- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- 1-485-486/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- M. D., V. V., U. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei, kaltinamajam E. M., mažamečio nukentėjusiojo M. D. įstatyminiam atstovui tėvui S. D., motinai J. D., mažamečio nukentėjusiojo V. V. įstatyminiam atstovui tėvui I. V., mažamečio nukentėjusiojo U. Š. įstatyminei atstovei motinai J. Š., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teistas 2022-07-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį, 36 MGL, 1800 eurų dydžio bauda,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą, o būtent: jis 2022 m. gegužės 21 d., apie 18.09 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad jam (E. M.) būnant biotualete „Toi toi“, tuo metu M. D. priėjus prie biotualeto ir pabeldus į duris, jis (E. M.) išėjęs iš biotualeto, pargriovė ant žemės mažametį nukentėjusįjį M. D., gimusį (duomenys neskelbtini), sudavė jam kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 kartų, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko, priėjęs prie mažamečio nukentėjusiojo U. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), koja spyrė į nosį, sukeldamas jam fizinį skausmą, o po to paėmęs mažamečio nukentėjusiojo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) ant žemės numestą kuprinę, 30 eurų vertės su joje buvusiais paspirtuko ratukais, 80 eurų vertės ir apsaugomis, 80 eurų vertės, ją įmetė į biotualeto klozetą, taip sugadindamas svetimą nukentėjusiajam I. V. priklausantį turtą, padarydamas jam 190 eurų turtinę žalą, tokiu būdu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo biotualete (duomenys neskelbtini)gatvėje. Tuomet prie to biotualeto kažkas priėjo ir pradėjo jį judinti. Kaltinamasis pro tualeto ventiliacijos tarpus pamatė, kad tualetą judina du jauno amžiaus berniukai. E. M. įvykio dieną buvo išgėręs, dėl tokių berniukų veiksmų negalėjo ramiai atlikti gamtinių reikalų, todėl jis labai susinervino. Po to atidaręs duris išėjo iš tualeto, pagavo vieną berniuką ir smūgiavo kaltinamajame akte numatytą skaičių smūgių M. D.. Vėliau spyrė į nosį U. Š.. Taip pat sugadino I. V. kaltinamajame akte nurodyta turtą. Pareikštus civilinius ieškinius kaltinamasis pripažįsta visiškai, žada atlyginti padarytą žalą.
Taigi kaltinamasis E. M., kuris yra kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. M. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. D. parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d., apie 18.00 val., žmonai paskambino jų dukra G. D. ir pasakė, kad brolis M. D. yra sumuštas prie (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasakė, kad policija iškviesta, o policija iškvietė greitąją. Šį žmonos ir dukros pokalbį jis girdėjo, kadangi buvo šalia. Tuomet jis atvyko į įvykio vietą kartu su žmona. Ten rado du policininkus, vieną greitosios pagalbos automobilį, felčerę ir vairuotoją, du vaikus su paspirtukais ir M.. Įvykio vietoje taip pat buvo dukra su draugu D. Š.. Vaikai paaiškino, kad M. pastukseno į duris tualeto „Toi toi“, kuris yra įrengtas po (duomenys neskelbtini) tiltu, kadangi norėjo į tualetą. Iš tualeto išsiveržė vaikinas, kuris spyrė M. iš kojos į galvą. M. parkritus ant žemės, minėtas vaikinas spyrė iš kojos M. į galvą nuo 10 kartų iki 15 kartų. Galimai buvo ir kitų smūgių iš rankos. M. sąmonės praradęs nebuvo, bet fizinį skausmą pajuto. Labai išsigando, patyrė šoką. Kai vaikinas baigė jį spardyti, M. atsikėlė ir pabėgo į prekybos centrą „Cup (duomenys neskelbtini). Tuo metu M. pamatė, kad vaikinas puolė kitą vaiką, o M. tuo metu jau bėgo į prekybos centrą, kadangi ten buvo jo sesė G. Radęs sesę, papasakojo kas nutiko. T. M., G. ir jos draugas grįžo prie (duomenys neskelbtini)Ten rado minėtą vaikiną, kuris elgėsi neadekvačiai, lingavo, galimai buvo neblaivus ar apsvaigęs. Ten buvo susirinkę daug žmonių, aiškinosi kas nutiko, o vaikinas pabėgo link prekybos centro „Panorama“. T. G. draugas iškart iškvietė policiją. M. tuo metu buvo labai apsiverkęs, supanikavęs ir išsigandęs. Kai jis atvažiavo, M. buvo greitosios pagalbos automobilyje. Įvykio vietoje medikai jam patikrino pulsą, vyzdžius, atliko kitus būtinus pirminius apžiūros veiksmus. Nustatė veido nubrozdinimus, kaktos nubrozdinimus. Į ligoninę jo nevežė, tačiau stebėjo jo būklę namuose. Vaikas yra išsigandęs ir sukrėstas iki šios dienos. M. sakė, kad tą vaikiną pirmą kartą matė, jokio konflikto nebuvo ir vaikinas juos užpuolė be jokios priežasties. Vaikinas, užpuolęs M., buvo apsirengęs juodais drabužiais, vilkėjo juodos spalvos megztinį su kanapės ženklu, juodos spalvos sportines kelnes su juosta šone, avėjo sportbačius „Nike“, juodos spalvos striukę. Vaikinas juodų plaukų. Kitų vaikino bruožų vaikai neįsidėmėjo (t. 1. b. l. 24-25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. D. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) mokosi mokykloje (duomenys neskelbtini) pabaigė (duomenys neskelbtini) klasę, eis į (duomenys neskelbtini)Maždaug prieš mėnesį, gegužės kažkelintą dieną, buvo šeštadienis, buvo diena, apie 17.00 val., buvo prie viešo tualeto, po (duomenys neskelbtini)tiltu. Įvykio dieną jis važinėjo su paspirtuku, jis važinėjo tiesiog aplinkui. Buvo dar keli vaikai, su jais pavažinėjo, pabendravo. Matė, kad po tiltu renkasi vyresnis jaunimas. N. E. į tualetą. Jis jo nepažįsta, matė pirmą kartą. Buvo jų būry mergaitės ir jos vėliau pasakė, kad jo vardas E.. Iš pradžių jis nežinojo, kad E. tualete. Jis norėjo į tualetą. Priėjo prie tualeto, pabeldė į budelės šoną, norėdamas sužinoti ar kas nors yra viduje. Pabeldė porą kartų. Per skylutes pamatė, kad viduje kažkas yra. Išlindo iš tualeto E. ir pradėjo jį keikti rusų kalba. Jis buvo aukštesnis už jį, su megztiniu su žaliu lapu. Kai jis išėjo, jam pasirodė, kad jis piktas. Jis jį keikė. Neprisimena kaip jis jį pradėjo mušti. Jis gulėjo ant žemės, jis jį spardė su kojos pėda į šonus, į galvą. Jis buvo su šalmu. Vieną kartą pataikė į kaktą, buvo randas. Sudavė dešimt ar daugiau kartų. Kai jį spardė, buvo pasimetęs, nesuprato kas vyksta. Kai pataikė į kaktą, jam skaudėjo. Po to praėjo galvos skausmas. Kai jį spardė, gulėjo ant šono. Paskui jis bėgo paskui kitą vaiką. To vaiko nepažįsta, žino iš matymo. Vaikinas berniukui sudavė, bet žino iš pasakojimų, pats nematė. Kai jis pradėjo gaudyti kitą vaiką, jis nubėgo pas sesę G. D., kuri buvo su vaikinu D. prekybos centre kavinėje šalia tilto. Jis atbėgo apsiverkęs. Iš kavinės grįžo po Baltu tiltu. Pamatė, kad E. ramino dvi merginos, kurios buvo kartu su juo kompanijoje. Jie stovėjo po tiltu. D. iškvietė policiją. Sesė paskambino tėvams, jie atvažiavo, pasiaiškino ir jie grįžo namo. Mama pakalbino mergaites ir sužinojo, kad vaikino vardas E.. Kai atvažiavo policija, vaikinas nubėgo į „Panorama“ pusę. Su savimi turėjo telefoną, jis liko sveikas. Po to su tėčiu kitą dieną važiavo pas gydytojus, jį apžiūrėjo. Jam visi smūgiai buvo į šalmą. Dabar jaučiasi gerai. Buvo atvažiavusi greitoji, jį apžiūrėjo. Buvo tą dieną dar vienas berniukas, jis nenukentėjo, jis pabėgo. Iš kitų girdėjo, kad berniuko kuprinę kažkas įdėjo į tualetą, ji smirdėjo, jis pats to nematė, nežino kas ten įdėjo (t. 1, b. l. 41-42).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. V. parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d., apie 19.54 val., jam paskambino sūnus V. V., gim. (duomenys neskelbtini) metais, kuris paprašė atvažiuoti jo paimti, jis tuo metu buvo prie (duomenys neskelbtini) tilto. Po kelių minučių susiruošė ir nuvažiavo parvežti sūnaus. Atvykęs sustojo automobilių aikštelėje ir paskambino sūnui, kad ateitų, sūnus paprašė, kad jis pats prieitų, nes atvažiavo policija. Jis nesuprato dėl ko atvažiavo policija, todėl pastatė automobilį ir atėjo prie sūnaus, atėjęs pamatė, kad guli šlapia sūnaus kuprinė ir stovi nemažai žmonių. Jis paklausė kas atsitiko. Sūnus jam pradėjo pasakoti, kad jie su kitais vaikais važinėjo su paspirtukais ir vienas iš vaikų priėjo prie biotualeto, nes turbūt jam reikėjo į tualetą, tačiau durys buvo uždarytos ir vaikas pasibeldė į duris. Po trumpo laiko iš tualeto išbėgo neadekvatus vyras, kurio sūnus jam neapibūdino, vyras buvo apsvaigęs ir pradėjo mušti tą vaiką, kuris pasibeldė į duris. Sūnus norėjo paimti savo kuprinę su daiktais, tačiau minėtas vyras pradėjo vytis jam iš paskos, sūnus spėjo pabėgti, tuomet neadekvatus vyras paėmė sūnaus kuprinę ir įmetė į biotualetą, sūnus priėjo prie jo arti ir jis sūnui vieną kartą su kažkuria koja spyrė į pilvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Minėtas vyras po įvykio pasišalino, kai prie vaikų pribėgo kiti žmonės ir pradėjo juos ginti. Minėtam vyrui turi pretenzijų dėl neleistino elgesio viešoje vietoje, bei fizinio skausmo sukėlimo, bei sugadintų sūnaus daiktų. Jų vertė 50 eurų. Šiuo metu sūnus jaučiasi gerai, medikų jam neprireikė (t. 1, b. l. 73).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad buvo prie (duomenys neskelbtini) tilto šių metų gegužės antroje pusėje, po pietų, „Sky“ parke. Jis važinėjo su draugais su paspirtukais. Buvo draugas U. pavardės nežino. Buvo ir kiti draugai. Pradėjo lyti lietus, daug kas iš draugų išvažiavo. Po tiltu yra taip pat „Sky“ parkas, jis ten nuėjo. Jis kalbėjo su U.. Jis ruošėsi išeiti, U. kalbėjosi telefonu. Buvo nuo tualeto budelės 2-3 metrai. Matė kaip berniukas kurio jis nepažįsta, pabeldė į tualetą. Jis rankomis pabeldė keletą kartų į tualeto duris. Jam apie (duomenys neskelbtini) metų. Iš tualeto netrukus išėjo apie (duomenys neskelbtini) metų jaunuolis. Jis buvo kažko pavartojęs, atrodė nenormaliai. Iš eisenos matėsi, kad jis pavartojęs, buvo agresyvus. Jam atrodo, kad jis kažką pasakė rusiškai, bet neatsimena ką. Jaunuolis puolė berniuką. Tiksliai kaip puolė neatsimena. Pamatė, kad berniukas guli ant žemės. Jaunuolis gulintį berniuką spardė koja. Berniukas gulėjo ant šono. Kiek kartų spyrė, nežino, bet virš penkių kartų. Spardė į pilvą, į įvairias kūno vietas. Berniukas buvo su šalmu. Jam buvo žiauru, nežinojo ką daryti, jis pagalvojo trauktis. Vaikinas priėjo prie U. U. nieko nedarė. Jaunuolis trenkė U. ranka į veidą. Jis suprato, kad reikia trauktis. Jis paėmė paspirtuką, kuprinę. Pamatė, kad jaunuolis bėga link jo. Jis metė paspirtuką, kuprinę ir pradėjo bėgti. Nubėgo prie rampos ir pasislėpė. Paprašė žmonių pagalbos. Priėjo prie jaunuolio. Su juo atėjo ir žmonės. Taip pat atėjo ir U. Jo paspirtukas buvo, o kuprinę jaunuolis įmetė į tualetą. Jis pats pamatė, kad kuprinė sukišta į klozetą. Jis išsitraukė kuprinę. Nuėjo su U. prie „CUP“ pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Su U. nuėjo pasidomėti dėl ko policija atvažiavo. Berniukas buvo iškvietęs policiją. Matė, kad U. buvo mėlynė veido srityje. Jaunuolis, kuris mušėsi, nuėjo link „CUP“. Jo draugas M. K. iš tolo matė kaip jį jaunuolis vijosi. Jaunuolis, kuris mušėsi vilkėjo juodai žalią maikę, vidutinio ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiaodis, trumpai kirpti tamsūs plaukai. Kai kuprinę ištraukė iš tualeto, ji buvo šlapia, susigadino apsaugos, ratukas, kuris buvo kuprinėje. Jam nemalonu po šio įvykio nešioti kuprinę, nes ji turi kvapą, nors ir išplovė. Kuprinė juodos spalvos. Vaikinas jį vijosi, gal kiek ir prisilietė prie jo, bet nesumušė, skausmo nepajautė. Pamatęs gyvą vaikiną, gal ir atpažintų (t. 1, b. l. 89).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d., apie 18.18 val., jai paskambino sūnus U. Š., gim. (duomenys neskelbtini) metais ir paklausė ar gali atvažiuoti pas jį su draugais ir kad nutiko įvykis, apie kurį jis papasakos vėliau. Tuo metu po 10 min. ji jam pati paskambino ir paklausė apie draugus, tuomet jis jam pradėjo pasakoti apie įvykį, kuris įvyko prie (duomenys neskelbtini) tilto. Pasakė, kad sumušė prie (duomenys neskelbtini) tilto buvusį vieną vaiką, (duomenys neskelbtini) metį ir norėjo sumušti ir jį, kad galbūt reikės atvažiuoti į įvykio vietą. Tuomet ji paklausė kas ten buvo. Tuomet pasakė, kad jis buvo apie 5-is metrus nuo tualeto „Toi toi“. Į tualetą užėjo nepažįstamas vaikinas, kuris buvo su kompanija, kuri galimai vartojo alkoholinius gėrimus. Tas vaikinas buvo tualete ir atėjęs (duomenys neskelbtini) metis pabeldė į tualeto duris. Tas vaikinas atidaręs duris iškart spyrė berniukui į galvą. Tas vaikas parkrito, o vaikinas toliau spardė tą vaiką. Jos sūnus labai tuo momentu išsigando. Ir tada pamatė, kad jis atsitraukė nuo to vaiko ir eina link jo. Priėjęs prie jos sūnaus, minėtas vaikinas jam spyrė į veidą, tačiau ant veido jokių žymesnių sužalojimų nebuvo, tik šiek tiek patinusi nosis. Tuo momentu jis pajuto fizinį skausmą ir patyrė šoką, taip pat galimai kai spjovė, seilėse buvo kraujo. Jos sūnus išvengė didesnę dalį jo smūgių, todėl nepatyrė didesnių sužalojimų. Tuomet jos sūnus pabėgo į šalia esančią krepšinio aikštelę ieškoti pagalbos. Jis bėgo pro tą kompaniją, kurioje buvo minėtas vaikinas. Bėgdamas jis pagalvojo, kad kompanijoje buvę žmonės jį sustabdys ir ką nors padarys, tačiau jie nieko nedarė. Vaikinas jį vijosi, ar ką nors minėtas vaikinas šaukė ar ką nors sakė, jis nežino. Vaikinas sūnų nustojo vytis atbėgęs iki tos kompanijos, kurioje vaikinas buvo. Sūnus jai pasakojo, kad vaikinas bandė vytis ir trečiąjį vaiką, buvo su rudu megztiniu, vardo nežino, tačiau galimai nepavijęs, jo kuprinę įmetė į tualetą. Tuomet ji pasakė, kad atvažiuoja, tačiau į įvykio vietą važiavo tėtis. Sūnus pasakė, kad jaučiasi gerai, jokių fizinių sužalojimų neturi ir medikų pagalbos jam neprireikė. Vėliau taip pat pas medikus nesikreipė, ant vaiko jokių didesnių fizinių sužalojimų ar mėlynių nebuvo, buvo patinusi nosis ir buvo guziukas ties galvos smilkiniu dešinėje pusėje. Sūnus jai minėjo, kad vaikinas galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, be to, jis matė, kad toje kompanijoje galimai buvo vartojamas alkoholis. Pareiškimo dėl minėto vaikino veiksmų neteiks. Pretenzijų jam neturi (t. 1, b. l. 101).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas U. Š. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) d klasėje. Tai įvyko šių metų gegužės mėnesį, apie pietus, prie (duomenys neskelbtini) tilto, riedučių parke. Buvo su draugais E. ir V., važinėjosi kartu. Pradėjo lyti, jie sustojo po tiltu. Vyras nuėjo į tualetą. Jis buvo su juodu megztiniu ir žalia kanape, apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio ūgio, šiek tiek stambesnio sudėjimo, šviesaus gymio, matė jį facebook, kurio paskyra vadinasi „E. E.“. Jis užtruko apie 2 minutes. Atėjo vaikas ir pasibeldė į tualeto duris. Jaunuolis iš tualeto išėjo piktas. Jis galvoja, kad jis buvo girtas iš jo elgesio ir jaunuolis keikėsi rusiškai ir iš karto pradėjo daužyti vaiką. Jaunuolis pakišo koją berniukui ir pastūmė, berniukas nukrito. Pradėjo spardyti kojos pėda į pilvą ir į galvą. Galėjo būti apie 10 smūgių. Berniukas apsiverkė. Berniukas gulėjo ant nugaros. Jis buvo su šalmu. Jaunuolis paliko vaiką, po to jis pradėjo eiti link jo. Jis tuo metu buvo maždaug už 10 metrų. Kai ėjo prie jo, jaunuolis keikėsi. Jis pradėjo bėgti. Vaikinas prie jo pribėgo. Jis klausė kas yra, bandė jį raminti. Vaikinas jam spyrė su kojos pėda į nosį. Jam skaudėjo. Pradėjo bėgti pievos link, o paskui nubėgo link „CUP“ į krepšinio aikštelę. Jis vijosi iki laiptų, vedančių į riedlenčių parką. Po to vaikinas nuėjo atgal po tiltu. Jam atrodo ten buvo jo draugai, maždaug šeši žmonės. Krepšinio aikštelėje sutiko nepažįstamus žmones, kurių paprašė pagalbos, nes buvo palikta jo kuprinė ir paspirtukas. Vaikinas tuo metu ėjo link tualeto. Jis ėjo link savo daiktų ir pamatė, kad kažkas vyksta tualete. Po to pamatė, kad Viktoro kuprinė įmesta į tualetą. Kaip suprato, prie tualeto atėjo sumušto berniuko sesė ir draugai, taip pat pašaliniai žmonės. Matė, kad žmonės mušė vaikiną, suduodami jam smūgius į veidą ir su kamuoliu dar. Po to jis paskambino tėvams. Atvažiavo policijos pareigūnai. Girdėjo, kad vaikinas nubėgo link „Panorama“. Įvykio metu jam buvo baisu, buvo išsigandęs, vėliau apsiramino. Kai jam smūgiavo, jis mano, kad matė jo draugas E. Jam atrodo, kad V. fiziškai vaikinas nelietė, tik jo kuprinę įmetė. Ant berniuko, kurį spardė vaikinas, kaktos buvo guzas po įvykio. Prie tualeto yra vaizdo kamera, turbūt viską užfiksavo. Dėl sužalotos nosies, į gydytojus jis nesikreipė. Kelias dienas po įvykio buvo tiesiog ištinusi nosis. Tada buvo šokas, kitą dieną dar jautė šoką, dabar jau jam viskas gerai (t. 1, b. l. 116).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. D. parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Tai buvo gegužės mėnesio pabaigoje, valandų neprisimena. Ji su draugu D. Š., buvo „Vero cafe“, gėrė kavą. Atbėgo brolis M. apsiverkęs, sakė, kad jį sumušė kažkoks žmogus ir jis buvo neblaivas. M. buvo raudonas, pakėlė plaukus, buvo guzas ir mėlynė kaktos kairėje pusėje, M. verkė, jis buvo susijaudinęs. Jie pakilo su D. ir ėjo aiškintis. Ėjo į vietą, kur viskas buvo. Pamatė vaikiną, kuris lingavo ir buvo kelios merginos ir keli vaikinai, kurie jį bandė raminti. M. parodė vaikiną, kuris jį sumušė. Jis buvo liesas, tamsių trumpų plaukų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų, buvo apsirengęs su juoda striuke iki kelių, juodu megztiniu, ant kurio buvo kanapės pavaizduotos, buvo su juodais batais. Ji jį matė toliau, per atstumą, gyvo atpažinti negalėtų, jis buvo daugiau kaip už 10 žingsnių, iš nuotraukų gal atpažintų. Jis buvo išgėręs, nes jis lingavo ir atrodė, kad nesupranta kas vyksta. Ji paklausė vaikino ar jam viskas gerai. Suprato, kad nieko nebus ir jos draugas D. iškvietė policiją. Policininkai apklausinėjo juos. Dar atvažiavo greitoji. Berniukai, kurie buvo šalia, pasakojo, kad vaikinas buvo tualete, po to įmetė berniuko kuprinę, M. sumušė ir dar vienam berniukui spyrė. Po įvykio M. bijojo važiuoti prie (duomenys neskelbtini) tilto kelias savaites. M. pasakojo, kad jis ne vienas nukentėjo, o ir kiti berniukai. Ji filmavo, matėsi kaip jį mergaitės laikė. Tą pačią dieną policijos pareigūnui davė įrašą. Buvo baisu dėl brolio ir pyktis, kad taip vyksta, kur daug žmonių yra. Vėliau jos tėtis kalbėjo su merginomis, jos pasakė vaikino vardą. M. įvykio metu buvo su šalmu. Vaikinas išėjo iš tualeto ir be priežasties jį užpuolė, po ko M. parkrito ir jį vaikinas spardė (t. 1, b. l. 63).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. parodė, kad datos neprisimena, buvo prieš keletą mėnesių, buvo antra dienos pusė. Viskas vyko prie „CUP“ parduotuvės, įvykis vyko prie (duomenys neskelbtini) tilto. Buvo kartu su mergina G. D. „CUP“ pavalgyti, o G. brolis M. nuėjo pasivažinėti su paspirtuku prie (duomenys neskelbtini) tilto. Jie buvo antrajame aukšte „Vero cafe“. Po kiek laiko atėjo M., jis buvo pasimetęs, susijaudinęs, jis kūkčiojo, verkė. Ant galvos buvo šalmas, atrodo, kad kairėje pusėje buvo mėlynė. M. pasakė, kad važinėjo su paspirtuku prie Balto tilto, buvo dar keli draugai jo amžiaus ar vyresni, nusprendė nueiti į tualetą, pabeldė į tualeto duris. Atidarė duris ir jį užpuolė kažkoks nepažįstamas vaikinas, parvertė ant žemės, jį spardė. Jis gulėjo ant žemes, buvo smūgiai, šalmas apsaugojo, bet vis tiek buvo mėlynė. Vaikinas vijosi kitus vaikinus buvusius šalia. Kažkas iš vaikų pasiskundė ar vaikino draugams ar vyresniems asmenims. Kažkas surado skriaudiką ir jį sumušė. Jis su G. buvo išsigandę, kartu su M. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) tilto. Aplinkui buvo susirinkusios žmonių grupelės, po tiltu pamatė vaikiną ir dvi merginas. Vaikinas buvo tamsių plaukų, tamsiais drabužiais, ant viso megztinio buvo žalia kanapė, jam apie 17-18 metų, virš 180 cm ūgio, šviesaus gymio, vaikinas buvo susinervinęs, rėkavo. Merginos bandė jį raminti, jis buvo ką tik sumuštas, drabužiai purvini. Atėjo vaikinai, turbūt jo draugai, ir vedė jį palei upę link „Panorama“. Jo vardas E., sužinojo, kai atvažiavo policija ir policija sužinojo iš merginų. Įjungė filmavimą, bet greitai išjungė, kad jo neišprovokuoti. Nusprendė paskambinti policijai, todėl paskambino policijai. Sulaukė policijos, juos apklausė kas įvyko. Draugai, kurie buvo su M., papasakojo kas įvyko. Kažkas iš vaikino draugų pasakė, kad vaikinas nuėjo į „Panorama“. G. ar jis paskambino G. tėčiui, jis atvažiavo. Merginos iš vaikino kompanijos pasakė G. mamai, kad vaikino vardas yra E.. M. apžiūrėjo greitoji, po to jie išvažiavo namo. Buvo pasimetęs, kad prie (duomenys neskelbtini) tilto vyksta tokie įvykiai. Iš M. draugų išgirdo, kad vieno vaikino buvo įmesta kuprinė, bet neprisimena tiksliai kur, bet kai ją rodė ji buvo šlapia, tai galėjo įmesti į tualetą, tai tik samprotavimas. Be M. nukentėjo dar du vaikai. Vaikino atpažinti negalėtų. M. minėjo, kad vaikinas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, nes neadekvačiai elgėsi. Įvykio vietoje buvo išsigandęs ir pasimetęs dėl savo tolimesnių veiksmų. Buvo supykęs, kad jo draugas buvo nuskriaustas. Kai jie priėjo prie vaikino, G. paklausė šalia buvusių merginų ar vaikinui viskas gerai. Mergina atsakė, kad jam viskas gerai. M. minėjo, kad jį parvertė ant žemės ir sudavė smūgius tik iš kojos (t. 1, b. l. 69).
Specialisto išvadoje Nr. G 1685/2022(01) nurodyta, kad: 1. M. D. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje kaktos pusėje. 2. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 3. Nubrozdinimo gijimo stadija greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje neaprašyta, todėl nėra galimybės nurodyti jo padarymo laiko. 4. Sužalojimas galėjo būti padarytas bet kokiu kietu-buku daiktu. 5. Odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių (t. 1, b. l. 57).
2022-05-22 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atliekama priešais CUP prekybos centrą (duomenys neskelbtini) esančioje sporto ir laisvalaikio aikštelėje. Nusileidus iš (duomenys neskelbtini) link sporto ir laisvalaikio aikštelės matome kairėje pusėje krepšinio ir tinklinio aikšteles, iš dešinės pusės baltos spalvos tiltą, pavadinimu Baltasis tiltas, įrengtą riedlenčių sportui skirtą aikštelę. Priešais po tilto konstrukcija matome įrenginėjamą kavinę. Prie kavinės dešinės pusės įėjimo, matome stovintį biotualetą ,,Toi toi“, atidarius tualeto duris, matome, kad viduje yra purvina, tualetas yra netvarkingas. Priešais riedlenčių aikštelę, po tiltu yra įrengtos vaizdo kameros (t. 1, b. l. 15-20).
??? 2022-06-01 apžiūros protokole nurodyta kad apžiūrima vaizdo įrašo rinkmena, kuri paleidžiama per pridėtą vaizdo leistuvą „Digifort“. Vaizdo įrašo dešinės pusės apačioje matome užrašą „IP PTZ Camera“. Dešinės pusės viršuje matome nuolat besikeičiantį užrašą 2022-05-21 18.00.03. Vaizdo įraše matome dešinėje pusėje „(duomenys neskelbtini0“. Kairėje pusėje matome riedlenčių trasą. Nuo pat vaizdo įrašo pradžios matome, kaip vyksta veiksmas, tačiau jo identifikuoti nepavyksta, nes uždengia medžio šakos su lapais. 18.00.15 val. matome kaip asmuo (galimai mergina) su kuprine, vilkinti juodos spalvos rūbus su baltos spalvos batais nubėga po tiltu. 18.00.20 val. po tiltu nubėga kitas asmuo vilkintis juodos spalvos sportinius rūbus. 18.00.54 val. nuo medžio į kairę pusę nueina du asmenys. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įrašas pasibaigia 18.15.00 val. (t. 1, b. l. 134-138).
2022-06-01 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima vaizdo įrašų rinkmena pavadinimu „20220527143550“. Vaizdo įrašą paleidžiame leistuvu „VLC“. Vaizdo įrašo trukmė 29.18 min. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matome užrašą „CAM 1“. Vaizdo įrašo dešinės pusės viršuje matome nuolat besikeičiantį užrašą 2022-05-21 17:45:14. Vaizdo įraše matome riedlenčių su kalneliais aikštelę. Toliau matome krepšinio aikštelę. 18.07.17 val. vaizdo įraše matome kaip nuo suoliukų pradeda bėgti asmenys už kameros stebėjimo ribų. 18.14.32 val. vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrima vaizdo įrašų rinkmena pavadinimu „20220527143610“. Vaizdo įrašą paleidžiame leistuvu „VLC“. Vaizdo įrašo trukmė 25.34 min. Vaizdo įrašas yra anksčiau apžiūrėtos rinkmenos tęsinys. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matome užrašą „CAM 1“. Vaizdo įrašo dešinės pusės viršuje matome nuolat besikeičiantį užrašą 2022-05-21 18:14:45. Vaizdo įraše matome riedlenčių su kalneliais aikštelę. Toliau matome krepšinio aikštelę. Vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. 18.40.18 val. vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrima vaizdo įrašų rinkmena pavadinimu „20220527143734“. Vaizdo įrašą Elektroninio dokumento nuorašas 2 Apžiūros 2022-06-01 protokolo tęsinys paleidžiame leistuvu „VLC“. Vaizdo įrašo trukmė 16.59 min. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matome užrašą „PTZ Camera 5“. Vaizdo įrašo dešinės pusės viršuje matome nuolat besikeičiantį užrašą 2022-05-21 17:45:03. Vaizdo įraše matome tinklinio aikštelę, toliau matome krepšinio aikštelę, riedlenčių trasą ir “ tiltą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. 18.02.00 val. vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrima vaizdo įrašų rinkmena pavadinimu „20220527143757“. Vaizdo įrašą paleidžiame leistuvu „VLC“. Vaizdo įrašo trukmė 15.31 min. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matome užrašą „PTZ Camera 5“. Vaizdo įrašo dešinės pusės viršuje matome nuolat besikeičiantį užrašą 2022-05-21 18:15:03. Vaizdo įraše matome tinklinio aikštelę, toliau matome krepšinio aikštelę, riedlenčių trasą ir „ (duomenys neskelbtini) tiltą“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. 18.30.30 val. įrašas pasibaigia (t. 1, b. l. 132).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.
Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ???2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad E. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu ir moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, ir sutrikdė visuomenės tvarką, kas pasireiškė tuo, jog jis pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą. Jo kaltę patvirtina nuoseklūs ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nekintantys nukentėjusiojo mažamečio M. D., U. Š., V. V. parodymai, kuriuos papildo liudytojų S. D., G. D., D. Š., I. V., J. Š. parodymai, kurie juos papildo ir susieją į vieningą visumą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad sužalojimai padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, taigi specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, pagal jo pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus. Vaizdo garsų įrašų apžiūros dar labiau papildo įvykio aplinkybes. Nustatytas BK 284 straipsnio numatyto būtinojo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymis - pavojingi veikos padariniai ir kaltininko tiesioginė tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. M. veiksmuose yra nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – prie Baltojo tilto ir smurtavo prieš mažamečius nukentėjusiuosius kur taip pat daug pramogaujančių žmonių ir jie galėjo matyti smurtinius, vandališkus kaltinamojo veiksmus, būdamas neblaivus jis demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams. Esant šioms aplinkybėms, E. M. veika, vertinant jo veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes, teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 3 dalį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013). Šiuo atveju kaltinamasis viešoje vietoje sukėlė kitam žmogui (mažamečiams) fizinį skausmą esant kvalifikuojančiam požymiui – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui. Šio kvalifikuojančio požymio nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio sudėtis neapima, todėl kaltinamojo E. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio ir 140 straipsnio 3 dalies, sutaptį. Teismų praktikoje fizinio smurto, nesant tarpasmeninių santykių, panaudojimas viešoje vietoje sprendžiant iškilusias konfliktines situacijas, prilyginamas įžūliam elgesiui, ir vertinamas viešosios tvarkos sutrikdymu bei laikoma, kad tokie panaudoti veiksmai automatiškai sutrikdo viešą tvarką ir rimtį, kadangi kiekvienas žmogus būdamas viešoje vietoje turi teisę į saugų jausmą, galioja bendra taisyklė, kad kiekvienas su kitu elgiasi, sprendžia iškilusius konfliktus pagal įstatymus ir visuomenėje vyraujančias moralės normas.
Dėl bausmės skyrimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigusi nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas bausmės E. M. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du baigtus nusikaltimus pažeisdamas viešąją tvarką bei smurtaudamas mažamečių atžvilgiu. Kaltinamasis E. M. veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip veikti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors jis praeityje teistas 1 kartą, tačiau darydamas šias nusikalstamas veikas buvo dar neteistas, todėl pagal įstatymą jis laikomas neteistu ir kad nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, dirbantis, duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra.
Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytą alternatyvią bausmės rūšį – areštą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Kadangi yra šių nusikaltimų idealioji sutaptis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikytinas bausmių apėmimas. Kadangi byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė E. M. mažintina vienu trečdalių.
Savo ruožtu, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybėms, konkrečiu atveju E. M. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, paskiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti E. M. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių.
Pagal baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Šioje byloje mažamečio M. D. įstatyminis atstovas S. D. pareiškė 700 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 34-35); I. V. pareiškė 190 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 83-84); J. Š. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 111-112).
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Nagrinėjamu atveju, nustatant S. D. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala jo sūnui M. D. padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, kadangi remiantis teisme ištirtais įrodymais, kaltinamasis E. M. pargriovė ant žemės mažametį nukentėjusįjį M. D., sudavė jam kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 kartų, sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl traumos buvo kreiptąsi į gydytoją, jam konstatuoti paviršiniai odos sužalojimai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieš mažametį nukentėjusįjį buvo smurtaujama viešoje vietoje. Teismo vertinimu, šis sužalojimas nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas. Neabejotina, kad vaikas patyrė didelį išgąstį, baimę. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 eurų iki 1000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir sveikatos sutrikdymai - nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeltas fizinis skausmas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 eurų iki 1738 eurų. Teismas mano, jog būtent prašoma 700 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo M. D. patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta, nes kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino.
Nukentėjusioji J. Š. pareiškė 300 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 111-112).
Iš bylos matyti, kad kaltinamasis priėjo prie nepilnamečio nukentėjusiojo U. Š., koja spyrė į nosį, sukeldamas jam fizinį skausmą. Vertinant teismų praktiką bei kaltinamojo E. M. veiksmus vertintina, kad prašoma priteisti 300 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo U. Š. patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, neprieštarauja teismų praktikai, todėl priteistina.
I. V. pareiškė 190 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 83-84). Šią sumą sudaro sugadinto turto vertė. Šį suma įrodyta byloje pateiktais įrodymais, teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kaltinamasis ją pripažino, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. M., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto.
E. M.. gim.(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 50 (penkiasdešimties) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę ir paskirti E. M. subendrintą bausmę - 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti E. M. galutinę bausmę - 50 (penkiasdešimties) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra.
Nustatyti šias intensyvios priežiūros sąlygas – arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.
Įpareigoti E. M. arešto bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpiu:
- tęsti darbą, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;
- per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. V. padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
M. D. įstatyminio atstovo S. D. civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti jam iš kaltinamojo E. M. nukentėjusiojo S. D. naudai 700 (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
I. V. civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo E. M. nukentėjusiojo I. V. naudai 190 (vieną šimtą devyniasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.
J. Š. civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo E. M. nukentėjusios J. Š. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.