Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-495-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
A15.-495-890/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00305-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
I. Ž.-T.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-495-890/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00305-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.9.10. (S)
Registro objektas ROIK: 20111623888KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Agnei Butkutei, Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Ž.-T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. Ž.-T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ištekėjusiai, turinčiai aukštąjį išsilavinimą, dirbančiai (duomenys neskelbtini), nebaustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ž.-T. 2020 m. kovo 4 d., apie 18 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, kai jos nėra įgijusi, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį kliudė ir apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiu būdu I. Ž.-T. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu I. Ž.-T. kaltę dėl kitos mašinos apgadinimo pripažino, tačiau neigė tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos ir parodė, kad norėjo tą dieną pabandyti vairuoti, kadangi nusprendė laikytis teises. Automobilis priklauso jos uošviui. Daug metų automobilį vairavo jos vyras, tačiau tą dieną už vairo sėdo ji. Pripažįsta, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Ji įvykio vietoje nepasiliko, kadangi su kitos transporto priemonės savininku susitarė, kad pinigus už mašinos remontą ji atiduos kitą dieną. Kai ji su vyru išėjo namo, asmuo iškvietė jai policiją. Pripažįsta, jog ji iš įvykio vietos pasišalino ne todėl, kad norėjo išvengti atsakomybės, tačiau todėl, kad jai kitos mašinos savininkas grasino, kad ji atiduotų pinigus. Ji pinigų tuo metu neturėjo, tačiau pažadėjo kitą dieną juos atiduoti. Ji pati siūlė iškviesti policijos pareigūnus. Tačiau policijos nebekvietė, nes su asmeniu susitarė dėl žalos atlyginimo. Ji nesupranta kodėl asmuo iškvietė policiją, jeigu jie dėl visko susitarė. Yra užbaigtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo transporto priemonės būnant neblaiviai. Teismas sprendimu išsprendė automobilio konfiskavimo ir specialiosios teisės atėmimo klausimą.

Administracinio nusižengimo protokole I. Ž.-T. nurodė, kad sutinka. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog I. Ž.-T. buvo nustatytas 1,85 ± 1,7 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 5).

I. Ž.-T. 2020 m. kovo 5 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. apie 18 val. ji vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Norėjo privažiuoti prie garažo ir palikti automobilį, tačiau užkliuvo stovintį automobilį. Kad kliudė juto, nes išlipo pasižiūrėti. Tada išėjo ir automobilio „BMW“ savininkas, kuris paprašė už apgadintą automobilį pinigų. Jam ji atsakė, kad jų neturi, kad gali rytoj juos atvežti. Tačiau jis nesutiko. Ji pasiūlė kviesti policiją, tačiau jis atsisakė. Supratusi, kad susitarti nepavyks, išėjo (b. l. 29).

Nukentėjusiojo K. K. 2020 m. kovo 9 d. paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. kovo 4 d. apie 18.30 val. su savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas pastate išgirdo garsą ir automobilio signalizaciją, tada iškart išėjo į lauką, lauke pastebėjo, kad jo automobilį kliudė automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už vairo sėdėjo moteris, o šalia keleivio vietoje vyras, tada iš minėto automobilio išlipo vyras, po kurio laiko moteris. Abu su vyriškiu apžiūrėjo automobilio apgadinimus ir paklausė ką darome, pasiūlė iškviesti meistrą, kuris dažo automobilius ir įvertins maždaug padarytą žalą. Jis paskambino meistrui, jis atvažiavo, apžiūrėjo ir nurodė, kad žala apie 170 eurų. Jiems pasakė, kad žala 170 eurų, sumokėkite ir išsiskirstome. Tada moteris nurodė, kad pinigų nemokės. Jis nurodė, kad tuomet jie pildytųsi deklaraciją, ji irgi atsisakė. Pamatė, kad vairuotoja akivaizdžiai neblaivi ir iškvietė pareigūnus. Kai juos iškvietė, vyriškis su moteriške, palikę automobilį išėjo. Padarytą žalą vertina apie 200 Eurų (b. l. 30).

Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jie gavo pranešimą apie asmenį pasišalinusį iš eismo įvykio vietos. Važiuodami Liepų gatve jie aptiko asmenį, atitinkantį pranešime nurodytus požymius. Jie asmenį sulaikė, moteris prisipažino, kad ji vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, prisipažino, kad yra išgėrusi. Ką moteris sakė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, jis nepamena. Kaip suprato, apgadintų transporto priemonių vairuotojai nesutarė dėl žalos atlyginimo. Kilus konfliktui ir moteriai bei vyrui pradėjus šalintis, kito automobilio savininkas iškvietė policiją. Viskas nurodyta tarnybiniame pranešime.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio J. G. 2020 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2020 m. kovo 4 d. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik į pranešėjo ?/m „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini),7 įvažiavo kitas ?/m „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio savininkas nepripažįsta kaltės ir neduoda dokumentų. Laukia pareigūnų nurodytu adresu. Vykstant nurodytu adresu, buvo gauta informacija, kad vyras bei moteris su žalios spalvos striukėmis šalinasi iš įvykio vietos link Liepų gatvės. Važiuojant (duomenys neskelbtini), apie 19.15 val. pastebėjo požymius atitinkančius asmenis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai I. Ž.-T. ir V. L.. Paklausus asmenų iš kur jie pareina, abu teigė, kad eina iš gimtadienio. Paklausus ar vairavo automobilį, moteris prisipažino, kad vairavo. Abu asmenys akivaizdžiai atrodė neblaivūs. Abu asmenys buvo pasodinti į tarnybinį automobilį ir nuvežti į įvykio vietą. Pranešėjas K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Klaipėda, (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), atpažino, kad I. Ž.-T. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0258, patikros sertifikato Nr. 11744311. I. Ž.-T. 19.29 val. nustatytas l,88 prom. neblaivumas. Antru putimu, 19.55 val. nustatytas l,85 prom. neblaivumas. Paaiškėjo, kad moteris neturi automobilio vairuotojo pažymėjimo. Moteris sulaikyta ir pristatyta į Klaipėdos apskrities VPK (b. l. 17).

Iš eismo įvykio registravimo duomenų matyti, jog 2020 m. kovo 4 d. 18 val. 52 min. buvo gautas pranešimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyta, jog ką tik į pranešėjo automobilį „BMW“ įvažiavo kitas automobilis „Volkswagen Passat“, kurio savininkas nepripažįsta kaltės ir neduoda dokumentų. Automobilio vairuotojai I. Ž.-T. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,88 neblaivumo laipsnis, antro tikrinimo metu – 1,85 promilių neblaivumas. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (13-16, 31).

Iš 2020 m. kovo 4 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota automobilių BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 18). Nuotraukose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, jų apgadinimai (b. l. 21-28) Papildomose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobilio vairuotojų duomenys (b. l. 19)

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. T. (b. l. 32). Iš VĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, jog transporto priemonės „Volkswagen Passat“, 2000-2005 gamybos metų, kaina be PVM yra 1505 Eur (b. l. 33).

Iš I. Ž.-T. asmenų duomenų išrašo matyti, jog jos vardu nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 35-36)

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie I. Ž.-T. registruotus administracinius nusižengimus ir jam priimtus sprendimus matyti, jog I. Ž.-T. nėra ankščiau bausta administracine tvarka (b. l. 37).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, jog I. Ž.-T. atžvilgiu buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 23 d baudžiamasis įsakymas, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš I. Ž.-T. konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 296 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja:

be I. Ž.-T. parodymų, jos kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, įrodyta: I. Ž.-T. parodymais teisme bei paaiškinimu (b. l. 29), administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 5), pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 17), eismo įvykio vietos schema ir nuotraukomis (b. l. 18, 21-28), K. K. 2020 m. kovo 9 d. paaiškinimu (b. l. 30), kitais rašytiniais duomenimis. Minėti duomenys patvirtina, kad I. Ž.-T. 2020 m. kovo 4 d., apie 18 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį kliudė ir apgadino.

Nors I. Ž.-T. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. jog neturėdama teisės vairuoti, kai jos nėra įgijusi, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau, jos kaltė padarius šį administracinį nusižengimą įrodyta teisme ištirtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 5), pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 17), policijos pareigūno J. G. parodymais teisme, K. K. 2020 m. kovo 9 d. paaiškinimu (b. l. 30), iš dalies pačios I. Ž.-T. parodymais teisme ir paaiškinimu (b. l. 29), ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

I. Ž.-T., duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, neneigė, jog sukėlė eismo įvykį ir palikusi automobilį, išėjo namo. Tačiau savo pasišalinimą iš įvykio vietos pateisino tuo, kad ji su apgadintos transporto priemonės savininku susitarė, kad jam kitą dieną sumokės už padarytą žalą, todėl nematė prasmės pasilikti eismo įvykio vietoje. Vis dėlto, tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. I. Ž.-T. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pati siūlė iškviesti policijos pareigūnus, tačiau policijos nebekvietė, nes su asmeniu susitarė dėl žalos atlyginimo. I. Ž.-T. paaiškinime pareigūnams, nurodė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl kitų priežasčių, tai yra dėl to, kad su asmeniu nepavyko susitarti (b. l. 29). Asmuo, kurio automobilį apgadinusi I. Ž.-T. pasišalino iš eismo įvykio vietos, paaiškinime pareigūnams nurodė, jog su ja nepavykus susitarti dėl žalos atlyginimo ir pamačius, jog ji akivaizdžiai neblaivi, jis iškvietė policijos pareigūnus, kai jis iškvietė pareigūnus, I. Ž.-T. su vyru pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 30). Liudytojas policijos pareigūnas J. G. teismo posėdžio metu parodė, jog gavę pranešimą apie pasišalinimą iš įvykio vietos ir važiuodami Liepų gatve jie aptiko asmenį, atitinkantį pranešime nurodytus požymius. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atvykę policijos pareigūnai nustatė I. Ž.-T. 1,85 ± 1,7 promilių neblaivumo laipsnį (b. l. 5). Kad automobilį vairavo neblaivi neslėpė ir pati I. Ž.-T. teismo posėdžio metu. Aptartų duomenų visuma paneigia I. Ž. –T. iškeltą versiją, jog įvykio vietoje ji nepasiliko ne dėl to, kad susitarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiu asmeniu, o todėl, kad suvokė, jog atvykus pareigūnams, kuriuos iškvietė apgadinto automobilio vairuotojas, galimai grės griežtesnės pasekmės, nes ji sukėlė eismo įvykį vairuodama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti. Akivaizdu, kad I. Ž.-T. šioje situacijoje neabejotinai suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, ir, kad iš eismo įvykio vietos negali pasišalinti, kol apie įvykį nebus pranešta policijai, tačiau pasielgė priešingai – iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, o ne sąžiningai suklydusi. Teismas konstatuoja, kad I. Ž.-T., suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, I. Ž.-T. veiksmuose nustatyti visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad I. Ž.-T. padarė du nusižengimus – neturėdama teisės vairuoti, kai jos nėra įgijusi, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį kliudė ir apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. I. Ž.-T. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą 417 straipsnio 7 dalyje. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, savo kaltės nepripažino. I. Ž.-T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji dirba, anksčiau nebausta administracine tvarka.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad I. Ž.-T. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus minimalias ANK 417 straipsnio 7 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, I. Ž.-T. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 426 straipsnio 1 dalies – ribose.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 1 dalyje padarymą, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 1 dalyje padarymą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu I. Ž.-T. buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – jai uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ir turto konfiskavimas – išieškant konfiskuotino turto – vairuoto automobilio - vertę atitinkančią pinigų sumą į valstybės biudžetą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad transporto priemonė nuosavybės teise I. Ž.-T. nepriklauso, duomenų, kad automobilio savininkas A. T. (b.l. 32) žinojo, jog jo automobilis bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti, byloje nėra, todėl alternatyvių administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo – I. Ž.-T. šioje administracinio nusižengimo byloje teismas netaiko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

I. Ž.-T. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti:

- už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

- už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. Ž.-T. už šiuos nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 20111623888, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė