Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovei L. T., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui K. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu bendravo nuo 2015 m. vasaros, kartu pradėjo gyventi nuo 2016 m. kovo mėn., gyveno iki 2018 m. kovo 3 d., santuokos nebuvo įregistravę, nutrukus santykiams atsakovas vaiko išlaikymui yra davęs tik 150 Eur. Teigiama, kad ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su dukra S., tačiau atsakovas vaiko nelanko, nebendrauja, vaiko ryšys su tėvu yra nutrūkęs. Ieškovė nedirba, nes augina mažametę dukrą. Jos gaunamas pajamas sudaro tik iš Ukmergės rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus nuo 2018 m. sausio mėn. gaunama 30 Eur išmoka vaikui. Jai materialinę paramą teikia tėvai, ji gyvena jų namuose, tėvai nuperka maisto, vaikui reikalingų daiktų. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Nepilnametės dukros S. poreikiams per mėnesį reikalingos 340 Eur lėšos: maistui 120 Eur, drabužiai, avalynė – 35 Eur; vaistams, vitaminams, higienos prekėms - 45 Eur; žaislai, lavinimo priemonės - 30 Eur. Nuo rudens dukra pradės lankyti darželį, mokestis apie – 50 Eur per mėnesį. Tėvai moka komunalinius mokesčius, šildymo sezonui perka malkas moka 150 Eur, komunaliniai mokesčiai apie 60 Eur, vaikui tenkanti dalis yra apie 20 Eur (b. l. 1-3).

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius (dabar – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad nepilnametės S. P. , gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. T., atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Išvadoje nurodoma, kad L. T. gyvena savo motinai J. A. priklausančiame dviejų kambarių bute, prie namų yra erdvus kiemas, namuose vaikui sudarytos sąlygos augti, lavėti ir vystytis. Mergaitė nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti darželį “ (duomenys neskelbtini)”. L. T. šeima nėra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimo ar nepriežiūros (b. l. 32-33).

Teismo posėdžio metu ieškovė L. T. patvirtino, kad su vaiko tėvu atsakovu K. P. nebegyvena kartu nuo 2018 m. kovo mėn., per visą laikotarpį iki dabar jis skyrė vaikui tik 80 Eur bendroje sumoje. Taip pat paaiškino, kad atsakovas yra pasiėmęs paskolą apmokėti žalą žuvų ištekliams, padarytą žvejybos metu. Tuo tarpu atsiliepime nurodoma mokėjimo kortelė ieškovei buvo palikta, kuomet atsakovas buvo išvykęs į užsienį jų bendro gyvenimo metu. Ieškovė paliktas lėšas naudojo nuomai už butą, maistui, dukros gydymui ligos metu. Nurodė, kad atsakovas gauna tikslines vaiko priežiūros išmokas, nors faktiškai vaiku nesirūpina. Gautą pirmųjų metų išmoką, atsakovas panaudojo automobiliui (duomenys neskelbtini) įsigyti, kitų metų išmokų, kurias sudaro apie 160 Eur per mėnesį, vaikui neperdavė, panaudojo savo poreikiams – baudos mokėjimui. Paaiškino, kad su atsakovu susitarti taikiai nepavyko, atsakovas vengia teikti išlaikymą, skambino ir reikalavo, kad ji atsiimtų antstoliui pateiktą vykdyti nutartį dėl laikino išlaikymo vaikui. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu nedirba prižiūri vaiką, nuo rugsėjo mėnesio dukra pradės lankyti ugdymo įstaigą, o ji eis mokytis, bandys įsidarbinti. Atsižvelgiant į šiuo metu reikalingas faktines 340 eurų per mėnesį išlaidas vaiko išlaikymui, ieškovė prašo pusė šios sumos, t. y. 170 Eur, priteisti iš atsakovo.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teisme yra gauti jo prašymai: 2018 m. birželio 20 d., kuriame jis nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs į komandiruotę užsienyje, prašė bylą išnagrinėti ir sprendimą priimti jam ir jo advokatui nedalyvaujant; ir 2018 m. birželio 26 d., kuriame jis prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki rugsėjo mėnesio, nes šiuo metu dirba Vokietijoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino savo pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad L. T., gimusi (duomenys neskelbtini), ir atsakovas K. P., gimęs (duomenys neskelbtini)., nėra susituokę, kartu gyveno nuo 2016 m. kovo mėnesio. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. P., nuo 2018 m. kovo 3 d. ieškovė su atsakovu nebegyvena. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena jos motinai J. A. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu nedirba, rūpinasi mažamete dukra, kuri rugsėjo mėnesį pradės lankyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą- vaikų darželį “ (duomenys neskelbtini)”. L. T. neturi jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto. Jos pajamas sudaro Ukmergės rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus nuo 2018 m. sausio mėn. gaunama 30 Eur išmoka vaikui (b. l. 8, 9). Materialinę paramą jai teikia tėvai – sumoka komunalinius mokesčius, perka maistą, reikalingus daiktus vaikui. Atsakovas K. P. neturi jokio nekilnojamojo turto, nuosavybės teise valdo tris transporto priemones (b. l. 69-75, 76 ). Atsiliepime atsakovas nurodė, kad dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)” kurjeriu, jo pajamos siekia apie 600 Eur (b. l. 22). Remiantis Sodros duomenimis K. P. nuo 2018 m. gegužės mėnesio dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)”, jo darbo užmokestis pagal darbo sutartį 524 Eur (b. l. 53, 65, 66-68).

Atsakovas yra pateikęs teismui kelis prašymus nagrinėti bylą jam ir jo advokatui nedalyvaujant, paskutiniame prašyme prašė atidėti bylos nagrinėjimą net dviem mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad yra išvykęs į užsienį. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas iš esmės sutiko su visais pareikštais reikalavimais, ginčydamas tik prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydį, taip pat byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, sprendžia, kad atsakovo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis). Juolab, kad posėdis vieną kartą jau buvo atidėtas, atsakovas yra pateikęs byloje atsiliepimą, kurio turinys leidžia daryti išvadą, kad jis yra rengtas teisininko. Teismui pateiktuose pirminiuose prašymuose prašyta bylą nagrinėti atsakovui ir jo advokatui nedalyvaujant, o tai rodo, kad atsakovas turėjo atstovą, kuris galėjo jį atstovauti teismo posėdžiuose. Atsakovas žinodamas apie teisme vykstančius posėdžius, jokių įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią materialinę padėtį nepateikė.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti dukters S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, t. y. vaiko motina L. T.. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko, neginčijo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo neprašė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu vaikas yra mažametis (beveik dviejų metų amžiaus), nuo gimimo gyvena su motina, šios aplinkybės patvirtina, kad su motina jį sieja glaudus emocinis ryšys. Ieškovės šeima nėra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimo ar nepriežiūros. Ieškovei vaiką padeda prižiūrėti ir išlaikyti jos tėvai, t. y. dukters seneliai. Vaiko tėvas mažametės gyvenime beveik nedalyvauja. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius nustatė, kad vaikui gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Taigi byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, mažametės šalių dukters S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. T. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti atsakovo K. P. bendravimo su nepilnamete dukra S. P. tvarką, kad iki dukrai sukaks treji metai atsakovas K. P. bendraus su nepilnamete dukra S. P., gimusia (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje, informuojant ieškovę L. T. apie būsimą bendravimą su vaiku iš anksto, t. y. iš vakaro iki 20 val. Be to, ieškovė nurodė, kad kuomet vaikui sukaks treji metai bendru L. T. ir K. P. sutarimu gali būti numatyta kita atsakovo K. P. bendravimo su vaiku tvarka.

Atsakovas atsiliepime sutiko su tokia ieškovės nurodyta bendravimo su vaiku tvarka, kitokios tvarkos nustatyti neprašė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į tai, ieškovės pareikštas reikalavimas nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarką tenkintinas iki šalys pakeis šią tvarką bendru rašytiniu sutarimu, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus. Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaiku tvarkos, šalys turi teisė kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Dėl išlaikymo vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau atsiliepime nurodė, kad pagal jo finansinę padėtį, jis galėtų teikti vaikui išlaikymą po 100 Eur per mėnesį. Teismas atsakovo materialinę padėtį nustatė, remdamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto (b. l. 76). VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės, dvi iš jų įsigytos 2018 m. balandžio 28 d. (b. l. 69-75). Šiame kontekste pastebėtina, kad nors atsakovas akcentuoja savo ribotas galimybes teikti didesnį nei 100 Eur išlaikymą vaikui dėl turimų kreditorinių įsipareigojimų, tačiau jam tai nėra finansinė kliūtis įsigyti transporto priemones. Sodros duomenimis atsakovas dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)” (b. l. 53). Iš darbdavio pateiktos darbo sutarties matyti, kad jam nustatytas 524 Eur darbo užmokestis (b. l. 66-68). Byloje nepateikta duomenų patvirtinančių, atsakovo sunkią materialinę padėtį. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas yra jaunas, darbingas asmuo, kurio galimybės dirbti dėl sveikatos būklės nėra ribotos, jis pakeitė darbo vietą, šiuo metu dirba Vokietijoje, prieš kelis mėnesius įsigijo dvi transporto priemones, gauna vaiko priežiūros išmoką, kurią sudaro 266,70 Eur, neatskaičius mokesčių (b. l. 51), išlaikymo vaikui neteikia.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė pajamas sudaro tik 30 Eur dydžio išmoka vaikui, ji neturi jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, yra materialiai remiama tėvų. Ieškovė pateikė dukros poreikių sąmatą, iš kurios matyti, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia apie 120 eurų maistui, apie 35 eurų drabužiai, avalynė, vitaminai vaistai, higienos prekės apie 45 eurų, lavinimo priemonės 30 eurų, nuo rugsėjo mergaitė lankys darželį, kuriam mokestis apie 50 Eur, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis apie 20 Eur. Šildymo sezonui malkos kainuoja apie 150 Eur, vaikui tenkanti dalis per mėnesį, įvertinus tai, kad bute gyvena trys asmenys, sudaro apie 4 Eur. Bendra suma pagal ieškovės pateiktų vaiko poreikių lentelę sudaro apie 304 Eur. Teismo vertinimo šios išlaidos nėra neprotingai didelės, neproporcingos vaiko poreikiams, juolab, kad vaikas yra itin mažo amžiaus, spartaus augimo laikotarpyje, lankys ugdymo įstaigą, dėl to visos išlaidos teismo vertinimo yra adekvataus, protingo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 400 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo mažesnio išlaikymo, t. y. 340 Eur, iš jų pagrindė teismui vaiko poreikius 300 Eur, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai periodinėmis kiekvieną mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio išmokomis, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Atsakovo su atsiliepimu pateiktos banko išrašų kopijos už 2017 m. rugsėjo-lapkričio mėnesius iš esmės patvirtina, kad šalys 2017 metais vedė bendrą ūkį, tačiau nepatvirtina jo teikiamo išlaikymo vaikui po 2018 m. kovo mėn., kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas buvo palikęs jai naudoti banko kortelėje esančias lėšas jų bendro gyvenimo kartu metu, iš kurių ji mokėjo buto nuomą, komunalinius mokesčius, tenkino būtinuosius vaiko poreikius.

Įvertinus tai, kad ieškinyje nurodyta, kad nuo 2018 m. kovo 3 d. iki ieškinio teismui pateikimo atsakovas vaiko išlaikymui yra iš viso bendrai skyręs 150 Eur, iš atsakovo K. P. priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, padarius išvadą, kad ieškinyje minėta 150 Eur suma buvo skirta vaiko išlaikymui už 2018 m. kovo mėnesį (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 10, 11). Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. liepos 2 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 237,25 eurų.

Byloje už pareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis, bei 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teismas atsižvelgia, kad byloje nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas su šiais reikalavimais sutiko, ginčo dėl jų nebuvo. Taip pat neneigė savo pareigos teikti išlaikymą vaikui, ginčijo jo dydį. Iš ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, kad taikos sutarties sąlygos buvo derinamos, tačiau galutinis susitarimas dėl visų byloje pareikštų reikalavimų nepasiektas. Atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriui bei pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant nebloginti atsakovo, turinčio pareigą teikti išlaikymą vaikui, turtinės padėties ir dėl to nepakenkti nepilnamečio vaiko interesams, bei tai, kad nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, bei kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo patenkintinas daugiau nei 80 procentų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 110 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų ir 48 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki S. P. pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko S. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (šimtą dešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.