Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, K. Č. ir jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal K. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį B. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. Č. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, K. Č. taip pat skirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš jo išieškant į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (past. – automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų).

Priteista iš K. Č. 12 Eur (dvylika eurų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. bylą išnagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės teisme nustatyta, kad jis, nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 3,10 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Teikiamu apeliaciniu skundu K. Č. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį dalyje, kurioje vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant į valstybės biudžetą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 200 Eur, ir nustatyti išieškomą į valstybės biudžeto konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 900 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

K. Č. apeliacinis skundas atmestinas

9. K. Č. neginčija nustatytų bylos faktinių aplinkybių, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, konstatuotos kaltės, taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto pagrįstumo ir nustatyto laidavimo termino, taip pat paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių (past. – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, turto konfiskavimo). Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotina automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančia pinigų suma. Nurodoma, kad buvo pasiremta VšĮ „Emprekis“ standartine nuostata, jog prie prekės kainos pridedamas PVM, tačiau tai yra neobjektyvu, todėl automobilio VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra nustatyta neteisingai ir PVM mokestis prie vidutinės rinkos kainos neturi būti pridedamas. Pasak asmens, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, automobilio vidutinės rinkos kainos pateikimas, kokį atliko VšĮ „Emprekis 2 650 Eur sumai, yra neobjektyvus, neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą konfiskuoti automobilio VOLVO V50 vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, skundžiamą nuosprendį patikrins baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu dalyje dėl automobilio VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę vertę atitinkančios piniginės sumos nustatymo.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, įvertinusi rašytinę bylos medžiagą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas K. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą paskyrė pagrįstai ir nustatė teisingą turto vertę atitinkančią konfiskuotiną pinigų sumą, todėl baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

11. Turto konfiskavimas yra viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

12. Byloje nustatyta, kad K. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ši transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad automobilio valdytoju-savininku yra ne asmuo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau K. K. (b. l. 31). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog K. K. būtų žinojusi, kad jai priklausančia transporto priemone K. Č. darys nusikalstamą veiką, todėl automobilis iš jo savininkės ir valdytojos negali būti konfiskuotinas, t. y. nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas iš K. Č. išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

13. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį ir paveikti linkusius nusikalsti asmenis. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimo teisinį institutą. Konfiskuojant ne pačią priemonę, tačiau jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo ateityje ir jog nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

14. Kai yra sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Šioje byloje specialistas nėra atlikęs automobilio VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Tokio prašymo viso proceso metu (past. – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek skunde bei apeliaciniame teisme vykusio posėdžio metu) neišreiškė ir K. Č.. Kai byloje nėra specialisto atlikto turto įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies turto vidutinę vertę.??? BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo paprastai yra taikomas rinkos vertės kriterijus, t. y. rinkos vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokio turto rinkos kainą. Išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą turi būti nustatoma nusikaltimo padarymo priemonės vertė pinigine išraiška, kuri yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles.

15. Formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Kaip minėta, nusikaltimo priemonių vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nustatant transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, priešingai nei teigia K. Č., į galutinę konfiskuotiną valstybės naudai sumą yra įskaičiuojamas ir PVM. Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad gamintojų atstovai savo skelbiamuose kainoraščiuose nurodo automobilių kainas neišskirdami PVM, tačiau tai nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste neturi reikšmės. Iš kartu su apeliaciniu skundu pridėtų priedų matyti, kad pateiktuose automobilių kainoraščiuose transporto priemonių galutinės kainos pateikiamos su į jomis įskaičiuotais PVM (b. l. 114, 115, 116).

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos rašytine medžiaga, daro išvada, kad joje yra pateikti duomenys, kuriuose užfiksuota, jog pagal VšĮ „Emprekis“ raštą „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ automobilio VOLVO V50 1.6D (past. – su šia automobilio marke K. Č. padarė nusikaltimą) vidutinė vertė 2020 m. rugpjūtį (past. – nusikalstamos veikos padarymo mėnesį) buvo 2 645 Eur be PVM ir 3 200 su PVM (b. l. 30). Pirmosios instancijos teismas, išieškodamas nusikaltimo priemonės turto vertę vadovavosi šiame kainų žinyne nurodyta pinigų suma. Nors pateikiant vidutines transporto priemonių rinkos kainas nėra vertinami individualūs kiekvienos transporto priemonės požymiai, defektai ir panašios aplinkybės, tačiau K. Č. nėra pateikęs automobilio VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota transporto priemonės įsigijimo vertė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti byloje esančiu VšĮ „Emprekis“ kainų žinynu. Pažymėtina ir tai, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti portaluose www.autoplius.lt ir www.autogidas.lt esantys automobilių pardavimų skelbimai (b. l. 118-124) nagrinėjamu atveju reikšmės nustatinėjant automobilio VOLVO V50 rinkos kainą Lietuvos Respublikoje neturi, nes juose nėra nurodyti galimai visi šių automobilių defektai, individualūs transporto priemonių požymiai, be to, skelbimuose nurodomos kainos ne visada yra tikslios ir galutinės, o kartais nurodomos net mažesnės nei realios rinkos kainos. Atsižvelgtina ir į tai, kad neatmestina tikimybė, jog K. Č., siekdamas sumažinti iš jo išieškotiną pinigų sumą, kartu su apeliaciniu skundu galėjo pateikti tik jam palankius skelbimus, t. y. apeliacinės instancijos teismui galėjo pateikti ne išsamų visų internetiniuose portaluose esančių skelbimų sąrašą.

17. Apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu K. Č. prašė konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą išdėstyti ir leisti šią sumą sumokėti per 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės, jog būtų galimas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymas, todėl šis asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai K. Č. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš asmens išieškant nusikaltimo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir teisingai nustatė, kad automobilio VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 200 Eur, todėl asmens, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

19. 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 72 Eur už K. Č. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

20. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog K. Č. neturėjo gynėjo advokato, 2020 m. spalio 23 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius K. Č. parinko gynėją advokatę Liubovę Kuprusevičienę. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi K. Č. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėja.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti K. Č. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš K. Č. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.