Bet dar (duomenys neskelbtini) keliu važiuojat? Vyras: Dar (duomenys neskelbtini), va dabar sukam link „(duomenys neskelbtini)“. BPC: sukat link „(duomenys neskelbtini)“, ar ne? Koks automobilis, ar matot? Vyras: Taip, „Opel Zafira“. BPC: Opel valstybinis numeris. Vyras: (duomenys neskelbtini), nusuko į „(duomenys neskelbtini)“. BPC: (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“ nusuko, matot dar tą automobilį? Vyras: Taip. BPC: Matot. Ragelio dabar nepadėkite, gerai? Sujungs su pareigūnais. Kokios spalvos automobilis? Vyras: Sidabrinis. BPC: Sidabrinis, gerai, nedėkite ragelio dabar, gerai? Vyras: gerai. Policija: Policija klauso. Vyras: Laba diena, prieš mane važiuoja neblaivus galimai asmuo. Policija: supratau, čia į kurią pusę važiuoja, link „(duomenys neskelbtini)“, greičiausiai? Vyras: Čia dabar mes „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje randamės, jo. Važinėja po visą kelią. Policija: Jau pačioj aikštelėje? Vyras: jo, pačioje aikštelėje, pro pagrindinį įėjimą dabar pravažiuoja. Policija: turit kažką filmuotą, ar ką? Vyras: Ne, neturiu, aš važiuoju paskui. Policija: Bet pačioje aikštelėje jau sustoja? Vyras: Dar jis nesustojo, važiuoja per pačią aikštelę, išvažiavau per autostradą paskui jį, per visą autostradą, per dvi juostas. Policija: Per dvi juostas, niekaip neduoda, nu supratau va tuoj bandom kažką siųsti, va, jūs palauksite pareigūnų, ar ne? Vyras: Nu tai aš nežinau, aš važiuoju paskui jį. Policija: gerai, gerai, palaukit, tuoj turiu. Policija: Taip, ties kuria vieta? Vyras: O, dabar iš „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės išvažiuojam, link (duomenys neskelbtini) važiuojam. Policija: Gerai, tuoj, palaukite. Vyras: O kelkraščiais čia duoda. Policija: Taip ties kuria vieta? Vyras: Dabar link (duomenys neskelbtini) važiuojam, kur yra posūkis, arba link (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini). Policija: gerai, laukit, informuokit, jeigu ką. Vyras: Panašiu, kad jis link (duomenys neskelbtini) nusisuko, bet aš jau, bandau, bandau. Policija: nu pažiūrėkit, pasakykit tada. Vyras: Tai taip, važiuoju vėl paskui jį, vėl čia jis kelkraščiais duoda. Policija: Tai suks į (duomenys neskelbtini), ar į (duomenys neskelbtini)? Vyras: (duomenys neskelbtini) važiuojam. Policija: Tai jūs jau nesekite, ar sekat? Vyras: Nu tai man vis tiek namo pakeliui. Policija: Pakeliui, gerai tada, informuoju, tai jau pasuko link (duomenys neskelbtini), nu dar neaišku, pažiūrėkit po tiltu, gal pamato, kad seka, gal į (duomenys neskelbtini) gali įsukt? Vyras: Jo, va, tuoj žiūrim. Policija: Nes pareigūnai va jau nuo (duomenys neskelbtini), va tuoj kyla į kalniuką, tai čia greitai prilėktų. Tai va norim tikslaus kažką. Vyras: tai link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo. Policija: gerai, informuoju. Policija: Tai patruliai informuoti. Taip, girdite mane? Vyras: Girdžiu. Policija: Tai jie (duomenys neskelbtini) įsuko, ar ne dar? Vyras: Jo, įsuko, važiuojam, bandom, tiksliau, važiuoti į tokį važiavimą. Policija: Sunkokai sekasi? Vyras: Sunkokai, kai važiuojant pagrindiniu keliu autostrada, dabar pro „(duomenys neskelbtini)“, pro „(duomenys neskelbtini)“. Policija: Atsargiai, jau važiuojat pro „(duomenys neskelbtini)“? Vyras: Jau važiuojam pro „(duomenys neskelbtini)“. Policija: supratau, tuoj. Tuoj, kolegos sako, netoli, prie „(duomenys neskelbtini)“ jau. Pamatysit tada, jeigu ten dar pasitikrinsime, ir ką, laimingo kelio jums tada. Vyras: Gerai. Policija: Kada pareigūnas pamatysit, tai jau tada jau sakykite. Matote? Vyras: Ne nematau. Policija: Ties kuria vieta maždaug, sakykite? Vyras: Kilometras už „(duomenys neskelbtini)“, pravažiavome. Policija: Ai, supratau, jau nuokalne pradėjot važiuot? Vyras: Dar neprasidėjo. Policija: Negirdit, nematot švyturėlių? Vyras: ne, žiūriu per veidrodėlį galinio vaizdo, bet nematau, o, beveik jau į fūrą su šonu. Policija: Sako, tuoj, sako, netoli jau visai. Ar atsitrenkė į fūrą, ar kaip? Vyras: Arba palietė, arba milimetrais praėjo. Policija: Bet nesustojo pagrindiniam? Vyras: Ne, ne, nei viens nesustojo. Policija: Prie krovininio kokio? Kaip atrodo? Baltas? Vyras: Geltonas zapas, geltonas. Policija: Jau pravažiavot tą dalį? Vyras: Pravažiavom, jo, nesileidžiam link (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) nesileidžiam, važiuojam tiesiai. Policija: Supratau, važiuojam tiesiai. Vyras: Per viaduką bandysim važiuot. Policija: Tai per tiltą tą vadinamą? Vyras: Taip, taip, taip. Dar pareigūnų nematyt. Policija: Nematot pareigūnų dar? Vyras: Dar nematau. Policija: Nes matau jau prie pat turi būt. Vyras: Va, berods, matau. Policija: Matot, ar ne? Vyras: jo, matau pareigūnus ir dabar matau tas momentas, kai važiuoja trečia juosta, važiuos link (duomenys neskelbtini). Policija: Ai, supratau. Gerai, tuoj pat pasakau. Vyras: Va, pareigūnai pro mane pravažiavo. Policija: Jau gal stabdo? Gerai, ačiū už pranešimą, laimingo kelio (b. l. 31–35).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. gegužės 9 d. pirmu tikrinimu 17.15 val. A. P. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 17.41 val. nustatytas 2,66 promilių neblaivumas (b. l. 53–55).

2023 m. gegužės 9 d. transporto priemonės aprašas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti jo techniniai parametrai, būklė, įranga (b. l. 57–58).

Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad analogiško automobilio „Opel Zafira“ vertė yra 1 003,30 Eur (be PVM), 1 270 Eur (su PVM) (b. l. 60).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), savininkas yra M. P. (b. l. 61).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. P. dėl jam inkriminuojamo nusikalstamo pasitvirtino.

Kaltinamojo vairavimo faktą, jam buvus neblaiviam, patvirtina liudytojo policijos pareigūno E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir pareigūnų portatyvinėmis kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra. Iš šių įrodymų matyti, kad E. Z., eidamas savo pareigas, sustabdė automobilį „Opel Zafira“, kurį vairavo A. P.. Šis asmuo atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis pats pripažino, kad prieš kurį laiką vartojo alkoholį, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis. Liudytojas E. Z. nurodė, kad du kartus patikrino kaltinamojo neblaivumą ir jam buvo nustatytas 1,51 prom. neblaivumą viršijantis apsvaigimo laipsnis. Šios aplinkybės objektyviai užfiksuotos ir byloje pateiktuose vaizdo įrašuose bei 2023 m. vasario 17 d. neblaivumo nustatymo akte.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamojo vairuotas automobilis, kuris priklauso jo sūnėnui, buvo užfiksuotas pareigūno nurodytoje vietoje. Kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis užfiksuotas neblaivumo nustatymo akte, galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu, tai yra jame nurodyta, kad pirmu tikrinimu kaltinamajam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu – 2,66 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme šios aplinkybės neginčijo, jis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, prieš tai su pažįstamu asmeniu išgėręs butelį degtinės. Iš liudytojo E. Z. parodymų bei neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vairuodamas apsvaigęs, važiavo kaip įprastai, o pareigūnų galimai buvo sustabdytas dėl kokio nors jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau, kaip matyti iš 2023 m. gegužės 18 d. apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas, apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė pašalinis asmuo, kuris nurodė pakartotinius kaltinamojo nekoordinuotus judesius vairuojant, kurie ir sukėlė jam įtarimą asmens neblaivumu. Tiek iš neblaivumo nustatymo akto, tiek ir kaltinamojo parodymų turinio matyti, kad kaltinamasis alkoholį vartojo iki jo patikros alkotesteriu likus 1–2 valandoms, kitų veiksnių, galinčių iškreipti alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, nenustatyta. Atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. P. 2023 m. gegužės 9 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. gegužės 9 d. 17 val. 15 min. jam buvo nustatytas 2,36 promilių apsvaigimas nuo alkoholio, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 17 val. 13 min. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) km jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės J. P. atsakomybei. Byloje yra pateiktas J. P. prašymas atleisti jos sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokį prašymą tiek kaltinamasis, tiek ir galima laiduotoja palaikė, apklausiami ir teisiamojo posėdžio metu.

Prokuroras kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, A. P. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo sutuoktinės, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamasis automobilio nevairuoja, savo asmeninės transporto priemonės šeima neturi. Šis įvykis buvo labiau atsitiktinis, kaltinamojo spontaniškas poelgis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, o jo sutuoktinė nurodė, kad jau iš karto po to, kai sužinojo apie susidariusią situaciją, su juo apie tai kalbėjosi, A. P. labai išgyveno, verkė, gailėjosi dėl savo poelgio. Ji taip pat paaiškino, kad jau ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų, jog kaltinamasis ateityje nebenusikalstų. Jam uždraudė vairuoti, taip pat jo sūnėnui M. P. nurodė daugiau automobilio kaltinamajam nebeskolinti, nes jis jų šeimai nėra reikalingas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su sutuoktine santuoką sudarė dar (duomenys neskelbtini) m., ką patvirtina ir teismui pateikta jų santuokos liudijimo kopija, taip pat jis teigė, kad sutuoktinė jam daro teigiamą įtaką, su ja sutaria gerai, ji yra tvirto charakterio. Galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo kontroliuoti kaltinamąjį, jį stebėti, kadangi pati yra kategoriškai nusistačiusi, netoleruoja tokių poelgių. Ji taip pat nurodė mananti, kad sutuoktiniui gali daryti teigiamą įtaką, kaltinamasis yra ramaus būdo, įsiklauso ir atsižvelgia į jos nuomonę. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį pavartojus alkoholio sėsti prie automobilio vairo. Taigi, byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad A. P., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama J. P., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek ji, tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį motyvavo išsakydami tokias aplinkybes, kad jų santykiai yra geri, jie kartu kaip šeima gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus, po įvykio kaltinamasis sutuoktinei iš karto apie jį papasakojo. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Ji neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą dar 2019 m. dėl to, kad važiuodama su autobuso lengvatiniu bilietu, nepateikė dokumento turimai lengvatai pagrįsti, paskirtą nuobaudą įvykdžiusi. Ji dirbanti, šeimoje su kaltinamuoju užaugino (duomenys neskelbtini) vaikus, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, darbo veiklą vykdo iš esmės nepertraukiamai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad J. P. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje (2015 m.) jau vieną kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiško teisės pažeidimo padarymą (vairavimą esant neblaiviam), be to, jis baustas administracine tvarka, šiuo atveju automobilį vairavo neturėdamas tam specialiosios teisės, laidavimas skirtinas ilgesniam nei minimalus terminui, kuris lygus BK 40 straipsnyje numatytam minimalaus ir maksimalaus laidavimo termino vidurkiui, – 2 metams. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir jo sutuoktinės šeimos finansinę padėtį, kitas teigiamai tiek kaltinamąjį, tiek laiduotoją apibūdinančias aplinkybes, kurios buvo aptartos anksčiau, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis gana reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), bei tai, kad tai jau antrasis atvejis, kai kaltinamasis prie vairo sėdo neblaivus, o šiuo atveju vairavo neturėdamas specialiosios teisės vairuoti, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. gegužės 11 d., uždraudžiant jam per šį laikotarpį šią teisę įgyti. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Opel Zafira“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas yra M. P. (automobilis jam grąžintas ikiteisminio tyrimo metu). Duomenų, kad šis asmuo žinojo apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Priešingai, M. P. ir pats kaltinamasis nurodė, kad automobilis A. P. buvo paskolintas darbo tikslais, o jo savininkas nebuvo informuotas apie tai, kad kaltinamasis automobilį vairuos neblaivus, to nesitikėjo. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, ir šio automobilio registracijos liudijimas bei privalomosios techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurie buvo grąžinti M. P. 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininkui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas, kurią mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Šiuo atveju, įrodinėjant transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis, rinkos kainą, kaltinamojo gynėja teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 20 d. spausdintą www.autoplius.lt tinklalapyje atlikto automobilio „Opel Zafira“, 2003 m. gamybos, rinkos vertės vertinimą, kuriame nurodyta šio automobilio vertė – 940 Eur ir prašė į šio vertinimo rezultatus atsižvelgti, sprendžiant konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimą. Tuo tarpu byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje šio automobilio vertė yra nurodyta didesnė, tai yra 1 270 Eur (su PVM). Teismo vertinimu, nors, kaip minėta, konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, tačiau šiuo atveju rinkos kainą objektyviai atitinka ne gynėjos pateikta informacija, o būtent VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio vertė, ir ji turi būti išieškoma iš kaltinamojo, o gynėjos teismui pateikti argumentai dėl mažesnės automobilio vertės yra nepagrįsti.

Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotino turto vertė privalo būti nustatoma tokia, kokia ji buvo nusikalstamos veikos padarymo ar artimu jos padarymui metu. VšĮ „Emprekis“ pažyma pateikta 2023 m. gegužės mėn. (leidinys: 2023/5). Kaip minėta, kaltinamojo gynėjos vertinimo ataskaita suformuota 2023 m. rugsėjo 20 d., taigi po įvykio praėjus keturiems mėnesiams, tad natūralu, kad per tokį laikotarpį automobilio vertė galėjo pakisti. Be to, kaip matyti iš gynėjos pateiktos ataskaitos, joje iš alternatyvų pasirinkta automobilio būklė – prasta, tačiau bylos duomenys tokio pasirinkimo nepagrindžia. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančio 2023 m. gegužės 9 d. transporto priemonės aprašo, be smulkių kėbulo apgadinimų/ įbrėžimų ir skilusios dešinės pusės galinės lempos, jokių kitų reikšmingesnių automobilio defektų, galinčių turėti įtakos transporto priemonės techninės būklės vertinimui, nenustatyta. Automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri įvykio metu buvo galiojanti. Nors VšĮ „Emprekis“ pateikiant vidutines transporto priemonių rinkos kainas nėra vertinami individualūs kiekvienos transporto priemonės požymiai, defektai ir panašios aplinkybės, tačiau kaltinamasis nėra pateikęs M. P. automobilio „Opel Zafira“ įsigijimo dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota tikroji būtent jo vairuotos transporto priemonės įsigijimo vertė ir kad ji būtų reikšmingai mažesnė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti byloje esančiu VšĮ „Emprekis“ kainų žinynu. Pažymėtina ir tai, kad gynėjos pateikti portale www.autoplius.lt atlikto automobilio vertinimo rezultatai, tačiau šiame dokumente automobilio vertė buvo apskaičiuota tik remiantis per metus patalpintų panašiausių skelbimų kainomis, automobilio komplektacija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad dokumente nurodyta, jog jokie automobilio ypatumai, papildomos įrangos kriterijai vertinimo metu nebuvo pasirinkti, todėl apskaičiuota automobilio vertė gali būti mažesnė nei yra iš tikrųjų. Suprantama, jog skelbimuose atsispindi ne specialisto, bet konkretaus automobilio pardavėjo subjektyvi nuomonė dėl parduodamo automobilio vertės. Neatmestina, jog skelbimuose nurodoma automobilio vertė gali būti sąmoningai sumažinta, pavyzdžiui, siekiant greičiau parduoti automobilį. Pažymėtina ir tai, kad skelbimuose nurodomos kainos ne visada yra tikslios ir galutinės, o kartais nurodomos net mažesnės nei realios rinkos kainos. Galiausiai pagal viešai prieinamus duomenis (http://www.emprekis.lt/about.php) matyti, kad VšĮ „Emprekis“ vidutines transporto priemonių kainas nustato, be kita ko, įvertindamas kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, o šiuo atveju nurodyta kaltinamojo gynėjos automobilio rinkos vertė nuo VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytos itin reikšmingai nesiskiria. Taigi, aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, jog VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma apie vidutinę transporto priemonės vertę yra netinkama (analogiškos praktikos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-530-1121/2020, 2019 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-595-932/2019).

Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje (su PVM) – 1 270 Eur.

Kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduodant jį J. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 2 (dviejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 11 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. P. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „Opel Zafira“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 270 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu ir šio automobilio registracijos liudijimą bei privalomosios techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurie 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu buvo grąžinti jų savininkui M. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkui;

- kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vita Padriezaitė