Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Č. nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d., tiksliau nenustatytos valandos, iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini)pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,10 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu K. Č. savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo nuvykęs aplankyti pažįstamą Č., su kuriuo vartojo alkoholį. Išgėrė vieną litrą alaus ir jis (Č.) jam pasiūlė pasilikti. Jis, nenorėdamas jų apsunkinti dėl nakvynės, sėdo už vairo ir nuvažiavo namo. Taip pat buvo vartojęs alkoholį išvakarėse, galimai todėl nustatyta tokia didelė etilo alkoholio koncentracija. Automobilis priklauso draugei K. Alkoholį vartoja tik retkarčiais ir tik alų, stiprių nevartoja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. K. Č. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. Č. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d., apie po 13.00 val. jis išvažiavo iš Karoliniškių turgaus, esančio L. Asanavičiūtės g., Vilniuje, nuvyko pas pažįstamą vardu Č., pavardės jo nežino, gyvenantį Lazdynėlių g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, į svečius. Prieš tai jie buvo susitarę su juo susitikti. Svečiuose pas Č. buvo apie 2 valandas. Pas Č. išgėrė 1 butelį alaus „Kalnapilio Dvaro“, 1 l talpos, 5 laipsnių stiprumo. Kažkur prieš 16.00 val. jis išėjo iš Č. namų, atsisėdo į automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso K. K., nuvažiavo link namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo pažįstama K. K. Išgėręs alaus jautėsi neapsvaigęs ir negirtas, bet kodėl pripūtė 3,10 promilių, jis negali paaiškinti, nes tądien daugiau alkoholio nevartojo. Iš vakaro gėrė 2-3 litrus alaus, kaip ir minėjo, jis dar išgėrė pas Č. alaus, gal dėl to tiek daug ir pripūtė, gal promilių skaičių galėjo įtakoti spaudimas (jo spaudimas nuolat aukštas), jis negali paaiškinti. Tądien K. jam leido pasinaudoti jos automobiliu iki turgaus, ir tuo pačiu nuvažiavo pas savo pažįstamą Č. Atstumas tarp K. ir Č. namų yra apie 4-5 km, automobiliu važiuoti užtrunka iki 10 minučių. Įsėdęs į automobilį prie Č. namų, jis važiavo iš pradžių Lazdynėlių gatve, pro naują ten esančią parduotuvę „Maxima“, po to, viaduku nuvažiavo link L. Asanavičiūtės gatvės ir įsuko į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvena K. Įvažiavęs į kiemą prisiparkavo prie šaligatvio. Pastatęs automobilį, išlipo iš automobilio ir jį užrakino, nuėjo link laiptinės. Nuo automobilio iki laiptinės ėjo apie 10 sekundžių. Prie laiptinės užtruko atidaryti duris (užtruko kelias sekundes), nes jam trukdė krepšiai su produktais iš turgaus, kuriuos laikė rankose. Jam atidarinėjat durų spyną, prie jo priėjo policijos pareigūnas ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje jam patikrino girtumą, jis pripūtė apie 3 promiles. Išlipęs iš automobilio ir eidamas link laiptinės jis alkoholio nevartojo, kaip ir sakė, ėjimas nuo automobilio iki laiptinės ir laiptinės durų atidarymas užtruko kelias sekundes, o po to prie jo priėjo policijos pareigūnas, jis niekaip nespėtų išgerti alkoholio. Automobilyje Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 buteliuose yra geriamasis vanduo, vandenį pripylė, kad nuplauti nuo automobilio paukščių išmatas. Tris tuščius butelius nuo alaus, rastus automobilyje, norėjo priduoti, tai tie buteliai, kuriuos išgėrė 2020 m. rugpjūčio 22 d., vakare. Negali atsakyti kodėl vairavo išgėręs, jis taip niekad nesielgė, nežino, kas jam šovė į galvą, nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Sutinka dėl proceso pabaigos pagreitinta tvarka (b. l. 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2020 m. rugpjūčio 23 d. nuo 13.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 01.30 val., dirbo pagal iš anksto numatytą darbo grafiką kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. G. (A. G.). 2020 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai vyšninės spalvos, vairuotojas galimai neblaivus, vingiuoja po kelią, pokalbio metu sustojo (duomenys neskelbtini) namo kieme. 2020 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.07 val. atvykus į (duomenys neskelbtini), kieme pastebėjo moteriškę, kuri paaiškino, kad jos vyras nusekė iš paskos galimai girtą automobilio vairuotoją kiemais. Nubėgus iš paskos, prie L. Asanavičiūtės g. 8 namo į juos kreipėsi E. S., kuris nurodė jiems į einantį vyrą. E. S. paaiškino, kad tai būtent tas neblaivus vyras yra automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, dėl kurio jis skambino į policiją. Sulaikius galimai neblaivų vairuotoją paaiškėjo, tai K. Č., gim. (duomenys neskelbtini). E. S. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.00 val., Oslo gatvėje pastebėjo priekyje jo važiuojantį automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas vingiavo po kelią iš vienos kelio pusės į kitą kelio pusę išvažiuodamas į kelkraštį, vos neatsitrenkė į kelio bortelį. Tai E. S. sukėlė įtarimą, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, dėl to jis pranešė policijai ir visą laiką važiavo minėtam automobiliui iš paskos, kol automobilis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Įvažiavęs į nurodyto namo kiemą, vairuotojas paliko automobilį. Iš automobilio išlipo vyriškis, kuris pradėjo šalintis į kiemų gilumą. Visą tą laiką E. S. ėjo iš paskos ir nebuvo praradęs vizualinio kontakto su K. Č. 2020 m. rugpjūčio 23 d., 6.15 val. patikrinus vairuotojo K. Č. blaivumą, buvo nustatytas 3,10 prom. girtumas. 2020 m. rugpjūčio 23 d., 6.35 val. patikrinus K. Č. blaivumą buvo nustatytas 3,32 prom. girtumas. Nuo K. Č. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. K. Č. paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus (alų) prieš 3 valandas. Daugiau nieko patikslinti negalėjo. Automobilio salone ant galinės sėdynės iš kairės pusės buvo prekybos tinklo „IKI“ du prekių maišeliai, viename iš jų buvo du buteliai su užrašu „Kalnapilis-Dvaro“. Kitame maišelyje buvo iki pusės nugertas toks pat butelis. Bagažinėje buvo 3 tušti buteliai nuo alaus. Į vietą buvo iškviestas priverstinio nuvežimo tralas, kuris išgabeno automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto policijos sulaikytų automobilių saugomą aikštelę, adresų Eišiškių pl. 127, Vilnius. Rakteliai nuo automobilio buvo perduoti vilkiko vairuotojui R. K.. Automobilio dokumentai atiduoti automobilio savininkei K. K. Filmuota bodycam 1723. Daugiau nieko papasakoti negali (b. l. 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė, kad jis 2020 m. rugpjūčio 23 d., 15.55 val., važiuojant Vilniuje, Lazdynėlių g. privažiavus Oslo g. ir Lazdynėlių g. sankryžoje jis privažiavo iš paskos ir sustojo prie automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, priešais jį stovėjęs automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti link Erfurto gatvės. Jam važiuojant iš paskos minėto automobilio, jam sukėlė įtarimus minėto „Volvo V50“ vairuotojo vairavimas, kadangi jis manevravo automobiliu per visą kelią iš kairės į dešinę, ir vos neatsitrenkė į šalikelės apsauginį bortelį. Jis, pamatęs tokį vairavimą, iškart paskambino telefonu 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Jam telefonu paaiškinus operatorei apie esamą situaciją, jam buvo paaiškinta, kad į jo praneštą įvykį yra reaguojama. Jam važiuojant paskui minėtą „Volvo V50“ automobilį jis važiuodamas Erfurto g., nusuko į Vakarinį aplinkkelį. Važiuojant Vakariniu aplinkkeliu minėtas „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusuko į pirmą nuvažiavimą į L. Asanavičiūtės g. Jis važiuodamas iš paskos stengėsi neatsilikti nuo minėto automobilio ir neprarasti minėto automobilio iš savo akiračio. Jam pakilus į L. Asanavičiūtės g., minėtas automobilis parodė posūkį į kairę ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Jam taip pat pasukus į minėtą kiemą paskui automobilį Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojus jis stebėjo kaip minėtas automobilis bando prisiparkuoti. Viso važiavimo metu jis nebuvo padėjęs telefono ragelio ir nuolatos kalbėjo su 112 operatore. Jam sustojus (duomenys neskelbtini), jis matė, kaip iš automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo vyriškis, kuris buvo užsidėjęs veido kaukę, rausvos spalvos kepurę, dėvėjo baltos spalvos trumpom rankovėm marškinėlius. Minėtam automobilio Volvo V50“ vairuotojui išlipus iš automobilio ir pasiėmus du polietileninius maišelius su galimai maisto produktais, minėtas vyras užrakino savo automobilį „Volvo V50“ ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kur butai baigėsi iki 42 buto. Kai minėto automobilio „Volvo V50“ vairuotojas užrakino savo automobilį ir bandė eiti link namo laiptinės, jis jau buvo išlipęs iš savo automobilio į lauką ir nuolat stebėjo galimai neblaivų automobilio vairuotoją. Priėjus prie laiptinės įėjimo jis matė, kaip automobilio „Volvo V50“ vairuotojas bando atrakinti laiptinės duris įvesdamas laiptinės kodą, bet jam atrakinti durų taip ir nepavyko. Automobilio „Volvo V50“ vairuotojui supratus, kad galimai jam nepavyks atrakinti laiptinės durų, jis pasitraukė nuo durų ir nuėjo namo kiemais į kitą pusę link (duomenys neskelbtini) namo. Jam ir galimai neblaiviam vairuotojui priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, jis pamatė, kaip prie jų pribėgo du policijos pareigūnai, kurie sulaikė minėtą vyrą, kuris vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo to momento, kai minėtas automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priparkavo savo automobilį (duomenys neskelbtini), automobilio aikštelėje, jis jį nuolatos stebėjo ir tikrai matė, kad automobilio vairuotojas nieko negėrė ir nevartojo (b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. K. parodė, kad automobilis Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, ji yra teisėta automobilio savininkė. Automobilį ji nusipirko 2016 m. balandžio 25 d. Ji pažįsta K. Č. nuo 2014 metų liepos mėnesio, jie gyvena kartu neregistruotoje santuokoje, jų santykiai geri. Automobiliu Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji leidžia naudotis K. Č., jis yra teisėtas automobilio naudotojas, ji juo pasitiki. 2020 m. rugpjūčio 23 d. K. Č. paėmė automobilį jos leidimu, ji žinojo, kad tądien bus reikalingas automobilis, jie tai buvo aptarę iš anksto. K. Č. niekada nevairavo automobilio nei girtas, nei išgėręs, visada vairuodavo visiškai blaivas, tai buvo jo taisyklė, brangino teises ir didžiavosi, kad per 40 metų neturėjo jokio pažeidimo. K. yra ypatingai tvarkingas ir atsakingas (b. l. 28-29).

Policijos registruojamų įvykių duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.00 val. privatus asmuo pranešė, kad važiuoja paskui automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai vyšninės spalvos, vairuotojas galimai neblaivus, mėtėsi po kelią, pokalbio metu sustojo (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d., 16.40 val. K. Č. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą K. Č. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali; K. Č. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 10 val., jam buvo atliktas tikrinimas alkoholio matavimo prietaisu, pirmasis tikrinimas atliktas 16.15 val., nustatytas 3,10 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 16.35 val., kurio metu nustatytas 3,32 promilės girtumas (b. l. 42).

Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0139“ rodmenų duomenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad K. Č. 2020 m. rugpjūčio 23 d. 16.13.57 val. nustatytas 3,10 promilės girtumas; 2020 m. rugpjūčio 23 d. 16.34.59 val. nustatytas 3,32 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 43-45).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2020 m. rugpjūčio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio Volvo V50 kaina Lietuvoje be PVM – 2645 Eur, su PVM – 3200 Eur (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog K. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 3,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog buvo nuvykęs pas pažįstamą, su kuriuo vartojo alkoholį. Išgėrė 1 litrą alaus, po ko nusprendė vykti link namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo pažįstama K. K. Įvažiavęs į kiemą, priparkavo automobilį prie šaligatvio. Pastatęs automobilį ir jį užrakinęs, nuėjo link laiptinės, iki laiptinės ėjo apie 10 sekundžių, atidarinėjant durų spyną prie jo priėjo policijos pareigūnai ir nusivedė į tarnybinį automobilį, kuriame jam buvo nustatytas apie 3 promilių girtumas. K. Č. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų A. D., E. S. ir K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos registruojamų įvykių duomenys, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenų duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Byloje buvo gautas giminaitės B. S. prašymas dėl K. Č. perdavimo pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog K. yra didelis Lietuvos Respublikos patriotas, Lietuvos nepriklausomybės įvykių aktyvus dalyvis. Per Sausio 13-osios įvykius aktyviai padėjo Lietuvos Seimo gynėjams, vežiojosi pas save į namus išsimaudyti, pailsėti, maitino. Jos vyras V. P. buvo Lietuvos Seimo gynėjas, apdovanotas už nuopelnus Tėvynei. Iki šiol šių įvykių paminėjimui V. ir K. visada vienas kitą sveikina. Visą gyvenimą jie yra patys artimiausi giminės. Jų tėveliai yra broliai, gimę Biržuose. Kadangi ji yra vyresnė, matė visą K. gyvenimą nuo mažų dienų. Būdama studentė pasiimdavo jį pas save į Šiaulius, gavusi paskyrimą Šeduvoje atsiveždavo pasibūti. Kai ištekėjusi gyveno Panevėžyje, K. būdavo dažnas svečias pas juos. Besimokydamas mokykloje K. baigė muzikos mokyklą. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, sportavo. Studijų laikais net buvo kandidatas į Lietuvos rinktinę vidutinių nuotolių bėgime, gavo olimpinę stipendiją. Yra baigęs Vilniaus technologijos technikumą, fotografo specialybę. Bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose. Buvo tapęs Lietuvos verslininkų asociacijos prezidiumo nariu. Kai ji išvyko į JAV, jos bendravimas su K. sumažėjo. Bet kai grįždavo į Lietuvą, visada bendraudavo. Juos ištiko tragiška lemtis. Dukra yra Lietuvos pilietė, gyveno Norvegijoje, susirgo. Išsioperavo smegenų auglį ir įgijo 80 proc. negalią. Kai grįžo į Lietuvą slaugyti dukros, K. Č. buvo vienintelis jiems artimas giminaitis. Visą laiką visur lydėjo ir vežiojo savo automobiliu. Ji tvirtai tiki, kad K. Č. ateityje nenusižengs ir nereikės dėl jo raudonuoti. Visas jo gyvenimas rodo, kad K. visada laikėsi įstatymų. Buvo visuomeniškas, nekėlė pavojaus visuomenei, o pats aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime. Jis pripažįsta padaręs nusikaltimą, prisiima atsakomybę ir dėl to labai gailisi. Labai prašo teismo leisti laiduoti jai už K. Č. dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; kadangi yra pensininkė, dėl sunkios materialinės padėties prašo netaikyti laidavimo piniginio užstato.

Teisiamojo posėdžio metu B. S. nurodė, jog pirmą kartą girdi apie tokį K. Č. elgesį. Jis ją su dukra visur vežiodavo, jis pats yra abstinentas, jai tai nesuprantamas dalykas. Jis atvykdavo pas juos į svečius, padėjo jai prižiūrėti dukrą, jis labai domisi visuomenine veikla. Jis kiekvieną savaitgalį bus su ja, gali pasilikti ir gyventi su ja, laiduoja, nes pažįsta jį iš teigiamos pusės, mano, kad yra jam autoritetas. Jie kartu bendrauja nuo vaikystės, daugiau jis to nepadarys. Prašo teismo neatimti automobilio, kadangi jai reikia pagalbos vežioti dukrą, taip pat negali užstato pateikti, kadangi pinigai yra reikalingi dukrai. Ji jį prižiūrės kaip vaiką, jis prisipažįsta ir gailisi, prašo teismo skirti minimalią baudą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. Č. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 49), per pastaruosius penkerius metus 2 kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju maršrutiniu transportu be bilieto, abi jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 50-51). Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir K. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, B. S. yra pateikusi prašymą perduoti K. Č. jos atsakomybei pagal laidavimą. B. S. neteista. Ji nurodė, kad jos ir K. Č. santykiai yra labai artimi, K. Č. dažnai jai padeda, jie daug bendrauja, mano, kad ji yra jam autoritetas. Teismo įsitikinimu, B. S. charakterizuojantys duomenys, jos ir K. Č. ryšys bei tarp jų susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį K. Č. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog B. S. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, K. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo amžių, laiduotojos pajamas, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, K. Č. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertintina tai, kad nors ir K. Č. pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, visas jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs, vis tik neblaivus vairavo mieste, apie 16.00 val., kuomet eismas yra intensyvus, taip keldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, jam nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija iškvėptame ore net 3,10 promilės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Nors byloje ir pateiktas UAB „D. R.“ direktoriaus raštas, jog planuojama su K. Č. sudaryti darbo sutartį ir vienas iš reikalavimų – vairuotojo pažymėjimas, pažymėtina, kad savo veiksmų galimas pasekmes asmuo turėjo įvertinti prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo. Be to, nors kaltinamojo asmenybė yra teigiama ir padaryta nusikalstama veika vertintina labiau kaip atsitiktinė jo elgesio pasekmė, tačiau įvertinus neblaivumo laipsnį (sunkus girtumas), darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas didesniam nei minimalus įstatymo numatytas terminas. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d.

Taip pat K. Č. taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. Č. tyčinio nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį ne jam pačiam, o K. K. Kadangi baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad automobilio savininkė žinojo ar galėjo žinoti, jog automobilis bus panaudotas įstatymo uždraustai veikai daryti, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, iš K. Č. išieškotina pinigų suma, atitinkanti automobilio vertę.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 66-69) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį K. Č. yra 41,28 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, juolab atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis sutiko dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuo iš esmės atsisakydamas tam tikrų procesinių garantijų, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Dėl kitų proceso išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad nustačius K. Č. neblaivumą 2020 m. rugpjūčio 23 d. transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, b. l. 40), grąžinta savininkui buvo 2020 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 32, 41). Pagal 2020 m. birželio 5 d. transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-88 nuostatas, kai už paslaugas moka policijos įstaiga, transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimas nekainuoja, o vienos paros saugojimo įkainis su PVM – 3,00 Eur (3.4 p.), už nuvežimą ir saugojimą moka užsakovas (IV skyrius) (b. l. 34-39). Kadangi K. Č. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti, automobilis Volvo V50 buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, už ką policijos įstaiga privalo atsiskaityti su paslaugos teikėju, t. y. šiuo atveju – sumokėti 12,00 Eur, yra pagrindas policijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį B. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti K. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš K. Č. 12,00 Eur (dvylika eurų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (lėšos mokamos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas; mokėjimo paskirtį nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą, pavardę).

K. Č. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

B. S. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.