Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria D. P. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus skundas tenkintas iš dalies. Nutarta pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-848-2024, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257735217, dalį dėl D. P. paskirtų baudų ir paskirti jam už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 3 dalyje, 500 Eur baudą, už nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 5 dalyje, 2000 Eur baudą, už nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, 500 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu galutinė nuobauda paskirta 2000 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 21 d nutarimu D. P. nubaustas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 3 dalyje, 95 straipsnio 5 dalyje bei 362¹ straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis, būdamas darbdaviu – fiziniu asmeniu – neužtikrino, kad visi statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus atliekantys asmenys turėtų nustatyta tvarka jiems suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu. Nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo metu statybvietėje nelegaliai statybos darbus vykdęs V. J. neturėjo jam suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens ID kodo ir nepateikė jo Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) D. P., pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus. Be to, jis, būdamas darbdaviu – fiziniu asmeniu – neužtikrino, kad visi statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini)., statybos darbus atliekantys asmenys turėtų nustatyta tvarka jiems suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu. Nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo metu statybvietėje nelegaliai statybos darbus vykdęs (duomenys neskelbtini) pil. A. S., neturėjo jam suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens ID kodo ir nepateikė jo Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) D. P., pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus. Taip pat, jis, būdamas statytoju (užsakovu) neužtikrino, kad visi statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) nustatytas identifikavimo priemones ir jas pateiktų Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu. Šiuo atveju nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo metu statybvietėje buvęs D. S., neturėjo statytojo (užsakovo) nustatytos identifikavimo priemonės su kode užšifruojamais duomenimis ir jos nepateikė Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) D. P., pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu D. P. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. kovo 4 d. nutartimi iš dalies tenkinto D. P. skundą ir nutarė pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-848-2024, dalį dėl D. P. paskirtų baudų: paskirti jam už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 3 dalyje, 500 Eur baudą, už nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 5 dalyje, 2000 Eur baudą, už nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, 500 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu galutinė nuobauda paskirta 2000 Eur.

4. Nesutinkant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutartimi D. P. atstovas advokatas Eugenijus Markevičius pateikė Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovas advokatas Eugenijus Markevičius prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024­ m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_O-1414-2024 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. P. atžvilgiu nutraukti. Priteisti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas D. P..

5.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas, kaip užsakovas su rangovu V. J. sudarė 2024 m. birželio 27 d. statybų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią rangovas V. J. (toliau – Rangovas) įsipareigojo iki 2024 m. rugsėjo 27 d. įrengti 50 m² bendro ploto gyvenamojo namo (toliau – Objektas) stogo medinę dalį ir perduoti darbų rezultatą. Sutarties šalys susitarė, kad Rangovui pasitelkiant pagalbininką ar pagalbininkus, Rangovas įsipareigoja atsiskaityti su jais pats, taip pat pasirūpinti jų reikalingų leidimų ir licencijų gavimu, reikalingos vykdomosios dokumentacijos įforminimu, darbų sauga (Sutarties 3.4.10 punktas); Rangovas privalo vykdyti Darbus sutarties objekte, laikydamasis šios Sutarties Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų nuostatų. Darbai apima reikalingų leidimų ir licencijų gavimą, reikalingos vykdomosios dokumentacijos į forminimą ir jos perdavimą Užsakovui, taip pat reikalingus matavimo darbus (Sutarties 4.1 punktas). Sutarties pasirašymo dieną D. P. patikrino V. J. ID kodą, kuris Sutarties pasirašymo metu buvo galiojantis. Apeliantas žinojo, kad V. J. sutarties sudarymo dieną dirba pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašius statybos rangos sutartį Rangovas darbų nevykdė. Tik 2024 m. rugsėjo 18 d. Rangovas telefonu informavo, kad bus vežami pastoliai ir pradės Objekte darbus. Rangovas neinformavo, kad nėra pratęsęs verslo liudijimo galiojimo ir neturi skaidriai dirbančio asmens ID.

5.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. P. ir V. J. sudarytos rangos sutarties nuostatos nepaneigia įstatyme imperatyviai nustatytos kontrolės pareigos ir negali perkelti administracinės atsakomybės.

5.3. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje, privalo turėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms, statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, bei statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Tačiau šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui statybos darbus atlieka vienas rangovas juridinis asmuo, tai šis juridinis asmuo yra laikomas įgaliotu rangovu ir turi vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas. Visais kitais atvejais įgaliotu rangovu laikomas sutartimi ar kitu rašytiniu dokumentu įgaliotas rangovas.

5.4. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės

5.5. 2024 m. birželio 27 d. Apelianto ir rangovo V. J. sudaryta statybos rangos sutartis dėl pastato stogo medinės dalies darbų atlikimo, kurioje šalys susitarė, kad rangovas saugos statybos teritoriją<> (Sutarties 3.4.8 punktas), ir rangovui pasitelkiant pagalbininką ar pagalbininkus, rangovas įsipareigoja atsiskaityti su jais pats, taip pat pasirūpinti jų reikalingų leidimų ir licencijų gavimu, reikalingos vykdomosios dokumentacijos įforminimu, darbų sauga (Sutarties 3.4.10 punktas). Rangos Sutartimi šalys susitarė, kad įgyvendinant Statybos įstatymo 22¹ str. nuostatas, būtent V. J. buvo atsakingas už asmenų, kuriuos jis pasikviečia kaip pagalbinius asmenis atlikti sutarto darbo, tinkamumą – skaidriai dirbančių asmenų ID kodų patikrą, leidimų, licencijų turėjimą. Šios aplinkybės buvo patvirtintos ir nenuneigtos bylos nagrinėjimo metu teisme, tačiau pirmos instancijos teismas jų nevertino ir laikėsi priešingos nuomonės, kad statybvietėje nebuvo paskirtas vienas įgaliotas rangovas, kuriam būtų perduota visa statybos darbų organizavimo ir kontrolės atsakomybė.

5.6. Pažymėtina, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta dėl pastato stogo įrengimo. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[1] 7 punkto nuostatas: pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (7.17 p.); kitos (fermų) paskirties pastatai – pastatai galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kita) (7.18 p.); kitos (ūkio) paskirties pastatai – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita) (7.19 p.); kitos (šiltnamių) paskirties pastatai – augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita) (7.20 p.); kiti (sodų) paskirties pastatai – sodininkų bendrijose esantys pastatai (sodo namai ir kita) (7.21 p.); kitos paskirties pastatai – kitos paskirties pastatai, nurodant tikslinę paskirtį (lošimų namų pastatai ir kita), kurių negalima priskirti prie kitų Reglamente išvardintų pastatų grupių,

5.7. Remiantis Statybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Statinio statybos techninio priežiūra privaloma, kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, nesudėtingiesiems statiniams priskiriami paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kv. m. ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Tai paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų ir kt. Nesudėtingieji statiniai skiriami į dvi grupes - I ir II

5.8. Šiuo atveju, apeliantas, būdamas ūkininku, mišriu būdu statė gyvenamąjį namą iki 50 kv. m. ir iki 80 kv. m. pagalbinio ūkio II grupės du pagalbinio ūkio pastatus t. y. nesudėtingą statinį, kuriam netaikomas Statybos įstatymo 30 str. 1 d. numatytas reikalavimas. Atliekant tokio pobūdžio statybos darbus, statinio statybos techninė priežiūra neprivaloma. Taip pat statinio statybos techninė priežiūra neprivaloma, vykdant statybas pagal supaprastintą statybos, rekonstravimo projektą, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar aprašą.

5.9. Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą, nevertino ir netyrė aplinkybių dėl nesudėtingų statinių statybos ir techninės priežiūros reglamentavimo supaprastintos tvarkos. Pirmos instancijos teismas, įdingai vertindamas rangos sutarties reikšmę, konstatuodamas, kad „Sutartinius vidaus atsakomybės pasiskirstymas tarps statytojo (užsakovo) ir rangovo galėtų turėti reikšmę tik jų civiliniams tarpusavio santykiams, tačiau jis nepakeičia administracinės atsakomybės subjektu, kai įstatymas pareigą aiškiai sieja su statytojo (užsakovo) statusu“. Teismo vertinimu, rangos sutarties buvimas, šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Tačiau Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje aiškiai numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui statybos darbus atlieka vienas rangovas juridinis asmuo, tai šis juridinis asmuo yra laikomas įgaliotu rangovu ir turi vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas. Visais kitais atvejais įgaliotu rangovu laikomas sutartimi ar kitu rašytiniu dokumentu įgaliotas rangovas.

5.10. Nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad apeliantas neužtikrino D. S. buvimą statybvietėje, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta. Apeliantas teikdamas paaiškinimus nurodė, kad statybvietė buvo pažymėta stop juosta. Antra, rangos sutarties 3.4.8 punktu, pašalinių asmenų nebuvimą statybvietėje turėjo užtikrinti rangovas V. J., kuris šią aplinkybę pripažino ir patvirtino. D. S. paaiškinimo nebuvo byloje, o liudytojo A. S., paaiškinimo vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą klaidinantis, ką patvirtino apklausta vertėja L. Š..

5.11. Pirmos instancijos teismui, tenkinus prašymą ir apklausus liudytoją D. S. parodė, kad su D. P. jokių santykių neturėjo ir jo nepažįsta apskritai. 2024 m. rugs4jo 19 d. jis atvažiavo pas draugą A. S. pasveikinti jį su gimtadieniu. Atvažiavęs sėdėjo mašinoje ir laukė kol jis atvažiuos. Kai draugas atvažiavo, netrukus atvažiavo inspektoriai. Liudytojo mašina stovėjo šalia statybvietės gatvėje. Liudytojas matė, kad buvo statomas kažkoks namas, bet koks tai namas jis nesidomėjo. Atvažiavus A., liudytojas priėjo prie jo automobilio ir pradėjau bendrauti, pasveikino su gimtadieniu ir po 10 min. atvyko inspektoriai. Liudytojo teigimu, jie filmavo, buvo stresinė būklė. Vienas inspektorius liudytojo ėmė klausinėti ką jis veikia statybvietėje. Klausinėjo adreso, apie kažkokį QR kodą. Inspektoriai galvojo, kad liudytojas dirbo. Liudytojas jiems aiškino, kad nedirbo. Tuomet inspektoriai jam ėmė gąsdinti, kad bauda bus didelė iki 1500 Eur, nes jis buvo statybvietės teritorijoje. Liudytojas patvirtino, kad D. P. nebuvo matęs ar su juo bendravęs.

5.12. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn privaloma paisyti vieno iš esminių demokratinės ir teisinės valstybės principų – in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti asmeniui nepalankų sprendimą. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino Apelianto ir liudytojų V. J., A. S., ir D. S. paaiškinimų, nurodytų tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek pateiktų teismo posėdžio metu. Taip pat nevertino abejones keliančių duomenų VDI netinkamai, šališkai, bei selektyviai renkant ir vertinant patikrinimo medžiagą. Dėl išdėstyto konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir reikšmingas aplinkybes, ir priimdamas Nutartį byloje vienašališkai vadovavosi iškirtinai VDI pareigūnų, užėmusių šališką ir neobjektyvią poziciją Apelianto atžvilgiu, nurodytomis aplinkybėmis, o tai procese sudarė prielaidas, nepagrįstos ir neteisėtos Nutarties priėmimui.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo atmesti D. P. apeliacinį skundą ir palikti galioti 2026 m. kovo 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį, bei apeliacinio skundo netenkinti.

6.1. Atsiliepime nurodyta, kad Institucija nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinę visas aplinkybes tinkamai priėmė nutartį, bei konstatavo, kad D. P. veikoje yra visi administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 3 ir 5 dalyse, bei 362(1) straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir iš dalies tenkino D. P. skundą paskiriant jam mažesnę nuobaudą.

6.2. Pareiškėjo atstovas apeliaciniame skunde didžiąja dalimi atkartoja pirminiame Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame skunde nurodomus teiginius. Atsižvelgiant į tai, kad dėl visų šių pareiškėjos teiginių Atsakovas pasisakė teikdamas atsiliepimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pakartotinai dėl šių Pareiškėjo teiginių Atsakovas nepasisako ir pasilieka prie Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto atsiliepimo teiginių.

6.3. Papildomai apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad remiantis Statybos įstatymo 30 str. 1 d. pareiškėjui D. P. statant gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą statinio techninė priežiūra neprivaloma, o pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą, nevertino ir netyrė aplinkybių dėl nesudėtingų statinių statybos ir techninės priežiūros reglamentavimo supaprastintos tvarkos. VDI pažymi, kad pareiškėjo nurodomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 30 straipsnis „Statybos valstybinis valdymas" apibrėžia, kad statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė. Informacijos apie statinio techninę priežiūrą, kaip nurodo pareiškėjas, šiame straipsnyje nėra. Be to VDI pažymi, kad pareiškėjas D. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už statinio techninės priežiūros pažeidimus, o už tai kad neužtikrino Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 22(1) str. 4 d. numatytų reikalavimų, taikomų jam kaip statytojui (užsakovui).

6.4. Pareiškėjas nurodo, kad pašalinių asmenų nebuvimą statybvietėje turėjo užtikrinti rangovas V. J., tačiau tiek tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. J. patvirtino, kad jis buvo atsakingas už savo ir jo pasamdytų asmenų skaidriai dirbančių asmenų ID kodus. Už skaidriai dirbančių asmenų ID kodų kontrolę visoje statybvietėje, kai darbus atlieka kiti statybininkai, jis nebuvo atsakingas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad VDI pateikus vaizdinę medžiagą, teigiant kad joje matyti dirbantys V. J., A. S. ir D. S., negalima identifikuoti minėtų asmenų, todėl negalima šių vaizdo duomenų laikyti patikimais įrodymais. VDI pažymi, kad peržiūrint pateiktą vaizdinę medžiagą, kurioje buvo statybvietėje užfiksuoti V. J., A. S. ir D. S., nei pareiškėjas, nei jo atstovas, teisėjai paklausus ar turi pastabų, jokių pastabų neturėjo. Be to vaizdinė medžiaga buvo pateikta jos pareikalavus pareiškėjo atstovui. O apie tai, kad statybvietėje vykdė darbus patvirtina ir patys statybos darbus vykdę V. J. ir A. S., bei statybvietėje buvęs D. S..

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą, nutraukti D. P. atžvilgiu administracinę teiseną ir atlyginti teisines išlaidas. Didelė dalis apeliacinio skundo argumentų sutampa su skundo, pateikto apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo, argumentams. Aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo nutartimi, aplinkybių teisiniu ir faktiniu vertinimu, atsižvelgęs į tai, kad D. P. skundas išnagrinėtas išsamiai ir motyvuotai atsakyta į skundo argumentus, argumentų ir teisinio reglamentavimo nebekartos, atsakydamas į esminius skundo motyvus.

8. Nagrinėjamu atveju D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį, 95 straipsnio 5 dalyje bei 362¹ straipsnio 1 dalyje.

9. ANK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už nelegalų darbą atliekant statybos darbus į administracinę atsakomybę yra traukiamas statytojas (užsakovas) – fizinis asmuo, statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas – juridinio asmens vadovas. Už šį administracinį nusižengimą D. P. traukiamas dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo metu statybvietėje nelegaliai statybos darbus vykdęs V. J. neturėjo jam suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens ID kodo ir nepateikė jo Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) D. P., pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus. Be to, jis, būdamas darbdaviu – fiziniu asmeniu – neužtikrino, kad visi statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini)., statybos darbus atliekantys asmenys turėtų nustatyta tvarka jiems suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu.

10. ANK 95 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas atliekant statybos darbus, kai šiuos darbus atlieka trečiosios šalies pilietis, užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Už šį nusižengimą D. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo metu statybvietėje nelegaliai statybos darbus vykdęs (duomenys neskelbtini) pil. A. S., neturėjo jam suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens ID kodo ir nepateikė jo Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) D. P., pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus. Taip pat, jis, būdamas statytoju (užsakovu) neužtikrino, kad visi statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini)., esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) nustatytas identifikavimo priemones ir jas pateiktų Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu.

11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipiančioji – nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose. Pagal Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2025 m. spalio 13 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 2AT-30-891/2025). Pagal UĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs 56¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu.

12. Statybų įstatymo (toliau – SĮ) 22¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti VSDĮ 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – Kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti Kode užšifruojamus duomenis, nurodytus VSDĮ 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos) 22¹ straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais. SĮ 22¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų 22¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. SĮ 22¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Minėto straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui statybos darbus atlieka vienas rangovas juridinis asmuo, tai šis juridinis asmuo yra laikomas įgaliotu rangovu ir turi vykdyti 22¹ straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas. Visais kitais atvejais įgaliotu rangovu laikomas sutartimi ar kitu rašytiniu dokumentu įgaliotas rangovas.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023). Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-63-303/2020, 2AT-14-511/2023). Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį akcinės bendrovės direktoriaus kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023). Be to, kaip nustatyta teismų praktikoje, tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-63-303/2020).

14. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad užsakovas, t. y. D. P. su rangovu V. J. sudarė 2024 m. birželio 27 d. statybų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 3 ir 5 dalis, gali būti traukiamas statytojas (užsakovas) arba vienas jo įgaliotas rangovas – juridinio asmens vadovas. Nors skunde apygardos teismui nurodoma priešingai, tačiau pažymėtina, kad rangovas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 3, 5 dalis, gali būti traukiamas tik tokiu atveju, jei statytojas (užsakovas) įgalioja vieną rangovą užtikrinti nelegalaus darbo atliekant statybų darbus kontrolę, t. y. užtikrinti, kad būtų laikomasi UĮ 56¹ straipsnio 1 dalies ir SĮ 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė ir apylinkės teismas ir atsiliepime pažymi Institucija, D. P. neįgaliojo vieno rangovo, kuris būtų atsakingas už visą objektą ir jo priežiūrą, skirtingiems darbams atlikti samdė įvairių sričių brigadas. V. J. 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis buvo atsakingas už savo ir pagalbinio darbuotojo skaidriai dirbančio asmens kodus, o už kitų darbuotojų kontrolę atsakingas nebuvo. Pats D. P. nurodė, jog minima statybos rangos sutartis buvo sudaryta dėl pastato stogo įrengimo, pamatų ir mūro darbams buvo pasamdytos dar dvi brigados, todėl pats turėjo būti atsakingas dėl užtikrinimo, kad jo objekte dirbantys asmenys turėtų teisę tai daryti.

15. Skunde nurodoma, kad statinys yra klasifikuojamas kaip nesudėtingas ir todėl jam nėra privaloma statybos techninė priežiūra. Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, kas, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[1] 7 punkto nuostatas yra nesudėtingi statiniai: pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (7.17 p.); kitos (fermų) paskirties pastatai – pastatai galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kita) (7.18 p.); kitos (ūkio) paskirties pastatai – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita) (7.19 p.); kitos (šiltnamių) paskirties pastatai – augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita) (7.20 p.); kiti (sodų) paskirties pastatai – sodininkų bendrijose esantys pastatai (sodo namai ir kita) (7.21 p.); kitos paskirties pastatai – kitos paskirties pastatai, nurodant tikslinę paskirtį (lošimų namų pastatai ir kita), kurių negalima priskirti prie kitų Reglamente išvardintų pastatų grupių.

16. Iš šio STR matyti, kad nesudėtingi pastatai yra pagalbines funkcijas atliekantys pastatai – ūkiniai pastatai, garažai, šiltnamiai, sandėliukai ir pan. Nors į šį sąrašą yra įtrauktas sodo namas, pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymą sodo namas yra nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype. Iš bylos medžiagos ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad jis stato nedidelį gyvenamąjį namą, kas neatitinka sodo namo apibrėžimo, todėl šie skundo argumentai yra atmestini. Taip pat pažymėtina ir tai, kad jeigu administracinėn traukiamas asmuo būtų manęs, jog statiniui nereikalinga techninė priežiūra, jis nebūtų ir iš pradžių domėjęsis, ar V. J. turi ID kodą, kad dirba pagal verslo liudijimą. Į minėtą tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir V. J. sudarytą rangos sutartį, kaip pabrėžiama ir skunde, buvo įtraukta, jog V. J. turi užtikrinti jog jo samdiniai turėtų ID kodą, o tai parodo, jog suprato ir žinojo, kad statiniui reikalinga privaloma statybos techninė priežiūra.

17. Nagrinėjamoje byloje D. P. nubaustas ir pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę statybvietėje esančiam asmeniui, išskyrus asmenį, atliekantį statybos darbus, statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui ar statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui už Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų, išskyrus asmenis, atliekančius statybos darbus, identifikavimo reikalavimų pažeidimą. D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šio straipsnio nuostatas dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo metu statybvietėje buvęs D. S., neturėjo statytojo (užsakovo) nustatytos identifikavimo priemonės su kode užšifruojamais duomenimis ir jos nepateikė Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams.

18. Skundas šioje dalyje argumentuojamas tuo, kad Rangovas Apelianto neinformavo apie D. S. buvimą statybvietėje, ką patvirtina ir 2024 m. spalio 9 d. V. J. (rangovo) papildomas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad užsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie darbų pradžią, todėl Apeliantas negalėjo užregistruoti lankytojų ar patikrinti pagalbinio darbuotojo, o pats rangovas nevykdė pareigos užtikrinti, kad pagalbinis darbuotojas turėtų visus reikiamus leidimus ir licencijas. Įvertinus išdėstytą ir bylos medžiagą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pasikliauti skundo argumentais ir sutinka su žemesniojo teismo konstatuotu, jog aplinkybė, kad teritorija buvo neaptverta ar aiškiai nepažymėta, neatleidžia statytojo nuo atsakomybės – priešingai, tokia situacija suponuoja dar didesnę pareigą imtis priemonių, kad pašaliniai asmenys į statybvietę nepatektų arba, patekę teisėtu pagrindu, būtų tinkamai identifikuoti. Statytojas, organizuodamas darbus ir pasitelkdamas rangovus, privalėjo nustatyti aiškią statybvietės kontrolės tvarką, užtikrinti, kad joje nebūtų atsitiktinių ar su statybos procesu nesusijusių asmenų, o visi esantys asmenys turėtų nustatytas identifikavimo priemones ir galėtų jas pateikti patikrinimo metu.

19. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dėl skunde išdėstytų motyvų, kadangi D. P. veiksmuose neginčijamai nustatyti visi ANK 95 straipsnio 3, 5 dalyse ir ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai.

20. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir reikšmingas aplinkybes, ir priimdamas Nutartį byloje vienašališkai vadovavosi iškirtinai VDI pareigūnų, užėmusių šališką ir neobjektyvią poziciją Apelianto atžvilgiu, nurodytomis aplinkybėmis, o tai procese sudarė prielaidas, nepagrįstos ir neteisėtos Nutarties priėmimui. Tokie skunde nurodyti teiginiai leidžia spęsti, jog yra abejojama teismo nešališkumu.

21. Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo (ar, nagrinėjamu atveju, Institucijos atstovų) suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas (nagrinėjamu atveju, Institucijos atstovas) stokoja nešališkumo, nuteistojo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje V. F.-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014). Aplinkybės, sudarančios nušalinimo pagrindą, turi būti objektyviai pagrįstos. Nagrinėjamu atveju, skunde pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai apie galimą teismo šališkumą palaikant Institucijos nutarimą, nenurodant aplinkybių, kuriomis toks manymas galėtų būti laikomas pagrįstu.

22. Skundu taip pat prašoma iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas D. P.. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (atitinkamai pritaikius) taikant BPK nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, D. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja nei Vilniaus apygardos teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko jo atžvilgiu administracinė byla turėtų būti nutraukta, todėl nėra pagrindo ir jo išlaidų atlyginimui.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.